Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Andrijui Jermakui – naujos bėdos
19:06
Buvusiam Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui gresia teisės verstis advokato praktika sustabdymas dėl padarytų pažeidimų.
Apie tai gegužės 14 d. pranešė Laisvės radijo projektas „Schemy“.
„Buvęs prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, per tris mėnesius atnaujindamas advokato veiklą, neišlaikė privalomų specialių kursų pagal Ukrainos teisininkų profesinio tobulėjimo tvarką“, – teigė žurnalistai.
A.Jermakas teisę verstis advokato praktika atgavo 2026 m. sausio 23 d. Remiantis jo pateiktais duomenimis Ukrainos nacionalinės advokatūros interneto svetainėje, šią veiklą jis sustabdė 2020 m. vasarį, kai ėmė vadovauti Prezidento kanceliarijai. Po beveik 6 metų, vykstant NABU ir SAPO tyrimui dėl „Midas“ bylos, A.Jermakas atsistatydino, o vėliau vėl ėmėsi advokato veiklos.
Tačiau duomenų apie specialių kursų baigimą nei A.Jermako profilyje Ukrainos nacionalinės advokatūros interneto svetainėje, nei Aukštosios advokatų mokyklos interneto svetainėje – nėra, teigė žurnalistai.
Pasak kalbintų teisininkų, tokia padėtis laikoma advokatų etikos taisyklių pažeidimu, už kurį jam turėtų būti skirta drausminė nuobauda, nes A.Jermakas nesilaikė šių profesinių reikalavimų.
Be to, kovo 3 d. savo įsakymu advokatūros vadovė paskyrė Jermaką Ginkluotos agresijos prieš Ukrainą aukų apsaugos, kompensavimo mechanizmų ir eurointegracinės teisinės paramos susigrąžinimui komiteto pirmininku.
Vėliau teisme komentare Laisvės radijui A.Jermakas asmeniškai patvirtino, kad specialių kursų nelankė.
„Ne, aš jų neišlaikiau. Bet jei pažiūrėsite, teisininku esu nuo 1995 m., pradėjau dirbti praktiškai praėjus keleriems metams po Ukrainos nepriklausomybės atgavimo, turėjau ir galimybę, ir garbę stebėti, kaip kuriami teisės aktai, kaip atsiranda nauji įstatymai, kaip formuojasi mūsų valstybė, kokią ją matome dabar. Atvirai kalbant, man tai nebuvo svarbu, juolab kad dirbdamas biure ne kartą susidūriau su teisinėmis problemomis, man tai tikrai padėjo“, – apibendrino jis.
Teismas skyrė suėmimą
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo istorikas – apie lemtingą Putino sprendimą: „Rusijos kariuomenė pradeda byrėti“
23:39
Penktieji karo metai tampa išbandymu Rusijos kariuomenei. Didelės žmogiškųjų išteklių netektys, sulėtėjęs samdomų karių verbavimas ir šalies ekonomikos nuosmukis verčia Kremlių ieškoti naujų būdų, kaip papildyti kariuomenės gretas.
Dabar ore kybos vienas klausimas – ar 2026 m. Rusijoje bus paskelbta visuotinė mobilizacija? Estijos karo istorikas karo istorikas Juris Kotšinevas sako, kad esama situacija išduoda, kad Rusijos kariuomenė jau byra.
Komentare leidiniui „Postimees“ istorikas analizavo, ar Kremlius išdrįs šiemet paskelbti mobilizaciją ir kokios priežastys galėtų paskatinti V.Putiną imtis tokio sprendimo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
CNN: Rusijos armija kuria puolimo iliuziją, tačiau iniciatyvą perima Ukraina
22:32
Pirmą kartą per ilgą laiką Ukraina per mėnesį išlaisvino daugiau teritorijos, nei Rusijai pavyko užgrobti. Rusijos puolimas išsikvepia, o pranašumas dronų srityje leidžia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perimti iniciatyvą, rašo CNN.
