Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dramatiški Putino patarėjo Kozako žodžiai dėl Ukrainos: gali mane sušaudyti
16:19
Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas antrąją neišprovokuotos invazijos į Ukrainą dieną atsisakė paklusti Vladimiro Putino įsakymui pareikalauti Kyjivo kapituliacijos, skelbia laikraštis „The New York Times“, remdamasis trimis šaltiniais.
Anot jų, kai pokalbis tarp Kremliaus šeimininko ir jo pareigūno įsismarkavo, D.Kozakas pareiškė V.Putinui, kad yra pasirengęs už tai būti suimtas arba sušaudytas.
D.Kozakas tik vėliau sužinojo, kad Rusijos vadovas tą jų pokalbį telefonu paleido per garsiakalbį, kad visi prezidento administracijos aukšto rango pareigūnai taptų reto nepaklusnumo liudininkais, nurodė šaltiniai.
67-erių D.Kozakas atsistatydino iš V.Putino administracijos pavaduotojo pareigų šių metų rugsėjį. Buvo praėjęs mėnesis po to, kai „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame paaiškėjo jo privačiai išsakyta kritika karui Ukrainoje.
Šeši pašnekovai, nenorėję atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad D.Kozakas tapo antikarinės nuotaikos epicentru Rusijos elito sluoksniuose. pasak jų, garsiai pareikšdamas apie savo nesutarimus su prezidentu, D.Kozakas išreiškė tylų nepasitenkinimą, kurį jaučia daugelis Maskvos verslo, kultūros atstovų ir net vyriausybės pareigūnai.
Šis nusivylimas dar labiau sustiprėjo, kai V.Putinas atsisakė užbaigti karą netgi jam palankiomis sąlygomis, kurias iš pradžių siūlė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nurodė „The New York Times“.
„Dmitrijus Nikolajevičius išėjo, bet nuotaika liko ta pati, – atkreipė dėmesį Aleksejus Venediktovas, žinomas Maskvos žurnalistas, pažįstantis buvusius ir dabartinius Kremliaus pareigūnus, įskaitant D.Kozaką. – Jis yra svarbus kaip žymeklis.“
Iš tiesų D.Kozakas yra aukščiausio rango vyriausybės pareigūnas, kuris dėl karo nutraukė ryšius su prezidentu ir tebėra įsikūręs Maskvoje. Jis pradėjo dirbti su V.Putinu 1990-aisiais: tuomet abu buvo aukšto rango pareigūnai Sankt Peterburgo mero biure. Jį pažįstantys žmonės pripažino, kad, ko gero, tie asmeniniai ryšiai ir suteikia D.Kozakui tam tikrą imunitetą, saugumą.
D.Kozakas pažįsta V.Putiną ilgiau nei daugelis kitų. Jis vadovavo Kremliaus šeimininko pirmajai perrinkimo kampanijai, buvo atsakingas už 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių pasirengimą ir prižiūrėjo aneksuoto Krymo pusiasalio integraciją į Rusiją.
Taip pat pažymėtina, kad D.Kozakas pats savo kritikos viešai neišsakė. Politikos analitikas Arkadijus Dubnovas pabrėžė, kad D.Kozakas atsisakė duoti interviu ir šiam „The New York Times“ straipsniui.
Tačiau, anot A.Dubnovo, įvykiai nuo 2022 m. vasario 24 d. invazijos tik sustiprino kritišką D.Kozako nuomonę: „Jo vertinimai, išsakyti Putinui prieš karinių veiksmų pradžią, pasitvirtino su bauginančiu tikslumu“.
Parengė atmintinę apie karo pasekmes
Pasak prezidentui artimų šaltinių, dar prieš invaziją D.Kozakas parengė V.Putinui atmintinę, kurioje išdėstė tikėtinas neigiamas tokio Ukrainos puolimo pasekmes.
Vienas iš pašnekovų, matęs minimą tekstą, sakė, kad atmintinėje buvo įspėjimas apie galimą Švedijos ir Suomijos narystę NATO, kas po invazijos iš tiesų ir įvyko.
