Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis atšovė į kaltinimus melavimu: „Parodžiau tik dalį ledkalnio“
16:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšovė į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kuriame jis apkaltino Ukrainos vadovą „melu“ dėl Donbaso. Ukrainiečių lyderis pabrėžė, kad niekada nesakė, jog Jungtinės Valstijos jam daro spaudimą. Apie tai V.Zelenskis prabilo atsakydamas į žurnalistų klausimą, bendraudamas per „ZOOM“.
„Kalbant apie Amerikos pusę ar valstybės sekretorių, žinote, ką jie sako: didžioji ledkalnio dalis nematoma, tiesa? Taigi patikėkite manimi, aš parodžiau mažesnę dalį. Esu visiškai atviras“, – pareiškė V.Zelenskis.
Kartu jis paaiškino, kas šiuo metu vyksta diplomatiniame kelyje ir kada konkrečiai amerikiečiai žada suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
„Jei šiandien Rusija skelbia gana ultimatyvų reikalavimą: kad ji baigs karą tik tada, kai išves ginkluotąsias pajėgas iš visos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos... Ir jei šis ultimatumas bus išgirstas, ir amerikiečių pusė prabils: „Kai Rusija baigs karą, mes suteiksime jums garantijas. Priešingu atveju mes jums garantijų neduosime“.
Galite turėti kitokį požiūrį į tai, bet visi signalai, kurie buvo per visą derybų procesą, ir tai nėra tik mano analizė, tai skamba visiškai aiškiai, jog mes galėsime gauti saugumo garantijas iš Jungtinių Valstijų ne iki ugnies nutraukimo, ne iki karo pabaigos, o po to, kai mūsų kariai paliks Donbasą, o tai yra karo pabaigos sąlyga“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Prezidentas pakartojo, kad būtent tokiu formatu Ukraina galės gauti saugumo garantijas iš Jungtinių Valstijų.
Ukrainos vadovas taip pat priminė, kad Ukraina siekia pasirašyti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl saugumo garantijų iki karo pabaigos. Apie tai valstybės vadovas jau kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir ne tik su juo.
„Taip, kalbėjau apie tai, kad norime pasirašyti saugumo garantijas iki karo pabaigos. Jos buvo beveik paruoštos. Noriu visiems priminti, kad norime jas pasirašyti iki [karo pabaigos], taip pat ir Gerovės paketą [paramos Ukrainai atsigauti po karo. Tačiau Amerikos pusė pasakė: „ne, tai bus padaryta tik pasibaigus karui“, – nurodė V.Zelenskis.
Anot jo, amerikiečiai atsakė ne į klausimą, kada įsigalios garantijos, o į klausimą, kada šios garantijos bus suteiktos Ukrainai: "Garantijos mums bus suteiktos būtent po to, kai paliksime Donbasą. Ir tai yra karo pabaigos sąlyga“.
„Todėl aš niekam nemelavau. Ir, atvirai kalbant, neturiu tokios tradicijos. Tai galėjo būti suvokiama tik tokiu formatu, kad amerikiečiai, atrodo, spaudžia mus pasitraukti ir tik tada suteiks mums saugumo garantijas.
Nesakau, kad jie mus spaudžia. Niekada nesu to sakęs nei viešai, nei kaip nors kitaip. Taigi mes jau suprantame viską, kas vyksta. Protingiems žmonėms nereikia aiškinti. Kiekvienas gali suprasti, kas šioje situacijoje yra agresorius. Visi mato, kas šioje situacijoje daro spaudimą“, – dėstė valstybės vadovas.
„Tiesą sakant, jų apetitas nepadidėjo. Prisimenu visas jų sąlygas. Taigi pažiūrėsime, kas bus toliau. Pažiūrėsime, kaip tęsis mūsų derybos. Svarbiausia, mano nuomone, nepasiduoti ir tęsti dialogą. Turime reaguoti, atsakyti į visus Rusijos Federacijos išpuolius ir juos atspindėti. Taip pat turėti poziciją dėl visų pareiškimų“, – reziumavo V.Zelenskis.
