Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dronai smogė trims tanklaiviams Juodojoje jūroje
16:37
Trys Graikijos valdomi naftos tanklaiviai antradienį buvo apgadinti nežinomų dronų Juodojoje jūroje, kai plaukė į Rusijos pakrantės terminalą pasikrauti žaliavinės naftos, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai.
Šios atakos įvyko sausio pradžioje smarkiai sumažėjus Kazachstano naftos gamybai – didžioji dalis šios naftos eksportuojama per šį terminalą.
Iš karto nebuvo aišku, kas stovi už antradienio atakų. Ukraina šio incidento nekomentavo. Terminalą valdantis Kaspijos naftotiekio konsorciumas (CPC) atsisakė komentuoti ataką.
Pasak aštuonių šaltinių, kurie dėl jautrios situacijos su „Reuters“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nukentėjo du „Suezmax“ tanklaiviai ir vienas „Aframax“ tanklaivis, plaukę į „Južnaja Ozerejevka“ terminalą, iš kurio pakraunama apie 80 proc. Kazachstano žaliavinės naftos, skirtos tarptautinėms rinkoms.
Lapkričio 29 d. Ukrainos dronas pataikė į vieną iš trijų pagrindinių CPC švartavimosi vietų terminale, esančiame netoli Novorosijsko uosto.
Naftos ir dujų kondensato gavyba Kazachstane nuo sausio 1 d. iki sausio 12 d., palyginti su gruodžio mėn. vidurkiu, sumažėjo 35 proc., „Reuters“ sakė su duomenimis susipažinęs šaltinis, pridūręs, kad sumažėjimą daugiausia lėmė eksporto per Juodosios jūros terminalą suvaržymai.
Kazachstano energetikos ministerija antradienį pranešė, kad CPC toliau eksportuoja naftą per vieną prieplauką.
Atakos gali padidinti kainas
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive vyksta kratos, Julija Tymošenko kaltinama parlamentarų papirkinėjimu
23:52
Vienos iš Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijų vadovė kaltinama dėl parlamentarų papirkinėjimo, kad jie balsuotų už konkrečius įstatymų projektus. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) spaudos tarnyba.
„NABU ir SAP (Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra, – red.) apkaltino vienos iš Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijų vadovą neteisėtos naudos siūlymu keliems parlamentarams, priklausantiems frakcijoms, kurioms šis asmuo nevadovauja, už balsavimą „už“ arba „prieš“ konkrečius įstatymų projektus“, – teigiama pranešime.
Preliminari nusikaltimo kvalifikacija – Ukrainos baudžiamojo kodekso 369 straipsnio 4 dalis. Tokie nusikaltimai baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų su turto konfiskavimu arba be jo.
NABU konkrečių vardų ar pavadinimų nenurodė. Detales žada paskelbti vėliau.
Tuo metu „Ukrajinska pravda“, remdamasi šaltiniais, praneša, kad NABU ir SAP atlieka kratas partijos „Batkivščyna“ biure. Pažymima, kad kalbama apie biurą Kyjive, Turivska gatvėje.
Projektas „Schemy“, remdamasis šaltiniu antikorupcijos institucijose, informuoja, kad kalbama apie „Batkivščynos“ frakcijos vadovę, ekspremjerę Juliją Tymošenko.
„NABU ir SAP demaskavo „Batkivščyna“ frakcijos vadovę Juliją Tymošenko, patvirtino „Schemy“ šaltinis antikorupcijos institucijose. Daugiau detalių šiuo metu nėra. Parlamento narė kol kas tp nekomentavo, jos frakcija taip pat nieko nepranešė“, – teigia žurnalistai.
Šią informaciją patvirtina ir parlamento narys Oleksijus Hončarenka: „Taip, Julija Tymošenko. Derėjosi su keliais deputatais dėl perėjimo ar neoficialaus prisijungimo prie frakcijos „Batkivščyna“ už pinigus. Kažkas iš deputatų viską įrašė ir perdavė NABU“, – parašė jis „Telegram“ kanale.
Be JAV nieko nebus: G-7 sieks iš Trumpo garantijų Ukrainai
22:41
Ukrainos sąjungininkai iš „Didžiojo septyneto“ susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad užsitikrintų jo asmeninę paramą saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo režimo įvedimo. Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis trimis informuotais pareigūnais.
Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės lyderiai, taip pat Europos Komisijos prezidentas planuoja dalyvauti JAV prezidento D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko susitikime kitą savaitę Davose vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume.
Pareigūnai derina susitikimo, kuris turėtų įvykti trečiadienį, sausio 21 d., detales. Prie viršūnių susitikimo gali prisijungti ir kiti lyderiai iš šalių, priklausančių Norinčiųjų koalicijai ir remiančių Ukrainą. Nacionalinio saugumo patarėjai iš Norinčiųjų koalicijos šalių taip pat planuoja surengti atskirą susitikimą.
Kaip pažymi leidinys, susitikime Davose lyderiai sieks, kad D. Trumpas patvirtintų susitarimus, kurie buvo suderinti su jo specialiaisiais atstovais praėjusią savaitę Paryžiuje. Šios garantijos laikomos ypač svarbiomis siekiant užtikrinti, kad Rusija po ugnies nutraukimo neatnaujintų karo.
Tuo pačiu metu Europos sostinėse nerimaujama dėl D.Trumpo asmeninio įsipareigojimo remti Ukrainą po to, kai bus nustatytas tikėtinas ugnies nutraukimo režimas. Šis susirūpinimas susijęs su keletu D.Trumpo per pastaruosius metus padarytų aštrių prorusiškų pareiškimų apie karą.
Po susitikimo Paryžiuje D.Trumpo specialusis atstovas Steve'as Witkoffas pranešė, kad saugumo protokolai dėl Ukrainos yra beveik baigti. Jo teigimu, šios garantijos yra „tokios stiprios, kokių niekas dar nėra matęs“. S.Witkoffas taip pat patikino, kad prezidentas D.Trumpas „neatsisako savo įsipareigojimų“.
Į JAV delegaciją Davose turėtų įeiti S.Witkoffas, D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Be JAV nieko iš to nebus. Iki šiol neaišku, kaip į tai iš tikrųjų žiūri Trumpas“, – sakė į derybas įtrauktas Europos pareigūnas, kalbėdamas apie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos įsipareigojimus dislokuoti karius Ukrainoje po ugnies nutraukimo.
Slovakija aktyviai pardavinėja ginklus Ukrainai, nepaisant Fico rinkimų pažadų
22:05
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico prieš pradėdamas eiti pareigas pažadėjo, kad jo vyriausybė į Kyjivą neišsiųs „nė vienos kulkos“, tačiau šalies karinė pramonė klesti, daugiausia dėl paklausos Ukrainos fronte. Apie tai praneša „Kyiv Post“.
Leidinyje primenama, kad nuo atėjimo į valdžią 2023 m. spalį R.Fico, žinomas kaip vienas iš labiausiai Maskvai draugiškų Europos Sąjungos šalių lyderių, pasisakė už karinės pagalbos Ukrainai nutraukimą, teigdamas, kad tai tariamai „tik vilkina karą“.
Pažymima, kad R.Fico kritikavo ES sankcijas prieš Maskvą ir pasisakė prieš Ukrainos ambicijas įstoti į NATO. Jis taip pat susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o tai sukėlė kitų bloko lyderių, kurie ignoravo Maskvos vadovą, nepasitenkinimą.
„Tačiau kol Bratislavos vyriausybė atsisakė ginkluoti Kyjivą, privatūs Slovakijos ginklų gamintojai gauna pelną parduodami ginklus Ukrainai“, – teigia leidinys.
2024 m. Slovakijos ginklų eksportas išaugo iki 1,15 mlrd. eurų, o tai sudaro maždaug 1 proc. šalies ekonominės produkcijos. Tai maždaug dvigubai daugiau nei 2023 m. ir maždaug dešimt kartų daugiau nei prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m.
Analitinės ir konsultacinės bendrovės „Oxford Economics“ duomenimis, Slovakija tapo viena iš sparčiausiai augančių ginklų eksportuotojų pasaulyje pagal bendrą eksporto dalį, ir šis rodiklis nuo 2022 iki 2024 m. išaugo maždaug iki 0,7 proc.
Pagal šį rodiklį Slovakija aplenkė didžiausius ginklų eksportuotojus, visų pirma JAV, Lenkiją ir Čekiją. Nors 2025 m. nebuvo įtraukti į statistiką, Slovakijos naujienų portalas SME vertina, kad ginklų eksportas galėjo siekti nuo 1,7 iki 2 proc. praėjusių metų BVP – tai rekordiškai didelis rodiklis.