Lūžio taškas fronte ir Rusijos nuostoliai
Remiantis Karo studijų instituto (ISW) analize, praėjusį mėnesį Rusija fiksavo grynąjį teritorijų praradimą. Tai įvyko pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio, kai prasidėjo Ukrainos pajėgų operacija Kursko srityje.
Frontinėje linijoje esantys karininkai pastebi, kad dėl išsekimo keičiasi ir rusų nuotaikos.
Pasak skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fedorovo, pastarieji mėnesiai buvo rekordiniai Kyjivo pasiekimų prasme.
„Tiek balandį, tiek kovą sunaikinome po 35 000 rusų... Rusijai trūksta jėgų tęsti puolimo operacijas. Ukrainos kariuomenė vargina ir sekindama gniuždo rusus“, – pabrėžė jis.
Dronų vaidmuo ir smūgiai logistikai
Ukrainos sėkmę didžiąja dalimi lemia pranašumas dronų technologijose. Ukraina suintensyvino vidutinio nuotolio smūgius, nukreiptus į Rusijos logistiką, šaudmenų sandėlius ir vadavietes.
„Tai tiesiogiai veikia Rusijos logistiką. Jei jie nuolat jaučia grėsmę, tai gerokai sulėtina jų veiksmus“, – aiškina Christina Harvard iš ISW.
Saugumo tarnybos (SBU) karininkas šaukiniu „Bankininkas“ patvirtino, kad Zaporižios kryptimi buvo atkurta kontrolė teritorijose, kurios buvo prarastos prieš kelis mėnesius. Frontas tiek prisotintas dronų, kad rusai dažnai sugeba sukurti tik puolimo iliuziją, tačiau nesugeba išlaikyti užimtų pozicijų.
Karas persikelia į Rusijos teritoriją
Ukraina sustiprino atakas prieš naftos ir dujų infrastruktūrą giliai Rusijos viduje. Tai ne tik riboja Maskvos pelną iš žaliavų eksporto, bet ir keičia Rusijos gyventojų karo suvokimą.
Tuo tarpu Rusija atsako masiniu Ukrainos miestų apšaudymu. Vien per pastarąją parą priešas paleido daugiau nei 1 400 dronų ir 56 raketas.
Technologinė rusų izoliacija
Situaciją Rusijai sunkina ir vidiniai sprendimai, pavyzdžiui, programėlės „Telegram“, kurią kariai naudojo ryšiui, blokavimas. Tai nutiko po to, kai „SpaceX“, bendradarbiaudama su Ukraina, apribojo Rusijos prieigą prie „Starlink“.
Opoziciniai leidiniai „Mediazona“ ir „Meduza“ skaičiuoja, kad bendri Rusijos Federacijos nuostoliai per ketverius karo metus siekia 352 000 žuvusiųjų.
Ukraina stiprina karinį potencialą
Pastaruoju metu Ukraina demonstruoja didelę pažangą plėtodama gynybos sektorių. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šiandien pavadino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas stipriausia armija Europoje, pažymėdamas unikalią Ukrainos gynėjų kovinę patirtį.
Kariuomenės plėtrą remia ir vietiniai technologiniai pasiekimai. Iniciatyvos „MilTech Innovations“ rėmuose šalies ginklininkai pristatė naujausius pasiekimus, skirtus 7-ajam greitojo reagavimo korpusui.
Vašingtonas pabrėžė, kad JAV siekia veiksmingų žingsnių taikai užtikrinti, kartu pripažindamas esminį Ukrainos kovinės galios vaidmenį regiono stabilumui.
Po Rusijos smūgių Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai dešimties
21:51
Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad po Rusijos dronų ir raketų smūgių sostinei Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki mažiausiai dešimties, o dar virš 40 žmonių buvo sužeista.
Anksčiau buvo skelbta apie septynis žuvusiuosius.
