Svarbiausios naujienos
- JAV suėmė Maduro: „Le Monde“ atskleidžia, kodėl tai smūgis Putinui
- „The Independent“: Putino karas nesibaigs nei fronte, nei Ukrainoje
- Rusija keičia karo žaidimo taisykles: nauja miesto užėmimo strategija kelia grėsmę Ukrainai
- „The Times“: Putinas susidūrė su sudėtingu pasirinkimu – visi scenarijai jam pavojingi
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Chaosas Maskvos danguje: dėl dronų uždaryti pagrindiniai oro uostai
19:24
Ukrainai paleidus dešimtis dronų į Rusijos sostinę, sekmadienį buvo uždaryti trys iš keturių oro uostai Maskvoje, pranešė pareigūnai.
Dėl išpuolių buvo atidėti keli skrydžiai, įskaitant ir antrame pagal judrumą Maskvos Vnukovo oro uoste, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Ukraina, kurią per beveik ketverius metus trunkantį karą Rusija begalę kartų atakavo dronais ir raketomis, šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Rusijos oro transporto agentūros „Rosaviatsia“ atstvovas spaudai paskelbė apie uždarymus nuo 13 iki 14 val. Grinvičo (15–16 val. Lietuvos) laiku.
„Apribojimai yra būtini siekiant užtikrinti skrydžių saugą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė Artiomas Korenjako.
Vėlesniuose jo įrašuose teigiama, kad visi oro uostai – Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio – buvo iš dalies atidaryti po mažiau nei valandos.
Rusijos oro gynybos sistemos sekmadienį numušė mažiausiai 27 dronus, skridusius sostinės link, per „Telegram“ pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Rusija, kuri nuo 2022 metų vykdo plataus masto invaziją į kaimynę šalį, ne kartą dėl ukrainietiškų dronų uždarė savo oro erdvę.
Rusijos Belgorodo srities, esančios prie Ukrainos sienos, gubernatorius pranešė, kad anksčiau sekmadienį dronui smogus į šeimos automobilį žuvo vienas žmogus, o dar du, įskaitant ketverių metų vaiką, buvo sužeisti.
Karas Ukrainoje artėja prie tamsios psichologinės ribos
22:56
Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas garsėja savo žavėjimusi Antruoju pasauliniu karu. Tačiau, skirtingai nuo Josifo Stalino ar Adolfo Hitlerio, dabartinis Rusijos diktatorius nesugebėjo priartėti prie istorinių laimėjimų fronte, iš kurių pats sėmėsi įkvėpimo, rašo CNN.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą sparčiai artėja prie labai niūrios psichologinės ribos.
Nacių Vokietijos karas prieš Sovietų Sąjungą truko 1418 dienų, įskaitant 1945 m. gegužės 9 d. – šią dieną Kremlius mini kaip Pergalės dieną ir rengia karinį paradą, kurio metu demonstruoja savo galią.
Rusijos karas prieš Ukrainą šių metų sausio 11 d. taip pat pasieks 1418 dienų ribą, ir bent jau kol kas nėra jokių tvirtų požymių, kad šis karas baigsis iki šios datos ar netrukus po jos.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Patriarchas Kirilas diktatorių Putiną pavadino „dovana iš aukščiau“ ir gyrė Rusijos agresyvų karą
21:23
Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas yra aistringas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjas ir daugybės abejotinų pareiškimų autorius. Ne mažiau entuziastingai patriarchas palaiko ir V.Putino pradėtą nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
Neseniai Kirilas dar kartą ėmė girti Kremliaus vadovą ir pareiškė, kad Rusijos žmonės turėtų būti dėkingi Dievui už Putiną ir už tai, ką jis daro.