Penktadienį paskelbta, kad JAV valstybės sekretorius M.Rubio Ukrainos lyderio žodžius apie tai, kad saugumo garantijoms iš JAV gauti reikia atiduoti dar neokupuotas Donbaso teritorijas Rusijai, pavadino „melu“ ir pabrėžė, kad „Zelenskis žino, jog meluoja“.
Sikorskis: „Kas palaiko Orbaną – padeda Kremliui“
20:50
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politikos palaikymas tiesiogiai pasitarnauja šaliai agresorei, kadangi jis sistemingai blokuoja ES pagalbos Ukrainai iniciatyvas.
Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, paskelbdamas įrašą socialiniame tinkle „X“.
Pasak Lenkijos ministro, oficialiojo Budapešto pozicija sudaro esminių kliūčių Europos vienybei. R.Sikorskis pažymėjo, kad Vengrijos vyriausybės veiksmai turi konkrečių pasekmių regiono saugumui.
„Maskva palaiko Orbaną, nes jis sabotuoja Europos Sąjungą, blokuoja sankcijas ir finansavimą Ukrainai“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo klausimu egzistuoja tiesioginė priklausomybė, kurios nederėtų ignoruoti vertinant Europos politikų veiksmus.
„Todėl tas, kas palaiko Orbaną, padeda Maskvai. Tai iš tiesų taip paprasta“, – pareiškė R.Sikorskis.
Orbaną nušvilpė per kampanijos mitingą: davė atsaką – išplūdo vengrus
15:46
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apsilankė Gjero mieste, kuris jau dešimtmečius laikomas patikima jo partijos „Fidesz“ baze, tačiau vizitas baigėsi skandalu, skelbia vengrų naujienų portalas HVG.
Incidentas įvyko penktadienį Gjero mieste Vengrijos šiaurės vakaruose, kur opozicinė partija „Tisza“ šiuo metu turi stiprią vietinę paramą.
Dar prieš V.Orbano kalbą centrinėje miesto aikštėje tvyrojo įtampa.
Šimtai partijos „Tisza“ aktyvistų susirinko šalia vyriausybės šalininkų, šūkaudami antivyriausybinius šūkius ir laikydami plakatus apie korupciją ir ekonomikos krizę.
Vėliau protestuotojus užblokavo grupės juodais drabužiais vilkinčių vyrų, iš kurių nebuvo galima spręsti, kad jie yra apsaugininkai. Pasak liudininkų, šie vyrai veikė organizuotai, kad neleistų oponentams pasiekti scenos.
V.Orbano komentarai sukėlė priešišką dalies minios reakciją, kuri atsakė švilpimu ir šūksniais.
Opozicijos lyderis P.Magyaras pareiškė, kad „Fidesz“ į miestą atsivežė apie šimtą banditų, kad įbaugintų civilius gyventojus. Pasak jo, aikštėje nebuvo teisėsaugos pareigūnų. Jis taip pat paprašė visų palikti įvykio vietą ir nesivelti į jokias provokacijas.
Dėl nuolatinio švilpimo ir šūksnių jo kalbos metu V.Orbanas pakeitė įprastą balso toną.
Vietoje tradiciškai ramaus savo propagandos pristatymo premjeras kelis kartus pratrūko šaukti. Be kita ko, premjeras apkaltino protestuotojus dirbant Ukrainos specialiosioms tarnyboms.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Namų šeimininkės su 3D spausdintuvais“: „Rheinmetall“ vadovas pasišaipė iš Ukrainos technologijų
14:43
Vokietijos gynybos milžinės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris paniekinamai atsiliepė apie Ukrainos veiksmingą pigių bepiločių orlaivių naudojimą prieš Rusijos tankus.
„Tai panašu į žaidimą su „Lego“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad Ukraina nepasiekė jokio technologinio proveržio.
„Kokios Ukrainos naujovės? – klausė bendrovės vadovas pokalbyje su „The Atlantic“ žurnalistu Simonu Schusteriu. – Jie diegia naujoves su savo mažais dronais ir sako: „Vau!“. Ir tai puiku. Tai puiku. Bet tai nėra „Lockheed Martin“, „General Dynamics“ ar „Rheinmetall“ technologijos“.
