- Nuo „narkomanų gaujos“ iki „pono Zelenskio“: pasikeitusi Putino retorika nustebino pačius rusus
- NYT: Rusijos kariuomenė faktiškai įstrigo Ukrainoje – lieka pagrindinė neišspręsta problema
- „Pažanga derybose neįmanoma“: Kremlius rėžė ultimatumą Ukrainai
- „Viltis Ukrainai“: atvirkštinis Putino „Pergalės dienos“ efektas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nuo „narkomanų gaujos“ iki „pono Zelenskio“: pasikeitusi Putino retorika nustebino pačius rusus
21:46
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pastebimai pakeitė savo retoriką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu. Daugelis ekspertų ir komentatorių atkreipė dėmesį į šį neįprastą pokytį.
Kalbėdamas su žurnalistais po gegužės 9-osios parado Raudonojoje aikštėje, Putinas netikėtai pavartojo pagarbų ir mandagų kreipinį į Ukrainos prezidentą.
„Dar kartą išgirdau, kad Ukrainos pusė, ponas Zelenskis, yra pasirengusi surengti asmeninį susitikimą. Taip, girdėjau tai. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai tai girdime... Mes niekada neatsisakėme ir aš neatsisakiau“, – sakė Putinas.
Tai ryškiai kontrastuoja su ankstesne Rusijos diktatoriaus retorika. Putinas nuo plataus masto karo pradžios stengėsi vengti vadinti Zelenskį pavarde ir naudojo įvairius epitetus, tarp jų ir įžeidžiančius.
Karo pradžioje, 2022 metų vasario 25 dieną, kai paaiškėjo, kad Ukraina rusų tankus pasitinka Molotovo kokteiliais ir „Bayraktar“ dronais vietoje laukto pasidavimo, Putinas paskelbė emocingą ir net šiek tiek isterinį kreipimąsi į Ukrainos kariuomenę.
„Paimkite valdžią į savo rankas. Atrodo, kad mums bus lengviau susitarti su jumis nei su šia narkomanų ir neonacių gauja, įsikūrusia Kyjive ir paėmusia visą Ukrainos tautą įkaitais“, – tuomet pareiškė Putinas.
Ekspertų ir stebėtojų reakcijos
Retorikos pokytis neliko nepastebėtas tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.
„Staiga Putinas pradėjo kalbėti apie pasirengimą susitikti su ponu Zelenskiu, kad būtų pasirašyta galutinė taikos sutartis. Daugiau manipuliacijos, tačiau jau visiškai kita retorika“, – rašo karinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.
„Ponas Zelenskis. Vadinasi, nebe nelegalus Kyjivo režimo lyderis. Viskas, taškas“, – ironiškai komentuoja Z-kanalas „Alex Parker Returns“.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas: „Ponas Zelenskis“. Tai Zelenskis jau nebe narkomanas, uzurpatorius ir teroristas, o džentelmenas?“ – klausia Rusijos karo korespondentas Vladimiras Romanovas.
Putino kalba gegužės 9-ąją
Kaip pranešė UNIAN, po vakarykščio parado Maskvoje Putinas paskelbė keletą garsių ir kai kuriais atvejais keistų pareiškimų. Visų pirma, jis teigė, kad karas artėja prie pabaigos ir kad yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu neutralioje teritorijoje ne tam, kad aptartų taikos sąlygas, o tik tam, kad pasirašytų galutinį dokumentą. Be tokio susitikimo, esą susitarimas vargu ar įmanomas.
Komentuodamas Armėnijos siekį artėti prie Europos Sąjungos, Putinas gana atvirai užsiminė, kad Rusija pasirengusi sunaikinti Armėnijos suverenitetą, primindamas, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo būtent dėl Ukrainos planų integruotis į ES.
Putinas taip pat gyrėsi milžiniškais SSRS nuostoliais Antrajame pasauliniame kare, bandydamas paaiškinti, kodėl jam nepatiko Zelenskio dekretas, leidęs surengti paradą Maskvoje.
Vokietija skubiai bando įsigyti „Tomahawk“ raketas iš JAV
23:14
Vokietija atnaujino pastangas įsigyti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ iš Jungtinių Valstijų po to, kai Pentagonas atsisakė planų dislokuoti Vokietijoje JAV batalioną, aprūpintą šiais ginklais.
