Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas įspėjo Armėniją, kad jos gali laukti Ukrainos scenarijus
09:08
Armėnijos valdžia turėtų surengti referendumą dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos, ko siekti nurodė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Apie tai per spaudos konferenciją po Pergalės dienos parado Maskvoje prabilo Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Anot jo, šis klausimas „reikalauja ypatingo svarstymo“.
„Būtų teisinga tiek gyventojų, tiek mūsų, kaip pagrindinio ekonominio partnerio, atžvilgiu kuo anksčiau apsispręsti, pavyzdžiui, surengti referendumą. Tai ne mūsų reikalas, bet būtų logiška surengti referendumą ir paklausti Armėnijos piliečių, koks bus jų pasirinkimas“, – dėstė V.Putinas.
Tada būtų galima eiti „švelnaus, protingo ir abipusiai naudingo išsiskyrimo keliu“.
Kremliaus vadovas lyg tarp kitko atkreipė dėmesį, kad karas prieš Ukrainą taip pat prasidėjo „su šalies bandymu įstoti į Europos Sąjungą“.
Pasak jo, dėl tam tikrų įvykių ir buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymo integruotis į ES Ukrainoje esą įvyko „valstybės perversmas“, kuris lėmė „Krymo istoriją, padėtį Ukrainos pietryčiuose ir karo veiksmus“.
„Todėl nereikia eiti iki kraštutinumų, reikia laiku tiesiog pasakyti, kad darysime taip ir taip. Čia nėra nieko ypatingo. Reikia viską apskaičiuoti. Ir Armėnijos pusė turi apskaičiuoti, ir mes turime apskaičiuoti“, – dėstė V.Putinas.
Anot jo, tai yra labai rimtas klausimas. V.Putinas pridūrė, kad Armėnijos planai dėl narystės Europos Sąjungoje taip pat gali tapti diskusijų objektu Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikime.
Armėnijos parlamentas patvirtino įstatymą dėl šalies stojimo į ES proceso pradžios 2025 m. pavasarį.
Rugpjūtį N.Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas gali pasitraukti iš Ekonominės sąjungos, nes respublika siekia integracijos į ES.
„Suprantame, kad vienu metu būti ir Europos Sąjungos, ir EES nare neįmanoma. Kai ateis galutinio pasirinkimo momentas, priimsime atitinkamą sprendimą“, – pabrėžė jis.
Šios savaitės pradžioje Jerevane vyko Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo beveik 50 šalių atstovai.
Susitikime dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį į politinius pokyčius šalyje ir gyrė N.Pašinianą už tai, kad jis pasirinko „eurointegracijos“ kursą.
Gegužės 4 d. į viršūnių susitikimą atvyko prezidentas Volodymyras Zelenskis, o tai sukėlė aštrią reakciją Kremliuje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Jerevaną „veiksmais prieš Rusiją“, pagrasino „rimtu dvišalių santykių pablogėjimu“ ir kritikavo „labai šiltą“ V.Zelenskio priėmimą.
„Žinoma, tikriausiai vis dėlto tikėtasi kokių nors paaiškinimų iš Jerevano“, – sekmadienį, komentuodamas šį klausimą, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pavadino sprendimą suteikti V.Zelenskiui „aikštelę absoliučiai antirusiškiems pareiškimams" „nenormaliu“. D.Peskovas mano, kad tai „nesiderina su mūsų santykių su Jerevanu dvasia“.
Donaldas Trumpas dėkoja Lukašenkai: „Taip miela!“
11:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį socialiniuose tinkluose pranešė, kad iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų buvo paleisti trys kaliniai iš Lenkijos ir du kaliniai iš Moldovos. Ir už tai jis dėkingas autoritariniam Baltarusijos vadovui: „Dėkoju prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už bendradarbiavimą ir draugystę. Taip miela!“
„Ką tik užtikrinome trijų Lenkijos ir dviejų Moldovos kalinių paleidimą iš Baltarusijos ir Rusijos kalėjimų“, – teigė jis tinkle „Truth Social“.
Įraše D. Trumpas už išlaisvinimą dėkojo specialiajam pasiuntiniui J. Coale'ui, taip pat Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už jo „bendradarbiavimą ir draugystę“.