Leidinys pažymi, kad ukrainietiški dronai iš tiesų surinkti daugiausia iš importuotų dalių: rotorių, variklių, kamerų ir mikroschemų. Dauguma šių komponentų yra iš Kinijos, kur viena bendrovė pagamina daugiau kaip 80 proc. mažųjų pasaulio bepiločių orlaivių.
Tačiau būtent dėl jų pigumo – ypač palyginti su sudėtingomis „Lockheed Martin“ ar „Rheinmetall“ sistemomis – jie yra tokie destruktyvūs, pastebėjo straipsnio autorius.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nuo karo su Iranu pradžios sparčiai eikvoja brangių priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas. Tai privertė Artimųjų Rytų vyriausybes skubiai užsisakyti pigių alternatyvų, pavyzdžiui, Ukrainoje pagamintų perėmėjų.
Kai S.Shusteris „Rheinmetall“ vadovui išvardijo kelias Ukrainos gynybos bendroves, kurios šiuo metu yra didžiausios bepiločių orlaivių gamintojos, A.Pappergeris pavadino jas „Ukrainos namų šeimininkėmis“.
„Jie savo virtuvėse turi 3D spausdintuvus ir gamina dronų dalis. Tai nėra inovacijos“, – rėžė jis.
„Flamingo“ raketos pataikė į šaudmenų gamyklą Rusijoje
14:27
Praėjusią naktį Ukrainos „Flamingo“ raketa smogė šaudmenų gamyklai Čapajevske, Rusijos Samaros srityje, daugiau kaip už 850 km nuo sienos su Ukraina.
Raketų paleidimo vaizdo įrašą socialiniame tinkle „X“ paskelbė bendrovės „Fire Point“ bendrasavininkas Denysas Štilermanas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip paleidžiamos mažiausiai trys „Flamingo“ raketos. Oficialaus patvirtinimo apie šią ataką kol kas nėra.
Pirminiais duomenimis, buvo smogta įmonei, kuri specializuojasi sprogmenų gamyboje. Ji gamina produktus įvairiems ginklams: nuo šaudmenų iki bombų ir raketų. Ši gamykla šiuo metu yra viena didžiausių sprogmenų gamintojų Rusijoje.
Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad per praėjusios nakties atakas ypač nukentėjo „Promsyntez“ gamykla Čapajevske.
Iš viso „Promsyntez“ turi apie 40 cechų ir gali pagaminti daugiau kaip 30 tūkst. tonų sprogmenų per metus.
2025 m. balandį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pajėgos taip pat atakavo „Promsyntez“ bendrovę tolimojo nuotolio dronais. Tuo metu bepiločiai orlaiviai galėjo nuskristi apie 1500 km atstumą, keisdami savo maršrutą, kad apsunkintų Rusijos oro gynybos darbą.
Iranas teigia per smūgį sandėliui Dubajuje pražudęs per 20 ukrainiečių
14:00
Irano kariuomenė šeštadienį paskelbė, kad Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Dubajaus mieste atakavo ukrainietiškų kovos su dronais sistemų sandėlį.
Teigiama, kad šis objektas buvo naudojamas remiant JAV pajėgas.
„Taikantis į Amerikos vadų ir karių slėptuves Dubajuje (...), buvo (...) sunaikintas Dubajuje esantis Ukrainos antidronų sistemų sandėlis, skirtas padėti JAV kariuomenei“, – sakoma Irano centrinės operacijų vadavietės „Khatam al Anbiya“ pareiškime, kurį transliavo valstybinė televizija.
Teigia, kad ten buvo 20 ukrainiečių
Irano naujienų agentūros „Fars“ nurodė, kad sandėlyje, kuris buvo sunaikintas, esą buvo mažiausiai 20 Ukrainos specialistų.
„Tuo pat metu, kai Dubajuje buvo apšaudytos amerikiečių vadų ir karių slėptuvės ir dėl to patirta didelių nuostolių, per bendrą Islamo revoliucijos gvardijos oro ir kosmoso bei jūrų pajėgų operaciją buvo sunaikintas Dubajuje buvęs ukrainiečių priešraketinių sistemų sandėlis, skirtas padėti JAV kariuomenei, o viduje taip pat buvo 21 ukrainietis“, – sakoma pranešime.