Gruodį patriarchas teigė, jog Rusijos visuomenė šiuo metu gyvena „ypač klestinčiais laikais“ ir tai esą įmanoma tik todėl, kad diktatorius Putinas yra „pirmasis stačiatikių valstybės vadovas nuo carų laikų“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis praneša apie pokyčius Kabinete ir diplomatinę savaitę Europoje: „Ukraina siekia taikos, bet nesiduos“
20:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad sausio 5 d. vyks Kabineto posėdis, planuojami tolimesni pokyčiai, o kitą savaitę vyks susitikimai Europoje, kurie turėtų prisidėti prie karo pabaigos.
„Mes jau ruošiame kitą diplomatinę savaitę – bus susitikimai Europoje, kurie turėtų tapti dar viena Ukrainos gynybos ir karo pabaigos siekio dalimi“, – tiesiogiai sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi abiem galimiems scenarijams: diplomatijai, kurią užtikrina, arba tęstinei aktyviai gynybai, jei partnerių spaudimas Rusijai bus nepakankamas. „Ukraina siekia taikos. Bet Ukraina niekada neatsisakys savo jėgos“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat informavo apie pokalbį su premjere Julija Svyrydenko.
„Ruošiamas Kabineto posėdis rytoj. Svarbu, kad pokyčiai vyktų nuosekliai. Šiandien išsamiai dirbome su saugumo klausimais. Valstybės sienos tarnyba keisis. Taip pat aptarėme susijusias pokyčių sritis su vidaus reikalų ministru Klymenka ir tęsiame darbus rytoj“, – sakė prezidentas.
Be to, jis pažymėjo, kad kitą savaitę turėtų būti paskirti Vinicios, Dnipropetrovsko, Poltavos, Ternopilio ir Černivcių regioninių administracijų vadovai.
Ukraina pasiekė proveržį: kasdien pagaminama per 200 tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų
20:14
Ukrainos bendrovė „Fire Point“ yra įdiegusi serijinę daugiau nei 200 tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų gamybą per parą, taip ženkliai sumažindama priklausomybę nuo importo ir beveik visiškai lokalizuodama pagrindinių komponentų gamybos ciklą.
Apie tai interviu Prancūzijos aviacijos ir kosmoso leidinio „Air & Cosmos“ vyriausiajam redaktoriui Xavierui Teitelmanui papasakojo bendrovės technikos direktorė Irina Terech.
Pasak jos, įmonei pavyko savarankiškai gaminti daugiau nei 97,5 proc. variklių dalių – Ukrainoje pagaminamos 80 iš 82 komponentų. „Fire Point“ jau yra įvaldžiusi visą gamybos ciklą: nuo liejimo ir mechaninio apdirbimo iki galutinio surinkimo.
„Mes labai priklausomi nuo partnerių finansavimo, žvalgybos ir bendros politinės paramos. Tačiau kalbant apie kompetencijas ir įrangą, stengiamės kuo daugiau daryti savarankiškai“, – pabrėžė I.Terech.
Iš pradžių bendrovė visiškai rėmėsi importuojamais varikliais, tačiau greitai tapo aišku, kad tai yra kritinis gamybos plėtros stabdis. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta maksimaliai lokalizuoti gamybą.
X.Teitelmanas atkreipė dėmesį, kad net tokie komponentai kaip duslintuvai dabar gaminami Ukrainoje.
„Pasaulis tiesiog neturi pajėgumų tiekti 150–200, o netrukus ir 400 duslintuvų per dieną. Vietinė gamyba leido sumažinti vieneto kainą nuo 400 iki kiek daugiau nei 70 eurų“, – pažymėjo jis.
Pasak I.Terech, dabartiniai gamybos pajėgumai jau viršija 200 tolimojo nuotolio FP-1 ir FP-2 dronų per parą, o artimiausiu metu planuojama dar spartesnė plėtra. Vieno FP-1 drono kaina siekia apie 58 tūkst. JAV dolerių – tai gerokai pigiau nei Rusijos naudojami smogiamieji dronai, tokie kaip „Shahed“.