D. Trumpas taip pat užsiminė apie žinomo lenkų ir baltarusių žurnalisto bei aktyvisto Andrzejaus Poczobuto paleidimą iš Baltarusijos kalėjimo, apie kurio išlaisvinimą pareigūnai skelbė dar balandžio pabaigoje.
„Mano draugas, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, praėjusį rugsėjį susitiko su manimi ir paprašė padėti išlaisvinti Andrzejų Poczobutą iš Baltarusijos kalėjimo. Šiandien Poczobutas yra laisvas dėl mūsų pastangų. Jungtinės Valstijos tesi pažadus savo sąjungininkams ir draugams“, – teigė jis.
Budrys: Kremlius tyčiojasi iš paliaubų ir bandymų siekti taikos Ukrainoje
10:57
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtų trijų dienų paliaubų ir bandymų siekti taikos.
„Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.
Pasak jo, privalu toliau išlaikyti politinį spaudimą Rusijai, o tam pasitarnautų stiprus 21-asis Bendrijos sankcijų paketas Maskvai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą paliaubų pažeidimais
10:51
Ukrainos kariuomenė toliau puola Rusiją, pažeisdama JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą paliaubų laikotarpį nuo gegužės 9 iki 11 d., sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
„Nepaisant paskelbto paliaubų režimo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamosi bepiločiais orlaiviais ir artilerija, smogė mūsų kariuomenės pozicijoms, taip pat civiliniams objektams Kryme, Belgorado, Kursko, Kalugos, Rostovo srityse ir Krasnodaro krašte. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos atitinkamai reagavo į paliaubų pažeidimus“, – nurodė ministerija.
Jų teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą esą 676 kartus apšaudė Rusijos pozicijas, „sudavė 6331 smūgį“ naudodamos bepiločius orlaivius ir surengė aštuonis šturmus, o bendras paliaubų pažeidimų skaičius „specialiosios operacijos zonoje“ viršijo 16 tūkst.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo ruožtu pareiškė, kad gegužės 10 d. fronte įvyko 144 susirėmimai. Nurodoma, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo daugiau nei 5 tūkst. kamikadzių dronų ir daugiau nei 1,5 tūkst. kartų apšaudė gyvenvietes bei Ukrainos kariuomenės pozicijas. Remiantis ataskaita, sekmadienį Rusijos atakos tęsėsi visose pagrindinėse kryptyse (Kupjansko, Konstiantynivkos, Pokrovsko ir kt.).
Kaip sekmadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis, kol kas „nebuvo masinių atakų – raketinių ir aviacinių smūgių“. Tai netaikoma susidūrimo linijai ir priekinėms zonoms, kur per parą buvo daugiau nei 150 šturmų ir tūkstančiai apšaudymų.
„Prie fronto Rusijos armija tylos nesilaiko ir net pernelyg nesistengia. Ukrainos daliniai elgiasi atitinkamai“, – rašė jis.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija tikina, kad Rusijos kariuomenė „atliko atsakomuosius smūgius į [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] raketinių sistemų, artilerijos ir minosvaidžių ugnies pozicijas“, taip pat smogė į valdymo punktus ir dronų paleidimo vietas.
V.Zelenskis taip pat pranešė, kad gegužės 9 ir 10 d. Ukraina „susilaikė nuo tolimojo nuotolio smūgių, nes Rusija nevykdė masinių atakų“. Jo teigimu, jei Maskva po paliaubų pabaigos grįš prie plataus masto karo, atsakas bus „nedelsiamas ir juntamas“, nepriklausomai nuo atstumo iki taikinių.
Armėnija atskirto į Vladimiro Putino grasinimus
10:39
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas atšovė į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino grasinimą dėl „skyrybų“ su Rusija, jeigu Jerevanas nuspręs pradėti derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos.
Šalies diplomatijos vadovas portalui „News.am“ pareiškė, kad Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) narė ir sprendimą dėl integracijos į Europą priims tinkamu laiku.
„Mes visada sakėme, kad atėjus laikui, kai suprasime, jog Armėnija turi pasirinkti tarp EES ir ES, tas pasirinkimas bus padarytas. Čia nėra nieko naujo. Šiuo metu esame EES nariai, tęsiame savo veiklą ten, ir nėra paslaptis, kad Armėnijos žmonės turi europietiškų siekių. Kai ateis laikas priimti sprendimus – mes nuspręsime. Šiandien esame EES nariai: niekas nesakė, kad mes išstojame“, – rėžė A.Mirzojanas.