Slovakijos gynybos viceministras Igoris Melicheris pareiškė, kad ši tendencija „nėra karo rėmimo, o prekybos rėmimo įrodymas“.
„Slovakijos vyriausybė savo manifestu pažadėjo piliečiams, kad iš mūsų valstybinių sandėlių į Ukrainą nebus išsiųsta nė viena kulka, ir mes laikomės šio pažado“, – sakė I.Melicheris 2025 m. rugpjūtį.
„Mes prisijungėme prie Europos Sąjungos dėl vertybių, kurios mums artimos. Mes taip pat gerbiame laisvąją rinką. Todėl apriboti gynybos pramonės įmones būtų gana veidmainiška iš mūsų pusės“, – pridūrė jis.
Rusija iškvietė Lenkijos ambasadorių pareikšti protesto dėl rusų archeologo sulaikymo
21:35
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Lenkijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl rusų archeologo sulaikymo Lenkijoje pagal Ukrainos išduotą orderį.
Rusijos Ermitažo muziejaus archeologą Aleksandrą Butiaginą gruodžio mėnesį sulaikė Lenkijos specialiosios tarnybos, Kyjivui apkaltinus jį neteisėtais kasinėjimais okupuotame Kryme.
Ketvirtadienį vyks teismo posėdis dėl jo ekstradicijos, o pripažinus kaltu Ukrainoje jam grėstų iki 10 metų laisvės atėmimo.
„Sausio 12 dieną į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lenkijos ambasadorius Rusijos Federacijoje Krzysztofas Krajewskis“, – nurodė Rusijos URM.
„Krajewskiui buvo nurodyta, kad Kyjivo režimo kaltinimai yra absurdiški ir susiję su Butiagino moksliniu darbu Mirmekijo archeologinėje ekspedicijoje Kryme – neatsiejamoje Rusijos dalyje“, – teigiama ministerijos pranešime.
A.Butiaginas nuo 1999 metų vadovavo archeologiniams darbams Mirmekijuje – senovės Graikijos miesto griuvėsiuose rytinėje Krymo pakrantėje.
Rusija 2014 metais karine jėga atėmė Krymą iš Ukrainos ir nuo to laiko valdo jį kaip savo teritoriją.
Klasikinės filologijos mokslininko, dirbusio pusiasalyje dar prieš 2014 metų aneksiją, sulaikymas sulaukė tiek Kremliaus, tiek Rusijos liberalios opozicijos dalies kritikos.
Lenkija yra artima kaimyninės Ukrainos sąjungininkė ir tapo pagrindiniu humanitarinės bei karinės pagalbos karo niokojamai šaliai teikimo centru.
Netikėtumas Ukrainoje: Šmyhaliui nepavyko tapti energetikos ministru
18:38
Antradienį, sausio 13 d., Ukrainos Aukščiausioji Rada nepaskyrė Denyso Šmyhaliaus pirmuoju ministro pirmininko pavaduotoju ir energetikos ministru – už tai balsavo tik 210 deputatų, pranešė frakcijos „Holos“ atstovas Jaroslavas Železniakas.
Keturi deputatai balsavo prieš, 33 susilaikė, o 44 nebalsavo, skelbia portalas „New Voice“. Paskyrimui reikia 226 balsų.
Parlamentaras taip pat sakė, kad Rada negalėjo pereiti prie gynybos ministro skyrimo ir paskelbė pertrauką. Pasak J.Železniako, visi antradieniui skirti personalo klausimai buvo išbraukti, trečiadienį Rada vėl rinksis.
„Šalis liko be energetikos ministro, SBU (saugumo tarnybos – red. past.) vadovo ir gynybos ministro plataus masto karo metu“, – rašė J.Železniakas.
Prieš balsavimą D.Šmyhalis kreipėsi į Aukščiausiąją Radą ir savo prioritetais įvardijo ekonomikos atsigavimą, atsparumą ir modernizavimą, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
„Mano pagrindinis uždavinys einant šias pareigas – kuo greičiau įveikti ūmią energetikos krizės fazę, sustiprinti koordinavimą, nustatyti aiškius vaidmenis, užduotis, sudaryti visiems bendrą planą, įvesti kasdienį valdymo ritmą, prioritetus, išteklius ir įgyvendinimo kontrolę. O svarbiausia – užtikrinti sprendimų priėmimo greitį, kai svarbi kiekviena valanda“, – sakė jis.