Sostinėje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukusias oro pavojaus sirenas, privertusias Kyjivo gyventojus slėptis metro stotyse, o vėliau kelias valandas griaudėjo sprogimai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 atakos dronus ir 56 raketas, daugiausia į Kyjivą, ir pridūrė, kad jos oro gynybos daliniai numušė 652 dronus bei 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės klykė (...) žmonės šaukė“, – agentūrai AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, stovėdamas šalia sugriuvusio sovietmečio laikų gyvenamojo namo.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad sostinėje buvo apgadinta 20 objektų, tarp jų – gyvenamieji namai, mokykla, veterinarijos klinika ir kita civilinė infrastruktūra.
„Šiuo metu žinome, kad dėl Rusijos didelio masto atakos Kyjive žuvo iš viso 10 žmonių“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
Policija pranešė, kad iš vieno sugriauto gyvenamojo namo griuvėsių buvo ištraukti septyni kūnai – trijų vyrų, trijų moterų ir vienos mergaitės.
Dar 45 žmonės buvo sužeisti.
Balistinių raketų iššūkis
Per Rusijos atakas taip pat buvo sužeista žmonių pietinėse Odesos ir Chersono srityse bei rytinėje Charkovo srityje.
„Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų dėl šio smūgio“, – pareiškė V.Zelenskis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą užsiminė, kad jo invazija į Ukrainą galbūt „artėja prie pabaigos“, tačiau detalių nepateikė. Maskvos ir Kyjivo reikalavimai derybose išlieka nesuderinami.
Ukraina teigė, kad numušė 94 proc. visų dronų ir 73 proc. Rusijos paleistų raketų.
„Sunkiausias uždavinys – gynyba nuo balistinių raketų“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Virtinė Ukrainos sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Estiją, Latviją, Suomiją, Nyderlandus, Moldovą ir Slovakiją, pasmerkė šiuos mirtinus išpuolius.
„Bombarduodama civilius, Rusija parodo ne savo stiprybę, o silpnumą: jai baigiasi sprendimai kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad naujausi kruvini Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos sostinę rodo, jog Maskva „atvirai tyčiojasi“ iš tarptautinių pastangų užbaigti karą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, jog Rusijos surengtas intensyvus Ukrainos sostinės bombardavimas parodė, kad Maskva „renkasi eskalaciją, o ne derybas“.
„Kyjivas ir jo partneriai yra pasirengę deryboms, kurių tikslas – teisingas taikos susitarimas. Rusija savo ruožtu tęsia karą“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Rusija Ukrainos miestus bombarduoja jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas ji paprastai rengia naktį.
Maskva pareiškė, kad raketų ir dronų atakos buvo nukreiptos prieš su kariuomene susijusius objektus ir energetikos įrenginius, kurie teikia paramą Ukrainos kariuomenei.
Šis konfliktas yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Gelbėjimo operacijos
Auštant naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų sugriautų pastatų griuvėsiuose Kyjive.
Buvo matyti, kaip gelbėjimo tarnybų darbuotojai išneša per smūgius sužeistus žmones ir žuvusiųjų palaikus, o gyventojai verkia, laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Šis masinis puolimas yra naujausias smūgis pastangoms užbaigti konfliktą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę suteikė silpną viltį dėl taikos, kai jam tarpininkaujant buvo paskelbtos trijų dienų paliaubos tarp Kyjivo ir Maskvos.
Tačiau trumpas paliaubų laikotarpis nebuvo ramus: abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl paliaubų pažeidimų, o paliauboms pasibaigus, abi pusės iškart atnaujino puolimus.
Kyjivo karinės oro pajėgos pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido daugiau nei 1 500 dronų.
Kremlius nuslopino viltis, kad V.Putino praėjusį šeštadienį išsakyti neaiškūs komentarai apie tai, jog karas galbūt „artėja prie pabaigos“, galėtų reikšti, kad Maskva sušvelnins savo poziciją.
Trečiadienį Kremlius pakartojo savo reikalavimą, kad prieš pradedant paliaubas ir visapusiškas taikos derybas Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono.
Kyjivas atmetė tokį žingsnį, pareiškęs, jog tai prilygtų kapituliacijai.