Nurodoma, kad 2022 m. vasario 21 d. D.Kozakas kreipėsi į Rusijos Saugumo Tarybą per posėdžio dalį, kuri nebuvo transliuojama per televiziją. Tuomet jis pareiškė, kad ukrainiečiai pasipriešins, o sankcijos Rusijai bus griežtos. Be to, nukentės ir šalies geopolitinė padėtis, atskleidė jam artimi žmonės.
Esą tuomet V.Putinas paprašė, kad visi pareigūnai, išskyrus D.Kozaką ir Saugumo Tarybos nuolatinius narius, paliktų kambarį. Perpasakojama, kad Kremliaus šeimininkas paprašė D.Kozako pakartoti savo argumentus. O tada V.Putinas paleido ir visus kitus, išskyrus D.Kozaką, kuris tebestovėjo prie tribūnos.
„Kas yra? – du D.Kozakui artimi šaltiniai persakė V.Putino žodžius, – Kodėl jūs prieš tai?“
Pašnekovai teigė, kad D.Kozakas ir tada nepasidavė. Tai buvo paskutinis kartas, kai šie du vyrai kalbėjosi prieš Rusijai pradedant bombarduoti Kyjivą ankstų vasario 24 d. rytą.
Atsisakė vykdyti įsakymą
Žiniasklaida pranešė, kad po to D.Kozakas paskambino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui ir pareikalavo, kad Kyjivas pasiduotų.
Tačiau pats D.Kozakas keliems bendradarbiams tvirtino, kad ši istorija yra melaginga. Jis pasakojo, kad iš tiesų tą dieną jam paskambino pats A.Jermakas ir D.Kozanas teigė, kad nori kuo greičiau pasiekti taiką derybų būdu.
Pasak trijų D.Kozako aplinkos žmonių, antrąją invazijos dieną jis derėjosi dėl galimo ugnies nutraukimo su kitu Ukrainos pareigūnu Davidu Arachamia. Susitarimas būtų numatęs, kad Rusija garantuotų Ukrainos saugumą ir pasitrauktų iš visų Ukrainos teritorijų, išskyrus Krymą ir Donbasą.
Supykdė Putiną
Trys asmenys „The New York Times“ žurnalistams nurodė, kad jau kitą invazijos dieną D.Kozakas informavo V.Putiną apie savo pokalbius saugiu vidiniu Kremliaus telefono ryšiu.
Kremliaus šeimininkas, anot šaltinių, užsipuolė D.Kozaką už tai, kad jis viršijo savo įgaliojimus, aptardamas teritorinius klausimus, ir liepė jam informuoti Kyjivą, kad Rusija derėsis tik dėl Ukrainos kapituliacijos.
D.Kozakui atrodė, kad V.Putinas labai staigiai pakeitė savo derybinę poziciją. Jis pareiškė, kad derėtis negali, jei nežino Rusijos galutinių tikslų.
Savo ruožtu V.Putinas atmetė tokias abejones ir pakartojo D.Kozakui įsakymą derėtis pagal nurodymus. Tačiau buvęs patarėjas ir vėl atsisakė. Tuomet D.Kozakas pareiškė V.Putinui, kad už tai yra pasirengęs būti suimtas ar sušaudytas.
Nors po to D.Kozakas vėl paskambino Kyjivui ir informavo Ukrainą apie tai, kad Rusija reikalauja pasiduoti, o V.Putinas slapta klausėsi pokalbio, po dienos D.Kozaką derybininko poste pakeitė Vladimiras Medinskis.
Iššūkis prieš sistemą
Teigiama, kad vienu metu Kremliaus šeimininkas pasiūlė D.Kozakui pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti Rusijos ekonominę padėtį. Keletas patikimų asmenų, kurie matė jo atsaką, teigė, kad buvo priblokšti.
