Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kruvina Rusijos ataka prieš kalnakasių autobusą Ukrainos rytuose: žuvo 15 žmonių, dar 15 sužeista
19:10 Atnaujinta 19:30
Rusijos dronų ataka prieš autobusą, vežusį kalnakasius Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, sekmadienį pražudė mažiausiai 15 žmonių, pranešė pareigūnai.
Autobusas važiavo Ternivkos apylinkėse, mieste, esančiame maždaug už 65 kilometrų nuo fronto linijos, pranešė policija.
DTEK, didžiausia Ukrainos privati energetikos įmonė, pranešė, kad žuvusieji važiavo iš vienos jos kasyklų regione, baigę savo pamainą.
Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip atrodė tuščias autobusas, kurio šoniniai langai buvo išdaužti, o priekinis stiklas kabojo iš priekio.
„Priešų dronas pataikė netoli įmonės maršrutinio autobuso Pavlogrado rajone. Preliminariai, 15 žmonių žuvo, o dar septyni buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
Ankstesnė dronų ataka regione per naktį pražudė vyrą ir moterį centriniame Dnipro mieste, sakė O.Ganža ankstesniame įraše.
Atakos įvyko tą pačią dieną, kai turėjo baigtis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas vienašalis Rusijos smūgių Ukrainai sumažinimas.
D.Trumpas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko nutraukti smūgius Kyjivui ir „įvairiems miestams“ šaltu oru.
Jo susitarimo su Rusijos prezidentu sąlygos nebuvo aiškios, o Kremlius nesiejo tariamų paliaubų su orais.
Anksčiau sekmadienį Rusijos dronas smogė gimdymo namams Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje, sužeisdamas mažiausiai septynis žmones, įskaitant dvi moteris, kurioms buvo atliekamas medicininis patikrinimas, pranešė regiono gubernatorius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:14
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius ruošiasi Ramzano Kadyrovo mirčiai ir ieško naujo Čečėnijos vado
22:55
Kremlius pradėjo ruoštis galimam valdžios vakuumui Čečėnijoje – ėmėsi priemonių, ką reikėtų daryti po Ramzano Kadyrovo mirties. Apie nepagydomą ligą, kuria esą serga Čečėnijos lyderis, gandai sklinda jau seniai. Jis ir Čečėnijos valdžia bandė paneigti tokius gandus. Kremlius taip pat apsimetinėjo, kad viskas su R.Kadyrovu ir situacija Čečėnijoje yra gerai.
Tačiau, kaip praneša nepriklausomas portalas „Važnyje istorii“, remdamasis šaltiniu, artimu Kremliui ir Rusijos valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, Kremlius jau pradėjo ieškoti Čečėnijos problemos sprendimo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Keiras Starmeris: JK turėtų glaudžiau bendradarbiauti su ES bendros gynybos srityje
21:07
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris teigė, kad jo šalis turėtų „glaudžiau bendradarbiauti“ kartu su Europos Sąjunga (ES) gynybos klausimais, įskaitant ir visą bloką apimančią iniciatyvą stiprinti ginkluotę, prie kurios Londonas dar neprisijungė.
Šie komentarai pasirodė po to, kai praėjusiais metais žlugo derybos dėl Londono prisijungimo prie 150 milijardų eurų ES persiginklavimo paskolų programos, nes nepavyko susitarti dėl įėjimo mokesčio.
Šią savaitę Kinijoje vykstančio vizito metu K.Starmeris žurnalistams sakė, kad tebėra atviras glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms.
„Manau, kad tiek dėl išlaidų, tiek dėl pajėgumų ir bendradarbiavimo (...) turime daryti daugiau kartu," – sakė JK lyderis.
Europos šalys skubėjo stiprinti savo kariuomenes po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais, o Briuselis, reaguodamas į tai, pradėjo SAFE (Security Action for Europe) iniciatyvą.
