Karas Ukrainoje. Pasitraukimas iš Donbaso būtų strateginis pralaimėjimas: Zelenskis įvardijo pagrindines rizikas

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Rusijos ataka Ukrainoje

Rusijos pajėgoms pirmadienį, balandžio 20 d., dronais atakavus Dniepropetrovsko ir Charkivo sritis, mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar 18 patyrė sužalojimus, pranešė vietos valdžios institucijos.

Tragiškiausia situacija užfiksuota Nikopolyje. Srities gubernatorius Oleksandras Hanža pranešė, kad per Rusijos ataką mieste žuvo trys asmenys, o septyni buvo sužeisti. Smūgių metu apgadinti keli daugiabučiai, gyvenamasis namas ir automobiliai.

Smūgiai Dniepropetrovsko srityje

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad po Rusijos smūgių Kryvyi Rihe į ligoninę teko guldyti dešimtmetį berniuką.

Tiek Nikopolis, tiek Kryvyi Rihas, esantys pietinėje Dniepropetrovsko srities dalyje, nuolat tampa Rusijos atakų taikiniais. Nikopolį nuo Rusijos okupuotų teritorijų skiria tik Dniepro upė. Kitame krante yra Enerhodaro miestas, kuriame įsikūrusi Zaporižios atominė elektrinė.

Išpuoliai Charkivo srityje

Nacionalinė policija informavo apie sužeistuosius ir Charkivo srityje:

• Charkivo Osnoviansko rajone per drono smūgį sužeisti septyni žmonės. Į ligoninę išgabenti 48-erių vyras, 50-ies ir 43-ejų moterys bei 17-metė mergina. Kitiems nukentėjusiems pagalba suteikta vietoje. Atakos metu išdaužyti pastatų langai, apgadinti namai.

• Bohoduchivo mieste Rusijos dronui smogus degalinei, trys asmenys atsidūrė ligoninėje. Įvykio vietoje kilo gaisras, apgadinti automobiliai.

„Reuters“/„Scanpix“/Rumenas Radevas, Vladimiras Putinas, 2019 m.

Ukraina kartu su kitomis šalimis džiūgavo, kai po parlamento rinkimų Vengrijoje Viktoras Orbanas oficialiai baigė savo 16 metų trukusį režimą. V.Orbanas buvo tas prorusiškas balsas NATO ir Europos Sąjungoje. Kyjivas ir kitos Europos sostinės lengviau atsikvėpė, bet, matyt, kiek per anksti. Horizonte – nauja kliūtis.

Po sekmadienį vykusių Bulgarijos parlamento rinkimų buvęs Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, Europos Sąjungos (ES) kritikas, raginantis atnaujinti ryšius su Rusija, užsitikrino parlamento daugumą, kuri gali padaryti galą ne vienus metus trukusiam šalies politiniam nestabilimui, rodo pirmadienį paskelbti beveik galutiniai balsavimo rezultatai.

Jo pergalę jau spėjo pasveikinti Maskva ir džiaugėsi jo išreikštu noru užmegzti dialogą.

„Žinoma, pono Radevo (...) bei kai kurių kitų Europos lyderių žodžiai apie jų pasirengimą spręsti problemas dialogu mums patinka“, – kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Analitikai, buvę diplomatai ir Europos žvalgybos pareigūnai baiminasi, kad Kremlius neabejotinai sieks išlaikyti įtaką Europos Sąjungoje ir, netekęs partnerio Budapešte, ieškos naujo atramos taško Sofijoje.

Kaip išskyrė analitinio centro Atlanto taryba ekspertai, R.Radevas išties gali pakeisti V.Orbaną ir tapti kitu stipriausiu antiukrainietišku balsu visame bloke bei ginti Rusijos interesus.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Dmytro Smolienko/„Ukrinfor“/SIPA/„Scanpix“/Ukrainos robotai

Robotai įsiveržė į mūšį Rytų Ukrainoje esančiame slėnyje, riedėdami per žolę Rusijos pozicijų link. Jie atrodė kaip nedideli žali vagonėliai, panašūs į tuos, kuriuos galima nusipirkti sodo prekių parduotuvėje maišams su žemėmis pervežti. Tačiau kiekviename iš jų buvo beveik 30 kg sprogmenų.