„Fars“ nurodė, kad ukrainiečių specialistai tikriausiai žuvo.
Ką sako Ukraina?
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus komentare žurnalistams paneigė šią informaciją.
„Tai melas, mes oficialiai paneigiame šią informaciją. Irano režimas dažnai vykdo tokias dezinformacijos operacijas – ir tai niekuo nesiskiria nuo rusų“, – pabrėžė jis.
Anksčiau kovą prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai, gebantys numušti ir atremti Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, jau dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Saudo Arabijoje.
Ukrainiečiai taip pat buvo nusiųsti į Kuveitą. Buvo kalbama apie daugiau kaip 200 ukrainiečių dalyvavimą.
Teheranas teigė, kad bet kokia Ukrainos pagalba Izraeliui, visų pirma susijusi su bepiločiais orlaiviais, esą paverčia Ukrainos teritoriją „teisėtu taikiniu“ Teherano raketų smūgiams.
Daugiau apie karą Irane skaitykite ČIA.
Stojo ginti Putino: štai ką Kremlius griežtai neigia
12:35
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė pranešimus, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį uždarame susitikime su stambiomis įmonėmis paprašė verslininkų sumokėti į biudžetą įnašus karui prieš Ukrainą paremti.
Pasak D. Peskovo, iniciatyva iš tikrųjų kilo iš vieno iš susitikimo dalyvių, o V.Putinas tik pritarė pasiūlymui.
„Vienas iš susitikimo dalyvių iš tiesų pasakė, kad, jo manymu, valstybei būtina skirti tam tikrą, labai didelę pinigų sumą. Tai buvo jo šeimos sprendimas“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo D.Peskovą.
Kaip aiškino Kremliaus atstovas spaudai, šis verslininkas savo sprendimą argumentavo tuo, kad dauguma susitikimo dalyvių „verslą pradėjo dešimtajame dešimtmetyje ir dažniausiai jo pradžia buvo susijusi su valstybe“.
„Todėl daugelis dabar mano, kad jų pareiga yra įnešti tokius įnašus“, – pridūrė jis.
D.Peskovas taip pat paneigė, kad tokią iniciatyvą iškėlė bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, ir pabrėžė, kad susitikime nebuvo kalbama apie lėšų nukreipimą konkrečiai taip vadinamai „specialiajai karinei operacijai“.
Leidinių „The Bell“ ir „Financial Times“ šaltiniai penktadienį pranešė, kad verslininkas Suleimanas Kerimovas tiesiogiai susitikime patvirtino 100 mlrd. rublių (1,063 mlrd. eurų) skyrimą kaip tokio įnašo dalį.
Pasak „The Bell“, idėją palaikė dar bent vienas stambus verslininkas, kuris sumos neįvardijo. Leidinys taip pat rašė, kad iniciatyvą pasiūlė pats V.Putinas, o I.Sečinas anksčiau kreipėsi į jį su atitinkamu pasiūlymu.
Per atvirąją susitikimo dalį V.Putinas paragino verslininkus „nesuvalgyti“ perteklinio pelno, gauto padidėjus naftos kainoms, ir nemokėti dividendų akcininkams, nes kotiruotės gali pasikeisti į priešingą pusę.
Europos diplomatijos vadovė susikirto su Rubio dėl Rusijos: „Kada išseks jūsų kantrybė?“
11:25
Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime tarp Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovės Kajos Kallas ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kilo ginčas dėl spaudimo Rusijai, remdamasis susitikime dalyvavusiais šaltiniais pranešė JAV politikos naujienų portalas „Axios“.
K.Kallas kritikavo Vašingtoną dėl to, kad šis nedidina spaudimo Maskvai, ir priminė, kad M.Rubio tame pačiame forume prieš metus pareiškė, jog JAV kantrybė Rusijos atžvilgiu gali išsekti.
„Praėjo metai, o Rusija nenusileido. Kada išseks jūsų kantrybė?“ – kaip teigiama, klausė K.Kallas.
