Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karo mašina dūsta: tokių skaičių Rusija nematė 16 metų
10:56
Rusijos naftos gavyba 2025 m. sieks 512 mln. tonų, pareiškė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas žurnalo „Energetičeskaja politika“ straipsnyje.
Naftos gavyba, A Novako duomenimis, mažėjo trečius metus iš eilės: 2024 m. ji siekė 516 mln. tonų, 2023 m. – 530 mln. tonų, o 2022 m. – 535 mln. tonų.
Dėl to naftos gavyba buvo mažiausia nuo 2009 m. – tuomet Rusija išpumpavo 494,2 mln. tonų. Net pandeminės krizės metu, 2020 m., gavyba buvo šiek tiek didesnė – 512,7 mln. tonų.
Rusijos vyriausybės metų plane buvo numatyta padidinti gamybą iki 520 mln. tonų. Rusijai taip pat buvo leista pumpuoti daugiau pagal OPEC+ susitarimą, pagal kurį Rusijos kvota padidėjo nuo 8,98 iki 9,57 mln. barelių per dieną.
Tačiau iš tiesų metų pabaigoje Rusijos naftos gamintojai per dieną išpumpavo tik 9,33 mln. barelių, o gruodį, užuot didinę gavybą, staiga ir smarkiai ėmė mažėti – 250 tūkst. barelių per dieną, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Vokietijos tarptautinio saugumo instituto eksperto Janio Kluge, gavybos sumažėjimą lėmė JAV sankcijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, kurios pakenkė eksportui į Indiją ir Kiniją. Nuo lapkričio pabaigos, kai įsigaliojo sankcijos, 35 mln. neparduotų barelių įstrigo tanklaiviuose jūroje. Ir, kaip atrodo, tiesiog nebėra vietos, kur saugoti naftą, kurios neprireikė, rašo J.Kluge.
Dėl smukusių Rusijos „Urals“ naftos kainų (ji šiuo metu parduodama po 35-37 JAV dolerius už barelį, t. y. beveik 50 proc. pigiau nei „Brent“ nafta) gavyba daugelyje Rusijos telkinių tapo nepelninga. „Reuters“ vertinimu, pusės šalies naftos projektų bendrovės patiria 5 JAV dolerių nuostolį nuo kiekvieno parduoto barelio. Tai žada naują problemų bangą naftos bendrovėms, kurių pelnas jau sumažėjo kelis kartus: „Rosneft“ – tris kartus, „Lukoil“ – du kartus, „Gazprom Neft“ – 54 proc.
Rusijos naftos pramonė, nuo kurios priklauso ketvirtadalis biudžeto pajamų ir beveik pusė eksporto pajamų, „palaipsniui ritasi į krizę“, – sako Harvardo Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro ekspertas Craigas Kennedy. Naftos klestėjimo viršūnėje, 2019 m., Rusija išgaudavo 560 mln. tonų naftos per metus ir pasiekė rekordą nuo vėlyvojo sovietmečio laikų. O pandemijos metu sumažinusi gavybą, ji taip ir nesugebėjo jos sugrąžinti į ankstesnį lygį. Per 7 metus naftos gavyba sumažėjo 9 proc., iš jų beveik 5 proc. nuo karo pradžios.
Siaubo scenarijai Rusijai
Ir tai dar ne riba: pagal ilgalaikę Rusijos energetikos strategiją, kurią praėjusiais metais patvirtino vyriausybė, naftos gavyba šalyje iki 2036 m. gali sumažėti iki 477 mln. tonų, o iki 2050 m. – iki 287 mln. tonų. Tokie skaičiai įtraukti į „inercijos scenarijų“, kuriame „daroma prielaida, kad kuro ir energetikos komplekso pramonėje išliks esamos tendencijos ir dabartinis požiūris“. Dėl senų, sovietmečiu eksploatuotų telkinių išsekimo kartu su gavyba eksportas gali sumažėti tris kartus – nuo 234 iki 79 mln. tonų per metus.
Pagal „streso scenarijų“, kuris apima Vakarų sankcijų griežtinimą ir spartesnį angliavandenilių atsisakymą pasaulyje, 2050 m. Rusija kasmet išgaus tik 171 mln. tonų naftos – tris kartus mažiau nei dabar. Ir visai neliks barelių eksportui – jo apimtis sumažės iki nulio.