Anksčiau Rados pagrindiniai komitetai pritarė, kad gynybos ministru būtų paskirtas Mychailo Fiodorovas, o energetikos ministru – D.Šmyhalis.
Sausio 2 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis pasiūlė M.Fiodorovą vadovauti Gynybos ministerijai vietoj D.Šmyhalio. Prezidentas sakė, kad nusprendė pakeisti Gynybos ministerijos formatą, todėl pasiūlė M.Fiodorovui vadovauti ministerijai. Pasak jo, pastarasis yra aktyviai įsitraukęs į projektą „Dronų linija“ ir labai efektyviai dirba valstybės tarnybų ir procesų skaitmeninimo srityje.
Rusija smogė Lenkijos konsulatui Odesoje
17:42
Rusija apgadino Lenkijos konsulatą Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per nakties raketų ir dronų atakas, pranešė Užsienio reikalų ministerija Varšuvoje ir pridūrė, kad darbuotojai nenukentėjo.
„Dar viena Rusijos teroro naktis. Dėl naktinio bombardavimo nukentėjo Lenkijos konsulatas Odesoje. Nė vienas mūsų darbuotojas nenukentėjo“, – socialiniame tinkle rašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras, kurį cituoja „TVP World“.
Rusija raketomis ir dronais smogė miestams visoje Ukrainoje per vieną didžiausių iki šiol 2026 metų išpuolių, per kurį žuvo mažiausiai keturi žmonės, nutrūko šilumos ir elektros energijos tiekimas, todėl milijonai žmonių susidūrė su pavojingu žiemos šalčiu.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija per atakas aštuoniuose Ukrainos regionuose paleido beveik 300 dronų, 18 balistinių raketų ir septynias sparnuotąsias raketas.
Pagrindiniai taikiniai buvo energijos gamybos objektai ir pastotės, – „Telegram“ programėlėje paskelbtoje žinutėje teigė V.Zelenskis.
„Kiekvienas toks smūgis prieš gyvybę yra priminimas, kad parama Ukrainai negali būti sustabdyta. Raketos priešlėktuvinės gynybos sistemoms reikalingos kiekvieną dieną, o ypač žiemą“, – sakė šalies prezidentas.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė 247 dronus ir septynias raketas, pranešė oro pajėgos. Programėlėje „Telegram“ jos taip pat pranešė, kad raketos ir dronai padarė žalos 24 objektuose.
Sostinėje Kyjive, taip pat Černihivo, Odesos, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Donecko srityse buvo įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas, pranešė Energetikos ministerija.
Blogiausia iki šiol žiema
Ukrainos pareigūnai teigia, kad ketvirtoji karo žiema bus šalčiausia ir tamsiausia iš visų iki šiol buvusių, nes Rusijos smūgiai suintensyvėjo, daug metų kaupta žala daro savo įtaką, o oras yra pavojingai šaltas net Ukrainos klimatui.
Temperatūra Kyjive svyruoja apie -13 laipsnių Celsijaus, o po paskutinio didelio Rusijos smūgio praėjusią savaitę gyventojai ištisas dienas kentė nutrūkusį elektros ir šildymo tiekimą.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai surengė masinį smūgį, neva nukreiptą prieš karinės pramonės objektus Ukrainoje.
Charkivo mieste, esančiame už 30 km nuo sienos su Rusija ir dažnai tampančiame taikiniu, per išpuolius žuvo keturi žmonės, kai į paštą pataikė kelios raketos ir dronai, sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Susidūrėme su masine „Shahed“ ir raketų ataka, – sakė O.Synjehubovas, turėdamas omenyje Irane sukurtus dronus. – Buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių. Keturi žmonės žuvo vietoje.“
Naują 50 mln. eurų vertės Putino jachtą galėjo užmaskuoti kaip ypatingos paskirties laivą
16:03
Praėjusių metų pabaigoje Rusija pradėjo eksploatuoti naują 23700 projekto laivą „Voevoda“. Oficialiai laivas įtrauktas į Jūrų gelbėjimo tarnybos sudėtį ir pradėjo tarnybą Baltijos regione.
Oficialiai teigiama, kad laivas skirtas gelbėjimo operacijoms vykdyti ir remti, taip pat transportuoti ir aprūpinti. Tačiau dar statybos etape laivų statybos pramonės ekspertai išreiškė abejonių, ar laivas bus naudojamas pagal nurodytą paskirtį, ir išsakė mintį, kad jis gali atlikti Rusijos prezidento Vladimiro Putino laivo funkcijas.
