Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Virš Rusijos miesto – juodų dūmų stulpas: po atakos liepsnoja viena didžiausių naftos gamyklų
08:44
Praėjusią naktį Ukrainos dronai smogė „vienam iš pramonės objektų“ Riazanėje, pranešė srities gubernatorius Pavelas Malkovas. Jo teigimu, per reidą buvo apgadinti du daugiabučiai gyvenamieji namai, ant kurių nukrito numuštų dronų nuolaužos.
„Žuvo trys žmonės, o dvylika buvo sužeista, tarp jų – ir vaikai. Visiems nukentėjusiems buvo operatyviai suteikta reikalinga pagalba. Vyksta apgadintų konstrukcijų apžiūra. Organizuota gyventojų evakuacija“, – „Telegram“ platformoje rašė P.Malkovas.
Remiantis liudininkų nuotraukomis ir vaizdo įrašais, po atakos virš miesto pakilo keli juodi dūmų stulpai.
Kaip pažymi Ukrainos stebėsenos kanalas „Exilenova+“, dronų taikiniu tapo „Rosneft“ priklausanti Riazanės naftos perdirbimo gamykla. Riazanės gyventojai pranešė, kad prieš išgirsdami kelis garsius sprogimus gamyklos rajone, matė praskrendančius kelis dronus.
Tai viena didžiausių naftos perdirbimo įmonių Rusijoje, kurios pajėgumai siekia apie 17 mln. tonų naftos per metus. Naftos perdirbimo gamykla gamina visų rūšių automobilių benziną, dyzelinį kurą, aviacijos kerosiną, mazutą, suskystintas dujas ir naftos chemijos žaliavas.
Anksčiau gamykla ne kartą tapo Ukrainos smūgių taikiniu. 2025 m. lapkričio mėn. ji sustabdė veiklą po gaisro.
Nuo šių metų pavasario jau septynios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos sustabdė savo veiklą dėl Ukrainos dronų atakų. Konkrečiai, kovo 21 d. buvo sustabdyta Saratovo naftos perdirbimo gamykla, balandžio 5 d. – „Nižegorodnefteorgsintez“, balandžio 16 d. – Tuapsės naftos perdirbimo gamykla, balandžio 18 d. – Novokuibiševo naftos perdirbimo gamykla, balandžio 22 d. – Syzrano naftos perdirbimo gamykla, gegužės 5 d. – „Kirišinefteorgsintez“ ir gegužės 7 d. – „Permnefteorgsintez“.
Dėl to naftos perdirbimo apimtys Rusijos naftos perdirbimo gamyklose smuko iki mažiausio lygio nuo 2009 m. – 4,69 mln. barelių per parą.
Palyginti su praėjusiais metais, naftos perdirbimo gamyklų apkrova sumažėjo 12 proc., o palyginti su ikikariniais 2021 m. – 18 proc., arba beveik 1 mln. barelių per parą.
Reaguodama į tai, Rusijos vyriausybė sugriežtino benzino rinkos kontrolę: gegužę 11 didžiausių naftos bendrovių pasirašė susitarimus su Energetikos ministerija, pagal kuriuos vyriausybė naftos perdirbimo gamykloms kas mėnesį nustatys degalų gamybos, jų išsiuntimo į vidaus rinką, eksporto ir pardavimo biržoje planą.
Suomijos prezidentas Stubbas interviu 15min: „Ukraina laimi šį karą“
08:47
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pastaraisiais metais tapo ryškia Europos politinės scenos žvaigžde: spindesio suteikia golfo aikštyne užsimezgęs asmeninis ryšys su Donaldu Trumpu ir suomių pavyzdinis pasirengimas gintis nuo Rusijos. Baltijos šalyse tvyrant nerimui, Suomijos prezidentas ragina likti santūriems: Rusija yra nusilpusi, o Ukrainos pergalės mūšio lauke leidžia tikėtis lūžio ir diplomatijoje.
„Ukraina laimi šį karą“, – išskirtiniame interviu naujienų portalui 15min sakė Suomijos prezidentas. Jis sako, kad būtent Rusijos nesėkmės paskatino prabilti, kad Europai ateina metas grįžti prie derybų su Maskva.
Vizitą Vilniuje bėgimu paneriu pradėjęs Alexandras Stubbas pokalbyje taip pat papasakojo savo asmeninį ryšį su Lietuva ir praskleidė valstybių vadovų bendravimo užkulisius.
– Koks jūsų vertinimas, pone Prezidente: ar Rusija turi pajėgumų ir ketinimų užpulti vieną iš mūsų šalių, kad išbandytų NATO?
– Pajėgumų – akivaizdu, ketinimų – ne. Turime sumažinti šios diskusijos temperatūrą. NATO 5-asis straipsnis iš tiesų niekada nebuvo rimtai išbandytas, o vienintelis kartas, kai jį aktyvavome, buvo po Rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose.
Rusija nepasiekė savo strateginio tikslo paversti Ukrainą rusiška. Ji tapo europietiška. Ji nepasiekė savo strateginio tikslo neleisti NATO plėstis. Prie NATO prisijungė Suomija ir Švedija. Ji taip pat nepasiekė savo karinio tikslo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl drono pavojaus Helsinkio oro uostas buvo trumpam sustabdęs skrydžius
08:09
Helsinkio oro uostas penktadienį buvo trims valandoms sustabdęs oro eismą, Suomijos pareigūnams įspėjus, kad oro erdvėje gali būti dronas.