Zelenskis: Trumpas sutiko tiekti papildomas „Patriot“ raketas
22:30
Ukraina gaus papildomas raketų-perėmėjų partijas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, atitinkamas susitarimas buvo pasiektas ketvirtadienį vykusio susitikimo su JAV prezidentu metu.
„Aš bendravau su prezidentu Trumpu ir gavau, nesakysiu, kiek PAC-3 raketų „Patriot“ sistemoms“, – sakė jis.
Anksčiau V.Zelenskis pasakojo, kad Ukraina periodiškai susiduria su zenitinių raketų trūkumu turimiems oro gynybos kompleksams. Jis prisipažino, kad sausio 16 d. ryte „kelios oro gynybos sistemos“ neturėjo raketų. Jis apie tai papasakojo tik todėl, kad tuo metu, kai buvo padarytas pareiškimas, šios raketos jau buvo gautos iš partnerių.
„Čia negalima kaltinti tik JAV. Nes mes kalbame apie visas sistemas, kurios saugo mūsų energetiką. Klausimas ne tik dėl „Patriot“ sistemų. Jų niekada nebus pakankamai. Per karą į Ukrainą buvo atvežta labai daug įvairių sistemų. Tam reikalingi įvairūs raketų paketai“, – tuomet sakė V.Zelenskis.
Trišalės Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos Abu Dabyje tęsis ir šeštadienį
22:12
Pirmasis trišalis susitikimas dėl karo pabaigos, kuriame dalyvauja Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovai, baigėsi. Šalys sutarė susitikti ir pokalbius pratęsti šeštadienį. Tai savo "Facebook" paskyroje patvirtino ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
„Abu Dabyje kartu su Kyryla Budanovu, Davydu Arachamija ir Serhijumi Kyslycia dalyvavome trišaliame susitikime, kuriame dalyvavo Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovai. Vertiname JAV tarpininkavimą. Iš JAV konsultacijose dalyvavo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, Jaredas Kushneris, Joshas Gruenbaumas, generolas Danielis Driscollas ir generolas Alexusas Grynkewichas. Rusijos delegacijoje – karinės žvalgybos ir armijos atstovai“.
R.Umerovas pridūrė, kad susitikimas buvo skirtas Rusijos karo pabaigos sąlygoms ir tolesnei derybų proceso logikai.
„Rytoj bus dar susitikimų. Rytoj prie Ukrainos delegacijos prisijungs Generalinio štabo viršininkas generolas Andrijus Hnatovas ir Gynybos ministerijos Generalinio štabo pavaduotojas generolas leitenantas Vadymas Skibickis. Apie kiekvieno etapo rezultatus pranešame Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui“, – skelbia R.Umerovas.
Ukraina užsakė 18 oro gynybos sistemų IRIS-T
21:53
Ukraina užsakė 18 modernių oro gynybos sistemų IRIS-T iš Vokietijos kompanijos „Diehl Defence“, kad sustiprintų savo fronto linijų apsaugą. Apie tai pranešė kompanijos generalinis direktorius Helmutas Rauchas, rašo „Le Monde“.
Pasak jo, Kyjivas jau turi devynias tokias paleidimo sistemas. H.Rauhas pridūrė, kad tokio užsakymo tikslas – pagerinti kritinės infrastruktūros ir prie fronto esančių rajonų apsaugą.
Šios sistemos yra vienos iš moderniausių stacionarių oro gynybos priemonių Europoje. „Diehl Defence“ informacija, Ukraina jas naudoja Rusijos sparnuotųjų raketų ir dronų, tarp kurių yra ir Irano „Shahed“, perėmimui.
Be to, Vokietijos pareigūnai ne kartą vadino IRIS-T viena iš efektyviausių vakarietiškų sistemų, kurias turi Ukraina. Šios sistemos raketos garsėja savo dideliu manevringumu ir gebėjimu pataikyti į taikinius tiek artėjant, tiek persekiojant.
„Diehl Defence“ kompanija taip pat nori padidinti IRIS-T sistemų gamybą dėl augančios paklausos.
JAV ir ES rengia 10 metų Ukrainos atkūrimo planą, kurio vertė siekia 800 mlrd. dolerių
21:41
JAV ir ES tikisi pritraukti 800 mlrd. dolerių valstybių ir privačių lėšų Ukrainos atkūrimui, praneša „Politico“.