M.Rubio į tai sureagavo sudirgęs, pakėlė balsą ir pareiškė, jog JAV daro viską, kas įmanoma, kad užbaigtų karą.
„Mes darome viską, ką galime, kad užbaigtume karą. Jei manote, kad galite tai padaryti geriau – pirmyn. Mes pasitrauksime į šalį“, – atkirto M.Rubio. Jis pridūrė, kad JAV bando bendrauti su abiem pusėmis ir kartu remia Ukrainą ginklais, žvalgybos duomenimis bei kita pagalba.
Po šio apsikeitimo nuomonėmis įsikišo keli Europos užsienio reikalų ministrai, išreiškę norą, kad JAV tęstų diplomatines pastangas tarp Ukrainos ir Rusijos. Šaltinių teigimu, susitikimo pabaigoje M.Rubio ir K.Kallas trumpai pasikalbėjo privačiai, kad sumažintų įtampą.
JAV Valstybės departamento atstovas incidentą apibūdino kaip „atvirą apsikeitimą nuomonėmis“. K.Kallas atstovas spaudai komentarų nepateikė.
Vėliau, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, M.Rubio neigė bet kokią įtampą ar kritiką susitikime. Jis tvirtino, kad tokio pobūdžio susitikimuose paprastai didžiausias dėmesys skiriamas JAV vaidmens pripažinimui.
Pastaraisiais mėnesiais Europos lyderiai vis labiau nerimauja dėl JAV vadovaujamų taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos. Ukrainos pareigūnai taip pat pastebėjo, kad pastaruoju metu derybose trūksta reikšmingos pažangos.
„Axios“ yra JAV politikos naujienų portalas, kurio dėmesio centre – užkulisinė informacija ir išskirtinės istorijos. Jo informacija grindžiama šaltiniais, o ne oficialiais patvirtinimais.
Zelenskis: JAE ir Ukraina susitarė bendradarbiauti gynybos srityje
11:21
Artimuosiuose Rytuose tęsiantis Irano dronų atakoms, Ukraina ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) susitarė bendradarbiauti gynybos srityje, šeštadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskis socialiniuose tinkluose nurodė susitikęs su JAE prezidentu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu ir sutaręs su juo bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje.
„Mūsų komandos suderins detales“, – sakė ukrainiečių lyderis.
„Visoms normalioms valstybėms svarbu užtikrinti stabilumą ir saugoti gyvybes šiandieninių grėsmių akivaizdoje. Ukraina turi atitinkamos patirties šioje srityje“, – sakė jis.
Įstūmė Indiją į Rusijos glėbį: nauja karinė sutartis už 21 mlrd. eurų
10:51
Indija patvirtino, kad pagal plataus masto ginkluotųjų pajėgų modernizavimo programą iš Rusijos įsigis priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų S-400, transporto lėktuvų ir smogiamųjų bepiločių orlaivių už 21 mlrd. eur7, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šalies Gynybos ministerijos pareiškimu, paskelbtu penktadienį.
Ministerija taip pat pritarė šarvuočių tankų, artilerijos sistemų ir oro erdvės stebėjimo sistemų pirkimui, laivų pakrantės apsaugai įsigijimui, taip pat naikintuvų Su-30 eksploatavimo laiko pratęsimui.
Atskirai buvo pasirašyta 4,45 mlrd. rupijų (40 mln. eurų) vertės sutartis su Rusijos įmone „Rosoboronexport“ dėl sausumos pajėgoms skirtų raketų „Tunguska“ tiekimo. Iš viso einamaisiais finansiniais metais, kurie baigsis kovo 31 d., Indija patvirtino 55 pasiūlymus už 6,73 trilijono rupijų (61 mlrd. eurų) ir pasirašė sutartis dėl dar 503 pasiūlymų už 2,28 trilijono rupijų, sakoma pranešime.
Neseniai Naujajame Delyje vykusiose aukšto lygio derybose Rusijos energetikos viceministras Pavelas Sorokinas ir Indijos naftos ir gamtinių dujų ministras Hardeepas Singhas Puri aptarė tiesioginio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo atnaujinimą.
