Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos patriarcho Kirilo paslaptys: daugiau kaip 50 metų lydi slapta palydovė
14:55
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovą Vladimirą Gundiajevą – patriarchą Kirilą – jau 50 metų lydi draugė, kuri gyvena jo bute ir, Pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, kartu su patriarchu skrenda į užsienio keliones.
Propagandininkas Vladimiras Solovjovas ją vadina jo trečios eilės pussesere, tačiau tai netiesa, išsiaiškino portalas „Projekt“, dirbdamas prie tyrimo „Otcy i dedy“. Ši moteris taip pat valdo jo turtą. Tai reiškia, kad ji atlieka visas tas funkcijas, kurias paprastai atlieka sugyventinės.
Šie santykiai, kuriuos draudžia stačiatikių kanonas, tęsiasi jau kelis dešimtmečius, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
2019 m. vasario 5 d. debesuotą, bet šiltą popietę Baku nusileido prabangus „Airbus A318-112 Elite“ – didelis civilinis orlaivis, pritaikytas VIP keleiviams vežti. Šios klasės lėktuvais skraido aukšto rango pareigūnai arba labai turtingi žmonės, tačiau tuo metu lėktuve nebuvo nė vieno iš jų. Bent jau ne oficialiai. Keleivis vilkėjo ilgą juodą sutaną – žemiškų gėrybių atsisakymo simbolį.
Net Azerbaidžane, kur pagrindinė religija yra islamas, kiekvienas, sutikęs neįprastą keleivį, būtų atpažinęs jį kaip Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchą Kirilą, pasaulietiškai žinomą kaip Vladimirą Gundiajevą. Po patriarcho Kirilo iš verslo lėktuvo išlipo moteris.
Didžiąją to laiko dalį tuomet 72-ejų metų Rusijos stačiatikybės vadovas Azerbaidžane šventė savo intronizacijos dešimtąsias metines. Kirilas šventę praleido savo sugyventinės ir su Kremliumi susijusių Azerbaidžano oligarchų Godo Nisanovo ir Germano Zacharjajevo (abu jie yra giminaičiai ir išpažįsta judaizmą) draugijoje.
Koks moters vardas
Patriarcho gyvenimo draugės vardas yra Lidija Leonova, kuri tas vasario dienas praleido Baku kartu su Kirilu (anksčiau „Novaja Gazeta“ matė L.Leonovą patriarcho lėktuve).
L.Leonovos vardas pirmą kartą plačiai nuskambėjo 2012 m. Tuomet kilo skandalas dėl patriarcho elitinio buto Maskvos krantinės name, esančiame Serafimovičiaus gatvėje 2, su vaizdu į Kristaus Išganytojo katedrą. Spaudoje skandalas buvo pavadintas „dulkėtu“. Tiesa ta, kad tam tikru metu V.Gundiajevo bute dėl apačioje gyvenančio kaimyno pradėto remonto kilo statybinių dulkių. Paaiškėjo, kad kaltininkas yra buvęs sveikatos apsaugos ministras Jurijus Ševčenka.
Dėl kažkokių priežasčių ieškovu byloje dėl dulkių buvo ne patriarchas, o moteris L.Leonova, kuri buvo registruota jo bute.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas taikos derybose dedasi tarp Witkoffo ir Rubio?
23:01
Tarp Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo kilo arši užkulisinė konkurencija taikos derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo kontekste. Apie tai rašo „NBC News“
Savo straipsnyje žurnalistai aprašo anksčiau nežinomus atvejus, kai specialusis pasiuntinys organizavo tarptautinius susitikimus dėl karo Ukrainoje pabaigos be Valstybės departamento vadovo žinios.
Be kita ko, leidinio šaltiniai pasakojo, kad M.Rubio turėjo dalyvauti taikos derybose su Ukrainos delegacija Šveicarijoje, bet S.Witkoffas išvyko anksčiau. Kai kurie pareigūnai tokius veiksmus įvertino kaip specialiojo pasiuntinio bandymą aplenkti valstybės sekretorių.