JAV suėmė Maduro: „Le Monde“ atskleidžia, kodėl tai smūgis Putinui
16:57
JAV bandymas suimti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro yra geopolitinis smūgis Kremliui: dabar Rusija praranda svarbų partnerį ir susiduria su grėsme naftos pajamoms.
Vos po kelių valandų nuo įspūdingos JAV karinės operacijos paskelbimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidavė svajonėms, pareiškęs: „Jei su diktatoriais galima taip lengvai ir paprastai susitvarkyti, JAV žino, ką daryti toliau.“
Kaip rašo prancūzų leidinys „Le Monde“, papildomi paaiškinimai čia buvo nereikalingi – jau aišku, kad V.Zelenskis kalbėjo apie Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.
Leidinio nuomone, Vašingtono žaibiška operacija iš esmės yra rimtas iššūkis Rusijai, kuri, pažeisdama tarptautinę teisę, savanaudiškai puolė Ukrainą.
„Deklaruodamos siekį nutraukti Venesuelos žmonių kančias ir apsaugoti amerikiečius nuo priklausomybės nuo narkotikų, JAV iš tiesų, atrodo, siekia užgrobti šalies naftos turtus. Geopolitikos ekspertams amerikiečių puolimas turi visus neokolonializmo požymius“, – pažymima straipsnyje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pasmerkė JAV operaciją, pareikšdama, kad „JAV pretekstai agresijai prieš Venesuelą yra nepagrįsti“. Tačiau pats Kremlius šiuo klausimu kol kas nesireiškė – kaip įprasta, Putinas iš pradžių pasirinko tylą.
Vis dėlto Maskvą destabilizuoja toks JAV jėgos demonstravimas.
„Trumpas parodė savo ryžtą ir norą eskaluoti įtampą. Tai paliks stiprų įspūdį Kremliui ir Rusijos elitui“, – komentavo Kirilas Rogovas, Vienos Žmogaus mokslų instituto tyrėjas.
Leidinys pridūrė, kad Rusija buvo netikėtai užklupta: per kelias valandas D.Trumpas pasiekė tai, ko V.Putinui nepavyko padaryti beveik ketverius metus – eliminavo priešininką.
Be to, kaip pažymėjo Peteris Rafas, Hudsone instituto Europos ir Eurazijos centro direktorius, N.Maduro buvo V.Putino pagrindinis partneris Lotynų Amerikoje.
Leidinys priminė, kad V.Putinas šiltai priėmė N.Maduro Maskvoje vykusiame parade 2025 m. gegužės 9 d.
„Maduro pašalinimas neabejotinai yra smūgis Putinui. Tai rodo, kad Rusijos oro gynybos sistemos aplink Karakasą ir neseniai pasirašytos strateginės partnerystės sutartys tarp Rusijos ir Venesuelos yra bejėgės prieš Amerikos galią“, – pažymėjo P.Rafas.
Rusijos pareigūnai: per Ukrainos dronų atakas Rusijos pasienio srityse žuvo 2 žmonės
15:53 Atnaujinta 16:39
Per Ukrainos dronų atakas Rusijos pasienio srityse žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Smūgiai surengti, artėjant kitą savaitę Paryžiuje prasidėsiančioms taikos deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad vienas žmogus žuvo, o dar du, įskaitant mažą vaiką, buvo sužeisti, kai bepilotis orlaivis smogė automobiliui.
Dar vienas žmogus žuvo per drono smūgį kaimui Kursko srityje, sekmadienį pranešė gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.
Tuo metu Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Charkivo srityje sekmadienio naktį buvo sužeisti trys žmonės.
Rusijos penktadienį surengtos raketų atakos Charkivo mieste aukų skaičius išaugo iki penkių, po pastato griuvėsiais radus kūno dalių, sekmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Apie naujausias atakas paskelbta tuo metu, kai šeštadienį Ukrainos sostinėje apsilankė nacionalinio saugumo patarėjai iš Europos ir kitų sąjungininkų valstybių. Jie atvyko aptarti saugumo garantijų ir ekonominės paramos Kyjivui, stiprėjant JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad darbas dėl taikos pasiūlymų gali paspartėti. Ukraina su 18 sąjungininkių šalių nacionalinio saugumo patarėjų pasidalijo visais svarstomais taikos punktais, įskaitant saugumo garantijas.