Oro uostas buvo sustabdęs eismą nuo 4 iki 7 val. ryto, kai saugumo institucijos paskelbė pavojaus signalą pietiniame Ūsimos regione dėl galimo drono tame rajone.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo anksčiau penktadienį teigė, kad pietiniame Ūsimos regione paskelbtas pavojaus signalas, o gynybos pajėgos sustiprino stebėjimą, gavus pranešimų apie galimą droną šioje vietovėje.
Vėliau jis patikino, kad pavojaus nebėra. Daugiau informacijos jis nepateikė.
„Nors skrydžiai vėl vykdomi, dėl sutrikimų penktadienį, gegužės 15 dieną, skrydžiai vėluos ir bus atšaukti. Rytiniai vėlavimai taip pat gali paveikti išvykstančius ir atvykstančius skrydžius vėliau po pietų“, – teigiama Helsinkio oro uosto pranešime.
„Viskas degė. Žmonės klykė“: skelbiama, kiek aukų pareikalavo masinė Rusijos ataka
06:30 Atnaujinta 07:24
Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienio rytą pranešė, kad per išvakarėse surengtą masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės.
Ketvirtadienį sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po kelias valandas trukusių galingų sprogimų ir dangų nušvietusių blyksnių Kyjivo gyventojai bėgo slėptis į metro stotis.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 atakos dronus ir 56 raketas, daugiausia į Kyjivą, ir pridūrė, kad oro gynybos daliniai numušė 652 dronus ir 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės klykė (...) žmonės šaukė“, – netoli sugriauto sovietinių laikų gyvenamojo namo AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, vis dar vilkintis naktiniais marškiniais su kraujo dėmėmis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sostinėje apgadinta 20 objektų, įskaitant gyvenamuosius namus, mokyklą, veterinarijos kliniką ir kitą civilinę infrastruktūrą.
„Kyjive vis dar vyksta darbai pastato, į kurį pataikė Rusijos raketa, vietoje – ji tiesiog sulygino su žeme gyvenamąjį namą nuo pirmo iki devinto aukšto“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.
Per atakas žuvo 21 žmogus, įskaitant tris vaikus, penktadienio rytą pranešė Ukrainos pagalbos tarnyba, atnaujindama anksčiau skelbtą informaciją apie 16 žuvusiųjų.
Iš vieno sugriauto gyvenamojo namo griuvėsių ištraukti septyni kūnai – trijų vyrų, trijų moterų ir jaunos merginos, pranešė policija.
Dar 45 žmonės buvo sužeisti.
Balistinis iššūkis
Per Rusijos atakas taip pat sužeista žmonių pietiniuose Odesos ir Chersono regionuose bei rytinėje Charkivo srityje.
„Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų apie šį smūgį“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina pranešė numušusi 94 proc. visų dronų ir 73 proc. Rusijos paleistų raketų.
„Sunkiausias iššūkis yra gintis nuo balistinių raketų“, – teigė jis.
Mirtinas atakas pasmerkė daugybė Ukrainos sąjungininkių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Estiją, Latviją, Suomiją, Nyderlandus, Moldovą ir Slovakiją.
„Bombarduodama civilius gyventojus, Rusija demonstruoja ne tiek savo jėgą, kiek silpnumą: jai trūksta sprendimų kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad atakos Kyjive rodo, jog Rusija „atvirai tyčiojasi“ iš pastangų užbaigti karą.
Daugiau nei prieš ketverius metus į Ukrainą įsiveržusi Rusija pareiškė, kad raketų ir dronų banga buvo nukreipta į su kariuomene susijusius objektus ir energetikos objektus, aprūpinančius Ukrainos kariuomenę.
Šis konfliktas yra baisiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, per jį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Chaotiškos gelbėjimo scenos
Ketvirtadienį auštant AFP žurnalistai tapo chaotiškų scenų liudininkais, kai gelbėtojai kasėsi per sugriuvusio gyvenamojo namo nuolaužų krūvas.
Buvo matyti, kaip pagalbos tarnybų darbuotojai iš įvykio vietos traukia per smūgius sužeistus ir žuvusius žmones, o gyventojai verkė laukdami žinių apie savo artimuosius ir kaimynus.
Ši ataka yra naujausias smūgis pastangoms užbaigti konfliktą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę tarpininkavo sudarant trijų dienų paliaubas tarp Kyjivo ir Maskvos, taip suteikdamas menkų vilčių dėl taikos.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas taip pat užsiminė, kad karas gali eiti į pabaigą.
Tačiau trumpas paliaubas aptemdė kaltinimai pažeidimais, ir abi pusės iškart po to atnaujino atakas.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido daugiau nei 1,5 tūkst. dronų, pranešė Kyjivo oro pajėgos.
Kremlius atmetė idėją, kad praėjusį šeštadienį išsakyti nekonkretūs V. Putino komentarai, jog karas „artėja prie pabaigos“, reiškia, kad Maskva sušvelnins savo poziciją.
Trečiadienį jis pakartojo savo reikalavimą, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, prieš pradedant paliaubas ir plataus masto taikos derybas.
Kyjivas atmetė tokį žingsnį kaip prilygstantį kapituliacijai.
Kyjivas paragino D.Trumpą aptarti konflikto užbaigimą per šią savaitę Pekine vyksiančius susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
„Ši barbariška ataka tokio svarbaus viršūnių susitikimo metu rodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Vietoj taikos ir vystymosi Maskva siekia agresijos ir teroro“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ketvirtadienį Rusijos dronai taip pat smogė Jungtinių Tautų (JT) automobiliui pietiniame Ukrainos mieste Chersone, sakė V.Zelenskis, kaltindamas Maskvą sąmoningai į jį nusitaikius, tačiau pridūrė, kad aukų išvengta.