Trys pašnekovai pažymėjo, kad S.Witkoffas nepranešė M.Rubio ir kitiems Valstybės departamento pareigūnams apie kelionės planus. Pastariesiems tai atrodė kaip specialiojo pasiuntinio bandymas derėtis su Ukraina savo nuožiūra.
Galiausiai M.Rubio atvyko į Ženevą, užtikrindamas, kad S.Witkoffas nesusitiks su ukrainiečiais be jo, pranešė trys pašnekovai.
Dabartiniai ir buvę pareigūnai pažymėjo, kad konkuruojančių frakcijų egzistavimas ir jų priešprieša yra įprastas reiškinys prezidentų administracijose.
Tačiau tai, kokiu mastu valstybės sekretorius nusileidžia diplomatijos naujokui vienoje iš sudėtingiausių ir susirūpinimą keliančių užsienio politikos problemų, su kuriomis susiduria JAV, yra labai neįprasta ir verčia nerimauti, sako pašnekovai.
Kaip pažymi „NBC News“, kitas panašus epizodas įvyko balandžio mėnesį. Šaltiniai pranešė, kad M.Rubio turėjo skristi į Paryžių deryboms dėl Ukrainos, bet prieš išvykstant jo komanda sužinojo, kad S.Witkoffas susitarė dėl asmeninio susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Leidinys rašo, kad valstybės sekretorius paprašė prisijungti prie susitikimo, bet Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šį pakeitimą turi suderinti specialusis pasiuntinys. Pašnekovų teigimu, M.Rubio vis dėlto pavyko susisiekti su S.Witkoffu ir prisijungti prie pokalbio.
Be to, „NBC News“ straipsnyje rašoma, kad praėjusio mėnesio pabaigoje, praėjus kelioms dienoms po Ženevos derybų, specialusis pasiuntinys susitarė dėl susitikimo su Ukrainos delegacija Floridoje.
Šaltiniai pranešė, kad M.Rubio apie šiuos planus sužinojo tik tada, kai ukrainiečiai apie tai paklausė jo komandos.
„Akivaizdu, kad Rubio buvo iš to pašalintas. Jis turėjo būti tas, kuris viskam vadovauja“, – teigė aukštas D.Trumpo administracijos pareigūnas.
Publikacijoje taip pat nurodoma, kad be nesutarimų dėl taikos pastangų Ukrainoje, S.Witkoffas konfliktuoja su M.Rubio ir Valstybės departamento pareigūnais dėl to, kaip jis vertina saugumo klausimus, ypač savo kelionių į Rusiją metu.
Trys JAV pareigūnai pažymėjo, kad kai kurie D.Trumpo administracijos atstovai abejojo, ar specialusis pasiuntinys turėtų naudoti savo lėktuvą skrydžiams į Maskvą, ypač dėl to, kad jame nėra apsaugotų ryšio kanalų.
Dėl to, kaip teigia šaltiniai, gegužę Valstybės departamentas inicijavo patikrinimą. Po jos S.Witkoffui buvo suteikta papildoma apsauga ir užtikrinta saugi mobiliojo ryšio sistema, kurią jis galėjo naudoti savo lėktuve.
Tačiau vis dar yra nuogąstavimų, kad S.Witkoffas ne visada naudoja saugią vyriausybinę ryšio sistemą, pažymėjo pašnekovas.
Gruodžio 2 d. laikraštis „The Times“ rašė, kad prezidento D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys S.Whitcoffas tapo pagrindiniais JAV atstovais derybose su Rusija ir faktiškai nustūmė į antrą planą JAV valstybės sekretorių M.Rubio.
Gruodžio 19 d. laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, pasinaudodamas ryšiais su Saudo Arabijos sosto princu, faktiškai pats pasirinko specialųjį pasiuntinį S.Witkoffą kaip pageidaujamą derybininką iš naujosios JAV administracijos pusės. Jungtinių Valstijų atstovas jau šešis kartus lankėsi Rusijoje, bet nė karto nesilankė Ukrainoje.
Vokietijos gynybos ministras netiki didelio masto Rusijos ir NATO karu
21:12
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai vertina didelio masto Rusijos ir NATO karo scenarijų, tačiau pabrėžia, kad dėl to Bundesveras neturi atsisakyti ginkluotės modernizavimo, rašo Vokietijos leidinys „Die Zeit“.
