- Putinas nustebino: pasiteisino, kodėl smogė okupuotai Donecko sričiai „Orešniku“
- Zelenskio laiškas Putinui: beveik pusę savo metų valdžioje praleidote kariaudamas su Ukraina
- Kremliaus reakcija į Zelenskio laišką: kviečia į Maskvą
- Ukraina pigiu dronu sunaikino Rusijos Baltijos laivyno laivą už 400 milijonų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskio laiškas Putinui: beveik pusę savo metų valdžioje praleidote kariaudamas su Ukraina
08:03
Ketvirtadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė laišką, kuriuo kreipėsi į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
Kai prieš daugiau nei 26 metus atėjote į valdžią Rusijoje, daugelis žmonių Ukrainoje žiūrėjo į jus palankiai. Taip buvo. Bet tai jau praeitis.
Dabar didžioji dauguma ukrainiečių palankiai vertina tai, kad mūsų tolimojo nuotolio dronai, įveikę daugiau nei 1 000 kilometrų atstumą, apsilankė jūsų forumo atidaryme Sankt Peterburge. Kaip puikiai žinote, tas atstumas nėra mūsų galimybių riba.
Per 26 metus, kuriuos praleidote valdžioje, visiškai pasikeitė Ukrainos ir Rusijos santykių darbotvarkė. Nuo diskusijų apie prekybą ir kitus civilinius reikalus mūsų tautos perėjo prie beveik išskirtinio kalbėjimo apie smūgius ir nuostolius.
Beveik pusę savo 26 metų valdžioje praleidote kariaudamas su Ukraina.
Kad ir ką sakytumėte apie NATO, geopolitiką ar rusų kalbą, šis karas yra jūsų asmeninis pasirinkimas – karas be tikros priežasties. Būtent taip jį prisimins istorija.
Tie metai galėjo būti visai kitokie.
Dažnai girdime, kad jums šis karas yra priimtinas. Žinoma, ne tais atvejais, kai kalbama apie jūsų rezidencijos Valdajuje saugumą ar paradą Maskvoje. Jums brangi jūsų paties gyvybė.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Pentagonas bijo Rusijos atsako – Vokietija gali likti be raketų
10:06
Tikėtina, kad Pentagonas atšauks planą siųsti „Tomahawk“ raketas į Vokietiją. Pasak „Politico“, taip gali nutikti iš dalies dėl to, kad pareigūnai baiminasi, jog Rusija tai vertins kaip eskalaciją. Toks ilgai planuoto susitarimo su viena iš didžiausių Amerikos sąjungininkių atšaukimas būtų beprecedentis.
Pasak dviejų Europos ir vieno amerikiečių pareigūno, JAV baiminasi, kad Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jei prezidento Donaldo Trumpo administracija įgyvendins planą dislokuoti šias galingas raketas viduryje žemyno.
Sprendimas jų nesiųsti atšauktų susitarimą, sudarytą prezidento Joe Bideno kadencijos metu, ir paliktų Berlyną be gynybos priemonių, kurios, kaip teigia Vokietijos lyderiai, jiems labai reikalingos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kruvino karo kaina: Rusijoje užsiminta apie naujų mokesčių įvedimą
09:37
Rugsėjį kartu su kitų metų Rusijos biudžeto projektu gali būti pateikti pasiūlymai dėl viršpelnio mokesčio ir naujų akcizų įvedimo, sako Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) vadovas Aleksandras Šochinas. Taip jis kalbėjo Sankt Peterburgo ekonomikos forume (SPIEF).
Diskusijos moderatorius, konsultacinės bendrovės „Kept“ mokesčių ir teisinio konsultavimo vadovas Michailas Orlovas paklausė A.Šochino, ar per pastaruosius trejus metus keisdama mokesčius vyriausybė atsižvelgė į verslo interesus ir pageidavimus.