Jų teigimu, D.Kozakas pasiūlė, kad V.Putinas nutrauktų karą, derėtųsi su Ukraina ir vykdytų liberalias vidaus reformas. D.Kozakas siūlė, kad Rusijos teismai taptų nepriklausomi nuo de facto teisėsaugos institucijų priežiūros.
Konstantinas Zatulinas, V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys, pažįstantis D.Kozaką, apibūdino jį kaip ištikimą V.Putinui. Tačiau jis pridūrė, kad D.Kozakas buvo retas Kremliaus pareigūnas, kuris „neslėpė savo nuomonės“.
„Prezidento administracijoje nėra įprasta daug ginčytis su savo viršininko nuomone“, – pažymėjo K.Zatulinas.
Politikos analitikas A.Dubnovas teigė, kad D.Kozakas tikėjo, jog „dirba valstybės labui, o ne V.Putino asmeniniams interesams“. A.Dubnovas nurodė, kad jų santykiai sugriuvo po to, kai D.Kozakas, prasidėjus invazijai, „suprato, kad Putinui nėra ribų, kurių jis nebūtų pasirengęs peržengti“.
Arachamija: gero susitarimo su Rusija būti negali – jis bus arba blogas, arba labai blogas, arba jo visai nebus
23:56
Potencialus susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo su Rusija bus arba blogas, arba labai blogas, arba jo visai nebus. Tokį pareiškimą padarė valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ (Sluha narodu) frakcijos vadovas Ukrainos parlamente Davydas Arachamija.
„Gero susitarimo negali būti, tai suprantame visi, visi mąstantys žmonės. Nors yra daug žmonių, kurie iki šiol mano, kad turime reikalauti kokių nors fantastinių susitarimo sąlygų. Tai reiškia, kad jis bus arba blogas, arba labai blogas, tai mes visi suprantame. Arba jo nebus“, – sakė jis per leidinio NV renginį „Ukraina ir pasaulis prieš 2026 m.“.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad tai, ar šis susitarimas bus sudarytas, priklauso nuo JAV dalyvavimo. Dabar yra šansas, nors JAV „spaudžia mus labiau nei juos“.
„Be jų, manau, šansų nebus, bus tik karinis problemos sprendimo būdas“, – pridūrė politikas.
Jo teigimu, iš esmės liko du dideli klausimai. Konkrečiai, Ukraina nori gauti saugumo garantijas, kad karas vėl neateis į šalį.
„Bet jiems (rusams, – red.) reikia Donbaso kokia nors forma. Ir čia mes turime raudoną liniją, kad negalime atiduoti savo Donbaso. Net jei atsirastų kokių nors politikų, kurie tai siūlytų, esu įsitikinęs, ... tai neįmanoma įgyvendinti. Net apie tai kalbėti neįmanoma“.
Todėl vienintelis galimas kelias, sako D.Arachamija, – „kažką daryti aplink Donbasą, kažkokius hibridinius modelius“. Bet tam turi būti pasirengusi ir Maskva. Šiuo metu Rusijos retorika yra labai paprasta: „atiduokite Donbasą, ten yra įvairūs pažadai, – mes į jį neįeisime, bet tai turi būti Rusijos teritorija“. Dėl to nėra „net derybų koridoriaus“.
Frakcijos vadovas pridūrė, kad dabar JAV ir Ukraina ieško alternatyvaus Donbaso klausimo sprendimo formato. Šalys svarsto įvairius istorinius precedentus.
Trumpas pareiškė, kad Ukraina turi „veikti greitai“
22:47
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina imsis greitų veiksmų, siekdama taikiai išspręsti karą su Rusijos Federacija. Apie tai rašo „Clash Report“.
„Kiekvieną kartą, kai jie (rusai) užgrobia per daug teritorijų, Rusijos Federacija pakeičia savo nuomonę“, – sakė JAV lyderis.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie susitikimą dėl Ukrainos, kuris vyks šį savaitgalį Floridoje, JAV prezidentas pareiškė, kad šalys „jau arti kažko“.