Kaip praneša „Financial Times“, Vokietijos vyriausybė tikisi įtikinti Donaldo Trumpo administraciją sutikti parduoti „Tomahawk“ raketas kartu su antžeminėmis paleidimo sistemomis „Typhon“.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas planuoja kelionę į Vašingtoną, kad asmeniškai aptartų tokio sandorio galimybę. Tačiau šaltiniai teigia, jog neaišku, ar Pistoriusas susitiks su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu, atsižvelgiant į blogėjančius Trumpo ir kanclerio Friedricho Merzo santykius dėl karo su Iranu.
Tuo pat metu vienas leidinio šaltinis pažymėjo, kad Berlynas pasirengęs sumokėti daugiau, kad užtikrintų ir pagreitintų „Tomahawk“ tiekimą.
Kaip pažymi leidinys, toks požiūris rodo Berlyno planų skubumą, nes didėja susirūpinimas, kad JAV sprendimas mažinti karinį buvimą Europoje kuria spragą Europos atgrasymo nuo Rusijos sistemoje.
Tuo tarpu Miuncheno Bundesvero universiteto tarptautinės politikos profesorius Carlo Masala mano, kad Vokietijos planas „neveiks“. Pasak jo, Vašingtonas „dar neatsakė“ į prašymą dėl pirkimo ir dabar dar mažiau tikėtina, kad jam pritars po to, kai „ištuštino savo atsargas kare su Iranu“.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Berlynas planuoja įsigyti tris paleidimo sistemas ir 400 „Tomahawk Block VB“ raketų.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad komerciškai prieinamų sistemų įsigijimas „išlieka planuose“ ir kad JAV vyriausybei jau buvo pateikta preliminari užklausa. Jis atsisakė komentuoti, ar Vašingtonas atsakė, tik pažymėjo, kad tai yra „vykstantis procesas“.
Šiuo metu Europa neturi lengvai prieinamų antžeminių ilgojo nuotolio raketinių sistemų. Jungtinė Karalystė turi iš povandeninių laivų paleidžiamas „Tomahawk“ raketas, kurių veikimo nuotolis siekia 1 600 km, o Prancūzija savo povandeniniuose laivuose dislokavo vietinės gamybos sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis – 1 000 km.
JAV buvimo Europoje mažinimas
Anksčiau JAV paskelbė planus išvesti 5 tūkst. amerikiečių karių iš Vokietijos. Agentūra „Reuters“ taip pat pranešė, kad JAV atsisakė planų dislokuoti Vokietijoje batalioną su „Tomahawk“ raketomis.
Tuo tarpu žiniasklaida skelbia, kad Vokietija aktyviai svarsto europietiškas raketas kaip alternatyvą „Tomahawk“. Tarp galimų variantų minimos „Taurus Neo“, LCM ir 3SM sistemos.
Naftos kaina pakilo, bet daugiau pinigų Rusija negavo: biudžeto skylė toliau plečiasi
21:34
Rusijos naftos ir dujų pajamos balandį buvo mažesnės nei tikėtasi, nepaisant žalios naftos kainų kilimo, rodo Rusijos finansų ministerijos paskelbta ekonominės situacijos apžvalga. Leidinys „Postimees“ analizuoja, kas sutrukdė Kremliui pasipelnyti.
Rusijos naftos ir dujų pajamos balandį siekė 855,6 mlrd. rublių (11,47 mlrd. dolerių), o tai yra tik 21 mlrd. rublių (0,28 mlrd. dolerių) daugiau nei numatyta baziniame scenarijuje, pagrįstame biudžete naudota 59 dolerių už barelį kaina, pranešė „The Moscow Times“.
Kaip aiškina ekonomistas Dmitrijus Polevojus, pajamos iš energijos produktų balandį, palyginti su kovo mėnesiu, išaugo 40 proc.
Tačiau balandžio mėnesio papildomi 21 mlrd. rublių „žymiai neatitiko prognozių“, kurios siekė 200–250 mlrd. rublių (2,68–3,35 mlrd. dolerių), teigė jis.
Kremlius siūlo Gerhardui Schroederiui tarpininkauti dėl Ukrainos, Berlynas tai vertina skeptiškai
21:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė ilgametį savo sąjungininką ir draugą, buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį kaip tarpininką kare Ukrainoje, tačiau ši idėja Berlyne buvo sutikta skeptiškai.