Šeštadienį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pagrasino Armėnijai, kad jos laukia Ukrainos scenarijus, jei ši kuo greičiau neapsibrėš savo pozicijos dėl narystės Europos Sąjungoje, pažymėdamas, kad tai būtų tinkama tiek Armėnijos piliečiams, tiek Rusijai, pagrindinei šalies ekonominei partnerei.
Rusijos lyderis taip pat apibūdino galimą referendumą šiuo klausimu kaip logišką žingsnį, pridurdamas, kad tai leistų, jei prireiktų, „švelniai, protingai ir abipusiai naudingai išsiskirti“.
Jis pridūrė, kad Rusija esą neprieštarautų jokiam sprendimui, kuris būtų naudingas Armėnijos žmonėms, tačiau pabrėžė, kad vis dar reikia atsižvelgti į keletą veiksnių.
Tuo pačiu Kremliaus vadovas priminė, kas neva įvyko Ukrainoje, kai jos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasipriešino siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos, kas esą sukėlė valsybės perversmą.
„Šiuo metu mes stebime viską, kas vyksta Ukrainoje. O nuo ko viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos ar bandymų įstoti į ES“, – pažymėjo V.Putinas ir pabrėžė, kad visa tai vėliau privedė prie „valstybės perversmo, įvykių Kryme, padėties Ukrainos pietryčiuose ir karo veiksmų.“
Putino sprendimas dėl Schroederio supykdė Europą
10:21
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį neigiamai sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino siūlymą, kad buvęs Vokietijos lyderis Gerhardas Schroederis galėtų tarpininkauti Europai dėl karo Ukrainoje.
„Gerhardas Schroederis buvo aukšto lygio Rusijos valstybinių įmonių lobistas. Todėl aišku, kodėl Putinas nori, kad jis būtų tas asmuo, jog iš tikrųjų, žinote, jis sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – sakė K.Kallas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė ilgametį savo sąjungininką ir draugą, buvusį Vokietijos kanclerį G.Schroederį kaip tarpininką kare Ukrainoje, tačiau ši idėja Berlyne buvo sutikta skeptiškai.
Paklaustas šeštadienį, kas galėtų padėti atnaujinti derybas su Europa, V.Putinas atsakė, kad asmeniškai teiktų pirmenybę G.Schroederiui, kuris Vokietijai vadovavo 1998–2005 metais.
82 metų G.Schroederis išliko artimas Kremliaus lyderiui ilgą laiką po to, kai paliko postą, ir nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikėsi atokiau nuo daugumos Vakarų lyderių.
Vokietijos pareigūnai reagavo atsargiai, teigdami, kad „atkreipė dėmesį“ į V.Putino komentarus, tačiau vertina juos kaip dalį „virtinės fiktyvių Rusijos pasiūlymų“, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės šaltiniai.
Dėl savo pozicijos G.Schroederis tapo prieštaringai vertinama figūra tėvynėje. Jis niekada viešai nepasmerkė invazijos į Ukrainą, todėl neteko kelių privilegijų, paprastai suteikiamų buvusiems kancleriams.
Anksčiau jis užėmė svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, įskaitant darbą prie „Nord Stream“ dujotiekių ir vietą Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje, kurios atsisakė 2022 metais.
09:52
Latvijos gynybos ministras atsistatydino po to, kai Ukrainos dronai pataikė į naftos saugyklas
08:28
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds sekmadienį atsistatydino po to, kai du Ukrainos dronai ketvirtadienį įskrido iš Rusijos teritorijos ir pataikė į naftos saugyklas, praneša „Reuters“.
Anksčiau sekmadienį Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pareikalavo jo atsistatydinimo, teigdama, kad antidroninės sistemos nebuvo dislokuotos pakankamai greitai. Naujuoju gynybos ministru ji paskyrė Latvijos kariuomenės pulkininką Raivis Melnis.
Latvija ir Lietuva ketvirtadienį paragino NATO sustiprinti oro gynybą regione po to, kai du dronai kirto Rusijos sieną ir sprogo prie naftos saugyklos Latvijoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sekmadienį socialiniame tinkle X pareiškė, kad dronai buvo ukrainietiški ir įskrido į Latviją dėl to, kad „Rusijos elektroninės kovos priemonės sąmoningai nukreipė Ukrainos dronus nuo jų taikinių Rusijoje“.