„Girdėjau, kad 2024 m. gruodį finansų ministras [Antonas] Siluanovas pasakė, kad visos naujovės kruopščiai aptariamos su verslu, ypač su RSPP. Taigi manau, kad į daugelį RSPP pateiktų pasiūlymų buvo atsižvelgta“, – sakė M.Orlovas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
A.Šochinas atsakė, kad „didinant mokesčių tarifus, pelno ir PVM mokesčius“ buvo „atsižvelgta į RSPP pasiūlymus“. Pastarųjų metų pokyčius A.Šochinas pavadino „nuolatiniu mokesčių sistemos koregavimu“ siekiant papildyti biudžetą.
„Tai, kad jie nesiklauso, yra faktas“
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 3 žmonės
09:27
Per Rusijos smūgius keliuose Ukrainos regionuose žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai.
Chersono miesto karinės administracijos vadovo Jaroslavo Šanko teigimu, ketvirtadienio vakarą per Rusijos dronų smūgius pietiniame Ukrainos Chersono mieste žuvo 75 metų vyras.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad per drono smūgį Zaporižioje taip pat žuvo moteris, o dar 16 žmonių buvo sužeisti.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Hanža penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė, kad per Rusijos dronų ir artilerijos atakas Dnipropetrovsko Pavlohrado rajone žuvo moteris.
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Konotopo mieste per Rusijos smūgius buvo sužeisti trys vaikai, „Telegram“ parašė meras Artemas Semenichinas.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija penktadienio rytą pranešė, kad praėjusią naktį virš įvairių regionų perėmė ir sunaikino 123 Ukrainos dronus.
Ukrainos oro pajėgos teigė naktį numušusios 198 Rusijos dronus.
Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais intensyvina oro smūgius vienas prieš kitą, o JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms užbaigti jau penktus metus vykstantį karą vis dar nepavyksta pasiekti proveržio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį retame atvirame laiške Vladimirui Putinui pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą su Rusijos vadovu, o šis kiek anksčiau pripažino, kad po virtinės Ukrainos atakų Maskvai reikia sustiprinti savo oro gynybą.
Ukraina pigiu dronu sunaikino Rusijos Baltijos laivyno laivą už 400 milijonų
09:11
Rusijos Baltijos jūros karinio laivyno korvetei „Boikij“ po trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengto tolimojo nuotolio drono FP-1 smūgio prieš Konštato karinę bazę prie Sankt Peterbugo padaryti kritiniai pažeidimai. Analitikų vertinimu, šis smūgis iš esmės reiškia laivo sunaikinimą, rašo naujienų portalas „Defence Express“.
Nauji vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kilęs gaisras laive, nukentėjusiame birželio 3 d. Kronštato laivų statyklos sausajame doke, atskleidė sunaikinimo mastą iškart po smūgio – dar prieš pradedant aktyvią gesinimo operaciją. Būtent tai, kaip pažymima, leido tiksliau įvertinti pradinę pažeidimo būklę.
Iš paskelbtos vaizdinės medžiagos matyti, kad korvetės bokštelio ir stiebo konstrukcija įgriuvo į korpuso vidų. Jame buvo įrengtos pagrindinės laivo radijoelektroninės sistemos: apžvalginis radaras „Furke-2“, taikinių nustatymo radaras „Monument-A“, navigaciniai radarai MR-231-2, radijoelektroninės kovos kompleksas TK-25.
Dėl konstrukcijos griuvimo taip pat buvo pažeisti priešlaivinių raketų Ch-35 komplekso „Uran“ paleidimo įrenginių elementai.
Anot analitikų, gaisras išplito laivo vidinėse patalpose už vairinės – būtent ten yra ginklų ir laivo sistemų valdymo postai. Pažymima, kad ugnis užfiksuota ir ten, kur yra įgulos gyvenamosios patalpos. Be to, korpuse matomos deformacijos, kurios gali liudyti apie vidinį sprogimą.
Pažeista ir „Paket-NK“ komplekso – 324 mm prieštorpedinių pabūklų, esančių šalia mašinų skyriaus – įrengimo zona.
Liudytojų teigimu, gaisrui gesinti buvo panaudoti 4–5 hidrantai, tačiau gesinimo pradžioje ugnis jau aktyviai plito korpuso viduje.
Ekspertai pažymi, kad ilgalaikė aukšta temperatūra lemia metalo stiprumo praradimą, o tolesnis užpylimas vandeniu – pagreitintą koroziją, todėl laivo atstatymas tampa itin problemiškas.