„Tikiuosi, Ukraina greitai sureaguos, nes ten yra Rusija“, – pridūrė D.Trumpas.
„Bloomberg“: JAV ir Europos šalys parengė patikimą saugumo garantijų planą Ukrainai
22:07
Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai Ukrainai parengė saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos saugumo priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, praneša „Bloomberg“.
Publikacijoje pažymima, kad 800 tūkst. karių Ukrainos armija turėtų tapti pirmąja pokarinio sulaikymo linija. Tuo pačiu metu sąjungininkai toliau tieks ginklus ir vykdys kitas paramos programas, kad užtikrintų tinkamą armijos aprūpinimą ir parengimą.
Be to, JAV teiks žvalgybos informaciją ir vykdys stebėjimą, kad galėtų sekti bet kokius bandymus pažeisti taikos susitarimą palei kontaktinę liniją ir sienas, pavyzdžiui, dėl galimų Rusijos operacijų po svetima vėliava.
Be to, pareigūnai, pageidavę likti anonimais, leidiniui pranešė, kad Europos šalių koalicijos pajėgos bus dislokuotos toliau nuo fronto linijos, siekiant sustiprinti pasitikėjimą.
Europos lyderių grupė po šios savaitės derybų pareiškime teigė, kad daugianacionalinės pajėgos gali veikti Ukrainos teritorijoje saugumo priemonių pagrindu.
Tuo pačiu metu leidinys pažymi, kad kol kas neaišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pasirengęs priimti saugumo priemones, pasiūlytas JAV ir Europos parengtame plane.
Pažymima, kad Rusijos diktatorius ne kartą atmetė NATO šalių kariuomenių dislokavimą Ukrainoje. Be to, Kremlius anksčiau reikalavo griežtesnių apribojimų dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus ir pajėgumų.
Publikacijoje teigiama, kad dabar vykstančių derybų metu pavyko susitarti, kad, jei karo veiksmai atsinaujins, Ukrainos karinės pajėgos bus pirmoji gynybos linija, o Kyjivo sąjungininkai greitai imsis diplomatinių priemonių konfliktui deeskaluoti.
Tačiau, pasak šaltinių, jei šie bandymai žlugs, per kelias dienas jie suteiks karinę paramą, pasitelkdami JAV išteklius.
Leidinys pranešė, kad daugiapakopis požiūris ir JAV įsipareigojimai dėl saugumo garantijų Ukrainoje ir Europoje sukėlė optimizmą, kad taikos planas gali tapti patikima priemone, sulaikančia būsimą Rusijos agresiją.
Pasak JAV pareigūnų, šios garantijos yra panašios į 5-ąjį NATO straipsnį dėl savitarpio gynybos. Be to, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš Vašingtono išsiderėjo įsipareigojimą suteikti teisiškai privalomas garantijas balsuojant Kongrese.
Be to, straipsnyje priduriama, kad Ukrainos delegacija vyks į JAV, kur penktadienį ir šeštadienį bus surengtas kitas derybų su JAV pareigūnais raundas.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo, JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris šį savaitgalį Majamyje turi susitikti su Kremliaus pasiuntiniu ir Rusijos suvereniojo fondo vadovu Kirilu Dmitrijevu.
Dėl dviejų kibernetinių atakų Danija kaltina su Rusija siejamas programišių grupuotes
21:09
Danija ketvirtadienį apkaltino su Rusija siejamas programišių grupes įvykdžius dvi kibernetines atakas.
Skelbiama, kad viena ataka 2024 metais buvo įvykdyta prieš Danijos vandens valymo įrenginius, o kita – prieš praėjusį mėnesį vykusius vietos rinkimus.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pranešė, kad dėl šios situacijos bus iškviestas Rusijos ambasadorius.
Pasak jo, pernai per programišių grupės „Z-Pentest“ įvykdytą išpuolį sprogo vandentiekio vamzdžiai ir buvo sutrikdytas vandens tiekimas namų ūkiams.
