Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpo derybininkas demonstruoja šokiruojantį neišmanymą
19:06
Aukšto rango JAV pasiuntinys, dalyvaujantis pastangose nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, neseniai pademonstravo elementarių žinių apie Ukrainos politinę sistemą ir patį karą stoką. Tai įvyko per privatų pokalbį su žurnalistais, pranešė laikraštis „Kyiv Independent“.
Pažymima, kad šis pareigūnas dalyvauja aukšto lygio derybose tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.
Budanovą vadino viceprezidentu
Per pastaruosius pokalbius su žurnalistais jis klaidingai pareiškė, kad Kyryla Budanovas – prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs karinės žvalgybos viršininkas – dabar yra Ukrainos viceprezidentas.
„Generolas Budanovas dabar yra jų viceprezidentas“, – sakė pareigūnas.
Leidinyje pažymima, kad pagal Ukrainos konstituciją prezidentas yra valstybės vadovas, o jei jis negali eiti savo pareigų, įgaliojimai laikinai perduodami parlamento pirmininkui. Kita vertus, prezidento kanceliarijos vadovas atlieka vyriausiojo padėjėjo ir štabo vadovo funkcijas, prižiūri kasdienę valstybės vadovo veiklą, koordinuoja valstybės institucijų politiką, tvarko santykius su parlamentu, saugumo tarnybomis ir užsienio partneriais.
Nežinojo karo metinių
Tas pats JAV pareigūnas, atrodo, taip pat nežino svarbiausių faktų apie karo chronologiją, rašo „Kyiv Independent“. Paklaustas, ar Donaldo Trumpo taikos pastangomis siekiama užbaigti karą iki vasario 24-osios metinių, pareigūnas atsakė, kad jie nežino, kada tiksliai prasidėjo plataus masto invazija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija nustatė naują terminą Donbasui užimti
23:27
Rusijos okupantai neatsisakė planų užimti Donbasą. Jie išsikėlė naują terminą – pasiekti Donecko srities administracines ribas iki 2026 metų balandžio mėnesio.
Kaip praneša „RBC-Ukraina“, apie tai pareiškė Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa, kurį cituoja lb.ua.
Pasak jo, okupantų planai nepasikeitė – jie nori užimti visą Donbasą. Šie planai išliko tokie pat per visus 2025 metus, tačiau dabar Rusija nustatė naują terminą: okupacinės pajėgos turi pasiekti Donbaso administracinę ribą iki kovo pabaigos arba balandžio pradžios.
„[Rusijos Federacijos] terminai buvo atidėti milijoną kartų. Asmeniškai aš nematau jokios galimybės, kad Rusija sugebės tai įgyvendinti laiku“, – pažymėjo Palisa.
Charkivo, Sumų ir Dnipropetrovsko srityse okupantai planuoja kurti vadinamąsias „buferines zonas“. Strateginiu lygmeniu rusai norėtų mėginti puolimą prieš Odesą ir Mykolajivą, tačiau yra vienas nemalonus niuansas.
„Objektyviai vertindami savo galimybes, aukščiausio rango Rusijos generolai kol kas nežiūri ta kryptimi“, – paaiškino Palisa.
Okupantų pagrindinis tikslas šiuo metu – užimti Donbasą ir sudaryti sąlygas operatyvinei sėkmei Zaporižios srityje. Rusai siekia greitai pasiekti strateginę sėkmę ir kartu – operatyvinę.
„Kol kas tik ukrainiečiai sugebėjo pasiekti operatyvinę sėkmę. Karo pradžioje laikinai okupuota Zaporižios srities dalis galbūt buvo verta dėmesio, bet tai priskirsime netikėtumo veiksniui“, – apibendrino Palisa.
Primename, kad, anot Amerikos karo studijų instituto analitikų, net ir galimas Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso nesustabdytų Rusijos agresijos. Rusai turi gerokai platesnius planus dėl Ukrainos teritorijos ir pačios valstybės.
Šiuo metu bet kokie vieši Kremliaus pareiškimai apie tariamą pasirengimą taikai mainais į teritorines nuolaidas yra tik priedanga platesnėms Rusijos režimo geopolitinėms ambicijoms.