Derybose taip pat kalbėta apie žalios naftos pardavimo Indijai padvigubinimą, dėl kurio Rusijos tiekiama dalis gali padidėti iki 40 proc. viso Indijos naftos importo.
Nors Indija gynė šiuos pirkimus kaip tarnaujančius jos nacionaliniams interesams, Rusija tuo pat metu svarstė galimybę atnaujinti savo benzino eksporto draudimą, kad stabilizuotų vidaus kainas, kurios smarkiai išaugo dėl karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio blokavimo.
Vasario mėn. Indija taip pat patvirtino papildomų prancūziškų naikintuvų „Rafale“ oro pajėgoms ir žvalgybinių lėktuvų „Boeing P-8I“ laivynui pirkimą už 34 mlrd. eurų.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Indija yra penkta pagal dydį pasaulyje karinių išlaidų ir antra pagal dydį ginklų importuotoja po Ukrainos.
Rusija apšaudė Kryvyj Rihą ir Odesą: penki negyvi
09:29 Atnaujinta 18:35
Per Rusijos oro atakas įvairiuose Ukrainos regionuose anksti šeštadienį žuvo mažiausiai penki žmonės, buvo apgadinta ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant uostą ir gimdymo namus, pranešė pareigūnai.
Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo savo invaziją, Maskva kasnakt leidžia dronus į Ukrainą. Kyjivas kaltina Rusiją atakuojant gyvenamuosius rajonus ir taikantis į civilius.
Pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo du žmonės, o dar mažiausiai 13 buvo sužeisti, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Jis pridūrė, kad per ataką šiame svarbiame Juodosios jūros uostamiestyje buvo apgadinti gimdymo namai ir privatūs namai.
V.Zelenskis sakė, kad per masinį smūgį Odesai buvo panaudota daugiau nei 60 dronų.
Per naktinius Rusijos smūgius Kryvyj Rihe, V.Zelenskio gimtajame mieste Vidurio Ukrainoje, dronui pataikius į pramonės objektą, žuvo du vyrai ir dar du žmonės buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė regiono vadovas Oleksandras Hanža. Jis nenurodė, koks tai buvo pramoninis pastatas.
Poltavos srityje, taip pat Vidurio Ukrainoje, naktį žuvo vienas žmogus, Rusijai smogus ten esantiems pramonės objektams, šeštadienį pranešė regiono pareigūnai. Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ nurodė, kad buvo pataikyta į gamybos objektą.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, per naktį Rusija į Ukrainą paleido 273 dronus, iš kurių 252 buvo numušti arba neutralizuoti elektroninėmis priemonėmis.
Ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Kyjive sutriko elektros ir vandens tiekimas.
Rusijoje, vakariniame Jaroslavlio regione, ukrainiečių dronui pataikius į privatų namą, žuvo vaikas, anksti šeštadienį pranešė vietos gubernatorius Michailas Jevrajevas. Remiantis M.Jevrajevo įrašu „Telegram“, po atakos vaiko tėvai dėl sunkių sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę.
Kaip skelbia „Kyiv Independent“, naktį į šeštadienį ukrainiečių dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje, teigė naujienų kanalas „Exilenova Plus“ platformoje „Telegram“.
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad per naktį virš Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio buvo numušti 155 ukrainiečių dronai.
Anot suomių transliuotojo „Yle“, Suomijos pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, du lėktuvai, skridę iš Serbijos į Sankt Peterburgą Rusijoje, anksti šeštadienio rytą nusileido Helsinkio oro uoste.
Lėktuvai sustojo Suomijoje, nes Sankt Peterburgo oro uostas buvo uždarytas dėl naujų Ukrainos atakų prieš Rusijos uostus prie Suomijos įlankos.
Tuo metu estų transliuotojas ERR pranešė, kad šeštadienį iš šiaurės rytinio Estijos pasienio miesto Narvos tolumoje buvo matomi dūmai, kylantys iš gaisro Rusijos Ust Lugos uoste, į kurį šią savaitę pataikė ukrainiečių smūgiai.
Ust Luga yra maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Narvos.