Lapkričio mėnesį vykusių Danijos savivaldos rinkimų išvakarėse dėl kibernetinės atakos, už kurią atsakomybę prisiėmė Rusijos programišių grupė „NoName057“, buvo neprieinami kelių politinių partijų, savivaldybių, viešųjų įstaigų ir vienos gynybos bendrovės interneto svetainės.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad tai prorusiškos grupuotės, susijusios su Rusijos valstybe“, – sakė Danijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Ahrenkielis.
„Ėmėmės daugybės iniciatyvų ir imsimės dar daugiau, nes Rusijos elgesys yra labai nepriimtinas“, – pridūrė gynybos ministras.
Danijos vyriausybė pareiškė planuojanti įkurti naują kibernetinio stebėjimo tinklą ir internetinių operacijų centrą.
CNN: Rusija naudoja šešėlinį laivyną, kad šnipinėtų Europos šalis
20:44
Rusijos karinių ir saugumo tarnybų darbuotojai šnipinėjo Europos vandenyse, slapta dirbdami laivuose, gabenusiuose Rusijos naftą, praneša CNN, remdamasi Ukrainos ir Vakarų žvalgybos informacija.
Publikacijoje nurodoma, kad nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Maskva sukūrė vadinamąjį šešėlinį laivyną iš šimtų tanklaivių. Šie laivai, nepaisydami Vakarų sankcijų, gabena Rusijos naftą iš Baltijos ir Juodosios jūrų uostų. Jie Kremliui kasmet atneša šimtus milijonų dolerių.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, pastaraisiais mėnesiais kai kurie iš šių laivų, kurie dažnai registruojami šalyse, neturinčiose su tuo nieko bendra, prieš išplaukdami iš uosto papildė savo įgulas papildomais nariais.
Leidinys išnagrinėjo du šių laivų įgulų sąrašus, kuriuose daugiausia yra ne Rusijos piliečiai. Tačiau sąrašo apačioje taip pat yra dvi rusų pavardės ir jų Rusijos pasų duomenys.
Straipsnyje teigiama, kad rusų, turinčių darbo saugumo srityje patirties, įtraukimas į šešėlinio laivyno įgulas kelia nerimą Europos šalims, nes tai iliustruoja, kiek įžūlios tapo Kremliaus taktika.
Remiantis informacija, kurią leidinys gavo iš kelių žvalgybos šaltinių, kai kurie iš šių vyrų dirba slaptai veikiančiai Rusijos įmonei „Moran Security“. Kai kurie iš jų, jų teigimu, yra samdiniai, kurie anksčiau dirbo Rusijos privačioms karinėms bendrovėms, pavyzdžiui, žinomai grupei „Wagner“.
Pateikiami duomenys, kad „Moran Security“ yra labai glaudžiai susijusi su Rusijos karinėmis pajėgomis ir žvalgyba. Konkrečiai, bendrovės prezidentas yra Rusijos FSB papulkininkis, du aukščiausio rango vadovai – buvę atominių povandeninių laivų vadai. Be to, bendrovė ieško darbuotojų iš karininkų, turinčių kovinių misijų patirties. Dar daugiau, pirmenybė teikiama specialiųjų pajėgų karininkams ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos karininkams, t. y. buvusios Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotojams.
Pažymėtina, kad 2024 m. ši kompanija dėl savo veiksmų buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą. Dabar ji užsiima šnipų, prisidengiančių „apsauginiais“, dislokavimu šešėlinio laivyno tanklaiviuose.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, tai prasidėjo maždaug prieš pusę metų. Vienas iš Vakarų žvalgybos šaltinių patvirtino šią informaciją.
Nurodoma, kad vienas iš rusų šnipinėjimo veiklos pavyzdžių yra tanklaivis „Boracay“, šešėlinio laivyno laivas, kuriam taikomos sankcijos. 2025 m. rugsėjį Primorsko uoste Baltijos jūroje į tanklaivį buvo įlaipinti du „apsaugininkai“ iš „Moran Security“.