Leidinys, remdamasis nenurodytais ES šalių pareigūnais ir diplomatais, kalba apie dokumentą, kuriame nustatytas 10 metų Ukrainos atkūrimo planas su pagreitintu keliu į narystę Europos Sąjungoje.
Europos Komisija šį planą išsiuntė ES šalių vadovams ketvirtadienio vakarą.
Ilgalaikis Ukrainos finansavimas numatytas iki 2040 m., kartu su neatidėliotinu 100 dienų operatyviniu planu šalies atkūrimo projektui pradėti.
Tuo pačiu leidinys pažymi, kad, jei karas tęsis, kils sunkumų pritraukti lėšų šiam planui įgyvendinti.
Taip pat leidinyje teigiama, kad šis suklestėjimo planas yra dalis 20 punktų taikos plano, kurį siūlo JAV.
Jis grindžiamas tuo, kad karas turi būti baigtas ir bus taikomos saugumo garantijos Ukrainai, tačiau jis nėra numatytas įgyvendinti karo sąlygomis.
Be to, straipsnyje pažymima, kad suklestėjimo plane JAV laikomos ne tiek donorėmis, kiek strateginėmis ekonominėmis partnerėmis, investuotojomis ir Ukrainos garantėmis.
Plane numatytas tiesioginis JAV įmonių dalyvavimas jo įgyvendinime, taip pat pabrėžiamas Amerikos vaidmuo pritraukiant privatų kapitalą.
Be to, dokumente teigiama, kad per ateinančius 10 metų ES, JAV ir tarptautinės finansų organizacijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, išleis 500 milijardų dolerių valstybių ir privačiojo kapitalo.
Europos Komisija ketina išleisti dar 100 milijardų eurų per biudžetinę paramą ir investicijų garantijas per kitą septynerių metų biudžetinį bloką, kuris prasidės 2028 m. Tikimasi, kad šis finansavimas atvers investicijas Ukrainoje 207 milijardų eurų sumai.
JAV, savo ruožtu, pažadėjo pritraukti kapitalą per specialų investicinį rekonstrukcijos fondą, bet konkrečios sumos nenurodė.
Dokumente nurodyta, kad JAV investuos į kritiškai svarbias Ukrainos pramonės šakas – naudingųjų iškasenų gavybą, infrastruktūrą, energetiką ir technologinius projektus.
Siaubingas rusų vado pasakojimas: kaip sušaudė 9 beginklius ukrainiečių karius
18:55
Ukrainos saugumo tarnyba SBU surinko didelę įrodymų bazę ir išsiaiškino Rusijos kariškį, kuris kartu su bendrininku per mūšius Kursko srityje nušovė 9 karo belaisvius ukrainiečius.
Tyrimas atskleidė, kad karo nusikaltimą įvykdė Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios atskirosios brigados kariškis Sergejus Skobelevas.
2024 m. spalio mėn. jis, būdamas raketinės šturmo grupės vadas, gavo įsakymą pulti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas Kursko srityje. S.Skobelevo dalinys netikėtai užklupo vieną iš Ukrainos karių grupių ir mūšio metu paėmė į nelaisvę devynis karius.
Karo belaisviai buvo priversti nusirengti ir atsigulti ant žemės. Kad jie nusiramintų ir nesipriešintų, ukrainiečiams buvo pažadėta, kad jie bus išsiųsti mainams.
Tačiau vado įsakymu S.Skobelevas ir jo bendrininkas tarnybiniais ginklais sušaudė visus paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius. Po to rusų šturmo grupė surinko žuvusiųjų mobiliuosius telefonus bei radijo imtuvus ir tęsė kovą.
Po savaitės Sergejų Skobelevą paėmė į nelaisvę Ukrainos gynybos pajėgos. Iš pradžių jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau SBU pareigūnai surinko reikiamų įrodymų, kurie privertė rusą vadą prisipažinti.
„Šis nusikaltimas yra šiurkštus Ženevos konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų, apibrėžiančių elgesio su karo belaisviais taisykles, pažeidimas. Rengiamas pranešimas apie įtarimą. Nusikaltėlis bus atitinkamai nubaustas“, – sakoma SBU pranešime.
Šaltį kenčiantys Kyjivo gyventojai ieško šilumos traukiniuose ir palapinėse
18:35
Šią savaitę Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojai šildėsi visur, kur tik galėjo, ištvėrę toli gražu ne vieną Rusijos smūgių į jų energetikos infrastruktūrą dieną užėjus šalčiams.
