Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Syrskis: vasarį Ukrainos kariuomenė atkūrė kontrolę didesnėje teritorijoje nei užėmė rusai
18:29
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad vasarį Ukrainos kariuomenė atkūrė kontrolę didesnėje teritorijoje nei užėmė rusai, kurių nuostoliai kasdien siekė 1031 žmogų.
„2026 m. vasarį, pirmą kartą nuo Kursko puolimo operacijos, Ukrainos gynybos pajėgos atkūrė kontrolę didesniame teritorijos plote, nei sugebėjo užimti priešas“, – paskelbė O.Syrskis socialiniame tinkle „Telegram“.
Tuo pačiu metu projekto „DeepState“ analitikai apskaičiavo, kad vasarį okupuotos teritorijos padidėjimas sudarė 126 kv. km – dvigubai mažiau nei sausio mėnesį ir mažiausiai nuo 2024 m. liepos mėnesio.
Didžiausias okupantų pažangos rodiklis tenka Pokrovsko sektoriui ir sudaro 32 proc. Toliau eina Slovjansko ir Kramatorsko rajonai, kurių rodikliai atitinkamai yra 23 proc. ir 16 proc. Kostiantynivkos rajonui teko 21 proc., o Sumų sektoriui – 7 proc.
O.Syrskis taip pat pranešė, kad bendri rusų okupantų nuostoliai per tris žiemos mėnesius sudaro apie 92 850 žuvusių ir sužeistų karių, arba vidutiniškai 1031 žmogų per parą.
„Per tris žiemos mėnesius mes likvidavome daugiau priešo karių, nei priešas jų pritraukė į savo gretas“, – pažymėjo vadas.
Zelenskis: Rusija „žiūri“ į Odesos sritį, bet neturi jėgų puolimui
23:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija neturi pakankamai jėgų įgyvendinti puolimo operaciją, kurią planavo pavasarį, konkrečiai kovo mėnesį.
V.Zelenskio teigimu, Ukraina gavo dokumentus su Rusijos planais 2025–2027 m.
„Suprantame, kad jų kryptys išlieka aktualios – mūsų valstybės rytinės dalies, būtent Donecko ir Luhansko sričių, okupacija. Jie, be abejo, nori tęsti Zaporižios srities, taip pat Dnipro kryptį. Jiems sunku, bet jie žiūri į Odesos regioną. Mes matome šias kryptis. Bet šie žemėlapiai kol kas neturi nieko bendro su realybe, nes jie negali įvykdyti užduočių“, – kalbėjo V.Zelenskis žurnalistams.
Jis taip pat pažymėjo, kad pavasario puolimas turėjo priklausyti nuo rezultatų, kuriuos Rusijos armija planavo pasiekti iki 2025 m. pabaigos. Tačiau, pasak Ukrainos prezidento, jie šių tikslų nepasiekė.
„Jų žemėlapiai neatitinka realybės – kur yra mūsų pajėgos ir kur yra jų pajėgos. Jie negali pradėti kovo puolimo, kurio jie norėjo“, – reziumavo V.Zelenskis.
Ukraina pasirengusi naikinti dronus Artimuosiuose Rytuose, Zelenskis nurodė sąlygą
19:53
Ukraina pasirengusi padėti Artimųjų Rytų šalims kovoti su Irano dronais, jei arabų valstybių lyderiai sugebės susitarti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu dėl paliaubų.
Apie tai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į UNIAN korespondento klausimą. Jis pažymėjo, kad Artimųjų Rytų šalių lyderiai kol kas nesikreipė į Ukrainą su tokiu prašymu.
„Jie žino mūsų patirtį, mūsų galimybes. Labai svarbu, kad visi mato, jog net turint tokį kiekį oro gynybos priemonių, koks yra Artimuosiuose Rytuose, „Shahed“ pasiekia taikinius. Jie pasiekia taikinius, nes jų yra daug: ten yra ir raketos, ir dronai. Tai tie patys „Shahed“, kurie pasiekia mus. Mes numušame didelę jų dalį“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pridūrė, kad partneriai supranta, koks aukštas yra Ukrainos kariuomenės kompetencijos lygis. Ir jei bus atitinkamas prašymas, Ukraina į jį sureaguos.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad Artimieji Rytai taip pat gali padėti Ukrainai: „Artimieji Rytai turi glaudžius ekonominius santykius su Rusijos Federacija. Ir turi įtakos. Jei jie duos Rusijai signalą nutraukti ugnį tam tikram laikui – mėnesiui, dviem mėnesiams, tada mes galėsime nusiųsti savo specialistus apsaugoti civilius gyventojus.“
Be to, Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su partneriais jų kariuomenės rengimo srityje.