Žinoma, kad įgulos sąrašuose jie įvardijami kaip „technikai“. Tačiau Ukrainos žvalgyba nustatė, o Vakarų žvalgyba patvirtino informaciją, kad vienas iš jų yra buvęs policininkas ir teroristas iš grupuotės „Wagner“.
Priduriama, kad per antrąjį panašų „Boracay“ reisą jo denyje buvo dar du rusai. Pavyko nustatyti, kad vienas iš jų tarnavo Rusijos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų užduočių pulke, o kitas turėjo registruotą adresą Rusijos gynybos ministerijoje.
Donaldas Tuskas penktadienį Varšuvoje ketina surengti derybas su Volodymyru Zelenskiu
18:57
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Varšuvoje ketina surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V.Zelenskis penktadienį vyksta į Lenkijos sostinę pirmajam tiesioginiam susitikimui su lenkų kolega Karoliu Nawrockiu.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos lyderio bus laukiama parlamente, bet Lenkijos Seimo maršalka Wlodzimierzas Czarzasty pirmadienį interviu Lenkijos privačiam naujienų transliuotojui TVN24 sakė, kad V.Zelenskio kalba parlamento žemuosiuose rūmuose neplanuojama.
„Prezidentas Zelenskis sakė, kad dėl akivaizdžių priežasčių negali įsivaizduoti vizito Lenkijoje be susitikimo su ministru pirmininku, nes būtent vyriausybė įgyvendina Lenkijos politiką Ukrainos atžvilgiu“, – ketvirtadienį Briuselyje sakė D.Tuskas.
Penktadienį įvyksiantis V.Zelenskio vizitas Lenkijoje bus pirmasis po to, kai rugpjūtį prezidentu prisaikdintas K.Nawrockis. Skelbiama, kad jų derybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo, ekonomikos ir istorijos klausimams.
Zelenskis paaiškino, kodėl Ukraina neturėtų keisti Konstitucijos NATO klausimu
18:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukrainos piliečiai turi nuspręsti, kokius pakeitimus įtraukti į Konstituciją. Tačiau NATO narystės klausimu Konstitucijos keisti nereikia vien dėl to, kad Rusija priešinasi Ukrainos euroatlantinei integracijai. Apie tai V.Zelenskis pasakė spaudos konferencijoje Briuselyje, kur ketvirtadienį vyksta Europos Sąjungos šalių narių lyderių viršūnių susitikimas.
V.Zelenskio buvo paklausta, ar teisingai suprantama, kad Ukraina atsisako siekio tapti NATO nare, ir ar bus daromi atitinkami Ukrainos Konstitucijos pakeitimai.
„Nežinau, kaip buvo interpretuoti mano žodžiai“, – sakė Zelenskis.
Jis priminė, kad nuo pat pirmųjų bendravimo su buvusiu JAV prezidentu Joe Bidenu dienų klausė, ar Ukraina gali tapti Aljanso nare. Nes Ukraina to siekė ir supranta, kad tai yra realios saugumo garantijos.
„Tai buvo dar prieš (plataus masto) karą. Prezidentas Bidenas man pasakė: „Ne, jūs nebusite NATO nariai“. Aš kaskart grįždavau prie šio klausimo, o kai kam Baltuosiuose rūmuose tai jau sukeldavo šypsenas ir įvairias reakcijas. Jie visada sakydavo, kad aš esu „tough“ (kietas – angl.). Nežinau, kodėl. Ir aš, sąžiningai sakant, nesuprantu, jei viena ar kita valstybė sako: „Mes, iš principo, neprieštaraujame, bet jūs ten nebūsite“. Manau, kad jūs ten nebūsite dėl to, kad kažkas prieštarauja. Ir reikia atvirai pasakyti, kas prieštarauja, ir tada spręsti šiuos klausimus arba jų nespręsti“, – pažymėjo V.Zelenskis.
