Svarbiausios naujienos
- Trumpas kiša Putinui pagalius į ratus: amžiaus sandoris stumia Rusiją lauk
- Putinas prarado „pagrindinio alfa patino“ vietą: aptarė Maskvai likusius kozirius
- NATO raitojasi rankoves: aiškėja, kas gins sieną su Rusija ir Baltarusija
- Kaip pasikeitė Amerikos požiūris į Rusiją: ką sako naujoji JAV gynybos strategija
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas kiša Putinui pagalius į ratus: amžiaus sandoris stumia Rusiją lauk
16:15
Jungtinių Valstijų prezidento iniciatyva tiesiamos komunikacijos Pietų Kaukaze lemia tai, kad Rusija praranda pozicijas regione, nurodoma pirmadienį paskelbtame Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pareiškime.
„Trumpo tarptautinės taikos ir klestėjimo kelias“ (TRIPP) galutinai atima iš Rusijos jos, kaip pagrindinės veikėjos Pietų Kaukaze, pozicijas. Bendra Armėnijos ir JAV bendrovė valdys projektą mažiausiai 49 metus ir užtikrins susisiekimą tarp neseniai priešais buvusių Armėnijos ir Azerbaidžano“, – sakoma žvalgybos vertinime.
Tarnyba atkreipė dėmesį, kad iki šiol Maskva save pozicionavo kaip pagrindinę komunikacijų palaikytoją ir užtikrintoją regione. Tačiau dabar pagal TRIPP iniciatyvą numatyta tiesti naftotiekius ir dujotiekius, šviesolaidinius tinklus, statyti geležinkelių ir kelių infrastruktūrą palei geležinkelio liniją, besiribojančią su Iranu.
„Koridorius, remiantis paramos gavėjų logika, taps „svarbia grandimi“ Transkaspijos maršrute, kuris eina per Kiniją, Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau į Turkiją bei Europą.“
Žvalgybos tarnyba citavo Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano žodžius, pasak kurių, Rusijos dalyvavimas šiame projekte nebuvo aptartas.
Be to, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paragino „Rusijos geležinkelius“ (RŽD), kurie šiuo metu yra Armėnijos geležinkelio koncesininkai, priimti sprendimą dėl sunaikintų maršrutų iki Azerbaidžano ir Turkijos sienų atstatymo.
„Priešingu atveju tai bus daroma Armėnijos sąskaita ir kels klausimų dėl Rusijos buvimo regione tikslingumo“, – pridurė tarnyba.
Naujasis maršrutas taps Zangezūro koridoriaus, kaip Baku ir Ankara vadina transporto projektą, skirtą sujungti pagrindinę Azerbaidžano dalį su Nachičevanu per Armėniją, dalimi. Rugpjūčio pradžioje Vašingtone buvo pristatytas projektas, pavadintas „Trumpo tarptautinės taikos ir klestėjimo keliu“.
Nerimauja ne tik Rusija
Analitinio centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) ekspertai vertina, kad ši iniciatyva yra ne tik D.Trumpo administracijos pasiekimas, bet ir nauja N.Pašiniano nusigręžimo nuo Rusijos politika.
„Trisdešimt metų Armėnija dėl savo saugumo rėmėsi tik Maskva, o tai lėmė Rusijos dominavimą šalies vidaus ir užsienio politikoje. Kai Rusija nesugebėjo įsikišti per 2020 m. Karabacho karą, N.Pašinianas ėmėsi pokyčių.
Suprasdamas, kad taikos susitarimas su Azerbaidžanu yra vienintelis būdas sutraukyti Rusijos įtaką ir taip pasiekti tikrą nepriklausomybę, Armėnijos ministras pirmininkas pastatė ant kortos savo politinę ateitį“, – rašoma analitikų Andrew D’Anieri ir Josepho Epsteino straipsnyje.
Jie pastebėjo, kad Rusija yra ne vienintelė kaimynė, kuriai kelia nerimą didėjantis JAV įsitraukimas Pietų Kaukaze. Iranas bet kokį status quo pasikeitimą prie savo šiaurinės sienos su Armėnija nuolat vadina „raudona linija“.
2022 m. Teheranas net surengė didelio masto karines pratybas Azerbaidžano pasienyje, kai manė, kad Baku gali bandyti perimti teritoriją jėga.
Neseniai ajatolos Ali Khamenei vyresnysis patarėjas Ali Velayati pagrasino paversti Pietų Kaukazą „Donaldo Trumpo samdinių kapinėmis“.