Reaguodama į šiuos incidentus, Ukraina svarsto galimybę siųsti ekspertus padėti stiprinti Baltijos valstybių oro saugumą, penktadienį sakė A.Sybiha.
Ramūnas Vilpišauskas. Vokietija ginkluojasi ir tai yra svarbu
08:07
Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, o Donaldui Trumpui svarstant apie Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą, Vokietija didina investicijas į gynybą. Tai atitinka Lietuvos ir kitų ES šalių interesus, bet šių procesų tvarumas priklausys nuo visuomenės palaikymo.
Gegužės 6 d. suėjo metai nuo Friedricho Merzo vadovaujamos koalicinės vyriausybės darbo pradžios. Dar prieš pradėdamas eiti Vokietijos vyriausybės kanclerio pareigas F.Merzas viešai pažadėjo dėti ypatingas pastangas Vokietijos ir Europos pajėgumų stiprinimui.
Praėjusių metų įvykiai dar aiškiau parodė būtinybę šiuos F.Merzo žodžius kuo greičiau paversti darbais.
Nuolatinė Jungtinių Tautų organizacijos saugumo tarybos narė Rusija toliau laužė esminius šios organizacijos principus, bombarduodama Ukrainos infrastruktūrą ir civilinius objektus. Tuo tarpu D.Trumpo vieši komentarai bei sprendimai vis labiau ardė net ir lojaliausių JAV sąjungininkių pasitikėjimą Amerika.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Šaltiniai: Lietuvoje lankosi Kyryla Budanovas
08:03
Į Lietuvą pirmadienį atvyko Ukrainos prezidento administracijos vadovas, buvęs karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas, 15min patvirtino diplomatiniai šaltiniai.
Volodymyro Zelenskio artimas bendražygis turėtų lankytis Lietuvos Prezidentūroje, kitos valdžios institucijose, susitiks su gynybos ir saugumo ekspertais.
40-metis K.Budanovas yra vienas iš įtakingiausių žmonių Ukrainos politikos ir kariniuose sluoksniuose.
Šių metų pradžioje V.Zelenskis jį paskyrė savo administracijos vadovu vietoje Andrijaus Jermako.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
WSJ: Gegužės 9-osios paradas išdavė Putino baimes – karo eiga pradeda krypti Ukrainos naudai
06:39
Gegužės 9-osios Pergalės dienos paradas kasmet turėtų demonstruoti Rusijos karinę galią, tačiau šiais metais Rusijos lyderio Vladimiro Putino surengtas reginys Maskvoje buvo itin santūrus – jame matėme gerokai mažiau raketų ir kitos ginkluotės.
Leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) teigimu, jei V.Putinas iš tiesų baiminosi Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakų, tai dar vienas ženklas, kad penktaisiais karo metais sėkmė nusigręžia nuo Rusijos.
Karo studijų institutas (ISW) anksčiau pranešė, kad 2026-ųjų pavasarį Rusijos pajėgų rezultatai mūšio lauke yra prastesni nei 2025 m. Pabrėžiama, kad balandžio mėnesį Ukraina iš Rusijos okupantų atkovojo daugiau teritorijos nei prarado.
Tuo pat metu Ukraina vis efektyviau dronais ir raketomis smogia svarbiems taikiniams giliai Rusijos viduje: naftos gavybos objektams, ginklų sandėliams ir kitai karinei infrastruktūrai. „Tai paaiškina V.Putino nenorą demonstruoti Rusijos karines pajėgas Raudonojoje aikštėje“, – pabrėžia WSJ.
Nors V.Putinas viešai deklaruoja, kad karas „artėja prie pabaigos“, leidinys pažymi, jog tokie žodžiai taps įtikinami tik tada, kai jis nustos bombarduoti Ukrainos miestus ir nustos reikalauti perleisti teritorijas, kurių Rusijai nepavyko užimti jėga.
„Tik didelių nuostolių perspektyva ir galimas pralaimėjimas privers V.Putiną atsisakyti savo imperinių ambicijų Ukrainoje ir Vakarų Europoje. Tai geriausias būdas užbaigti karą oria Ukrainai taika“, – rašoma straipsnyje.