Paklaustas šeštadienį, kas galėtų padėti atnaujinti derybas su Europa, V. Putinas atsakė, kad asmeniškai teiktų pirmenybę G. Schroederiui, kuris Vokietijai vadovavo 1998–2005 metais.
82 metų G. Schroederis išliko artimas Kremliaus lyderiui ilgą laiką po to, kai paliko postą, ir nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikėsi atokiau nuo daugumos Vakarų lyderių.
Vokietijos pareigūnai reagavo atsargiai, teigdami, kad „atkreipė dėmesį“ į V. Putino komentarus, tačiau vertina juos kaip dalį „virtinės fiktyvių Rusijos pasiūlymų“, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės šaltiniai.
Latvijos gynybos ministras atsistatydino po to, kai Ukrainos dronai pataikė į naftos saugyklas
20:18
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds sekmadienį atsistatydino po to, kai du Ukrainos dronai ketvirtadienį įskrido iš Rusijos teritorijos ir pataikė į naftos saugyklas, praneša „Reuters“.
Anksčiau sekmadienį Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina pareikalavo jo atsistatydinimo, teigdama, kad antidroninės sistemos nebuvo dislokuotos pakankamai greitai. Naujuoju gynybos ministru ji paskyrė Latvijos kariuomenės pulkininką Raivis Melnis.
Latvija ir Lietuva ketvirtadienį paragino NATO sustiprinti oro gynybą regione po to, kai du dronai kirto Rusijos sieną ir sprogo prie naftos saugyklos Latvijoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha sekmadienį socialiniame tinkle X pareiškė, kad dronai buvo ukrainietiški ir įskrido į Latviją dėl to, kad „Rusijos elektroninės kovos priemonės sąmoningai nukreipė Ukrainos dronus nuo jų taikinių Rusijoje“.
Reaguodama į šiuos incidentus, Ukraina svarsto galimybę siųsti ekspertus padėti stiprinti Baltijos valstybių oro saugumą, penktadienį sakė Sybiha.
Volodymyras Zelenskis: Rusija fronte nesilaiko paliaubų
19:57
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija toliau vykdo puolamąsias operacijas Ukrainos fronto linijoje, pažeisdama JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtas trijų dienų paliaubas.
„Rusai tęsia puolamuosius veiksmus jiems svarbiuose sektoriuose“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Fronto linijoje Rusijos kariuomenė nesilaiko paliaubų ir net nelabai stengiasi tai daryti“, – teigė jis.
352 tūkst. žuvusiųjų: analizė atskleidė tikruosius Rusijos nuostolius kare
18:15
Nepriklausomi Rusijos leidiniai „Mediazona“ ir „Meduza“ paskelbė naują Rusijos nuostolių kare Ukrainoje vertinimą. Tyrimo autoriai, remdamiesi paveldėjimo bylų registru ir teismų duomenimis, skaičiuoja, kad nuo plataus masto invazijos pradžios iki 2025 metų pabaigos kare galėjo žūti apie 352 tūkst. Rusijos vyrų.
Visą „Mediazona“ ir „Meduza“ publikaciją skaitykite čia.
Tyrėjai remiantis Rusijos paveldėjimo bylų registru, apskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios iki 2025 metų pabaigos žuvo apie 352 tūkst. 18-59 metų amžiaus Rusijos vyrų.
Tyrimo metodika paremta viešai prieinamu Rusijos paveldėjimo bylų registru bei identifikuotų žuvusiųjų sąrašu, kurį „Mediazona“ kartu su „BBC News Russian“ ir savanoriais pildo nuo karo pradžios. Šiuo metu jame patvirtinti 217 808 žuvusiųjų vardai ir pavardės.
Paveldėjimo bylų registre fiksuojami visi mirę asmenys, palikę reikšmingo turto paveldėtojams. Tyrėjai šiuos duomenis palygino su identifikuotų žuvusiųjų sąrašu ir taip nustatė, kokia dalis skirtingų amžiaus bei socialinių grupių žuvusiųjų atsispindi oficialiame registre. Tai leido įvertinti, kiek realių žūčių slepiasi už oficialiai matomų paveldėjimo bylų.