„Tačiau Iranas yra silpnesnis nei per pastaruosius dešimtmečius, ir Pašinianas tuo pasinaudojo. Protestams keliant grėsmę Irano režimo stabilumui, Teheranas silpnai išreiškė susirūpinimą, kad Vašingtonas gali panaudoti TRIPP „savo saugumo politikos rėmuose“, o tai toli gražu nereiškia raudonų linijų, kapinių ir karinių pratybų., – pastebima „Atlanto tarybos“ straipsnyje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:39
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Realus svertas: „Kyiv Post“ pranešė apie slaptą bandymą apginkluoti Ukrainą „Tomahawk“ raketomis
00:23
JAV atnaujinta spaudimo Rusijai kampanija, siekiant pakeisti karo Ukrainoje eigą. Apie tai rašo „Kyiv Post“.
Tęsiantis Rusijos raketų atakoms prieš Ukrainos miestus ir Kremliui nesutinkant eiti į kompromisus, nedidelė, bet vis aktyvesnė Ukrainos gynėjų grupė Vašingtone tvirtina, kad vienintelis būdas priversti Vladimirą Putiną derėtis – tai žymiai sustiprinti Kyjivo pozicijas. Jų naujausia, jau seniai diskutuojama idėja – suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketas.
Pažymima, kad šios kampanijos centre yra Danas Rice'as, Amerikos universiteto Kyjive prezidentas ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado specialusis patarėjas. Jis neseniai susitiko akis į akį su gynybos ministru Pete'u Hegsethu ir, jo teigimu, išsamiai aptarė karą.
D.Rice'as, vienas iš užkulisių architektų, stovėjusių už ankstesnių bandymų gauti JAV pritarimą kasetinių šaudmenų ir ATACMS raketų perdavimui, dabar mano, kad atėjo laikas kažkam daug drąsesniam – nedideliam, neatskleistam kiekiui antžeminių sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, galinčių smogti giliai į Rusijos teritoriją. Jis priminė, kad jau egzistuoja antžeminės paleidimo platformos, vadinamos „Typhoon“, galinčios paleisti šias raketas“.
D.Rice'as sakė: „Putinas reaguoja tik į jėgą. Jei jis nesutiks su taika, mano nuomone, prezidentas Trumpas greičiausiai patvirtins „Tomahawk“ raketas.
Susitikimas Pentagone
D.Rice'as atsisakė išsamiai papasakoti apie P.Hegsetho atsakymus, pavadindamas didžiąją pokalbio dalį konfidencialia, tačiau atskleidė, ką būtent jis siūlė.
Jo teigimu, jis tiesiogiai paprašė P.Hegsetho suteikti Ukrainai „Tomahawk“ – net jei tai būtų „nedidelis, neskelbtinas kiekis“.
„Net nedidelis kiekis, sėkmingai paleistas giliai į Rusijos teritoriją, darys didžiulį spaudimą Putinui. Vos keletas „Tomahawk“ raketų padarys tai. Jų veikimo nuotolis toks didelis, kad Rusija tiesiog nesugebės apginti visų savo kritiškai svarbių objektų“, – pabrėžė D.Rice'as.
Jis pažymėjo, kad politinė problema, susijusi su naujų ginklų įvedimu, visada yra didžiausia kliūtis.
„Pirmasis atskiras bet kurios naujos ginklų sistemos ginklas visada yra sudėtingiausias politiniu požiūriu. Bet vos peržengiate slenkstį – sulaužote antspaudą – diskusija baigiasi. Ir tada tai jau ne diskusija. Mes tai matėme su kiekviena ginkluotės sistema: HIMARS, kasetiniai šaudmenys, tankai „Abrams“, tankai „Leopard“, 120 mm tankų sviediniai su nuskurdintu uranu, ATACMS su 165 km skrydžio nuotoliu, ATACMS su 300 km skrydžio nuotoliu, F-16, o dabar „Tomahawk“ . Rusai protestuoja dėl „raudonųjų linijų“... mes siunčiame pirmuosius pavyzdžius į Ukrainą... ir tada diskusija baigiasi“, – paaiškino jis.
Pasak D.Rice'o, tikroji šių raketų galia yra ne jų daroma žala, o jų sukuriamas neapibrėžtumas: „ATACMS privertė Rusiją perkelti savo aerodromus, vadavietes ir sandėlius į daugiau nei 300 kilometrų atstumą. Tai taktinis klausimas. „Tomahawk“ – strateginė sistema. Keturi tūkstančiai kilometrų. Ją galima išsiųsti iš Kyjivo į Maskvą“.