Jūrų gelbėjimo tarnyba pastaraisiais metais kelis kartus keitė savo organizacinę struktūrą, tačiau pagrindiniai jos uždaviniai nesikeitė – gelbėti žmones jūroje ir kovoti su vandens telkinių tarša. Tarnybos laivyną sudaro apie 80 įvairios paskirties laivų, įskaitant įvairios paskirties laivus, gelbėjimo vilkikus, narų ir pagalbinius laivus.
Projektą Nr. 23700 sukūrė Sankt Peterburge įsikūręs Šiaurės projektavimo biuras, jis išsiskiria iš likusio tarnybos laivyno savo dydžiu ir neįprastomis savybėmis. „Voevoda“ yra didelis 7 500 tonų vandentalpos, 111 metrų ilgio ir 24 metrų pločio okeaninis laivas. Didžiausias greitis siekia 22 mazgus, plaukiojimo nuotolis – iki 5 tūkst. jūrmylių. Laivas vienu metu gali priimti iki keturių katerių ir du sraigtasparnius, skelbia „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius – apie tai, kaip apsivertė pasaulis
15:19
Pasaulis krečiamas permainų. Dar prieš ketvertą metų buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad Rusija kariaus su Ukraina ar kad JAV rimtai svarstys galimybę prisijungti Grenlandiją arba Kanadą kaip 51 savo valstiją, sako buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius savo komentare.
Iškyla tarptautinės teisės ir tarptautinių organizacijų egzistavimo dilema.
NATO 1974 metais jau buvo faktiškai paralyžiuota, kuomet, nepaskelbus karo, įsiplieskė karinis konfliktas dėl Kipro tarp dviejų Aljanso valstybių Turkijos ir Graikijos.
Šiuo metu visiškai rimtai svarstoma karinių JAV veiksmų galimybė Grenlandijoje ir Kanadoje, kas vėl reikštų NATO krizę. Tik šiuo atveju aktyvus dalyvis būtų svarbiausia Aljanso valstybė, todėl tai galėtų reikšti jau ne krizę, o NATO egzistavimo pabaigą. Tiesa, žinant prezidento Donaldo Trumpo politikos ypatumus, visa tai gali būti tiesiog derybinė taktika ir spaudimas tam, kad būtų pasiekta norimų nuolaidų.
Kituose, svarbiuose Amerikai ir gyvybingai svarbiuose Rusijos išgyvenimui regionuose įtampa ne mažėja, o didėja – ypač po Nicolaso Maduro nušalinimo ir pagrobimo Venesueloje.
Indija rusišką naftą gali pakeisti nafta iš Venesuelos
Pokyčiai, tarkime, jaučiami Indijoje. Pažymėtina, kad didžiausia Indijos naftos perdirbimo kompanija, pasikeitus aplinkybėms ir atšaukus sankcijas, siekia importuoti naftą iš Venesuelos. Tuo būdu, būtų suduotas smūgis Rusijai, nes tiekimas iš jos būtų „diversifikuotas“ ar, paprasčiau tariant, pakeistas.
Ryškėja labai aiški tendencija. Faktiškai, labai efektyviai ir sistemingai mažinama Rusijos geopolitinė įtaka vos ne visuose regionuose, kur iki šiol ji naudojosi ypač palankiais santykiais ir įtaka.
Tikėtina, kad dėl Trumpo įsikišimo du Rusijos piliečiai iš įgulos vis tik buvo išlaisvinti, nors Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai liko areštuoti.
Ir jokios kompensacijos. Tik, kad vaikas labai neverktų, galima juk šiek tiek paglostyti. Vieno iš perimtų Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio įgulos nariai turėjo stoti prieš teismą. Tikėtina, kad dėl D.Trumpo įsikišimo du Rusijos piliečiai iš įgulos vis tik buvo išlaisvinti, nors Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai liko areštuoti. Atrodytų, tarsi, saldainis nuskriaustam vaikui, kas iš esmės situacijos nekeičia, bet parodo, kieno viršus.