Nuotoliniu būdu valdomiems robotams artėjant prie priešo kareivių, atkriejo bepilotis orlaivis ir numetė bombą, kad atlaisvintų kelią. Tada vienas iš robotų įsiveržė į apkasus ir susisprogdino. Tuo tarpu kiti laikėsi atokiau ir stebėjo padėtį.

Virš tranšėjos pasirodė kartono lakštas. Jame buvo parašyta – „Norime pasiduoti“. Po to iš apkasų išlipo du rusų kareiviai ir nuėjo į ukrainiečių pusę, kad pasiduotų į nelaisvę.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Emmanuelis Macronas / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė esąs „pakankamai optimistiškas“, kad, Viktorui Orbanui pralaimėjus rinkimus Vengrijoje, 90 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paskola Ukrainai gali būti atblokuota.

Pasitraukus dabartiniam Vengrijos ministrui pirmininkui, „galime būti pakankamai optimistiški dėl sklandžios pažangos ir (paskolos) suteikimo“, žurnalistams Lenkijoje sakė E.Macronas.

ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančio Kipro atstovė anksčiau pirmadienį pareiškė, kad ES šalys trečiadienį sieks uždegti galutinę žalią šviesą blokuotos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai išmokėjimui, ir įžiebė vilčių, kad Vengrija atšauks savo veto.

Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas yra blokavęs šių lėšų skyrimą, naudodamas jas kaip svertą ginče su Ukraina dėl apgadinto naftotiekio, kuriuo gabenama rusiška nafta.

Tačiau praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad naftotiekis iki balandžio pabaigos bus vėl atidarytas, o tai V.Orbaną paskatino pakartotinai pareikšti, kad Budapeštas yra pasirengęs atšaukti savo veto, kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas.

„Paskutinis elementas, kuris yra reikalingas, kad būtų atverta galimybė išmokėti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai“, bus įtrauktas į darbotvarkę, kai 27 valstybių narių diplomatai susitiks ateinantį trečiadienį, pirmadienį pranešė Kipro atstovė.

ES valstybės narės turi vienbalsiai patvirtinti atitinkamą ES biudžeto pataisą, kad būtų galima išmokėti paskolą.

Trečiadienio susitikime bus siekiama pasiekti bendrą sutarimą prieš pradedant rašytinę procedūrą galutiniam sprendimo priėmimui.

Pasak atstovės, šis klausimas į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas „atsižvelgus į naujausius įvykius“, o tai pakurstė spėliones, kad Budapeštas yra pasirengęs bendradarbiauti.

Jei trečiadienį pavyks pasiekti susitarimą, reikalai turėtų sparčiai pajudėti.

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis naujienų agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė, jog Briuselis tikisi pradėti paskolos išmokėjimą šių metų antrąjį ketvirtį.

Šie pokyčiai įvyko praėjus vos savaitei po to, kai Rusijai palankus V.Orbanas visuotiniuose rinkimuose pralaimėjo konservatoriui Peteriui Magyarui, kuris yra pažadėjęs pagerinti santykius su Briuseliu.

Sergejus Lavrovas / IMAGO/Evgeny Biyatov / IMAGO/SNA

Maskva pirmadienį po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio su Irano diplomatijos vadovu paragino išlaikyti JAV ir Irano paliaubas bei tęsti diplomatines pastangas.

„Rusijos pusė dar kartą pabrėžė būtinybę išlaikyti paliaubas, kurių turi būti laikomasi pagal iš pradžių sutartus ir Pakistano tarpininkų paskelbtus parametrus“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija po S.Lavrovo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi pokalbio telefonu.