Nesutarimai Trumpo aplinkoje
Pažymima, kad tai, ar prezidentas Donaldas Trumpas pritars tokiam žingsniui, lieka atviru ir labai ginčytinu klausimu jo paties administracijos viduje. Kai kurie pareigūnai teigia, kad prezidento instinktas vengti įsitraukimo ir eskalavimo vis dar dominuoja.
Aukštas D.Trumpo administracijos pareigūnas įspėjo, kad „tolimojo nuotolio smūgiai Rusijai kelia pavojų sužlugdyti bet kokį diplomatinį kelią dar prieš jam prasidedant“.
„Prezidentas Trumpas nori įtakos svertų, o ne spiralės“, – sakė jis.
Kiti nacionalinio saugumo komandai artimi asmenys, situaciją mato kitaip. Vienas vyresnysis Senato padėjėjas gynybos klausimais pareiškė, kad D.Rice'o pasiūlymas patraukia dėmesį būtent todėl, kad atitinka D. Trumpo derybų stilių: „Prezidentas tiki šoku ir spaudimu. Tai svertas. Realus svertas“.
Tvirtinama, kad Kapitolijaus kalne ši idėja nebeapsiriboja analitinių centrų ir rėmėjų rateliais.
Respublikonų senatoriaus padėjėjas pareiškė, kad diskusijos dėl „Tomahawk“ atspindi didėjantį nusivylimą aklavietės situacija.
„Jei tikslas yra priversti Putiną rinktis tarp eskalavimo ir derybų, tai yra būtent tai, ko reikia. Tai parodo Maskvai, kad priedangos nebėra“, – sakė jis.
Leidinys rašo, kad dabar D.Rice'as bando atkurti elito spaudimą, kuris prieš dvejus metus padėjo atrakinti „Leopard“ tankus.
„Europiečiai turi jų reikalauti. Juk būtent europiečiai turės finansuoti šiuos „Tomahawk“, taigi, iš esmės, būtent europiečiai turi už juos pasisakyti ir juos finansuoti. Didžioji dauguma Europos partnerių tvirtai remia Ukrainos pergalę ir dosniai finansuoja Ukrainos biudžetą. Tačiau jie nepalaiko „Tomahawk“ ir jų nefinansuoja. Tai strateginis neatitikimas jų deklaruotam tikslui – Ukrainos pergalei. Ukraina negali laimėti, kliaudamasi tik gynyba“, – sakė D.Rice'as.
Zelenskis pasakė, kada įvyks kitas Ukrainos, Rusijos ir JAV susitikimas
23:00
Sekmadienį, vasario 1 d., gali įvykti kitas trišalis Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų susitikimas. Apie tai vakariniame vaizdo kreipimesi pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pažymėjo, kad dabar įvyko „visapusiška mūsų delegacijos ataskaita – vaikinai grįžo po trišalių susitikimų“.
“ Pavyko aptarti įvairius karinio pobūdžio klausimus – susijusius su veiksmais, kuriais siekiama užbaigti karą, ir realia kontrole, stebėsena“, – pažymėjo jis.
Ukrainos valstybės vadovas pridūrė, kad yra klausimų, kuriems reikia pasirengti iki kito susitikimo.
„Preliminariai kalbėjome, kad komandos susitiks dar kartą sekmadienį. Būtų gerai, jei pavyktų šį susitikimą paankstinti. Ukraina bus kuo geriausiai pasirengusi visais klausimais, kurie turi būti aptarti ir suderinti“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina visada buvo ir bus taikos pusėje, o vienintelė, dėl kurios šis karas vis dar tęsiasi, yra Rusija.
V.Zelenskis pridūrė: „Reikia realių diplomatijos rezultatų. Kad nebūtų įspūdžio, jog rusai naudoja derybų procesą labai cinišku, kietu tikslu – siekdami atidėti naujas priemones, kurios galėtų daryti spaudimą Rusijai ir kurios galėtų būti veiksmingos. O spaudimas yra būtinas.“
Taikos derybos gali tapti spąstais: diplomatas įspėjo apie pavojingą scenarijų
21:29
Pagrindinė derybų dėl karo nutraukimo problema yra tai, ar Ukraina išliks suvereni, ar ją „sugniuždys“ ir derybos bus tęsiamos tik tokiomis sąlygomis. Tokią nuomonę savo „Facebook“ paskyroje išreiškė buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Valerijus Čalyjus.
Jis pažymėjo, kad ukrainiečius „maitina“ 100 proc. saugumo garantijomis iš JAV – tariamai susitarimas jau parengtas – ir „vilioja į Ukrainos klestėjimo pasaulį su 800 mlrd. JAV dolerių“.