Ekspertas: karas su Iranu – gera žinia Rusijai ir bloga Ukrainai
18:57
Naftos kainų šuolis, kurį lėmė nerimas dėl tiekimo sutrikimų, susijusių su besiplečiančiu konfliktu Artimuosiuose Rytuose, yra naudingas Rusijai, sako analitikas, besispecializuojantis energetikos srityje.
„Rusijos gebėjimas tęsti karą Ukrainoje yra labai susijęs su naftos pajamomis, o dėl šių įvykių Rusijos valstybė gauna papildomų naftos pajamų“, – pirmadienį CNN sakė Simone Tagliapietra, vyresnysis mokslo darbuotojas Bruegelio tyrimų centre.
„Tai gera žinia Rusijai ir bloga žinia Ukrainai“, – pastebėjo jis.
Pasaulinio etalono „Brent“ naftos kaina pirmadienį anksti ryte trumpam pakilo virš 82 JAV dolerių už barelį, bet vėliau šiek tiek nukrito. Popietę ji buvo 6 proc. pakilusi ir siekė apie 77 JAV dolerius už barelį.
Nors Rusijos pajamos iš naftos eksporto pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, pajamos iš naftos gavybos tebėra svarbus Kremliaus biudžeto ir karo pastangų šaltinis. Oksfordo energetikos studijų instituto duomenimis, praėjusiais metais naftos ir gamtinių dujų pajamos sudarė apie 23 proc. šalies federalinio biudžeto.
„Bet koks naftos kainos padidėjimas prisideda prie biudžeto ir padeda finansuoti (Rusijos) karo mašiną Ukrainoje“, – sakė S.Tagliapietra.
Kataro oro pajėgos numušė 2 Rusijos gamybos bombonešius „Su-24“
18:28
Kataras teigia, kad jo oro pajėgos numušė du Irano turėtus rusų gamybos bombonešius „Suchoj Su-24“, skelbia „The Times of Israel“.
Kataro gynybos ministerija taip pat teigia, kad jo oro pajėgos ir laivynas pirmadienį perėmė septynias balistinias raketas ir penkis dronus iš Irano.
Vos velka kojas: Rusijos puolimo pagreitis pasiekė naują antirekordą
17:19
Rusijos kariuomenės puolimas fronto linijoje Ukrainoje vasarį buvo lėčiausias per beveik dvejus metus, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė, Kyjivo pajėgoms pasiekus keletą lokalizuotų proveržių.
Rusijos kariuomenė per mėnesį pasistūmėjo iš viso per 123 kv. km – mažiausiai nuo 2024 metų balandžio, rodo ISW duomenys.
Sulėtėjimas įvyko Maskvos pajėgoms fronte susidūrus su sunkumais po to, kai Elonas Muskas užblokavo Rusijos pajėgų prieigą prie „Starlink“ terminalų.
ISW bendradarbiavo su „Kritinių grėsmių projektu“, kuris priklauso „American Enterprise Institute“, dar vienam JAV analitiniam centrui, besispecializuojančiam konfliktų srityje.
Rusijos laimėjimai fronto linijoje kainavo milžiniškas aukas, žuvo šimtai tūkstančių jos karių nuo invazijos pradžios.
Ketverius metus trunkantis karas peraugo į kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o per kelis derybų raundus tarp abiejų pusių dar nepavyko rasti išėjimo iš aklavietės dėl galimų paliaubų.
Ukraina – karo nepralaimi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį tvirtino, kad jo šalis nepralaimi karo.
Jo kariams vasarį pavyko pasiekti keletą lokalizuotų proveržių, rodo duomenys, įskaitant 61 kv. km atsikovojimą vasario 15 dieną ir daugiau nei 50 kv. km vertinamus laimėjimus vasario 21 ir vasario 23 dienomis.
Kyjivo pajėgos didžiausią sėkmę pasiekė pietinėje fronto linijoje, atstumdamos Rusijos karius Dnipropetrovsko srityje.
Tuo tarpu Maskva lėtai veržiasi į priekį rytuose, artėdama prie pagrindinių Kramatorsko ir Sloviansko centrų Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusija yra okupavusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos.
Iki 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją, ji kontroliavo apie 7 proc. kaimynės teritorijos – 2014 metais aneksuotą Krymą ir Maskvos remiamų separatistų kontroliuotas žemes.