Jis sakė, kad pirmadienį Paryžiuje susitiks Ukrainos generalinio štabo ir karinio sektoriaus atstovai, o antradienį vyks Europos lyderių susitikimas, kuriame, jo teigimu, tikimasi, kad bus baigti rengti saugumo garantijų dokumentai. Jis taip pat teigė, kad Paryžiuje vyks susitikimai su JAV atstovais.
Rusija keičia karo žaidimo taisykles: nauja miesto užėmimo strategija kelia grėsmę Ukrainai
15:24
Rusijos kariuomenė įsidiegė naują strategiją miestų užėmimui. Tai akivaizdu Pokrovsko pavyzdyje, kurį rusai šiuo metu bando užimti.
Georges Barros, vyresnysis analitikas Karinių tyrimų institute (ISW), apie tai rašė „The Washington Post“ straipsnyje, analizuodamas kovą dėl šio miesto. Jis pažymėjo, kad nors Pokrovsko užėmimas Rusijai suteiks tik nedidelių taktinių pranašumų, kampanija demonstruoja, kad Rusijos pajėgos mokosi ir prisitaiko.
„Jei tai nebus sustabdyta, Ukraina artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali susidurti su rimtomis problemomis“, – pabrėžė straipsnio autorius.
„Kremlius perdeda Pokrovsko užėmimo svarbą, siekdamas parodyti, kad Rusijos pažanga mūšio lauke yra neišvengiama. Šiuo neišvengiamumo jausmu dalinasi kai kurie JAV prezidento Donaldo Trumpo derybinės komandos nariai“, – pažymėjo analitikas.
Jis mano, kad po Avdijivkos užėmimo Pokrovsko užėmimas tapo Rusijos karinės vadovybės prioritetu, nors per pastaruosius dvejus metus užpuolikai į priekį pažengė vos 40 kilometrų nuo Avdijivkos iki Pokrovsko – žingsnis, už kurį Rusija sumokėjo didelę kainą.
Analitikas pažymėjo, kad nuo Avdijivkos puolimo pradžios 2023 m. spalį iki 2024 m. vasaros Rusijos pajėgos Pokrovsko rajone neteko tiek tankų ir šarvuotų transporto priemonių, kiek sudarytų mažiausiai penkias divizijas – daugiau nei 1 000 šarvuotų transporto priemonių ir daugiau nei 500 tankų.
Vėliau rusai pakeitė taktiką, atsisakydami mechanizuotų šturmų ir pasikliaudami mažų puolimo grupių infiltravimu. Šis metodas leido priešui pažengti praktiškai pėsčiomis, nors patiriant didžiulius nuostolius. Pavyzdžiui, 2025 m. spalį netoli Pokrovsko Rusijos pajėgos užėmė tik apie 30 kvadratinių kilometrų, tačiau neteko iki 25 000 karių.
G.Barros teigia, kad Pokrovsko užėmimas greičiausiai nebus Rusijai proveržis, nes gynyboje esantys Ukrainos pajėgų daliniai neturi galimybių greitai judėti ir užimti teritorijos. Be to, dėl didelių nuostolių užpuolikai neturi pajėgų plačiam proveržiui.
Tačiau, kaip pažymėjo G.Barros, rusai tuo pačiu pristatė naują operacinį planą Ukrainos miestų užėmimui: pirmiausia naudojami dronai, kad būtų sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistikos tinklai, tuomet siunčiamos pėstininkų ir diversantų grupės.
„Rusijos gebėjimas silpninti Ukrainos gynybą mūšio lauke vidutinio nuotolio smūgiais yra nerimą keliantis reiškinys“, – sakė analitikas.