B.Pistorius buvo paprašytas pakomentuoti NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttės žodžius, kad NATO turi būti „pasirengusi tokio masto karui, kokį patyrė mūsų seneliai ir proseneliai“.
„Galbūt jis norėjo labai vaizdingai apibūdinti, kas gali atsitikti. Aš netikiu tokiu scenarijumi. Mano nuomone, Putinas neketina pradėti plataus masto pasaulinio karo prieš NATO“, – sakė Vokietijos ministras.
Jo nuomone, Vladimiras Putinas nori sunaikinti NATO iš vidaus, keldamas abejones dėl Aljanso vienybės ir tikrindamas jo reakciją į pakartotinius jo oro erdvės pažeidimus.
„Ar sąjungininkų „Eurofighter“ naikintuvai liks ant žemės, nes jie nebevertina to rimtai? Ar jie pasitrauks, nes nieko nevyksta? Arba ar jie pasirengę paskelbti 5 straipsnį, jei kas nors atsitiks prie Baltijos šalių sienų? Putinas strategiškai dirba, kad priverstų amerikiečius pasitraukti“, – pridūrė B.Pistorius.
Jis sakė, kad Bundesverui tai reiškia ginkluotųjų pajėgų ir rezervo skaičiaus didinimą.
„Tuo pačiu metu mes paspartinome ginklų pirkimą ir jau trejus metus iš eilės fiksuojame rekordus. Tačiau prieš mus stovi didelis iššūkis, nes pirmiausia reikia padidinti gamybos pajėgumus, o sandėlius neįmanoma užpildyti per vieną naktį“, – sakė ministras.
Gruodžio 2 d. Rusijos lyderis V.Putinas pareiškė, kad jei Europa „nori pradėti karą su mumis ir jį pradės, mes esame tam pasirengę“.
Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą, Andrius Kubilius mano, kad V.Putinas gali duoti įsakymą pulti vieną iš NATO valstybių per artimiausius 2–4 metus.
Suomijos prezidentas: iki taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos liko sunkiausi 5 procentai
19:01
Taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos sudarymas dabar yra arčiau nei bet kada anksčiau per visą karą, tačiau sudėtingiausi 5 proc. klausimų vis dar nėra išspręsti. Tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu „Fox News“. Pasak jo, pažanga buvo pasiekta JAV diplomatijos ir sankcijų Rusijai dėka.
Jis pažymėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas pastarąsias kelias savaites „dirbo kiaurą parą“, siekdami sumažinti nesutarimus tarp abiejų šalių. Be to, Suomijos prezidentas atkreipė dėmesį į „Vakarų sąjungininkų vienybę“ po derybų Berlyne, remdamasis dviem pagrindinėmis išvadomis.
„Viena iš jų buvo ta, kad Europa, Ukraina ir Jungtinės Valstijos buvo vieningos savo noru pasiekti teisingą ir tvirtą taiką... O antroji – idėja dėl saugumo garantijų Ukrainai. Mes beveik pasiekėme tikslą, bet sudėtingiausi 5 procentai vis dar liko“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos derybininkus, A.Stubbas spėjo, kad už uždarų durų jie gali būti lankstesni, nes, jo nuomone, kontrastas tarp viešų pareiškimų ir privačių derybų yra „gana tipiškas diplomatijai“. Tačiau, jis įspėjo, kad pagrindinis Rusijos tikslas išlieka „faktiškai sunaikinti Ukrainą“.
Suomijos prezidentas papasakojo, kad prieš keletą savaičių kalbėjosi su D.Trumpu, o pastaruoju metu glaudžiai bendradarbiauja su S.Witkoffu ir J.Kushneriu. Jo nuomone, derybos suaktyvėjo, nes „veikia botago ir meduolio balansas“.
„Rusijos ekonomikai iš tiesų ne itin gerai sekasi. Jų augimas yra nulinis. Jų atsargos yra išeikvotos. Jie turi aukštas palūkanų normas ir didelę infliaciją. Ir situacija negerėja“, – sakė A.Stubbas ir pridūrė, kad JAV sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos naftos gigantus „Lukoil“ ir „Rosneft“, buvo ypač veiksmingos.