Rusija yra viena iš nedaugelio Irano sąjungininkių ir ne kartą pasmerkė Jungtines Valstijas už vasario pabaigoje pradėtą bombardavimo kampaniją, kuri įžiebė karą.

Kremlius pelnosi iš naftos kainų pakilimo, kurį pakurstė konfliktas, tačiau ne kartą ragino Vašingtoną atsitraukti ir rasti ilgalaikį diplomatinį sprendimą.

„Buvo pabrėžta, kaip svarbu tęsti diplomatines pastangas, kad situacija netaptų nebevaldoma ir nebūtų grįžta prie ginkluotos konfrontacijos“, – pridūrė Rusijos ministerija savo pranešime.

Rusija sukritikavo tai, ką pavadino Vašingtono vykdoma „neteisėta Hormuzo sąsiaurio jūrine blokada ir Irano konteinerinio laivo konfiskavimu“.

Maskva taip pat teigė, kad Iranas pažadėjo daryti viską, kas įmanoma, siekdamas užtikrinti nekliudomą bet kokių Rusijos laivų ir krovinių plaukimą per sąsiaurį.

VectorFusionArt / Alamy

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį sieks uždegti galutinę žalią šviesą blokuotos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai išmokėjimui, pirmadienį pareiškė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančio Kipro atstovė, įžiebusi vilčių, kad Vengrija atšauks savo veto.

Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra blokavęs šių lėšų skyrimą, naudodamas jas kaip svertą ginče su Ukraina dėl apgadinto naftotiekio, kuriuo gabenama rusiška nafta.

Tačiau praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad naftotiekis iki balandžio pabaigos bus vėl atidarytas, o tai V.Orbaną paskatino pakartotinai pareikšti, kad Budapeštas yra pasirengęs atšaukti savo veto, kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas.

„Paskutinis elementas, kuris yra reikalingas, kad būtų atverta galimybė išmokėti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai“, bus įtrauktas į darbotvarkę, kai 27 valstybių narių diplomatai susitiks ateinantį trečiadienį, pirmadienį pranešė Kipro atstovė.

ES valstybės narės turi vienbalsiai patvirtinti atitinkamą ES biudžeto pataisą, kad būtų galima išmokėti paskolą.

Trečiadienio susitikime bus siekiama pasiekti bendrą sutarimą prieš pradedant rašytinę procedūrą galutiniam sprendimo priėmimui.

Pasak atstovės, šis klausimas į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas „atsižvelgus į naujausius įvykius“, o tai pakurstė spėliones, kad Budapeštas yra pasirengęs bendradarbiauti.

Jei trečiadienį pavyks pasiekti susitarimą, reikalai turėtų sparčiai pajudėti.

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis naujienų agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė, jog Briuselis tikisi pradėti paskolos išmokėjimą šių metų antrąjį ketvirtį.

Šie pokyčiai įvyko praėjus vos savaitei po to, kai Rusijai palankus V.Orbanas visuotiniuose rinkimuose pralaimėjo konservatoriui Peteriui Magyarui, kuris yra pažadėjęs pagerinti santykius su Briuseliu.

V.Orbano sprendimas blokuoti paskolą, kuri itin reikalinga Ukrainai siekiant užtaisyti gresiančias biudžeto skyles, įsiutino kitus ES lyderius.

Kadenciją baigiantis Vengrijos premjeras sekmadienį sakė, kad per Briuselį „gavo signalą iš Ukrainos“, jog Kyjivas yra pasirengęs jau pirmadienį atnaujinti naftos tiekimą.

„Kai tik bus atkurtas naftos tiekimas, mes nebesipriešinsime paskolos patvirtinimui“, – parašė V.Orbanas socialiniame tinkle „X“.

Europos Komisija, kuri veikė kaip tarpininkė tarp Budapešto ir Kyjivo, pirmadienį atsisakė komentuoti, ar tiekimas buvo atnaujintas.