G.Barros įspėjo, kad Rusija jau bando pasitelkti Pokrovsko patirtį ir nurodė lapkričio mėn. Ukrainos geležinkelio paslaugos Kramatorskui nutraukimo pavyzdį, tikėtina dėl Rusijos dronų grėsmės.
„Ukraina turi rasti būdą priešintis šiai schemai, todėl reikia sukurti efektyvias kovos su dronais priemones. Ypač reikėtų gebėti veikti taikinius 60–100 km nuo fronto linijos“, – sakė analitikas.
Tačiau, pasak eksperto, kad iš tikrųjų sustabdytų rusus, Ukraina turi sulaukti Vakarų pagalbos, ypač tiekimo artilerija, raketomis ir žvalgybos priemonėmis.
G.Barros pabrėžė, kad nors Kremlius turi pranašumų mūšio lauke, tikėtina, kad jis nesivels į rimtas derybas dėl karo su Ukraina pabaigos.
„Trumpo administracijos diplomatija bus bevaisė tol, kol Rusijos puolimas nebus visiškai sustabdytas“, – reziumavo G.Barros.
Incidentas Kyjive: sprogus automobiliui sužeistas Ukrainos karys
13:59
Kyjivo Obolono rajone sprogus automobiliui, skeveldrų buvo sužeistas Ukrainos kariškis.
Kaip praneša Kyjivo miesto prokuratūra, šiandien, sausio 4 dieną, sprogimas įvyko daugiabučio namo kieme Herojų Dnipro gatvėje, kai buvo atidaryta automobilio bagažinė.
„Per sprogimą kariškis patyrė skeveldrinius sužalojimus. Šalia buvusi moteris nenukentėjo“, – teigiama pranešime.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį („teroro aktas, tai yra sprogimo ar kitų veiksmų, sukėlusių pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, įvykdymas“).
Ukraina įvedė naujas sankcijas Rusijos kariniam–pramoniniam kompleksui
12:41
Ukraina įvedė sankcijas asmenims ir įmonėms, gaminančioms ir tiekiančioms ryšių įrangą, elektroninės kovos (EK) sistemas bei mikroelektroniką Rusijos kariniam–pramoniniam kompleksui.
Kaip pranešama prezidento interneto svetainėje, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įgyvendinamas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas taikyti sankcijas 95 fiziniams asmenims ir 70 juridinių asmenų. Dauguma jų – Rusijos piliečiai ir Rusijoje registruotos įmonės.
Nurodoma, kad sankcionuoti asmenys ir bendrovės yra susiję su Rusijos valstybinių gynybos užsakymų vykdymu ir šalies gynybos pramonės komplekso veikla.
„Tarp jų – įmonės ir jų vadovai, gaminantys ir tiekiantys ryšių, elektroninės kovos ir mikroelektronikos produktus Rusijos kariniam–pramoniniam kompleksui bei saugumo struktūroms“, – teigiama pranešime.
Sankcijos taip pat pritaikytos Rusijos chemijos, kasybos, metalurgijos bei kuro ir energetikos sektorių pramonės įmonėms.
„Įvesti apribojimai skirti apsunkinti Rusijos karinio–pramoninio komplekso aptarnavimą ir apriboti jo galimybes gaminti ginkluotę bei karinę techniką, naudojamą kare prieš Ukrainą“, – pabrėžiama pranešime.
Taip pat pažymima, kad Ukraina ir toliau dirbs su partneriais siekdama suderinti Ukrainos sankcijas su partnerių jurisdikcijomis. Dalis šių nuostatų bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą 20-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą.
„The Independent“: Putino karas nesibaigs nei fronte, nei Ukrainoje
11:45
Paliaubos Ukrainoje dabartinėmis sąlygomis keltų rimtą grėsmę ne tik Kyjivui, bet ir visai Europai. Nepaisant daugybės pareiškimų apie „artėjančią taiką“, nėra jokio pagrindo manyti, kad 2026-ieji pakeis 2025 metų scenarijų – karas tęsis, o optimistiniai pažadai labiau remiasi politinėmis fantazijomis nei realybe, rašo „The Independent“.