„To Rusija bijo labiausiai“: analitikas įvardijo, kaip vykstant deryboms pasikeitė Kremliaus elgesys
23:06
Nors Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir tikisi išsiderėti teritorinių nuolaidų, Kremlius pakeitė ir savo elgesį, sako saugumo ekspertas Raineris Saksas interviu leidiniui „Postimees“. Analitikas įvardijo, ko labiausiai bijoma Rusijos valdžios sluoksniuose.
Interviu leidiniui analitikas prakalbo apie kitokį Kremliaus elgesį – tam yra paaiškinimas.
– Per pastarąsias naktis rusai surengė raketų ir dronų atakas keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant sostinę Kyjivą ir jo apylinkes. Rusai atakavo ir keleivinį traukinį. Kiek šios oro atakos tapo beprotiškos?
– Tai iš tikrųjų yra gana įprasti dalykai. Kiek šios naujienos iškyla į pirmąjį planą, labai priklauso nuo to, kokie kiti įvykiai.
Rusijos kariuomenė kasdien puola gyvenamuosius pastatus, kasdien puola civilinės infrastruktūros objektus dronais, rečiau – raketomis.
Tai, kad keleivinis traukinys buvo užpultas tuo metu, kai jis važiavo, buvo pirmas kartas. Anksčiau keleiviniai traukiniai buvo užpulti stotyse.
Įvardijo asmenį, kuris trukdo Trumpui įvesti naujas sankcijas Rusijai
22:10
Pasak „The Wall Street Journal“ vyriausiojo tarptautinio korespondento Jaroslavo Trofimovo, JAV prezidento specialusis atstovas Steve’as Witkoffas – nors ir akivaizdžiai naivus bei menkai informuotas apie Rusijos ir Ukrainos karą – iš esmės formuoja Baltųjų rūmų politiką Rusijos atžvilgiu.
Tai jis pareiškė interviu „Radio NV“.
Trofimovas priminė, kad Witkoffas net nežinojo keturių Ukrainos regionų, kuriuos pats siūlė atiduoti Rusijai, pavadinimų, o taip pat nebuvo informuotas, kad vasario 24-oji bus ketvirtosios karo metinės.
„Tačiau jo darbas – skelbti optimistinius pareiškimus, nes jis nori parodyti prezidentui [Donaldui] Trumpui, kad taip, jis artėja prie sėkmės šiose derybose. Tačiau egzistuoja ir kita kryptis: kol jis gali kalbėti apie pasiektą pažangą derybose, tol nėra būtinybės įvesti naujų sankcijų Rusijai. O Trumpas tų sankcijų įvesti nenori“, – pažymėjo Trofimovas.
Tuo pat metu žurnalistas pridūrė, kad akivaizdu – JAV atstovų, tokių kaip Witkoffas, didelis optimizmas nėra paremtas jokiais reikšmingais derybų pasiekimais.
Primename, kad trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos Federacijos derybos vyko Abu Dabyje sausio 23–24 dienomis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad derybos buvo konstruktyvios, o pagrindinis jų dėmesys buvo skiriamas galimiems karo užbaigimo parametrams.
Amerikos atstovai tvirtina, kad šios trišalės derybos „viršijo lūkesčius“, o atmosfera derybų kambaryje buvo „labai optimistinė, pozityvi ir konstruktyvi“. Pasak žiniasklaidos, sprendimų dėl teritorijų kol kas nėra, tačiau pažanga pasiekta karinio bloko klausimų aptarimuose.
Zelenskis pranešė, kad kitas trišalis susitikimas tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos įvyks vasario 1 dieną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau sakė paprašęs diktatoriaus Putino artimiausiu metu neapšaudyti Ukrainos miestų. Pasak Amerikos lyderio, Rusijos prezidentas sutiko susilaikyti nuo Kyjivo ir kitų gyvenamųjų vietovių apšaudymo „kol laikosi stiprūs šalčiai“.
Tuo tarpu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas teigia, kad Rusija nežiūri rimtai į derybas Abu Dabyje. Vis dėlto, pasak jos, Maskva džiaugiasi tuo, kad JAV iš Ukrainos reikalauja rimtų nuolaidų.