„Aš teigiau, kad tai turėtų paskatinti mus peržiūrėti tokias schemas kaip SAFE ir kitas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra būdo, kaip galėtume glaudžiau bendradarbiauti.“
Sukurta siekiant teikti ES šalims paskolas mažesnėmis palūkanų normomis, kad padėtų joms persiginkluoti, Londonas ir Briuselis mėnesius ginčijosi dėl Didžiosios Britanijos įnašo dydžio, kad prisijungtų, tačiau nepavyko sudaryti sandorio.
Tai buvo nesėkmė K.Starmerio bandymui atkurti santykius su ES po „Brexit“, jam laimėjus valdžią 2024 metų liepą, tikintis pagyvinti vangų Didžiosios Britanijos ekonomiką.
Londonas ir Briuselis praėjusių metų gegužę sudarė strateginės partnerystės susitarimą, kuris apėmė paktą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje, taip pat priemones prekybai skatinti.
ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pirmadienį lankysis Londone, kad susitiktų su keliais JK ministrais, prieš vėliau šiais metais numatytą kitą dvišalį viršūnių susitikimą.
K.Starmeris atmetė galimybę vėl prisijungti prie 27 narių bloko muitų sąjungos, pirmenybę teikdamas glaudesniems ryšiams su jos bendrąja rinka.
„Manau, kad yra ir kitų bendrosios rinkos sričių, kuriose turėtume pažiūrėti, ar negalime pasiekti didesnės pažangos," – sakė jis per šios savaitės užsienio kelionę.
„Tai priklausys nuo mūsų diskusijų ir to, kas, mūsų nuomone, atitinka mūsų nacionalinius interesus. Tačiau tai, ką aš čia nurodau, yra – aš tikrai manau, kad galime eiti toliau“, – tvirtino premjeras.
Centro kairiųjų leiboristų lyderis taip pat nurodė, kad tęsiamos derybos dėl jaunimo mobilumo programos, kuri apimtų išduodamų vizų skaičiaus ir leidžiamų viešnagių trukmės apribojimą.
Londonas ir Briuselis jau pasiekė susitarimą, kad Didžioji Britanija vėl prisijungs prie populiarios bloko studentų mainų programos „Erasmus“, pradedant 2027 metais.
„Ar taip atrodo paliaubos?“: ES ambasadorė kaltina Rusiją meluojant ir tęsiant mirtinas atakas Ukrainoje
20:52
Nepaisant Rusijos pareiškimų apie vadinamąsias energetikos paliaubas, atakos visoje Ukrainoje nesiliauja, teigia Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernová.
Pasak jos, Rusijos dronų smūgiai ir toliau niokoja Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir žudo civilius gyventojus. Tai diplomatė pareiškė savo „Facebook“ paskyroje.
Ambasadorė pabrėžė, kad jokios paliaubos iš tiesų neegzistuoja, o Rusija nesilaiko jokių susitarimų.
K.Mathernová nurodė, kad vien per pastarąją naktį okupantai Ukrainą atakavo 90 smogiamųjų dronų. Dnipre dronas pataikė į privatų namą, žuvo du žmonės. Tuo metu Konotopo mieste, Sumų srityje, buvo apgadinta geležinkelio infrastruktūra.
„Ar taip atrodo paliaubos? Sprogimai, civilinės aukos, sunaikinti energetikos objektai ir transporto infrastruktūra. Šiandienos ataka – dar vienas įrodymas, kad Rusija negerbia jokių susitarimų“, – pabrėžė ambasadorė.
Ji taip pat pridūrė, kad po Rusijos smūgių energetikos objektams daugelis daugiaaukščių Kyjive vis dar neturi šildymo, o nemaža dalis ukrainiečių kasdien patiria kelias valandas trunkančius elektros tiekimo sutrikimus.