Jis mano, kad sankcijas reikėtų sugriežtinti, jei Rusija kategoriškai atmes taikų susitarimą, dėl kurio susitarė Ukraina, Europa ir JAV.
Zelenskis prabilo apie preliminarius derybų Majamyje rezultatus
18:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie preliminarius Ukrainos delegacijos darbo Majamyje rezultatus. Ten su Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais buvo suderinti keli dokumentų projektai dėl karo nutraukimo.
Be kita ko, buvo kalbama apie būsimas teisiškai privalomas saugumo garantijas Ukrainai. Apie tai Ukrainos lyderis žurnalistams papasakojo renginyje, skirtame diplomatinės tarnybos darbuotojų dienos progai.
„Mūsų pagrindinis tikslas – teisinga taika ir karo pabaiga. Kol kas karas tęsiasi, bet mes darome viską, kad būtent diplomatiniame kelyje pasiektume pergalę. Bent jau diplomatiniame kelyje. Tai darome tam, kad išsaugotume kuo daugiau mūsų didvyriškų karių, mūsų kovotojų“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad dabar Ukrainos derybų delegacija grįžta iš Majamio į Ukrainą. Prezidentas jau antradienį ryte turės daugiau informacijos.
„Mano nuomone, viskas, ką turėjome padaryti dėl pirmųjų projektų, jau yra padaryta. Yra 20 plano punktų. Galbūt ten ne viskas yra idealu, bet šis planas yra“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra parengtos saugumo garantijos tarp Ukrainos, europiečių ir JAV. „Yra atskiras dokumentas tarp mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų – dvišalės saugumo garantijos. Būtent jos, kaip matome, turi būti svarstomos JAV Kongrese, kai kurios detalės ir priedai yra nevieši“, – pažymėjo prezidentas.
V.Zelenskis nusprendė neatskleisti detalių.
„Mačiau pirmuosius juodraščius. Ten, jei atvirai, yra beveik 90 proc. būtent tų priedų, kurie mums svarbūs – ko gali tikėtis mūsų armija ir Ukraina po tokių garantijų pasirašymo, kiek stiprūs galime būti. Ir visa tai atrodo pakankamai oriai“, – sakė prezidentas.
Jis patikslino, kad kalbama apie bendrą Ukrainos ir JAV darbą. „Tai rodo, kad esame labai arti realaus rezultato“, – pridūrė V.Zelenskis.
Jis taip pat pranešė, kad parengtas pirmasis sutarties dėl Ukrainos atkūrimo projektas.
„Iš esmės, mano nuomone, pagrindinis visų dokumentų blokas yra parengtas. Yra keletas dalykų, kuriems mes nesame pasirengę. Ir yra dalykų, kuriems, esu įsitikinęs, nėra pasirengę rusai. Amerikiečiai dabar liko derėtis su ta puse – su Rusijos atstovais. Jie kalbėsis, o tada mes gausime iš jų reakciją“, – pranešė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad JAV prašo kol kas viešai neatskleisti nesuderintų dokumentų detalių.
Suomija didina rezervistų amžiaus ribą iki 65 metų
17:20
Suomija pirmadienį pranešė, kad kitais metais padidins rezervistų amžiaus ribą nuo 60 iki 65 metų, siekdama sustiprinti šalies karinį pasirengimą bet kokioms kaimyninės Rusijos keliamoms grėsmėms.
Gynybos ministras Antti Hakkanenas teigė, kad reformos, kuri įsigalios sausio 1 dieną, dėka per penkerius metus rezervistų skaičius padidės 125 tūkstančiais.
„Suomijos rezervistų skaičius 2031 metais sieks apie milijoną“, – pranešime nurodė A.Hakkanenas.
Šiuo metu Suomijos rezervą sudaro apie 900 tūkst. piliečių, o karo meto pajėgumus – 280 tūkst. karių.
„Ši ir kitos priemonės, skirtos mūsų gynybai stiprinti, rodo, kad Suomija užtikrina savo saugumą dabar ir ateityje“, – tvirtino ministras.