„Ačiū, prezidente Trumpai“ – Zelenskis tikisi, kad Rusija laikysis susitarimo
21:31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už jo pasiektą susitarimą, kad Rusija neapšaudys Ukrainos žiemos šalčių metu. Apie tai jis paskelbė ketvirtadienį, sausio 29 dieną.
Pasak Zelenskio, energetinių paliaubų klausimas buvo aptartas trišalėse derybose Abu Dabyje.
„Svarbus prezidento Trumpo pareiškimas dėl galimybės užtikrinti Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų saugumą nuo Rusijos smūgių per šiuos žiemos šalčius. Energetika – tai gyvenimo pagrindas, ir mes vertiname savo partnerių pastangas padėti mums apsaugoti gyvybę. Ačiū, prezidente Trumpai! Tikimės, kad susitarimai bus įgyvendinti. Deeskalacijos žingsniai prisideda prie realaus judėjimo karo pabaigos link“, – rašoma prezidento įraše socialiniame tinkle X.
Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė asmeniškai paprašęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino susilaikyti nuo atakų prieš Kyjivą ir kelis kitus miestus savaitei, ir, anot Trumpo, Putinas su tuo neva sutiko.
„Aš asmeniškai paprašiau Putino nesmūgiuoti Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams savaitę, kol laikosi stiprūs šalčiai. Jis sutiko tai padaryti,“ – sakė jis.
Viceministrė: raginame ES skubiai priimti sprendimus dėl paramos Ukrainai ir šalies narystės
21:20
Lietuva ragina Europos Sąjungą skubiai didinti paramą Ukrainai ir priimti sprendimus dėl šalies narystės Bendrijoje, sako užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė.
Taip ji kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudama ES Užsienio reikalų taryboje (URT) Briuselyje.
„Esame įsitikinę, kad diplomatiniai procesai be pokyčių fronte taikos neužtikrins, turime atsigręžti į realybę Ukrainoje, kur agresorė Rusija be atvangos bombarduoja civilius ir energetikos infrastruktūrą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituoajama viceministrė.
Kremliui – šimtų milijardų reikalavimas: „Grąžinkit savo imperijos skolas“
21:16
JAV investicinis fondas „Noble Capital RSD“ reikalauja, kad Maskva grąžintų Rusijos imperijos skolą, kuri, įskaitant palūkanas, jau išaugo iki beveik 226 mlrd. JAV dolerių. Leidinys TVNET pasakoja, kas tai per milijardinė skola, kurią iš rusų nori susigražinti amerikiečiai.
„Noble Capital RSD“ pateikė skolos išieškojimo ieškinį prieš Rusijos Federaciją, Rusijos finansų ministeriją, Rusijos centrinį banką ir Rusijos nacionalinį gerovės fondą JAV Kolumbijos apygardos federaliniame teisme.
„Rusijos Federacija, pažeisdama valdžios paveldimumo doktriną, atsisakė ir toliau atsisako vykdyti konkrečius įsipareigojimus dėl valstybės skolos, kurią prisiėmė jos pirmtakė, Rusijos imperija“, teigiama ieškinyje.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo 6 žmonės
19:59
Per Rusijos atakas centrinėje ir pietinėje Ukrainoje ketvirtadienį žuvo šeši žmonės, pranešė vietos pareigūnai ir gelbėjimo tarnybos.
Išpuoliai surengti, Ukrainai išgyvenant vieną sunkiausių žiemų nuo karo pradžios, kai Rusijos smūgiai milijoną žmonių šioje šalyje paliko be šildymo ir elektros, oro temperatūrai nukritus žemiau nulio.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad pietinėje Zaporižios srityje „per Rusijos apšaudymą žuvo 62-jų vyras ir 26 bei 50 metų moterys“.
Trumpas tikina paprašęs Putino susilaikyti nuo atakų prieš Kyjivą ir kitus miestus
19:37
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad asmeniškai paprašė Rusijos lyderio Vladimiro Putino susilaikyti nuo atakų prieš Kyjivą ir kelis kitus miestus savaitei, ir, anot Trumpo, Putinas su tuo neva sutiko.
Šį pareiškimą Trumpas padarė kalbos metu Baltuosiuose rūmuose, praneša „Clash Report“.