Rusija be gailesčio smogė pilnam ukrainiečių traukiniui
16:55
Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes, įskaitant aukas, kurių pareikalavo ataka prieš civilinį keleivinį traukinį, pirmadienį pranešė ukrainiečių valdžios institucijos.
Maskva bombarduoja Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą, net kai Jungtinės Valstijos spaudžia Kyjivą susitarti dėl sunkiai pasiekiamo taikos susitarimo su Kremliumi.
Trys žmonės žuvo apgultame rytiniame Kramatorsko mieste, Ukrainos tvirtovėje, link kurios stumiasi Rusijos pajėgos, pranešė miesto karinės administracijos vadovas.
55 metų vyro kūnas buvo rastas po namo griuvėsiais centrinėje Dnipropetrovsko srityje, kur vėliau pirmadienį įvykdyta drono ataka prieš važiuojantį traukinį pražudė vieną žmogų, o dar septyni buvo sužeisti, atskiruose pranešimuose teigė Kyjivo ir vietos pareigūnai.
„Lokomotyvo įgula nedelsdama sustabdė traukinį. Keleiviai buvo evakuoti ir jiems suteikta pirmoji pagalba“, – sakė vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
Ukrainos geležinkelių generalinis direktorius Oleksandras Percovskis praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad padidėjęs Rusijos smūgių skaičius prieš geležinkelių infrastruktūrą žymi „bandymą efektyviai atkirsti tam tikrus Ukrainos regionus“.
Moteris, gimusi 1937 metais, taip pat žuvo šiauriniame Černihivo regione, besiribojančiame su Rusija, pranešė tenykščiai pareigūnai.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, sukeldama kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešusį šimtus tūkstančių karių ir civilių gyvybių abiejose pusėse.
Pamatykite, kaip smogė Rusijos karo laivams ir oro gynybos sistemoms
16:03 Atnaujinta 16:10
Ukrainos saugumo tarnybos SBU specialiųjų operacijų centro „Alfa“ dronai kartu su kitomis gynybos pajėgų sudėtinėmis dalimis surengė įspūdingą ataką prieš Rusijos karo laivus ir naftos objektus Novorosijsko uoste, kurie yra įtraukti į karą su Ukraina.
Apie tai portalui „Unian“ pranešė specialiųjų tarnybų šaltiniai.
Preliminariais duomenimis, SBU dronai pataikė į tokius objektus:
- karo laivus
- oro gynybos sistemos S-300 PMU-2 „Favorit“ 30N6E2 radaro sistemą
- zenitinį raketų kompleksą „Pancyr-S2“
- šešis iš septynių naftos iškrovimo platformų naftos terminale „Šescharis“.
Kuo svarbus šis naftos terminalas
Pasak „Unian“ šaltinio, nuo nakties Novorosijsko uoste siaučia didžiulis gaisras. Šis terminalas yra vienas didžiausių naftos ir naftos produktų perkrovimo kompleksų pietinėje Rusijos dalyje. Jis aprūpina degalais Rusijos grupuotes, kariaujančias Ukrainoje.
„SBU tęsia sistemingą darbą, siekdama susilpninti priešo karinį, finansinį ir logistinį potencialą. Kiekviena tokia specialioji operacija tiesiogiai veikia rusų gebėjimą vykdyti karo veiksmus ir gauti naftos dolerių įplaukas į biudžetą. Pavasario smūgių sezonas prasidėjo“, – pranešė informuotas šaltinis SBU.
Generalinis štabas patvirtino smūgį
Vėliau Generalinis štabas patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė į naftos terminalą „Šescharis“ ir karinę jūrų bazę „Novorosijskas“ Krasnodaro krašte (Rusija). Teritorijoje užfiksuotas didelis gaisras.
Preliminariais duomenimis, patvirtintas terminalo naftos iškrovimo įrenginių ir S-400 komplekso radiolokacinės stoties sunaikinimas.
Be to, patvirtintas keturių RVS-5000 cilindrinių rezervuarų naftos produktams sunaikinimas, trijų RVS-2000 rezervuarų, vamzdynų ir požeminio rezervuaro sugadinimas dėl vasario 28 d. atakos naftos perdirbimo gamykloje „Albašneft“ Krasnodaro krašte.
Planavo Abu Dabyje: Zelenskis pasisakė, ką darys dėl derybų vietos
14:51 Atnaujinta 15:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, kad Abu Dabyje suplanuotos derybos su Rusijos pareigūnais įvyks, tačiau dėl karo Irane pritarė ir alternatyvioms susitikimo vietoms.
Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir jų sostinę Abu Dabį nuo šeštadienio talžo Teherano smūgiai, kuriais jis atsako į bendras Izraelio ir JAV atakas prieš Iraną.
Abu Dabyje vyko Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos derybos, skirtos užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą, o V. Zelenskis teigė, kad buvo suplanuotas naujas derybų raundas.
„Buvo numatyta, kad susitikimas įvyks tarp 5 ir 8 dienos, preliminariai kovo 5–6 dienomis. Susitikimas buvo planuojamas Abu Dabyje“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad šios svarbios derybos privalo įvykti.
„Jei dėl raketų ir dronų kils sunkumų su Abu Dabiu, manau, turime Turkiją, turime Šveicariją, – teigė jis. – Mes neabejotinai pritarsime bet kuriai iš šių trijų susitikimo vietų.“
Maskva taip pat pasisakė už dialogo tęsimą.
„Politinis ir diplomatinis sprendimas išlieka pageidaujamu požiūriu“ Rusijai, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskvos pozicija derybose pasikeitė po to, kai JAV ir Irano derybos žlugo.
Ukraina, nuo 2022 metų kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, ne kartą kaltino Iraną tiekiant Maskvai ginklus, įskaitant „Shahed“ dronus ir trumpojo nuotolio raketas.
V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui sukūrė galimybę Irano žmonėms nuversti „teroristinį režimą“ Teherane, Rusijos sąjungininką.
Tačiau užsitęsęs karas su Iranu taip pat gali paveikti pagrindinių oro gynybos sistemų, kurias Kyjivas naudoja Rusijos atakoms atremti, tiekimą – įskaitant JAV gamybos „Patriot“ baterijas.
„Jei Artimuosiuose Rytuose užsitęstų karo veiksmai, tai tikrai paveiks tiekimą. Esu tuo tikras“, – sakė V. Zelenskis.
Europos sistema, skirta pirkti JAV ginklus Ukrainai, vis dar veikia, pridūrė jis.
JAV raketų tiekimo vėlavimas žiemą padarė Ukrainos civilinę infrastruktūrą pažeidžiamesnę plataus masto Rusijos antskrydžių kampanijai, kuri smarkiai apgadino elektrines, sausį sakė V. Zelenskis.
Siūlo Rusijai mokytis iš karo Irane – smūgiuoti Ukrainos vadovybei
12:55
Rusijos propaganda pasinaudojo JAV ir Izraelio karine operacija prieš Iraną, kad sukeltų abejonių dėl tolesnių derybų dėl Ukrainos būtinybės. Be to, televizijoje buvo pareikšta, kad dabar reikėtų svarstyti smūgį Ukrainos vadovybei. Naujas karas Artimuosiuose Rytuose buvo panaudotas siekiant pateisinti „Telegram“ blokavimą ir visus, kurie išvyko po 2022 m., pavadinti „išdavikais“.
Laidos „Vesti nedeli“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas pareiškė, kad karą Irane „reikia išbandyti ant savęs“. „Juk dabar Rusija veda derybas su JAV ir Ukraina. Kiek svarbios jos yra mūsų partneriams? Ir kokios garantijos, kad jie viską vertina rimtai? Ir kad jie nebandys mūsų suklaidinti? Juk europiečiai tik apie tai ir svajoja“, – piktinosi D.Kiseliovas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Dar aštresnę nuomonę išreiškė laidos „Voskresny večer“ vedėjas propagandininkas Vladimiras Solovjovas.
„Dabar mums visiškai aišku, kad bet koks derybų procesas yra ne daugiau kaip karinės operacijos, skirtos priešo nuraminimui, dalis. Šeštadienį diplomatija buvo sunaikinta kaip priemonė, todėl mes galime grįžti prie diplomatijos tik gavę tvirtas garantijas“, – sakė V.Solovjovas.
Apie smūgius į Ukrainos vadovybę
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad JAV ir Izraelis jau pirmąją dieną smogė Irano aukščiausiajai vadovybei: „Pirmas dalykas, nuo kurio pradeda amerikiečiai, yra bandymas likviduoti aukščiausią karinę ir politinę vadovybę bei smogti sprendimų priėmimo centrams. <…> Rusijai negalima išdrįsti“.
Po V.Solovjovo pasisakęs Valstybės Dūmos deputatas, užkietėjęs propagandininkas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad dabar visiems turėtų būti aišku, „kam mums reikalingas „Burevestnik“, kam mums reikalingas „Poseidon“, kam mums reikalingas „Orešnik“, kam mums reikalingas „Max“, galiausiai, vietoj „telegramo“ ir visko kito, ko mes jau atsikratėme“.