Remiantis turimais duomenimis, smūgis buvo suduotas Ukrainos tolimojo nuotolio dronu FP-1, kurio vertė siekia apie 55 tūkst. dolerių. Tuo tarpu 20380 projekto korvetės vertė 2021 m. duomenimis yra 350–400 mln. dolerių.
Dronas įveikė daugiau nei 900 km iki tikslo, po ko, kaip pabrėžia eskpertai, laivą faktiškai išvedė iš rikiuotės.
Kremliaus reakcija į Zelenskio laišką: kviečia į Maskvą
08:55
Kremliaus šeimininko atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienio vakarą sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtą atvirą laišką, kuriame siūloma surengti asmeninį susitikimą su Vladimiru Putinu.
Kaip cituoja naujienų agentūra „Interfax“, jis pakartojo, kad Ukrainos vadovas gali atvykti į Maskvą.
„Zelenskis gali atvykti į Maskvą bet kuriuo metu. Prezidentas Putinas pasakė, kad, jeigu Zelenskis nori pasikalbėti, jis gali atvykti į Maskvą ir tai padaryti“, – atšovė D.Peskovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V.Putinas dar neturėjo laiko susipažinti su laišku, tačiau, pasak atstovo spaudai, Kremlius perskaitė kreipimąsi.
„Taip, mes jį matėme. Jis (V.Zelenskis. – red.past.) jį paskelbė tuo metu, kai vyko renginys su prezidentu. Prezidentas dar neturėjo galimybės su juo susipažinti. Aš tokią galimybę turėjau“, – paaiškino D.Peskovas ir pridūrė, kad V.Putinui bus pranešta apie V.Zelenskio laišką.
Savo kreipimesi Ukrainos lyderis pateikė konkrečius pasiūlymus: nutraukti ugnį palei visą fronto liniją ir surengti tiesioginį susitikimą su V.Putinu neutralioje teritorijoje. Maskva anksčiau ne kartą atmetė šią idėją, siūlydama V.Zelenskiui atvykti į Maskvą.
Tuomet Kyjivas atsisakė nurodydamas tokios iniciatyvos absurdiškumą.
„Ukrainos vadovui jūsų sostinėje, kaip ir Rusijos vadovui Kyjive, nėra ką veikti“, – laiške pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pasiūlė apsikeisti belaisviais pagal formulę „visi už visus“, grąžinti išvežtus civilius gyventojus ir vaikus ir atkreipė dėmesį į Rusijos visuomenės nuovargį nuo vykstančio karo, nurodydamas ekonominius sunkumus Rusijoje, įskaitant benzino trūkumą ir kainų kilimą.
Perduos laišką
Ukraina diplomatiniais kanalais oficialiai perduos prezidento V.Zelenskio laišką V.Putinui, ketvirtadienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tikimės išsamaus atsakymo į šį pasiūlymą. Atėjo laikas užbaigti šį karą. Atėjo laikas pasirinkti taiką“, – pabrėžė A.Sybiha.
Ši šalis – silpniausia grandis Europos gynyboje: Rusija jau kvėpuoja jai į nugarą
08:33
Buvo ankstus gegužės sekmadienio rytas. Du jūreiviai žvelgė pro žiūronus nuo karinių jūrų pajėgų laivo tiltelio, šiam patruliuojant Airijos jūroje.
Skenuodama horizontą kapitonė leitenantė Maria O'Callaghan navigaciniame ekrane parodė į daugybę linijų, žyminčių povandeninius elektros kabelius ir dujotiekius, kurie driekiasi tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos.
Airijos laivo „George Bernard Shaw“ įgula dairėsi, ar nepamatys, ko nors neįprasto, o kapitonė ekrane stebėjo didelį laivą, gabenantį suskystintas gamtines dujas. Tas laivas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašą, tačiau įgula iš anksčiau vykdyto jo stebėjimo žinojo, kad jis plaukia į šiaurę Rusijos uosto link, vos aplenkdamas Airijos teritorinius vandenis.