Pagyvenę žmonės sėdėjo šildomuose traukinių vagonuose, šeimos, gyvenančios be šildymo likusiuose daugiabučiuose, vakarieniavo šildomose palapinėse gatvėje, o viena gyvūnų prieglauda priėmė benames kates, kurioms grėsė mirtis nuo šalčio.
Rusija visą beveik ketverius metus trunkantį karą taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Tačiau Kyjivas teigia, kad ši žiema yra sunkiausia, nes šimtai Rusijos dronų ir raketų stojus ypač šaltiems orams metė rimtą iššūkį oro gynybai.
„Po vėliausio didžiulio smūgio mūsų pastate elektra dažniausiai būna naktimis“, – sakė 30-metė advokatė Darija Hrečanova, kuri su naujienų agentūros AFP žurnalistu susitiko vienoje iš sostinės šildomų palapinių.
„Mūsų pastatas turi elektrinį šildymą. Ten nepaprastai šalta, 5–7 laipsniai, o taip gyventi su mažu vaiku nėra normalu“, – pridūrė ji.
D.Hrečanova, kuri yra nėščia, sakė, kad liftas į jos 10-ojo aukšto butą neveikia dėl elektros tiekimo nutraukimo. Ji taip pat neturi galimybės gaminti maisto savo vaikui.
„Esame priversti naudotis šiais „nenugalimumo punktais“, nes juose galima gauti karšto maisto“, – sakė ji. Nenugalimumo punktais savivaldybės vadina centrus, kuriuose gyventojai gali pabūti šiltai ir pasikrauti mobiliuosius telefonus bei kitus įrenginius.
Pareigūnai perspėja, kad sąlygos gali pablogėti, jei šalti orai laikysis toliau.
Vien nuo gruodžio pabaigos daugiau nei tūkstantis ukrainiečių buvo paguldytai į ligonines dėl nušalimų ir hipotermijos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Kenčia augintiniai
Gyvūnai taip pat kenčia nuo žemos temperatūros.
Kyjivo gyvūnų prieglaudoje „Hatul Madan“, gelbėjančioje kates, evakuotas iš fronto zonų, savanorė Kateryna Rymaruk sakė, kad šildo gyvūnus viskuo, kuo tik gali, įskaitant šilto vandens butelius ir USB jungtimi maitinamus šildymo kilimėlius.
„Gelbėjame juos visais įmanomais būdais, nes kad ir kas būtų, čia vis tiek šilčiau nei lauke“, – AFP sakė 41-erių moteris.
Tuo metu žmonėms netikėtu šilumos šaltiniu tapo traukinių vagonai.
Kasdien juos aplanko iki 100 žmonių, AFP sakė 48 metų geležinkelio darbuotoja Oksana Pidhorec.
„Arbata, kava, sausainiai, vafliai, vanduo yra nemokami“, – sakė ji ir pridūrė, kad darbuotojai visą parą anglimis kūrena šildytuvą.
Kai kuriuose vagonuose yra įkrovimo stotelės, mikrobangų krosnelės ir prieiga prie palydovinio interneto, nurodo Ukrainos vyriausybė.
Anksčiau sausį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kreipėsi su retu prašymu evakuotis iš miesto dėl rusų atakų.
Nuo to laiko daugiau nei pusė milijono žmonių paliko sostinę, antradienį AFP sakė V. Klyčko.
Rusija, įsiveržusi į Ukrainą 2022 metų vasarį, teigia, kad jos smūgiai yra nukreipti į energetikos infrastruktūrą, maitinančią Ukrainos „karinį-pramoninį kompleksą“.
Kyjivas teigia, kad šie smūgiai yra karo nusikaltimas siekiant palaužti civilius gyventojus ir priversti juos pasiduoti.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas antradienį pareiškė, kad civiliai gyventojai patiria didžiausią atakų naštą, ir paragino Rusiją jas nutraukti, kaltindamas Maskvą kariavimo taisyklių pažeidimais.
Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos oficialiai prasidėjo
18:09
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministras pranešė, kad penktadienį Abu Dabyje prasidėjo Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybos – tai pirmas žinomas šių šalių susitikimas akis į akį siekiant aptarti JAV planą beveik ketverius metus trunkančiam karui Ukrainoje užbaigti.