Kyjivas yra paraginęs D.Trumpą aptarti konflikto pabaigą per šios savaitės susitikimus Pekine su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
„Šis barbariškas išpuolis per tokį svarbų viršūnių susitikimą rodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Vietoj taikos ir vystymosi Maskva siekia agresijos ir teroro“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
V.Zelenskis atskirai pranešė, kad Rusijos dronai ketvirtadienį taip pat smogė Jungtinių Tautų (JT) automobiliui pietiniame Ukrainos Chersono mieste. Jis apkaltino Maskvą sąmoningai į jį nusitaikius.
„Rusai du kartus atakavo JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro automobilį FPV dronais, ir rusai negalėjo nežinoti, į kokį automobilį jie taikosi“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V.Zelenskis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas apgadintas „Toyota Land Cruiser“ su raidėmis „UN“. Jis pridūrė, kad aukų per tą smūgį buvo išvengta.
Kęstutis Budrys agentūrai AFP: ne visos šalys Europoje rimtai vertina gynybą
20:56
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį Vilniuje duotame interviu naujienų agentūrai AFP sukritikavo Europos šalis, kurios neskiria pakankamai lėšų Ukrainos paramai ir NATO stiprinimui.
„Nematau kito kelio, kaip tik stiprinti transatlantinius santykius ir NATO, parodant, kad esame vieningi“, – sakė ministras.
„Matome, kad ne visos šalys Europoje šią atsakomybę vertina rimtai“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Pietų Europą, tačiau neminėdamas konkrečių šalių.
NATO rytiniame flange esanti Lietuva yra artima Ukrainos sąjungininkė nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį.
Sovietų kadaise okupuota Baltijos valstybė gynybai skiria 5,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai viršija NATO nustatytą 5 proc. tikslą, kurį valstybės narės turi pasiekti iki 2035 metų.
„Tai, ką mes išleidžiame, yra didžiausia (BVP – BNS) dalis visoje NATO ir visame laisvajame pasaulyje“, – sakė K.Budrys.
NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewichius Lietuvą anksčiau šią savaitę pavadino „puikiu pavyzdžiu, kuriuo verta sekti“ gynybos išlaidų atžvilgiu.
Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie visos Europos gynybos – ji yra antroji ES šalis po Lenkijos, pasirašiusi Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) sutartį, pagal kurią jos krašto apsaugai ilgalaikėmis paskolomis skiriama daugiau nei 6,3 mlrd. eurų.
Be to, šalis rengiasi nuolatiniam buvimui savo teritorijoje iki 2027-ųjų pabaigos dislokuoti 4–5 tūkst. Vokietijos karių brigadą.
Tačiau K.Budrys pabrėžė, kad tokie veiksmai negali pakeisti transatlantinės sąjungos.
Europos saugumo priemonės yra „svarbus elementas, papildantis NATO, bet ne pakeičiantis NATO“, sakė jis.
„Visos šios kitos idėjos apie savarankišką Europą, kuri viską daro savo jėgomis, mane stebina, kad jos dažniausiai skamba iš tų sostinių, kurios gynybos srityje daro mažiausiai“, – pridūrė jis.
Ministras nuo kadencijos pradžios 2024 metais NATO ir santykių su Jungtinėmis Valstijomis palaikymą laiko savo pagrindiniais prioritetais.
„Šaltojo karo pamoka yra ta, kad mes galime atgrasyti. Sovietai buvo atgrasyti ir Rusija gali būti atgrasyta, ir ne derybomis“, – sakė jis.
„Taigi investuokite ir parodykite, kaip stiprinate savo pajėgumus“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Zelenskis: atskleista, kokiu ginklu Rusija sugriovė daugiabutį Kyjive
20:53
Daugiabučio griūtį Kyjive, nusinešusią daugiau nei dešimt gyvybių, sukėlė vos prieš kelias savaites pagaminta raketa „Ch-101“. Tai savo vakariniame kreipimesi į tautą pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nuodugniai tiriame ginklus – raketas ir dronus – kuriuos rusai panaudojo šį kartą. Preliminariais duomenimis, į namą Kyjive pataikė raketa „Ch-101“. Ji buvo pagaminta šių metų antrąjį ketvirtį“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, tai įrodo, kad Rusija, apeidama pasaulines sankcijas, ir toliau importuoja raketų gamybai reikalingus komponentus, išteklius bei įrangą.