„O kas yra „Ankoridžo formulė“ su „teritorinio klausimo“ sprendimu, niekas nepaaiškina... Ir čia yra pagrindinė problema: ar Ukraina liks suvereni, ar mus „sugniuždys“ ir toliau su mumis derėsis tik tokiomis sąlygomis“, – pabrėžė V.Čalyjus.
Jo nuomone, šios derybos yra „kažkoks pokalbis apie „katę maiše“, nuo kurios dar ir „negailestingai skutama vilna“.
„Tai, kas šiandien derybininkams atrodo geriausias iš galimų variantų, gali būti tiek nutolę nuo Ukrainos žmonių realybės suvokimo, kad vėliau galima patekti į spąstus, kai neįmanoma įvykdyti pažadų. Tikiuosi, kad mūsiškiai tai puikiai supranta“, – rašo buvęs ambasadorius.
Latvių institucija: Rusijos keliami saugumo pavojai Europai ir Latvijai didėja
20:11
Rusijos keliami saugumo pavojai Europoje ženkliai didėja, teigiama latvių Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) 2025-ųjų metinėje ataskaitoje, paskelbtoje pirmadienį.
Joje pabrėžiama, kad Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Latvijai, tačiau daugybė ženklų rodo galimus ilgalaikius planus.
SAB pabrėžia, kad Rusijos tikslas – susilpninti Vakarus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, o per pastaruosius kelerius metus Maskvos suvokimas apie Vakarus kaip egzistencinę grėsmę valdančiajam režimui sustiprėjo.
Rusija mano, kad jau įsitraukė į tiesioginę konfrontaciją su Vakarais: kova vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir pasauliniu bei ideologiniu mastu. Prastas Rusijos grėsmės suvokimas reiškia didelį saugumo grėsmių Europai padidėjimą, teigiama ataskaitoje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
JAV lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė atvyko į Artimuosius Rytus
18:31
JAV kariuomenė pirmadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus atvyko JAV lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė, taip smarkiai padidindama Jungtinių Valstijų ugnies galią šiame regione, išaugus įtampai su Iranu.
„USS Abraham Lincoln“ ir jį lydintys laivai „šiuo metu yra dislokuoti Artimuosiuose Rytuose, siekiant skatinti regiono saugumą ir stabilumą“, socialiniame tinkle „X“ parašė JAV Centrinės vadovybė (CENTCOM).
NATO vadovas: Europa nepajėgi apsiginti be JAV pagalbos
18:30
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Europa nepajėgi apsiginti be Jungtinių Valstijų pagalbos, kilus įtampai dėl Grenlandijos ir senajam žemynui vis labiau norint atsistoti ant savo kojų.
„Jei kas nors čia vėl mano, kad Europos Sąjunga (ES) arba visa Europa gali apsiginti be JAV pagalbos – toliau svajokite. Jūs negalite“, – Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjams sakė M.Rutte.
Zelenskis: sudėtingi politiniai klausimai su Rusija ir JAV – dar neišspręsti
17:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį išklausė delegacijos ataskaitą po trišalių derybų su JAV ir Rusijos pusėmis, kurios vyko savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Valstybės vadovas nurodė, kad Ukraina jau rengiasi naujiems trišaliams susitikimams, kurie įvyks vėliau šią savaitę.
„Išanalizuotos pagrindinės šalių pozicijos. Nustatyti tolesnio diplomatinio darbo pagrindai. Ruošiamės naujiems trišaliams susitikimams šią savaitę“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad Abu Dabyje pirmą kartą po ilgo laiko buvo surengtas trišalio dialogo dėl karo pabaigos formatas.
Susitikimuose šalys aptarė „daugybę svarbių klausimų“, pirmiausia – karinius, kurie yra būtini siekiant įtvirtinti taiką. Derybininkai taip pat aptarė „sudėtingus politinius klausimus, kurie dar neišspręsti“, pažymėjo Ukrainos lyderis.
NATO raitojasi rankoves: aiškėja, kas gins sieną su Rusija ir Baltarusija
17:03
Rytiniame NATO flange, palei sieną su Rusija ir Baltarusija, kuriama aukštųjų technologijų gynybinė siena su jutikliais, kariniais robotais ir automatizuotomis sistemomis, skelbia vokiečių laikraštis „Welt am Sonntag“.