NYT: Rusijos kariuomenė faktiškai įstrigo Ukrainoje – lieka pagrindinė neišspręsta problema
17:10
Nepaisant Kremliaus pareiškimų apie „neišvengiamą pergalę“ kare su Ukraina, Rusijos kariuomenė faktiškai įstrigo fronte. Kaip rašo „The New York Times“, Rusijos pajėgos vis dar nesugeba išspręsti pagrindinės šiuolaikinio karo problemos – kaip vykdyti didelio masto proveržius mūšio lauke, kuriame dominuoja dronai.
Leidinys pažymi, kad nors Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bandė įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jog jo kariuomenė juda neišvengiamos pergalės link, situacija fronte rodo ką kita. Po praėjusių metų pabaigos sėkmių Rusijos kariuomenės puolimas praktiškai sustojo, o kai kuriose vietose ji net prarado teritorijas.
Pasak NYT, jei Rusija ir toliau judės dabartiniu tempu, visiškam Donbaso užėmimui prireiks daugiau nei 30 metų – būtent tai Kremlius yra įvardijęs kaip karo užbaigimo sąlygą.
Tuo pat metu leidinys pažymi, kad šis sulėtėjimas gali būti laikinas ir susijęs su sezoniniais veiksniais. Rusijos kariuomenė paprastai tampa aktyvesnė vasarą dėl geresnių oro sąlygų ir tankesnės augmenijos, suteikiančios daugiau apsaugos nuo dronų. Ukrainos pareigūnai neseniai perspėjo, kad Rusijos pajėgos ruošiasi naujiems puolimams ir didina aktyvumą visoje fronto linijoje.
Pagrindinė problema – dronai
Kaip pažymi straipsnis, Rusija į šį etapą žengia susidurdama su rimtais iššūkiais. Šiemet Rusijos pajėgos neteko prieigos prie palydovinio interneto tinklo „Starlink“, kuris buvo naudojamas dronų koordinavimui. Be to, Kremliaus įvesti „Telegram“ apribojimai sukėlė komunikacijos sunkumų tarp karinių dalinių.
Tačiau pagrindinė neišspręsta problema išlieka ta pati – kaip vykdyti didelius proveržius dronų prisotintame mūšio lauke. Masiniai šarvuotos technikos proveržiai iš esmės tapo praeitimi.
„Dabar akistata tarp Kyjivo ir Maskvos vis labiau sutelkta į geresnių dronų kūrimą ir efektyvesnę apsaugą nuo jų. Tam tikruose fronto ruožuose Ukraina pastaraisiais mėnesiais įgijo pranašumą dėl sparčios technologijų, gamybos ir taktikos pažangos. Tačiau Rusija aktyviai bando vytis Ukrainą, sukurdama didesnes bepiločių pajėgas po elitinio dronų padalinio „Rubicon“ įkūrimo“, – rašo leidinys.
Pažymima, kad dronai privertė Rusijos kariuomenę pakeisti strategiją. Dabar ji bando po truputį skverbtis į teritoriją mažomis karių grupėmis, dažnai pėsčiomis. Tai lėmė „pilkosios zonos“ plėtrą – teritorijos, kurioje veikia abiejų pusių pajėgos, tačiau kontrolė išlieka neapibrėžta.
„Geriausia, ką jie gali padaryti, tai naudoti infiltracijos taktiką ir atakuoti paramos tinklus giliai už fronto linijų – taikytis į Ukrainos dronų komandas ir logistiką. Tačiau tai nesuteikia greitos sėkmės. Atrodo, kad jie įstrigo“, – sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnioji mokslinė bendradarbė Dara Massicot.
Ji pridūrė, kad Rusija, neturėdama galimybės užimti didelių teritorijų, gali laikyti laipsnišką puolimą geriausia strategija. Tai leidžia išvengti didelio masto operacijų, kurios galėtų žlugti ir pakenkti jos galimybėms laimėti.
Rusijos puolimo tempas
Rusijos puolimo sulėtėjimą šiais metais patvirtino trys situaciją fronte stebinčios organizacijos: „Institute for the Study of War“, „Black Bird Group“ ir „DeepState“.