„Sustabdyti Rusijos sankcijų apėjimo schemas turi tapti realiu visų mūsų partnerių tikslu. Rengiame žingsnius, kurie galėtų sustiprinti mūsų bendrą atsaką – sankcijos Rusijai privalo būti skausmingesnės“, – sakė V.Zelenskis.
Užduotys oro gynybai stiprinti
V.Zelenskis informavo, kad šiandien Vyriausiojo kariuomenės vado būstinės posėdyje kartu su kariuomenės vadais, gynybos, energetikos bei vidaus reikalų ministrais ir žvalgybos atstovais buvo aptartas atsakas į šią dvi dienas trukusią ataką.
„Pirma, mūsų oro gynybos pajėgumai ir numušimo rodikliai yra gana aukšti. Kalbant apie dronus, jie siekia 93 proc. Žinoma, rodiklis turi būti dar didesnis, todėl šiandien aptarėme priemones regionuose, kurios padėtų tai pasiekti.
Suformulavau labai konkrečias užduotis tiek dėl radarų, tiek dėl kitos įrangos. Svarbu, kad mūsų priemonių kūrimas prieš „Shahed“ ir kitus dronus vyktų be pertraukų“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad su raketomis, o ypač kovoje prieš balistines raketas, situacija yra sudėtingesnė.
„Gynyba nuo balistinių raketų yra kasdienis prioritetas. Ukrainos diplomatai privalo kasdien rodyti rezultatus komunikuodami su mūsų partneriais“, – pridūrė valstybės vadovas.
Kaip pažymėjo prezidentas, artėjant pavasariui ir vasarai, naujų žingsnių reikalauja ir PURL programa.
Prezidentas: po karo Rusija stiprins kariuomenę prie Suomijos sienų
20:35
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusija stiprins savo karines pajėgas prie Suomijos sienų.
„Kai karas baigsis, Rusija stiprins pajėgas prie mūsų sienos. Ten jos turėjo karių Šaltojo karo metu, ir ten jų turės daugiau, kai šis karas baigsis. Tai realybė, su kuria turime gyventi. Todėl tam tikru etapu mums taip pat reikės pradėti kalbėtis su rusais“, – interviu 15min sakė Stubbas.
Visą interviu galite žiūrėti čia:
Suomijos prezidentas Stubbas: Ukraina turi visas kortas
20:12
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad Ukraina laimi karą, o tai suteikia galimybių, kad diplomatija gali tapti sėkmingesnė nei anksčiau.
Viešėdamas Lietuvoje, jis pakartojo mintį, kad Europos lyderiai ir Ukraina turi pradėti tartis dėl galimo dialogo su Maskva atnaujinimo.
„Ukraina laimi šį karą. Nuo gruodžio ji kas mėnesį nukovė arba sužeidė po 30–35 tūkstančius Rusijos karių. Dabar ji į Rusiją siunčia daugiau dronų ir raketų, nei Rusija sugeba atsakyti.
Pirmą kartą šiame kare balandžio mėnesį Ukraina susigrąžino daugiau teritorijos, nei Rusija užėmė. Taigi, pasitelkiant seną posakį, Ukraina turi visas kortas. Tai suteikia svertą“, - interviu 15min sakė Stubbas.
„Taigi į tokį pokalbį eitume iš jėgos pozicijos. Kur tai nuves – nežinome. Bet manau, kad geriau kalbėtis nei nesikalbėti, geriau įsitraukti nei atsitraukti“, - teigė jis.
Visą interviu galite skaityti ir žiūrėti portale 15min arba žiūrėti „YouTube“ platformoje.
Britanija skubiai siunčia oro gynybos sistemas Ukrainai po šiandieninės Rusijos atakos
19:26
Jungtinė Karalystė paspartins pažadėtos oro gynybos ginkluotės tiekimą Ukrainai, reaguodama į beprecedentę kombinuotą Rusijos ataką. Apie tai pranešė JK gynybos sekretorius Johnas Healey.