Paskutinis II pasaulinio karo belaisvis: vengras 50 metų Rusijos psichiatrinėje ligoninėje praleido visų pamirštas
20:15
Galbūt teko girdėti apie Japonijos karius, kurie atokiose Ramiojo vandenyno salose išgyveno dešimtis metų, kol sužinojo, kad II pasaulinis karas baigėsi. Bet vieno vengro SSRS, o vėliau Rusijoje laukė dar liūdnesnis likimas. Visų pamirštas, jis atokioje Rusijos psichiatrinėje ligoninėje praleido daugiau nei 50 metų ir į Vengriją grįžo tik 2000 m.
Net 53 metų laikotarpį 1947-2000 m. A.Toma pragyveno psichiatrinėje ligoninėje kaip Andrasas Tamasas. Kadangi nemokėjo rusiškai, jis su niekuo negalėjo susišnekėti ir paaiškinti savo situacijos.
Vėliau vengro biografiją nagrinėjęs kino režisierius Emanuelis Carrere manė, kad A.Toma, bent jau iš pradžių, buvo ne tiek sergantis psichikos liga, kiek užsispyręs ir kad rusiškai jis gal ir būtų galėjęs išmokti, bet bendrauti šia kalba atsisakė iš principo.
O vėliau, kai jis jau galbūt ir būtų sutikęs bendrauti rusiškai, niekam psichiatrinėje ligoninėje tai jau neberūpėjo. Jos personalas tiesiog manė, kad jo nesugebėjimas kalbėti aiškiai yra tiesiog psichinės ligos simptomas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Čekai susirinko palaikyti prezidentą, konfliktuojantį su vyriausybe
20:08
Dešimtys tūkstančių čekų sekmadienį susirinko Prahoje, kad palaikytų šalies pro-ukrainietišką prezidentą, kuris konfliktuoja su vyriausybės nacionalistu lyderiu Andrejumi Babišu.
Nepriklausomo judėjimo „Milijonas akimirkų už demokratiją“ (Milion chvilek pro demokracii) organizatoriai teigia, kad demonstracijoje dalyvavo iki 90 tūkst. žmonių, o kai kurie dalyviai mojavo Čekijos, Europos ir Ukrainos vėliavomis.
Po praėjusių metų spalį vykusių visuotinių rinkimų A.Babišas vadovauja vyriausybei, kurią sudaro jo partija ANO ir dvi euroskeptiškos partijos – kraštutinių dešiniųjų SPD ir dešiniųjų „Motoristai“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Kinija ir Rusija stiprina ryšius tuo metu, kai JAV artėja prie susitarimo dėl Ukrainos
17:36
Kinijos aukščiausias diplomatas sekmadienį Pekine susitikęs su Rusijos saugumo vadovu pareiškė, kad dvišaliai santykiai šiais metais gali „pasiekti naujų aukštumų“, teigiama oficialiame vyriausybės pranešime.
Pekinas ir Maskva pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė dar labiau suartėjo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.
Užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį Kinijos sostinėje susitiko su Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Sergejumi Šoigu, vykdydamas naujausią „strateginio bendravimo“ etapą, pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.
Wangas Yi pasakė S.Šoigu, kad Kinija ir Rusija turi dirbti kartu, siekdamos palaikyti daugiašališkumą „sumaišties“ laikais ir „pasisakyti už lygiateisį ir tvarkingą daugiapolį pasaulį“.
Kinija yra pasirengusi dirbti su Rusija, kad „gilintų strateginį koordinavimą ir stumtų Kinijos ir Rusijos santykius į naujas aukštumas naujaisiais metais“, remiantis ministerijos pranešimu teigė užsienio reikalų ministras.
Susitikimas Pekine įvyko tuo metu, kai Jungtinės Valstijos teigia esančios arti susitarimo dėl konflikto Ukrainoje pabaigos.
Rusijos aukščiausias ekonomikos pasiuntinys šią savaitę Floridoje susitiko su JAV pareigūnais netikėtoms deryboms dėl karo.