Dvi iš šių organizacijų pranešė, kad buvo mėnesių, kai Rusija prarado daugiau teritorijos nei užėmė, nors vis didėjanti „pilkoji zona“ lemia skirtingas interpretacijas, kas laikoma užimta teritorija.
Remiantis „Black Bird“ statistika, menki Rusijos laimėjimai per pastaruosius tris mėnesius yra prasčiausias jos rezultatas mūšio lauke nuo 2023 metų.
Rusijos nuostoliai
Šie itin riboti laimėjimai Rusijai kainuoja milžiniškus nuostolius. Rusijos leidinių „Mediazona“ ir „Meduza“ vertinimu, iki praėjusių metų pabaigos kare žuvo apie 352 tūkst. Rusijos karių. Tai daugiau nei šešis kartus viršija JAV karių, žuvusių Vietnamo kare, skaičių.
Didėjant nuostoliams, Rusija pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat neįvykdė verbavimo planų, todėl kyla klausimų, kiek ilgai Kremlius galės tęsti karą be naujos nepopuliarios mobilizacijos, teigia JAV ir Europos pareigūnai.
Kiek teritorijos užėmė Rusija?
Didžiąją praėjusių metų dalį mažų grupių taktika Rusijai davė rezultatų, nors ir lėtai. „Black Bird“ duomenimis, iki 2025 metų Rusijos kariuomenė Ukrainoje užėmė 4 579 kv. km teritorijos – plotą, šiek tiek didesnį už JAV Rod Ailando valstiją.
Rusijos nesugebėjimą pasiekti reikšmingos pažangos rodo ir tai, kad ji jau kelerius metus kovoja dėl Pokrovsko ir Časiv Jaro, tačiau fronto linija vis dar eina per šias gyvenvietes, o tai pabrėžia bendrą stagnaciją mūšio lauke.
Problemos Ukrainos kariuomenėje
Kaip pažymi leidinys, Ukrainos kariuomenė taip pat susiduria su problemomis – lėtiniu personalo trūkumu ir dideliu dezertyravimo mastu. Dronai padeda stabdyti didesnės Rusijos kariuomenės puolimą, tačiau kai Rusija praranda teritoriją, ji dažniausiai pasitraukia į „pilkąją zoną“, o ne grąžina ją visiškai Kyjivo kontrolei.
„Daugelis veiksnių, stabdančių Rusijos puolimą, tuo pačiu komplikuoja ir Ukrainos padėtį“, – sakė Suomijos „Black Bird“ karinis analitikas Emilis Kastehelmis.
Gynybos ministras Mykhailo Fedorovas pareiškė, kad Ukraina siekia, jog Rusijos mėnesiniai nuostoliai siektų bent 50 tūkst. karių. Pasak jo, tai sukurtų „priešui nepakeliamus nuostolius“ ir „priverstų siekti taikos“. Šiuo metu okupantų nuostoliai siekia apie 35 tūkst. per mėnesį.
Okupantai ruošia naują puolimą
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos aktyvumas Donbase išaugo, o tai gali rodyti puolimo spartėjimą. Ukrainos karininkas Maksymas Bakulinas teigė, kad Rusijos infiltracijos operacijos tapo efektyvesnės.
Pasak jo, jau apie tris savaites pavasarinė augmenija leidžia Rusijos kariams judėti slapčiau, o sausesni orai vėl suteikė galimybę naudoti motociklus vietoj judėjimo pėsčiomis.
Masinio puolimo kol kas nėra, sakė Bakulinas, tačiau „visi apie tai kalba – tai gali įvykti“.
Ar Rusijai sekasi kare su Ukraina?
Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Rusija kariauja taip, jog dabar jos pagrindinis paradas priklauso nuo Ukrainos sprendimų. Jo manymu, tai rodo, kad Putinui jau seniai laikas baigti karą.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno rezervo pirmojo rango kapitono ir buvusio Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo viršininko pavaduotojo Andrijaus Ryženkos, Putinas tampa vis nuolaidesnis dėl karo užbaigimo Ukrainoje.
„Faktas, kad Rusijos Federacija taip primygtinai reikalavo šių paliaubų (iki gegužės 9-osios – red.), rodo, kad ten reikalai iš tiesų blogėja, ypač pastaruoju metu, galbūt jau apie metus“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Rusija susiduria su rimtomis ekonominėmis ir karinėmis problemomis, o fronto linija iš esmės labai ilgą laiką lieka nepakitusi.