Rusijai liko tik vienas sąjungininkas ten
Rusijai Amerikos žemyne liko tik vienas sąjungininkas – Kuba. Ir tai, matyt, neilgam, nes, „užsukus“ tiekimo kranelius iš Venesuelos ir matant Rusijos negalią apskritai kažkaip paveikti procesus, tenykštis režimas ilgai neišsilaikys. Valstybės sekretoriui Marcui Rubio, gimusiam Kubos emigrantų šeimoje, tai dar ir principinis asmeninis klausimas. Ne veltui jis įspėjo Kubos vyriausybę „susirūpinti“.
Kubos ekonomika krenta į bedugnę
Ekonomika ten patiria ne šiaip sunkumus, o tiesiog krenta į bedugnę. Eksporto potencialo nėra, priklausomybė vien nuo importo. Trūksta maisto, kuro, energijos, medikamentų. Prielaidos pokyčiams yra. Tiesa, autoritariniai režimai kartais išgyvena ilgiau nei tikimasi.
Įtampa neslūgsta Irane. D.Trumpas labai entuziastingai palaiko senatoriaus Lindsey Grahamo šūkį „Padarykime Iraną vėl didžiu“. Irano valdžia susirūpinusi. Visuomenės protestai įgavo neįprastai didelį mastą. Priežastys ne tik ekonominės, bet ir politinės. Išsigandusi vadovybė jau siekia kontaktų su JAV administracija. Užsienio reikalų ministras mėgino mažinti įtampą ir kalbėjosi su Steve‘u Witkoffu apie Irano branduolinės programos ribojimą. Ar tai pagelbės? Gal jau per vėlu. JAV įspėjo savo piliečius palikti Iraną.
Akivaizdu, kad Amerika rimtai svarsto atakų prieš Irano infrastruktūrą, taip pat ir oro smūgių galimybę. Vis neslopsta gandai apie dabartinio Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei pabėgimą iš šalies. Oficialiai gandai nepatvirtinti. Ambicijų sugrįžti į valdžią neslepia ryškiausia opozicijos figūra Reza Pahlavi, nuo 1979 metų gyvenantis emigracijoje.
Artimesniuose Rusijai regionuose, kuriuose ji ilgą laiką mėgavosi išskirtinu dominavimu, taip pat vyksta negrįžtami procesai.
Kas nutiko su Rusijos „taikdariais“ Uždniestrėje
Plačiau skaitykite ČIA.
Įspraudė Rusiją į kampą: Moldova ir Ukraina netikėtoje vietoje atkirto rusus nuo pasaulio
14:25
Ukraina ir Moldova Naujųjų metų vidurnaktį be išankstinių įspėjimų uždarė visus likusius tiekimo kelius į Rusijos kontroliuojamą Uždniestrę, veiksmingai izoliuodamos separatistinį regioną ir atribodamos Maskvą nuo politinio atramos taško, nepaleisdamos nė vieno šūvio, pranešė naujienų portalas „EuroMaidan Press“.
Uždniestrė ne vieną dešimtmetį egzistavo kaip pilkoji zona palei rytinę Moldovos sieną. Šis įšaldytas konfliktas žingsnis po žingsnio formavo regioninę politiką, tačiau liko už tarptautinio dėmesio ribų.
Tai baigėsi Kyjivui ir Kišiniovui ėmusis koordinuotų veiksmų, dėl kurių regionas iš laisvo koridoriaus tapo griežtai kontroliuojamu anklavu.
Visiška blokada
Sausio 1 d. Ukraina uždarė maždaug 450 km ilgio sieną su Uždniestre, pradėdama plataus masto saugumo patikras bet kokiam žmonių ar prekių judėjimui.
Tuo pat metu Moldovos valdžios institucijos sustiprino kontrolės punktus, išplėtė mobiliųjų patrulių skaičių ir sugriežtino vidaus kontrolę, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų jokių teisės aktų vykdymo spragų.
Kartu šie veiksmai prilygsta visiškai blokadai, įgyvendinamai teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis, o ne karine jėga.
Strateginis tikslas – sumažinti Rusijos buvimą Uždniestrėje neprovokuojant tiesioginės konfrontacijos. Skaičiuojama, kad apie 1500 regione dislokuotų Rusijos karių dabar yra atkirsti nuo reguliaraus degalų tiekimo, įrangos ir logistinės paramos.
Daugelį metų Maskva, siekdama išlaikyti savo pajėgas ir įtaką, pasikliovė neoficialiais prekybos keliais, palankiai nusiteikusiomis įmonėmis ir silpna muitinės priežiūra. Uždarius šiuos kanalus, išlaikyti reikšmingą karinį buvimą tampa vis sunkiau ir politiškai brangiau.