Karinė tarnyba yra privaloma visiems 18 metų sulaukusiems vyrams, o moterys šioje 5,6 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės šalyje, gali atlikti ją savanoriškais pagrindais.
Priklausomai nuo parengimo lygio, šauktiniai gali tarnauti šešis, devynis arba 12 mėnesių.
Naujoji amžiaus riba bus taikoma tiems asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo metu yra karo prievolininkai.
Suomija turi 1340 km ilgio sieną su Rusija, ir 2023 metų balandį, praėjus kiek daugiau nei metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, ji nutraukė dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą įstodama į NATO.
Suomija dar 2023-iųjų gruodį uždarė rytinę sieną su Rusija, įtardama Maskvą migrantų srauto organizavimu siekiant destabilizuoti valstybę.
Iš Lietuvos į Ukrainą per 149 kartus perkelta šiluminė elektrinė
16:26
Ukraina iš Lietuvos gavo šiluminę elektrinę. Logistinė operacija truko beveik metus, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Sudėtingą operaciją, kuri truko 11 mėnesių, sudarė 149 įrangos, kurios bendras svoris siekė 2399 tonas, pristatymai. Iš jų 40 buvo negabaritiniai kroviniai, įskaitant itin sunkius transformatorius ir statorius, kurių kiekvienas svėrė apie 172 tonas“, – teigiama pranešime.
Komponentus gabenti padėjo Lenkijos vyriausybės Strateginių rezervų agentūra. Dėl suteiktos įrangos Ukraina galėjo atlikti avarinius remonto darbus keliuose regionuose.
1 milijonui Ukrainos gyventojų
Pranešama, kad šiluminė elektrinė patenkins milijono vartotojų elektros energijos poreikius.
Pati logistikos operacija buvo kompleksinio ES atsako į Rusijos agresiją dalis. Iki šios dienos Ukrainos energetikos sektorius pagal UCPM mechanizmą iš ES gavo 9,5 tūkst. generatorių ir 7,2 tūkst. transformatorių.
Iš viso Europos Komisija humanitarinės pagalbos programoms Ukrainoje skyrė daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų ir pristatė daugiau kaip 160 tūkst. tonų pagalbos.
Rusijos konsulato darbuotojas „užskvotino“ pastatą ir atsisako jį palikti
16:07
Rusijos ambasada Lenkijoje informavo Gdansko miesto valdžios institucijas, kad jos konsulate liks vienas „administracinis ir techninis“ darbuotojas, nors buvo nurodyta konsulatą uždaryti.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijai nurodžius uždaryti konsulatą po diversinių veiksmų Lenkijos geležinkelių sistemoje, Gdanske esantys konsulato darbuotojai iki antradienio turi atlaisvinti du konsulato pastatus ir išvykti iš šalies.
Tačiau dabar dėl likusio vienintelio konsulato darbuotojo miestas teisiškai negali susigrąžinti turto, skelbia „TVP World“.
Miesto mero pavaduotoja Emilia Lodzinska pirmadienį kritikavo Maskvos pasiuntinius, smerkdama ambasados žingsnį kaip „laukinio nuomininko“ elgesį.
„Tai akivaizdus bandymas pratęsti neteisėtą užėmimą prisidengiant diplomatiniais formalumais“, – sakė ji ir pranešė, kad merija pradės iškeldinimo procedūrą, kuri gali užtrukti ne vienerius metus.
Diplomatinė aklavietė
Atmesdama konsulato teiginius, kad patalpos priklauso Rusijos Federacijai ir todėl jos išlaiko diplomatinį statusą, E.Lodzinska teigė, kad nuosavybės dokumentuose pastatai nurodyti kaip Lenkijos valstybės iždo nuosavybė, ir sakė, kad Gdansko miesto valdžia imsis „teisinių priemonių“, numatytų Lenkijos administracijos.
Ji pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija nurodė, jog tuo atveju, jei Rusijos diplomatinė atstovybė reaguotų neigiamai, pastatų perdavimo klausimą valstybės iždo vardu turėtų spręsti generalinis prokuroras.