„Aš asmeniškai paprašiau Putino nesmūgiuoti Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams savaitę, kol laikosi stiprūs šalčiai. Jis sutiko tai padaryti,“ – sakė jis.
Trumpas taip pat tvirtina, kad tebėra įsitikinęs galimybe išspręsti konfliktą Ukrainoje.
„Mes jau išsprendėme aštuonis konfliktus, ir manome, kad artėja dar vienas. Steve’as Witkoffas labai stengiasi, taip pat Jaredas (Kushneris – UNIAN) ir visi kiti, ir aš manau, kad netrukus mes jį išspręsime,“ – sakė JAV prezidentas.
Rusijoje panika – Putinui siūlo kelti mokesčius
18:28
Vos tik Rusijos verslas priprato prie šiųmetinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimo, valdžios pareigūnai pradėjo diskutuoti apie naujų mokesčių įvedimą ir esamų mokesčių didinimą, kad išgelbėtų biudžetą – 2026 m. pradžioje smarkiai sumažėjo pajamos iš naftos ir dujų.
Rusijos finansų ministerija parengė nutarimo projektą dėl eksporto muito deimantams įvedimo, ketvirtadienį pranešė ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Moisejevas. Pasak jo, šia priemone siekiama „paremti“ šalies deimantų šlifavimo pramonę.
Diena anksčiau Gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Cygankovas paskelbė apie sutartą sprendimą smarkiai padidinti įmonių mokesčius už poveikį aplinkai. Metalurgijoje 2026-30 m. jie padidės 9-20 kartų, aukso gavybos sektoriuje – 15-25 kartus, naftos ir dujų sektoriuje – 5 kartus. Bazinis tarifas augs palaipsniui – 5 proc. šiais metais ir iki 100 proc. 2030 m., rašo „Kommersant“.
Svarsto internetinių kazino galimybę
Rusijos finansų ministerija taip pat svarsto idėją įvesti mokestį turgavietėms už importuojamas dideles ne maisto prekių partijas, kaip anksčiau šią savaitę pranešė pramonės ir prekybos viceministras Romanas Čekušovas. Be to, ministerija pasiūlė Vladimirui Putinui įteisinti internetinius kazino ir iš jų atimti 30 proc. pajamų mokesčio pavidalu. Tokiu būdu biudžetas gautų 100 mlrd. rublių.
Vyriausybė tikriausiai ir toliau didins mokesčius namų ūkiams ir įmonėms, jei padėtis dėl Rusijos naftos kainų nepagerės, sako „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova. Šiuo metu pagrindinė Rusijos eksporto „Urals“ rūšies nafta parduodama po 36-38 JAV dolerius už barelį, o atskiros partijos Indijos naftos perdirbimo gamykloms parduodamos po 22-25 JAV dolerius.
Perpus mažiau pinigų iš naftos ir dujų nei pernai
„Alfa Bank“ skaičiavimais, tai reiškia, kad šiais metais biudžete trūks beveik 3 trilijonų rublių pajamų iš naftos ir dujų. Pernai jos smuko 24 proc. ir tapo mažiausios nuo pandemijos laikų (8,4 trln. rublių.), o šiemet Finansų ministerija suplanavo augimą iki 8,9 trln. rublių. Tačiau kiekvienas 10 dolerių naftos atpigimas, palyginti su biudžeto lygiu, atima iš vyriausybės 1,5-1,8 trilijono rublių, teigia „Alfa Bank“.
Šiuo metu „Urals“ kaina yra beveik 20 JAV dolerių mažesnė nei biudžeto įstatyme (59 JAV doleriai už barelį). Agentūros „Reuters“ skaičiavimais, sausį iždas surinks mažiausius naftos ir dujų mokesčius nuo 2020 m. gegužės – perpus mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus.
Rusijos biudžeto deficitas neabejotinai yra svarbi tema Vladimirui Putinui, sako Janis Kluge iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto. Nuo karo pradžios išleidęs daugiau kaip 40 trilijonų rublių kariuomenei ir ginklams pirkti, Kremlius išnaudojo beveik du trečdalius likvidaus Nacionalinės gerovės fondo turto. Aukso atsargos fondo sąskaitose sumažėjo 71 proc. – nuo 554 iki 160 tonų. O turtas užsienio valiuta sumažėjo iki žemiausio lygio nuo pat fondo įkūrimo 2008 m. – apie 30 mlrd. dolerių skaičiuojant Kinijos juaniais, rašo „The Moscow Times“.