Dėl blokados Uždniestrės separatistinė vadovybė taip pat netenka autonomijos, kuria kadaise naudojosi. Apribojus išorės prieigą, regionas praranda galimybę veikti savarankiškai arba tyliai tarnauti kaip Rusijos spaudimo svertas Europos Sąjungai.
Įstatymas, o ne jėga
Pažymima, kad labai svarbu, jog pasitelktos priemonės remiasi sienų, muitinių, geležinkelių ir oro erdvės kontrole, kurią teisiškai turi teisę vykdyti ir Moldova, ir Ukraina.
Oro erdvės apribojimai neleidžia tiekti prekių oro transportu, o kelių ir geležinkelių transportas sustabdomas, jei jis nepraeina bendrų patikrinimų. Dabar judėjimui reikalingas abiejų šalių leidimas, taip užpildant spragas, kurios anksčiau leido tiekti prekes.
Praktiškai Uždniestrė nebėra laisvo judėjimo zona. Bet kokia išorinė parama tampa labai matoma ir labai rizikinga.
Moldovos vyriausybė šalies viduje taip pat siekia sugriežtinti centrinę autonominių regionų kontrolę, taip dar labiau apribodama Rusijos įtakos erdvę. Uždniestrės atskyrimas nuo išorinių gyvybinių linijų kartu silpnina politinius tinklus Moldovoje, kurie priklausė nuo tarpvalstybinės paramos.
Lengvos išeities Maskvai nėra
Dabar Rusija turi vis mažiau galimybių atsiųsti daugiau ar rotuoti karius. Ji neturi išėjimo prie jūros, oro koridorius tapo neveiksnus, sausumos keliai atsidūrė visiškoje Ukrainos ir Moldovos kontrolėje.
Slapti bandymai apeiti blokadą gali būti atskleisti ir sukelti diplomatinių padarinių, o atviri veiksmai iš karto atkreiptų dėmesį, pabrėžė „Euromaidan Press“.
Blokada žymi aiškų pokytį Moldovos ir Ukrainos kovoje su Rusijos įtaka – pirmenybė teikiama nuolatiniam teisiniam spaudimui, o ne atviram konfliktui.
Nutraukdamos prekybą ir logistiką, dėl kurių Uždniestrė veikė už Moldovos valdžios ribų, abi šalys griežtina kontrolę nesukeldamos karinio atsako.
Jei šios strategijos bus laikomasi, ji palaipsniui silpnins Rusijos pozicijas ir kartu stiprins Moldovos judėjimą glaudesnio saugumo ir politinio susiliejimo su Europa link – to siekiama ne jėga, o koordinavimu, teise ir laiku.
Parodė vaizdo įrašą, kaip atrodo paštas po mirtino Rusijos smūgio Charkive
12:42
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti smūgio „Nova Pošta“ terminalui padariniai, ir pažymėjo, kad agresorės Rusijos kariuomenė jį atakavo dviem raketomis ir keturiais dronais.
Apie tai jis pranešė antradienį, sausio 13 d., savo „Telegram“ žinutėje.
„Šią naktį priešas dviem raketomis ir keturiais dronais atakavo „Nova Pošta“ terminalą Charkivo priemiestyje“, – sakė gubernatorius.
Pasak jo, per smūgį žuvo keturi žmonės, dar 30 žmonių pavyko išgelbėti, du iš jų iš po nuolaužų ištraukė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai.
Dabar keturi nukentėjusieji yra ligoninėje ir gauna būtinąją medicinos pagalbą, gelbėjimo darbai tęsiami dalyvaujant visoms gelbėjimo tarnyboms, sakė O.Synjehubovas.
Jis pridūrė, kad teisėsaugos institucijos incidentą užregistravo kaip Rusijos karinį nusikaltimą, nes objektas buvo tik civilinis.
Anksčiau buvo pranešta, kad sausio 13-osios naktį Rusijos kariai smogė Ukrainai „Shahed“ dronais ir balistinėmis raketomis. Atakuoti buvo Charkivo, Odesos, Kyjivo ir srities priemiesčiai.
Dėl Rusijos smūgio Charkivo priemiestyje esančiame „Nova Pošta“ terminale kilo didelio masto gaisras. Bendrovė pranešė, kad už sunaikintas siuntas bus kompensuota.