Priėmus teigiamą teismo sprendimą, bus galima siųsti antstolius, sakė E.Lodzinska.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina smogė Rusijos jūriniam naftos terminalui: apgadinti 2 laivai
15:41 Atnaujinta 15:50
Ukrainos karinė žvalgyba GUR naktį į pirmadienio dronais smogė Rusijos Krasnodaro krašte esančiam naftos terminalui „Tamanneftegaz“, patvirtino portalo „New Voice“ šaltiniai.
Bepiločiai pataikė į naftos terminalo įrangą, suskystintų naftos dujų prieplauką ir uosto infrastruktūrą, sukeldami didelio masto gaisrą.
Šaltinių teigimu, bendrovės „Tamanneftegaz“ valdomas Tamanės perkrovimo kompleksas yra vienas didžiausių Juodosios jūros regione. Bendras naftos produktų ir suskystintųjų dujų cisternų parko tūris – daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų.
Vėliau Ukrainos pajėgų generalinis štabas taip pat patvirtino, kad buvo pataikyta į „Tamanneftegaz“ naftos terminalą. Žinoma apie vamzdyno, dviejų krantinių ir dviejų laivų apgadinimą. Gaisrai kilo daugiau kaip 1 000 kv. m plote, taip pat užsidegė mažiausiai vienas laivas ir cisternų parkas.
Terminalas yra Rusijos energetinio užnugario dalis, kuri palaiko rusų karinių operacijų finansavimą ir logistiką, nurodė Generalinis štabas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija sureagavo į teiginius apie Putino karą prieš NATO
13:08
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis suabejojo Rusijos gebėjimu kariauti su NATO, teigdamas, kad konfliktas Ukrainoje smarkiai išsekino Maskvos karinius pajėgumus.
Interviu Čekijos savaitraščiui „Respekt“ R.Sikorskis sakė, kad Rusija Ukrainoje patyrė iki milijono aukų (skaičiuojant ir sužeistuosius – red. past.), todėl jai trūksta žmonių papildomiems konfliktams.
Jis pridūrė, kad Maskvai prireiks kelerių metų, kad persiginkluotų, ir šis laikotarpis, pasak jo, taip pat suteiks likusiai Europai laiko pasiruošti, nors jis įspėjo, kad Vladimiras Putinas vis dar gali padaryti dar vieną „kardinalią klaidą“.
R.Sikorskis taip pat pabrėžė Lenkijos išlaidas gynybai, kurios, pasak jo, ir toliau didės.
Pastaruosius du dešimtmečius Varšuva gynybai nuolat skirdavo ne mažiau kaip 2 proc. BVP, o dabar jos artėja prie 5 proc., iš kurių daugiau kaip pusė skiriama kovinei įrangai, skelbia „TVP World“.
Trumpas ir Europa
Kalbant apie platesnį geopolitinį kontekstą, R.Sikorskis aptarė neseniai paskelbtą D.Trumpo administracijos Nacionalinio saugumo strategiją, kuri sukėlė susirūpinimą daugelyje Europos sostinių dėl jos tariamo priešiškumo ES atžvilgiu.
Pažymėjęs, kad Europos gynybos išlaidos padvigubėjo tarp pirmosios ir antrosios Donaldo Trumpo kadencijos, R.Sikorskis sakė, kad JAV neapleis Europos. „Europa turės prisiimti didesnę savo saugumo naštą“, – sakė jis, nes Vašingtonas perkelia išteklius kitiems pasauliniams prioritetams.
Jis pridūrė, kad nors JAV mano, jog Europa yra pakankamai turtinga, kad galėtų apsiginti pati, jos greičiausiai neuždarys savo daugiau nei 100 karinių bazių tinklo visame pasaulyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija pradeda serijinę taktinio šarvuočio „Heron“ gamybą
12:50
Lenkija pradėjo serijinę naujos 6×6 šarvuotosios taktinės transporto priemonės, žinomos kaip „Heron“, gamybą, praneša „Defence Blog“.
Gamybos pradžia vyksta vienoje iš pagrindinių Lenkijos valstybinių gynybos pramonės įmonių „Huta Stalowa Wola“. „Heron“ transporto priemonė yra pagaminta ant „Tatra Defence“ tiekiamos važiuoklės.
Plačiau skaitykite ČIA.