Leidinys teigia, kad Rusija diplomatinėmis priemonėmis bando pasiekti tai, ko jai nepavyko padaryti per 11 karo metų. Šiame procese pagrindiniu Kremliaus įrankiu išlieka Donaldas Trumpas. Kaip rašoma publikacijoje:
„Rusija ir toliau plečia ribas to, ką Ukraina ir Europa yra priverstos priimti – tiek fronto linijose, tiek prie derybų stalo.“
Per 2025 metus D.Trumpas tris kartus bandė įtikinti Ukrainą priimti Rusijos reikalavimus, pateikiamus kaip paliaubų susitarimas. Kiekvieną kartą blogiausio scenarijaus pavyko išvengti tik dėl nepaprastų Europos lyderių diplomatinių pastangų. Tuo pat metu kiekvienas naujas derybų etapas objektyviai stiprino Maskvos pozicijas.
Iškalbingas pavyzdys – lapkritį pristatytas vadinamasis „28 punktų Rusijos planas“. Užuot jį visiškai atmetus, jis buvo priimtas kaip derybų pagrindas.
Dėl to net idėja riboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį, kuri anksčiau Europoje buvo laikoma nepriimtina, faktiškai sulaukė tylaus pritarimo. Leidinys pažymi:
„Karas bus nuspręstas ne fronte – ir, tikėtina, ne Ukrainoje.“
Analizėje pabrėžiama, kad kovos Ukrainoje tęsiasi ne dėl nuostolių ar spaudimo stokos, o dėl pagrindinių veikėjų – tiek Ukrainos rėmėjų, tiek Rusijos sąjungininkų – nenoro ryžtingai pakeisti jėgų balansą.
Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sąmoningai remia Maskvą tiek, kad karas išsekintų Vakarus, bet neperaugtų į pasaulinį konfliktą.
Tuo pat metu JAV paramos Ukrainai mažėjimas buvo nuspėjamas, o Europos valstybės nebuvo pasirengusios šio praradimo kompensuoti. Be to, Europa menkai pasiruošusi 2027 metų scenarijui, kai Jungtinės Valstijos gali sumažinti arba visiškai nutraukti paramą Europos gynybai.
„Pasaulis, kuriame JAV susitelkia tik į save, o Europa ir Rytų Azija lieka vienos prieš agresyvius kaimynus, dar neseniai atrodė kaip distopija“, – pažymi leidinys.
Nepaisant to, JAV kariai tebėra integruoti į Europos gynybos struktūras, ypač NATO. Paradoksalu, tačiau būtent Baltųjų rūmų nenuspėjamumas šiuo metu sulaiko Rusiją nuo tiesioginio puolimo prieš NATO valstybes.
Pavojinga taikos iliuzija
Vis dėlto Ukrainai esminė problema išlieka nepakitusi – pagrindiniai konflikto šalių tikslai yra nesuderinami. Kaip rašo leidinys: „Rusija siekia panaikinti Ukrainą kaip laisvą ir nepriklausomą valstybę. Ukraina siekia išlikti.“
Analitikai perspėja, kad net laikinos paliaubos gali tapti galimybe Kremliui persigrupuoti ir pasirengti naujam puolimui – taip, kaip tai jau buvo padaryta Gruzijoje ir Sirijoje. Tuo pat metu bet koks kovų intensyvumo sumažėjimas rizikuoja sukurti saugumo iliuziją Europoje ir atidėti būtiną persiginklavimą.
Išvada išlieka niūri: nepaisant garsių pareiškimų apie „90 proc. pasirengimą taikai“, realaus kelio karo pabaigos link kol kas nėra.
„Kol Rusija mano, kad tęsdama karą gali laimėti daugiau nei sutikdama su siūlomomis sąlygomis, nėra jokio pagrindo tikėtis taikos“, – konstatuojama straipsnyje.