SERGEI KHOLODILIN / AFP

Jungtinių Tautų (JT) ekspertai pirmadienį išreiškė gilų susirūpinimą dėl įtarimų apie ilgalaikį sulaikymą be teisės susisiekti su išoriniu pasauliu ir baisias kalinimo sąlygas Baltarusijoje, kurios gali prilygti kankinimui.

17 nepriklausomų ekspertų grupė teigė gavusi informacijos, rodančios „giliai nerimą keliančią sulaikymo praktiką, kuri gali prilygti sunkiems tarptautinės teisės pažeidimams“ Navapolocko pataisos kolonijoje šiaurės Baltarusijoje.

„Esame labai susirūpinę, kad Navapolocko kolonijoje sulaikytieji gali būti baudžiami ilgalaikiu vienutės režimu, drausminėmis nuobaudomis ir fizinėmis bausmėmis po bandymų nusižudyti“, – sakoma jų pranešime.

JT Žmogaus teisių tarybos įgalioti, bet organizacijos vardu nekalbantys ekspertai taip pat pabrėžė „būtinosios medicinos pagalbos nesuteikimą ir represijas už bandymus pateikti skundus, ypač po konfidencialių susitikimų su kolonijos psichologu“.

„Jei tai pasitvirtins, tokia praktika gali prilygti kankinimui ir netinkamam elgesiui, o tam tikromis aplinkybėmis gali reikšti priverstinį dingimą“, – teigė jie.

Ekspertai paminėjo „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ žurnalisto Ihario Losiko, kuris buvo sulaikytas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų ir laikomas keliose Baltarusijos įstaigose, įskaitant Navapolocką, atvejį.

Jo laisvės atėmimo bausmė prasidėjo 2022 metų birželį, po jo suėmimo 2020-aisiais, o pernai rugsėjį jis buvo paleistas ir išsiųstas iš šalies, teigiama pranešime.

I. Losikas, kuris buvo tarp 52 praėjusių metų rugsėjį paleistų politinių kalinių, kaip pranešama, ištvėrė ilgalaikę izoliaciją baisiomis sąlygomis ir būdamas už grotų du kartus bandė nusižudyti.

Po vieno bandymo, kurio metu jis sunkiai susižalojo, jam, pranešama, nebuvo leista gultis į ligoninę ir jis buvo uždarytas į „drausminę izoliaciją“.

„Sulaikytųjų baudimas už bandymus nusižudyti, o ne skubios psichologinės ir medicininės pagalbos užtikrinimas, kelia didelį nerimą ir yra nesuderinamas su pagrindiniais žmogaus teisių standartais“, – sakė ekspertai.

Jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie 2023 metais sulaikymo vietoje mirusį vyresnio amžiaus sulaikytąjį, turėjusį sveikatos problemų, kuris, pasak jų, buvo laikomas izoliacijoje be tinkamos priežiūros.

„Mirtys sulaikymo vietose, kai pasigirsta įtarimų dėl izoliacijos, pagalbos nesuteikimo ir informacijos slėpimo nuo šeimų, kelia didžiausią susirūpinimą pagal tarptautinę teisę“, – teigė ekspertai.

Atskirame pareiškime JT tyrėjų komanda pasmerkė Baltarusijos vyriausybės sprendimą nuo praėjusių metų pripažinti negaliojančiais politinių kalinių, kurie po paleidimo buvo prievarta išsiųsti iš šalies, pasus.

JT Nepriklausomų ekspertų žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje grupė teigė apklaususi daug buvusių sulaikytųjų, kurie dėl to liko be galiojančių kelionės dokumentų.

Ši priemonė, anot jos, „prieštarauja tarptautinei teisei ir neturi jokio teisinio pagrindo ar pateisinimo“.

Grupė paragino Baltarusijos institucijas nedelsiant ištaisyti padėtį.