„Derybos prasidėjo šiandien Abu Dabyje ir planuojama, kad jos tęsis dvi dienas“, – pareiškime teigė JAE užsienio reikalų ministras Abdullah bin Zayedas.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, derybos surengtos tęsiant pastangas skatinti dialogą ir „identifikuoti politinius sprendimus šiai krizei“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad teritorijų klausimas išlieka pagrindinis ir bus įtrauktas į derybų darbotvarkę.
Maskva nurodė neatsisakanti reikalavimo, kad Kyjivo pajėgos pasitrauktų iš viso rytinio Ukrainos Donbaso regiono.
Tai pirmos tiesioginės viešos Maskvos ir Kyjivo derybos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Aukšto lygio delegacijos iš trijų šalių susirinko deryboms praėjus dienai po to, kai D.Trumpas susitiko su V. Zelenskiu Davose, ir praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai vakare Kremliuje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Paaiškino, kodėl dantimis į Donecką įsikibusi Rusija nori jį atimti
17:08
Penktadienį po Rusijos prezidento ir JAV pasiuntinių derybų vienas svarbiausių Vladimiro Putino padėjėjų pareiškė, kad nėra vilties sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jei nebus išspręsti nesutarimai dėl teritorijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis klausimas, kurio centre yra Donbaso regiono Rytų Ukrainoje likimas, bus aptartas per JAV tarpininkaujamas trišales derybas Abu Dabyje penktadienį ir šeštadienį.
Kas yra pagrindinis kliuvinys?
Abi pusės negali susitarti dėl Donecko srities, vieno iš dviejų Donbasą sudarančių regionų, ateities. Rusijos pajėgos jau kontroliuoja beveik visą kitą sritį – Luhanską, rašo „Reuters“.
V.Putinas nori, kad Ukraina pasitrauktų iš maždaug 20 proc., arba 5 000 kv. km, Donecko, kurio Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko užimti mūšio lauke, susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu.
V.Zelenskis yra sakęs, kad nemato priežasčių dovanoti V.Putinui šią žemę.
Doneckas yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva 2022 m. pareiškė aneksuosianti po vadinamųjų referendumų, kuriuos Kyjivas ir Vakarų šalys atmetė kaip negaliojančius.
Dauguma šalių pripažįsta Donecką kaip Ukrainos dalį. V.Putinas sako, kad Doneckas neva yra Rusijos „istorinių žemių“ dalis.
Paaiškino, kodėl Doneckas yra toks svarbus karine prasme
Donecko dalis, kurią vis dar kontroliuoja Kyjivas, apima Slovjanską ir Kramatorską – „miestus tvirtoves“, kurie yra dalis smarkiai įtvirtintos gynybos linijos, įskaitant aplink juos esančius griovius, prieštankines kliūtis, bunkerius ir minų laukus.
Kyjivas mano, kad šie miestai yra gyvybiškai svarbūs likusios Ukrainos dalies gynybai, nes žemė į vakarus nuo Donecko yra daug lygesnė, todėl Rusijai būtų lengviau žengti į priekį ir užimti teritoriją rytiniame Dnipro upės krante, pastebi „Reuters“.
V.Zelenskis sako, kad atsisakius visiškos Donecko kontrolės, Rusijai atsirastų platforma pradėti puolimą giliau į Ukrainą. Jis baiminasi, kad po bet kokio taikos susitarimo Rusija vėl apsiginkluos ir tam tikru momentu pasinaudos Donecku, kad prasiveržtų į vakarus.
Kaip rusai ir ukrainiečiai vertina Donecką?
Abi pusės patyrė didelių nuostolių ir kovodamos dėl Donecko išleido didžiules sumas pinigų ir įrangos, įskaitant kovą dėl Bachmuto miesto, į kurį Rusija metė dešimtis tūkstančių karių ir kova dėl kurio tapo žinoma karo mėsmalės vardu.
Dėl šių nuostolių abiem pusėms tapo sunkiau siekti kompromiso.
Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Rusijai gali prireikti dar bent metų kovų, kad užimtų likusią Donecko dalį, darant prielaidą, kad judėjimo į priekį tempas išliks pastovus.
Rusijos vadai nusiteikę optimistiškiau. Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas gruodžio mėn. sakė V.Putinui, kad Maskvos pajėgos neva žengia į priekį palei visą fronto liniją ir siekia visiškai kontroliuoti platesnį regioną.
Kokia pramonė vystoma Donecke?