Gynybos sekretorius pastarąsias 24 valandas nesiliaujančias Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą pavadino „sukrečiančiomis“.
„Daviau nurodymą kuo skubiau paspartinti oro gynybos ir kovos su dronais sistemų pristatymą. Putino agresijos akivaizdoje mes stovime petys į petį su Ukraina. Mūsų mintys yra su ukrainiečių šeimomis“, – socialiniuose tinkluose rašė J.Healey.
Britų oro gynyba Ukrainai
Kaip pranešė UNIAN, vienas pagrindinių JK pažadų oro gynybos srityje yra sistema „Gravehawk“. Londonas planavo 15 tokių sistemų Ukrainai pristatyti dar 2025 m., tačiau pirmieji pristatymai prasidėjo tik šiemet, ir net tie – daugiausia ankstyvieji prototipai.
„Gravehawk“ – tai antžeminė oro gynybos sistema, sukurta naudoti Ukrainos turimas sovietinių raketų atsargas. Tai leidžia greitai sustiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą nuo Rusijos atakų.
JK taip pat paskelbė apie papildomas sistemas:
- „Raven“ – automatiniai priešdroniniai bokšteliai ant „Supacat“ važiuoklės su ASRAAM raketomis.
- Tūkstančiai priešlėktuvinių raketų, įskaitant lengvąsias daugiafunkces raketas (LMM).
Dalis šios ginkluotės jau yra pakeliui, tačiau nemažas kiekis – ypač didesnių paketų rėmuose – vis dar yra gamybos, paruošimo arba logistikos etapuose.
„Vengrijai visiškai nepriimtina“: Rusijos ambasadorius turėjo pasiaiškinti
18:29
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban ketvirtadienį pareiškė, kad per pokalbį su Rusijos ambasadoriumi Jevgenijumi Stanislavovu pareiškė protestą dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos Užkarpatės sritį.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
„Pasakiau Rusijos ambasadoriui, kad Vengrijai visiškai nepriimtina, jog atakuojama ir vengrų apgyvendinta Užkarpatė“, – vaizdo įraše „Facebook“ sakė A. Orban.
„Pabrėžiau, kad Rusija privalo padaryti viską, kas jos galioje, jog užtikrintų neatidėliotiną ugnies nutraukimą ir kuo greičiau pasiektų taikią bei ilgalaikę karo pabaigą“, – pridūrė ji.
Šie komentarai pasirodė po to, kai Vengrija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl masinės Maskvos atakos prieš Ukrainą, per kurią, pasak Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro, Užkarpatės sritį taikėsi beprecedentis dronų skaičius.
Per ataką išvakarėse Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 800 dronų, visoje šalyje žuvo mažiausiai 14 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Vakarų Ukrainos Užkarpatės sritis, kurioje gyvena nemaža vengrų mažuma, buvo tarp Rusijos taikinių.
Prieš karą pasisakančių rusų laukia teismas, kai tik jie grįš į Rusiją
17:55
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Ukrainą parėmę rusų emigrantai grįžę turės stoti prieš teismą, skelbia „The Moscow Times“.
Ketvirtadienį žurnalistams jis sakė: „Kalbant apie tuos, kurie išvyko, įžeidinėjo mūsų gynėjus, kenkė valstybei, padėdami nedraugiškoms šalims, finansuodami Ukrainos ginkluotąsias pajėgas – žinoma, turime suprasti, kad tokie žmonės bus teisiami. O teisėsaugos institucijos tikrai reaguos į tokių pseudopiliečių atvykimą“.
Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos Taikomųjų ekonominių tyrimų instituto skaičiavimais, prasidėjus karui iš Rusijos emigravo apie 650 000 žmonių. Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga suskaičiavo iki 900 000 išvykusiųjų.
Vladimiras Putinas teigė, kad 2023 m. į šalį grįžo 50 proc. išvykusiųjų. Tačiau Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos atliktame tyrime teigiama, kad grįžusiųjų buvo tik 10 proc.