Kinija pristato save kaip neutralią šalį kare ir teigia nesiunčianti mirtinos pagalbos nė vienai pusei, skirtingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau ji yra artima Rusijos politinė ir ekonominė sąjungininkė, o NATO narės Pekiną pavadino „lemtingu karo rėmėju“ – kurio ji niekada nepasmerkė.
Rusai smogė gimdymo namams Ukrainoje: sužeisti šeši žmonės
13:28 Atnaujinta 14:00
Per Rusijos smūgį prieš gimdymo namus pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste sekmadienį sužeisti mažiausiai šeši žmonės, pranešė regiono gubernatorius.
„Rusai smogė gimdymo namams Zaporižioje“, – sakė Ivanas Fedorovas savo įraše „Telegram“.
Gubernatorius pasidalijo vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kuriame matyti smūgio apgadintas pastatas su išdaužytais langais ir kylančiais dūmais.
Tarp sužeistųjų buvo dvi moterys, kurios buvo apžiūrimos, kai įvyko Rusijos puolimas, sakė I.Fedorovas.
„Smūgis gimdymo ligoninei yra dar vienas karo prieš gyvybę įrodymas“, – pareiškė gubernatorius.
„Ukraina pasirengusi deryboms“: Zelenskis paskelbė kitų susitikimų su JAV ir Rusija datas
12:45 Atnaujinta 15:24
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad derybos tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos pasiuntinių dėl JAV parengto plano karo Ukrainoje prasidės kitą savaitę.
Prezidentas nenurodė priežasties, kodėl nutarta atidėti derybas, kurios turėjo vykti sekmadienį.
Apie susitikimų nukėlimą pranešta kitą dieną po to, kai vienas Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareigūnų Floridoje surengė netikėtas derybas su amerikiečiais nedalyvaujant ukrainiečiams.
„Nustatytos kitų trišalių susitikimų datos – vasario 4–5 dienos Abu Dabyje“, – sakė V.Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“.
„Ukraina yra pasirengusi esminei diskusijai, ir mes esame suinteresuoti užtikrinti, kad rezultatas priartintų mus prie tikros ir orios karo pabaigos“, – pridūrė jis.
Nei Kremlius, nei Baltieji rūmai dar nepatvirtino naujųjų datų.
Jungtinės Valstijos teigia esančios arti susitarimo, kad būtų nutrauktas konfliktas – kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – tačiau nei Maskva, nei Kyjivas nesileidžia į kompromisus dėl pagrindinio teritorijos klausimo.
Rusija, kuri yra okupavusi apie 20 proc. savo kaimynės teritorijos, siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės. Ji pagrasino užimti ją jėga, jei derybos žlugs.
Ukraina įspėjo, kad teritorijos atidavimas tik padrąsintų Maskvą. Ji pabrėžė, kad nepasirašys susitarimo, kuris neužkirstų kelio Rusijai surengti dar vieną invaziją. Daugelis ukrainiečių mano, kad mintis atiduoti teritoriją, kurią jų kariai gynė daugelį metų, yra nepriimtina.
Per pirmąjį derybų raundą, vykusį Abu Dabyje praėjusią savaitę, nepavyko pasiekti proveržio.
„Esame padrąsinti“
Dieną prieš V.Zelenskio pranešimą, Rusijos aukščiausiasis pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirillas Dmitrijevas susitiko su JAV pareigūnais Floridoje atskirų derybų dėl karo.
Tarp tų JAV pareigūnų buvo prezidento Donaldo Trumpo taikos pasiuntinys Steve'as Witkoffas, iždo sekretorius Scottas Bessentas, D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir Baltųjų rūmų vyresnysis patarėjas Joshas Gruenbaumas.
„Esame padrąsinti šio susitikimo, kad Rusija siekia užtikrinti taiką Ukrainoje“, – sakė S.Witkoffas, nors nė viena pusė nepaskelbė detalių apie tai, kas buvo aptarta.
Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasarį, apibūdindama tai kaip „specialiąją karinę operaciją“, esą skirtą užkirsti kelią NATO plėtrai. Kyjivas pavadino tai pretekstu neteisėtam žemės užgrobimui.
Nuo to laiko konfliktas pavertė ištisus miestus griuvėsiais, dešimtis tūkstančių karių bei civilių neteko gyvybių.
Rusijos atakos prieš Ukrainą per naktį ir ankstų sekmadienį pražudė mažiausiai du žmones, o dar septyni buvo sužeisti, pranešė regioninės valdžios institucijos.
Tarp atakų buvo drono smūgis į gimdymo namus pietiniame Zaporižios mieste. Per šiį išpuolį, be kita ko, sužeistos dvi moterys, kurioms tuo metu buvo atliekami medicininiai tyrimai, pranešė regiono gubernatorius ir gelbėtojai.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras sekmadienį padėkojo Elonui Muskui, JAV magnatui pareiškus, kad pastangos neleisti Rusijai naudoti „Starlink“ palydovų savo dronų atakoms, atrodo, pasiteisino.
„Pirmieji žingsniai jau duoda realių rezultatų (...) Ačiū, kad esate su mumis. Jūs esate tikras laisvės čempionas ir tikras Ukrainos žmonių draugas“, – sakė gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
Muskas patvirtino: „SpaceX“ jau blokuoja Rusijos neteisėtą „Starlink“ naudojimą
12:28 Atnaujinta 13:07
„SpaceX“ savininkas Elonas Muskas pranešė, kad priemonės, kurių imtasi siekiant sustabdyti Rusijos neteisėtą „Starlink“ tinklo naudojimą, jau duoda rezultatų.
Tai jis pažymėjo atsakydamas į Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo įrašą socialiniame tinkle „X“.
„Panašu, kad žingsniai, kurių ėmėmės norėdami sustabdyti Rusijos neteisėtą Starlink naudojimą, pasiteisino. Praneškite, jei reikia imtis dar kokių veiksmų“, – rašė E.Muskas.
Patvirtindamas priemonių efektyvumą, M.Fedorovas atsakė:
„Šie pirmieji žingsniai jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Dirbame glaudžiai su jūsų komanda, rengdami kitus svarbius veiksmus. Ačiū, kad esate su mumis. Jūs tikras laisvės šalininkas ir tikras Ukrainos žmonių draugas“, – pabrėžė gynybos ministras.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Rusijos kariuomenė naudoja „Starlink“ palydovus dronų atakoms Ukrainoje nukreipti.
E.Muskas 2024-aisiais neigė, kad Rusijai buvo parduota „Starlink“ terminalų. Ukrainos žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusijos kariuomenė terminalus įsigijo per trečiąsias šalis, o ne pagal kokią nors oficialią sutartį su E.Musku.
ISW teigė, kad „Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja „Starlink“ palydovines sistemas, kad padidintų atakos dronų BM-35 veikimo nuotolį ir galėtų vykdyti vidutinio nuotolio smūgius į Ukrainos užnugarį“.
Institutas nurodė, kad skelbiamas 500 km nuotolis, kurį pasiekia „Starlink“ įranga aprūpinti dronai BM-35, „reiškia, kad didžioji dalis Ukrainos, visa Moldova ir Lenkijos, Rumunijos bei Lietuvos dalys patenka į šių dronų veikimo zoną, jei jie paleidžiami iš Rusijos ar okupuotos Ukrainos“ dalies.
„Starlink“ taip pat plačiai naudoja Ukrainos kariuomenė ryšiams, todėl visiškas atjungimas teritorijoje būtų problemiškas.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino kasdienes dronų atakas prieš karius Ukrainos fronto linijoje, taip pat prieš Ukrainos elektrines ir transporto infrastruktūrą visoje šalyje.