Teks priimti sunkius sprendimus
VTB analitikų teigimu, norėdama padengti žaliavų pinigų trūkumą, Finansų ministerija šiemet iš Nacionalinio turto fondo turės paimti 2,5 trilijono rublių, t. y. apie 60 proc. nepanaudotų lėšų. MMI analitikai apskaičiavo, kad išimti reikės 3 trilijonus rublių ir dar 700 milijardų rublių „investicijoms“. Todėl fonde gali likti tik 400 mlrd. rublių – suma, kuri padengtų maždaug 3-4 dienų federalinio biudžeto išlaidas.
Jei Rusijos centrinis bankas išlaikys aukštas palūkanų normas, o pajamos iš naftos ir dujų mažės, Rusijai teks sunkiai pasirinkti – vėl didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba didinti skolą, perspėja banko „Sinara“ vyriausiasis ekonomistas Sergejus Konyginas. Jo skaičiavimais, šių metų Rusijos biudžeto deficitas gali būti 1,5 karto didesnis nei planuota – apie 5,2 trln. rublių.
Rusai ir baltarusiai negalės įsigyti butų Estijoje
17:53
Estijos vidaus reikalų ministerija pradeda rengti Nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimų įstatymo pakeitimus, kurie atimtų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Estijoje iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, neturinčių ilgalaikio leidimo gyventi, ir iš įmonių, kuriose jie yra naudos gavėjai.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro pareiškė, kad tęsiantis Kremliaus ir jo satelitų agresijai, leidimas nekilnojamąjį turtą įsigyti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams su nežinoma praeitimi, kurie Estijoje yra laikinai arba atvyko tik neseniai, kelia grėsmę saugumui.
„Su nedidelėmis išimtimis, mes uždraudėme jiems atvykti ir pasilikti Estijoje, ir logiška, kad jie taip pat neturėtų teisės čia įsigyti nekilnojamojo turto, nes jis gali būti naudojamas žvalgybos ir sabotažo operacijoms, įskaitant pozicijų, kurios galėtų būti panaudotos prieš mus krizinėse situacijose, paruošimą“, – sakė I.Taro.
„Tai yra reali grėsmė saugumui, ir mes turime pereiti nuo apribojimų prie visiško draudimo, kaip tai padarė kelios kaimyninės ES ir NATO valstybės narės. Žinome, kaip panašūs sandoriai kėlė susirūpinimą Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių valdžios institucijoms, kurios bando įžvelgti, kas slypi už šių sandorių, ir mūsų problema yra ta pati“, – pridūrė Estijos vidaus reikalų ministras.
Nors tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo apribojimai šiuo metu galioja Estijos ir Rusijos pasienio zonose bei mažose salose, jų nepakanka, nes, pasak vidaus reikalų ministro, jie nėra veiksmingi.
„Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, gyvenantys Estijoje su ilgalaikiu leidimu gyventi, išlaikys galimybę pirkti, parduoti, paveldėti ar dovanoti nekilnojamąjį turtą, nes mes žinome, kas yra šie žmonės, nes patikrinome jų kilmę prieš suteikdami ilgalaikį leidimą gyventi, ir draudimo jiems taikymas šiuo metu nėra pagrįstas“, – sakė I.Taro.
Sausio 9 dieną Estijoje gyveno 1 476 Baltarusijos piliečiai su laikinais leidimais gyventi ir 1 190 su ilgalaikiais leidimais gyventi, taip pat 7 797 Rusijos piliečiai su laikinais leidimais gyventi ir 70 237 su ilgalaikiais leidimais gyventi.
Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios, maždaug tūkstantis Rusijos piliečių atliko nekilnojamojo turto sandorius Estijoje, rodo Žemės registro duomenys. Jų ryšiai su Estija nežinomi, nes jie neturi Estijos asmens identifikavimo kodo, kuris paprastai išduodamas kartu su leidimu gyventi.