Kadaise Donecke buvo išgaunama daugiau nei pusė Ukrainos akmens anglių, pagaminama gatavos plieno produkcijos, kokso, ketaus ir paties plieno, tačiau daug kasyklų ir įrenginių buvo sunaikinta per karą.
Donecke taip pat yra retųjų žemių išteklių, titano ir cirkonio – pajamų šaltinis tam, kas jį kontroliuoja.
Kodėl Ukraina negali tiesiog taip imti ir atiduoti
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sako, kad jis neturi įgaliojimų atiduoti teritoriją.
Pagal Ukrainos konstituciją teritoriniai pokyčiai turi būti sprendžiami referendumu, kuris gali būti skelbiamas, jei jį pasirašo 3 mln. rinkimų teisę turinčių Ukrainos rinkėjų ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose Ukrainos regionų.
D.Trumpas kritikavo mintį, kad tam, ką jis pavadino žemių apsikeitimu, reikės referendumo, ir sakė, kad „vyks tam tikri žemių mainai“.
Linas Linkevičius: nebūtų Putinas, jei nekeltų savo sąlygų
16:44
Rusai toliau bando ledo storį. Tas ledas nesusijęs su Grenlandija, labiau susijęs su kantrybe. Rusai toliau vaikšto tuo ledu ir jaučiasi pakankamai saugiai. Donaldas Trumpas pakvietė Putiną į savo „Taikos tarybą“, kaip vieną iš „pasaulio lyderių“. „Kovotojas už taiką“ Ukrainoje galės pasidalinti savo patirtimi atkuriant taiką dar ir Gazoje. Nebūtų Putinas, jei nekeltų savo sąlygų, sako buvęs užsienio reikalų minoistras ir dabartijis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius savo komentare.
Milijardas už narystę? Kodėl gi ne. Bet iš „užšaldytų lėšų“. Gera proga ir šiuo atveju pamėginti ledo storį. Turbūt ne be pagrindo tikisi, nes gali ir pavykti.
Kaip kad pavyksta toliau dumti visiems akis apie savo „pasirengimą“ taikai. Taika? Žinoma! Bet tik pagal Kremliaus sąlygas ir ultimatumus. Vis tiek Vladimirui Putinui reikia užimti visą Donbasą, nes mūšio lauke niekaip nepavyksta. Tai kaip galima tokį kalbėjimą vadinti derybomis?
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietija: o kas jei Rusija tik atsikvėps ir atakuos iš naujo?
15:40
Vokietija išreiškė abejones dėl to, ar Maskva bus linkusi į kompromisus karui Ukrainoje užbaigti per penktadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) rengiamas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV pasiuntinių derybas.
„Vis dar kyla didelių klausimų, kiek Rusija iš tikrųjų yra pasirengusi atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris.
Jis taip pat teigė, kad bet koks pasiektas susitarimas „turi būti orientuotas į ilgalaikės ir tvarios taikos pasiekimą“.
„Nieko nebūtų pelnyta, jei taikos susitarimas galiausiai suteiktų Rusijai tik laiko atokvėpiui ir leistų jai vėliau surengti naujų atakų. Būtent todėl mes labai daug dėmesio skiriame saugumo garantijų klausimui“, – sakė jis.
Kiek anksčiau penktadienį Maskva pareiškė, jog vis dar reikalauja Kyjivo karių pasitraukimo iš Donbaso.
„Rusijos pozicija yra gerai žinoma dėl to, kad Ukraina, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi palikti Donbaso teritoriją. Jos turi būti iš ten išvestos“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tai yra labai svarbi sąlyga“, – pridūrė jis.
Aukšto lygio delegacijos iš trijų šalių vyksta į Abu Dabį praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Davose, ir kelioms valandoms po to, kai JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai vakare Kremliuje susitiko su Vladimiru Putinu.
V. Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Davose sutarė, kaip atrodys JAV pokario saugumo garantijos Ukrainai, tačiau detalių nepateikė.
S. Meyeris taip pat teigė, kad, nors Vokietija ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės tiesiogiai nedalyvauja penktadienio derybose, Berlynas vis tiek yra „labai glaudžiai politiškai įsitraukęs per pastarųjų savaičių derybas ir nuolatinius mainus“.
Atstovas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti V. Zelenskio per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pasakytoje ugningoje kalboje išsakytą kritiką, kad ES trūksta politinės valios atremti V. Putiną.