Antrąją paliaubų su Rusija dieną Ukraina praneša apie nukentėjusiuosius per Maskvos atakas
16:30
Sekmadienį per Rusijos atakas Ukrainoje sužeisti mažiausiai devyni žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Tai įvyko antrąją trijų dienų paliaubų su Rusija dieną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie paliaubas paskelbė penktadienį, teigdamas, kad abi pusės susitarė trims dienoms nuo šeštadienio nutraukti visus „kinetinius“ karo veiksmus, taip pat apsikeisti po 1 tūkst. belaisvių.
Ukrainos oro pajėgų duomenys parodė, kad tolimojo nuotolio Rusijos dronų smūgių, palyginti su laikotarpiu prieš paliaubas, sumažėjo, tačiau pareigūnai vis tiek pranešė apie nukentėjusiuosius.
Rytiniame Dnipropetrovsko regione per Rusijos dronų smūgius buvo sužeista trejų metų mergaitė ir 23 metų gelbėtojas, sakė regiono gubernatorius Oleksandras Hanža.
Ušakovas: Witkoffas ir Kushneris netrukus gali atvykti į Maskvą deryboms dėl Ukrainos
15:04
JAV specialieji prezidento pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris gali „gana greitai“ atvykti į Maskvą deryboms dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo, remdamasi Rusijos žiniasklaida praneša Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak Rusijos politiko, aktyvūs telefoniniai kontaktai tarp Vašingtono ir Maskvos rodo, kad Jungtinės Valstijos „neatsisakė Ukrainos konflikto sureguliavimo klausimo“.
Kaip pažymi Rusijos žiniasklaida, Ušakovas pabrėžė, kad derybų procesas vystosi nuosekliai, ir atmetė teiginius, jog JAV esą traukiasi iš Ukrainos klausimo.
Kaip pranešė UNIAN, Ušakovas yra įsitikinęs, kad derybos tęsis tol, kol Ukraina įvykdys Kremliaus reikalavimus išvesti Ukrainos kariuomenę iš Donecko ir Luhansko sričių. Tačiau jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina galiausiai pakeis savo nuomonę ir tiesiog atiduos Rusijai labiausiai įtvirtintas teritorijas.
Anksčiau buvo pranešta, kad JAV grasina pasitraukti iš derybų dėl Ukrainos, jei nebus pasiekta pažangos. Pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, JAV „bandė atlikti tarpininko vaidmenį“ derybų procese, tačiau tai nedavė konkrečių rezultatų. Rubio pabrėžė, kad Amerika pasirengusi tęsti šį vaidmenį, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus produktyvus.
Po vizito Maskvoje Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų asmeniškai paskambinti Vladimirui Putinui, jei yra suinteresuotas susitikimu su Rusijos lyderiu siekiant užbaigti karą. Pasak Fico, tai esą yra Putino sąlyga.
Analitikai išnarstė Kremliaus ekonomiką: štai kaip Rusijai pavyko nesugriūti
14:58
Praėjus ketveriems metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos karo mašina nesugriuvo – ji tapo dar galingesnė. Garsūs pasaulio analitiniai centrai, įskaitant Stokholmo tarptautinį taikos tyrimų institutą (SIPRI), Kylio institutą ir „Carnegie Endowment“, priėjo prie tos pačios išvados: Rusija iš esmės sukūrė karo ekonomiką ir yra pajėgi kariauti dar daugelį metų.
2025 m. Rusijos karinės išlaidos siekė maždaug 190 mlrd. JAV dolerių – 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„2025 m. karinės išlaidos sudarė didžiausią dalį tiek Rusijos, tiek Ukrainos valstybės biudžetuose per visą istoriją“, – aiškina SIPRI tyrėjas Lorenzo Scarazzato.
Dar 2021 m. Rusijos karinės išlaidos sudarė 3,6 proc. BVP. Po ketverių metų jos išaugo iki 7,5 proc. – pinigine išraiška beveik tris kartus.
SIPRI prognozuoja, kad 2026 m. ši suma dar labiau padidės, nes šių metų pradžioje Izraelio ir JAV pradėtas karas su Iranu pakėlė naftos kainas, sumažindamas spaudimą Rusijos biudžetui.