Pažymima, kad ji iš pradžių leis atgrasyti Rusiją nuo galimos invazijos nedalyvaujant Aljanso kariams, o jos statybos darbai jau vyksta, taip leidiniui aiškino NATO sausumos pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas operacinei kontrolei ir Bundesvero brigados generolas Thomas Lowinas.
Tai – pirmas kartas, kai NATO generolas išsamiai išdėstė Aljanso planus ginti rytines sienas pagal naują koncepciją „atgrasymo linija rytiniame flange“.
Be ginkluotės, karių dislokavimo ir operacinės vadovavimo sistemos sukūrimo ten numatoma įrengti jutiklių ir stebėjimo kompleksus (ant žemės, ore, kibernetinėje erdvėje, kosmose), tarpusavyje sujungtus į vieną didelį skaitmeninį tinklą, kad būtų sukurta automatizuota gynybos zona.
Pasak generolo, jutikliai turėtų aptikti priešą ir aktyvuoti sujungtus ginklus – kovinius dronus, pusiau autonomines kovines mašinas, bepilotes robotizuotas antžemines sistemas, automatizuotas oro ir priešraketinės gynybos sistemas.
Jo teigimu, tikslas – „užtikrinti greitą priešo pajėgų pralaimėjimą, pakenkti jų operaciniams pajėgumams, atimti iš jų kovinę galią ir iniciatyvą“.
Pirmieji koncepcijos elementai jau išbandomi keliose NATO rytinio flango šalyse, pažymėjo Th.Lowinas ir pridūrė, kad taip pat naudojamasi Ukrainos patirtimi konfrontuojant su Rusijos pajėgomis.
Sprendimą šaudyti vis dar priims žmonės, patikslino jis, tačiau jutikliai informuos kariuomenę realiuoju laiku.
Tai gali būti stacionarūs arba mobilūs jutikliai – radarai, akustiniai, optiniai, elektroniniai – derinami su žvalgybine informacija, kurią renka pilotuojamos sistemos, pavyzdžiui, išankstinio perspėjimo lėktuvai AWACS, palydovai, oro ir antžeminiai dronai.
Tuomet duomenys perduodami į centrinę stotį, kur jie, pasitelkus galingą dirbtinį intelektą, analizuojami ir vertinami bei integruojami į bendrą situacijos vaizdą, dėstė generolas.
„Šis jutiklių ir gynybos priemonių tinklas sukuria zoną, kurioje pirmasis mūšio etapas gali vykti be tiesioginio sąjungininkų ir priešo pajėgų kontakto", – pabrėžė jis.
Europos NATO šalys didina savo karinę parengtį, besibaimindamos, kad po kelerių metų Rusija gali eskaluoti santykius su Europa – ginkluotomis provokacijomis arba didesne konfrontacija.
Daugelis šalių ėmėsi statyti ešelonines gynybos priemones ir netgi pasitraukė iš konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, kad galėtų jas panaudoti galimos Rusijos invazijos atveju.
Tokių veiksmų fone Lenkijos valdžios institucijos ruošiasi pasirašyti sutartį dėl „didžiausios Europoje kovos su dronais sistemos sukūrimo“, neseniai laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ nurodė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis teigė, kad sistemą sudarys „įvairių tipų ginklai“, o jos statybą lemia „neatidėliotinas operatyvinis poreikis“.
Kaip pasikeitė Amerikos požiūris į Rusiją: ką sako naujoji JAV gynybos strategija
16:40
Naujoje JAV nacionalinės gynybos strategijoje užfiksuota, kad Donaldo Trumpo administracija peržiūrėjo Kremliaus keliamos grėsmės laipsnį. Pirmoji dabartinio prezidento administracija 2018 m. Rusijos grėsmės mastą vertino taip pat kaip ir Kinijos grėsmę, o antrosios kadencijos administracija mano, kad Maskva dabar kelia grėsmę tik Rytų Europos šalims.
2026 m. strategijoje Rusija įvardijama kaip nuolatinė, bet valdoma grėsmė pirmiausia Rytų Europos teritorijai. „Rusija taip pat įrodė, kad turi nacionalinio ryžto, būtino vesti ilgalaikį karą artimajame užsienyje“, – sakoma dokumente.
Vienintelė grėsmė Jungtinėms Valstijoms yra „didžiausias pasaulyje branduolinis arsenalas“, kurį Rusija toliau modernizuoja ir įvairina“, taip pat povandeniniai, kosminiai ir kibernetiniai pajėgumai, kuriuos Maskva gali panaudoti prieš JAV teritoriją.
„Maskva negali pretenduoti į hegemoniją Europoje“
Plačiau skaitykite ČIA.