„Sąžiningai sakant, nemanau, kad reikia keisti mūsų valstybės Konstituciją. Pirma, tai yra Ukrainos Konstitucija, ir tegul Ukrainos tauta nusprendžia, ką daryti su mūsų Konstitucija, o ne kas nors kitas. Tikrai ne dėl Rusijos Federacijos ar dar kieno nors raginimų. Tai yra mūsų Konstitucija. Ir tai yra kursas. Mes norėjome turėti tokias saugumo garantijas. Manome, kad jų nusipelnėme“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
Tuo pačiu, jo teigimu, JAV politika yra nuosekli ir nekintama dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos. V.Zelenskis pridūrė: „Ten mūsų nemato. Kol kas. Galbūt ateityje pozicija pasikeis. Galbūt kas nors supras, kad stipri Ukrainos armija stiprina NATO, o ne atvirkščiai. Tai politikos klausimas. Pasaulis keičiasi. Kas nors gyvena, kas nors miršta. Toks yra gyvenimas. Ir mes kovojame už saugumo garantijas. Šiandien jos yra tokios, kokias mes aptariame.“
Lukašenka baugina: „Ukraina visiškai išnyks iš žemėlapio“
18:10
Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Ukraina išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei karas tęsis. Tokį pareiškimą jis padarė interviu amerikiečių leidiniui „Newsmax“.
„Jei Ukraina mano, kad gali nugalėti Rusiją, ir yra pasirengusi kariauti – tegul kariauja. Bet, mano nuomone, ir manau, kad Trumpas laikosi tokios pozicijos, jei karas tęsis, Ukraina išnyks iš žemėlapio, visiškai nustos egzistuoti“, – pareiškė A.Lukašenka.
Tuo pačiu jis išreiškė įsitikinimą, kad karo Ukrainoje tęsimasis gali „sunkiomis pasekmėmis“ baigtis Europai ir visam pasauliui.
A.Lukašenka taip pat pareiškė manąs, kad „Putinas nori taikos“.
„Nenurodysiu priežasčių – jūs jas gerai žinote. Tai ir vidinės, ir išorinės priežastys. To paties nori ir Zelenskis, esu įsitikinęs, ypač dabar. Tačiau jų požiūriai į tai, kuo turėtų baigtis karas, skiriasi“, – konstatavo A.Lukašenka.
Lukašenka: Baltarusijoje vakar dislokuota rusiška raketa „Orešnik“
17:26 Atnaujinta 17:34
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalyje dislokuota nauja rusiška hipergarsinė, branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“.
„Orešnik“ Baltarusijoje yra nuo vakar. Ir vykdo kovinę tarnybą“, – savo metinėje kalboje sakė A.Lukašenka.
Praėjusių metų pabaigoje Rusija prieš Ukrainos Dnipro miestą panaudojo savo „eksperimentinę“ raketą „Orešnik“ be branduolinės galvutės.
Rusija, artimiausia Minsko sąjungininkė, pernai pareiškė, kad gali dislokuoti šią raketą Baltarusijoje 2025 metais.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas bedė pirštu į šalis, prieštaraujančias Ukrainos stojimui į Aljansą
17:16
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad šiuo metu Ukrainos stojimui į Aljansą nepritaria Jungtinės Valstijos, Vengrija, Slovakija ir, tikėtina, dar kelios kitos šalys.
Gynybos aljanso vadovas tokį pareiškimą padarė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu.
„Praėjusių metų viršūnių susitikime Vašingtone sąjungininkai susitarė dėl Ukrainos stojimo į NATO neatšaukiamumo. Tačiau yra ir praktinis aspektas. Jis susijęs su tuo, kad keletas sąjungininkų tiesiogiai pareiškė, kad nesutiks su Ukrainos įstojimu į NATO. Tai tokios šalys kaip Vengrija, JAV ir Slovakija, o galbūt ir keletas kitų valstybių“, – pažymėjo M.Rutte.