Propaganda piktinasi „Trumpo pasakomis“
Sekmadienį laikraštis „Moskovskij komsomolec“ išspausdino straipsnį, kad „derybos su JAV visada baigiasi raketų atakomis prieš sostinę“. Straipsnyje teigiama, kad „Trumpas vienas po kito ryja mūsų sąjungininkus, jau paskelbė apie artimą Kubos perėmimą, <…> ir migdo mus pasakomis apie neregėtas Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo perspektyvas“.
Mintis apie tolesnių derybų su D.Trumpu beprasmiškumą skleidžia ir kiti kanalai. Fedoras Lukjanovas, žurnalo „Rosija v globalnoj politike“ (jo redakcinėje kolegijoje yra Sergejus Lavrovas ir Jurijus Ušakovas) vyriausiasis redaktorius, šeštadienį parašė, kad pirmoji išvada, kurią turi teisę daryti JAV oponentai, yra ta, kad „derybos su amerikiečiais beveik neturi prasmės“, pastebi „Agentstvo“.
Ar Rusija trauksis iš derybų
Penktadienį agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviem Kremliui artimais šaltiniais, pranešė apie galimą Rusijos pasitraukimą iš derybų dėl Ukrainos. Šaltinių teigimu, tai gali įvykti, jei Ukrainos prezidentas nesutiks su nuolaidomis artimiausiame derybų raunde, kuris numatytas kovo 4–5 d.
Kas įvyko Irane
15min primena, kad JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo operaciją prieš Iraną. Žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, Irano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdollah Mousavi, Irano gynybos ministras Azizas Nasirzadeh, ajatolos Ali Asgharas Hejazi administracijos vadovas ir keletas kitų aukštų karininkų bei pareigūnų.
Iranas vykdo raketinius smūgius JAV karinėms bazėms regione. Sekmadienį buvo patvirtinti pirmieji JAV nuostoliai – trys kariai žuvo per smūgį bazei Kuveite.
Sustabdytas tanklaivių eismas per Ormūzo sąsiaurį, dėl to išaugo naftos kainos. Pirmadienio rytą „Brent“ nafta buvo prekiaujama 78 JAV dol. už barelį, tai yra 7,8 proc. daugiau nei penktadienio uždarymo kaina.
Motuzas: galima JAV atakų Irane nauda Lietuvai – mažesnė Teherano pagalba Rusijai
12:28
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali lemti mažesnę Teherano paramą Rusijai, o tai būtų naudinga Lietuvai, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Lietuva yra toli, tačiau mes labai remiame Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją, todėl nauda yra ta, jog galimai susilpnės Irano teikiama pagalba Rusijai. Iš tikrųjų gal tos pagalbos bus mažiau. Mes matėm, kad pagrindinis rėmėjas dabar Rusijos kare prieš Ukrainą buvo Iranas“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.
Teheranas buvo vienas artimiausių Rusijos sąjungininkų per visą Maskvos puolimą Ukrainoje, o Kremlius anksčiau ragino neeskaluoti situacijos regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo nepasiekus rezultatų derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
Per vieną iš raketų atakų žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Paklaustas, ar Lietuva palaiko JAV veiksmus, R. Motuzas pažymėjo, jog Vilnius turėtų pasisakyti už siekį nuversti nedemokratiškus režimus.
„Mes visada palaikome ta prasme, kad iš tikrųjų režimai turi būti nuversti. Režimas gyvavo beveik 40 metų ir mes visada pasisakome už demokratiją, prieš autoritarinį režimą“, – teigė parlamentaras.
Reaguodamas į atakas Teheranas sudavė raketų ir dronų smūgių kelioms Persijos įlankos regiono valstybėms, teigdamas, kad taikosi į JAV bazes.
Pasak R. Motuzo, situacija Artimuosiuose Rytuose labai sudėtinga, o tai įrodo ir Kipro pranešimai, jog į šioje Viduržemio jūros saloje esančią britų bazę rėžėsi Irano dronas.
Politiko teigimu, ES turėtų atkreipti didesnį dėmesį į humanitarinį aspektą. Jis pats tikino antradienį vyksiantis į Kipre rengiamą saugumo konferenciją.
„Kaip mes žinom, buvo apšaudytas ir Omanas, Kipras ir kitos valstybės. Mes pasisakome už jų teritorinį suverenitetą, nepriklausomumą ir taip pat už humanitarinę pagalbą bet kokiu atveju“, – sakė jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį po incidento Kipre pareiškė, kad blokas tvirtai remia valstybes nares.