Virš Europos susitvenkusios hibridinės grėsmės iš įsidrąsinusios Maskvos, kuomet laivai, bandantys apeiti Vakarų sankcijas, toliau plaukioja į Rusiją ir iš jos, fone toks patruliavimas yra dalis sustiprintos Airijos kampanijos, kuria siekiama atidžiau stebėti ją supančius vandenis.
Jungtinėms Valstijoms atsitraukiant iš ilgamečių aljansų Europoje, ekspertai įspėja, kad maža salų valstybė, turinti vos 7500 nuolatinių pajėgų karių, gali tapti silpnąja Europos gynybos grandimi. Šis pavojus pažadino Airijos vyriausybę, kuri suskubo modernizuoti ir stiprinti savo gynybą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas nustebino: pasiteisino, kodėl smogė okupuotai Donecko sričiai „Orešniku“
08:27 Atnaujinta 08:36
Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija okupuotoje Donecko srityje įvykdė smūgį „Orešnik“ raketa. Tikėtina šio smūgio filmuota medžiaga pasirodė tą pačią dieną, kai tokio paties tipo raketa buvo smogta Bila Cerkvos miestui netoli Kyjivo. Tačiau ši informacija kol kas oficialiai nebuvo nepatvirtinta. Netgi kariniai ekspertai abejojo, ar smūgis buvo įvykdytas.
V.Putinas teigė, kad „Orešnik“ smūgiai Ukrainoje buvo vykdomi siekiant išbandyti naujus ginklus. Toks pat tikslas buvo ir praėjusį kartą.
„Tiesiog smogė ten, kur buvo patogu, kad pamatytų rezultatus. Tai galioja Bila Cerkvai, o juo labiau DNR teritorijai, esančiai pagrindinio įtvirtinimo perimetre. Tada mes liepėme savo dronams skristi ten, į šią pašiūrę, į kurią pataikėme, ir tiesiog pažiūrėjome, kaip išdėstyti dalijamieji blokai. Suskaičiuota milimetro tikslumu. Tai mums svarbu, kad ateityje galėtume priimti sprendimą dėl visaverčio „Orešniko“ naudojimo prieš nustatytus taikinius, taip pat ir miestų užstatymo zonoje“, – teisinosi V.Putinas.
Kas buvo žinoma anksčiau
„Orešnik“ smūgis Bila Cerkvai, esančiai už 90 km nuo Kyjivo, buvo suduotas gegužės 24 d. Prieš tai Rusijos kariuomenė „Orešnik“ smogė du kartus – 2024 m. lapkritį Dnipre ir sausį Lvivo srityje.
Vėliau Ukrainos „telegram“ kanalas „єRadar“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas antrojo „Orešniko“ kritimas Donecko apylinkėse. Ukrainos OSINT projektas „KiberBorošno“ nustatė, kad filmuotoje medžiagoje matomas nebaigtas statyti prekybos centras „Rose Park“ Donecke. Projektas pažymėjo, kad „neįmanoma nustatyti, kur tiksliai įvyko smūgis“.
Vis dėlto Ukrainos pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas sakė, kad „oficialiai patvirtintas tik vienas „Orešnik“ paleidimas – į Kyjivo sritį“.
Buvo panašu į „Orešniką“
Krentantys blokai vaizdo įraše atrodo taip pat, kaip ir kituose „Orešnik“ antskrydžių vaizdo įrašuose, tuo metu portalui „Agentstvo“ sakė Rusijos branduolinio ginklo projekto vadovas Pavelas Podvigas. Kartu jis pareiškė sąlygą, kad „nieko negalima tiksliai patvirtinti“.
Vizualiai tai, kas matoma vaizdo įraše, panašu į „Orešnik“, sakė tyrimų projekto „Conflict Intelligence Team“ (CIT) atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. „Tačiau nerimą kelia tai, kad vaizdo įrašas yra vienintelis (nesame tikri dėl geolokacijos) ir negalėjome rasti jokių pėdsakų vietoje ar vietinių gyventojų pranešimų. Dėl to viešų duomenų kiekis neleidžia daryti užtikrintų išvadų“, – tuomet rašė analitikas.
Latvijos kariuomenės vadas atvirai: įvardijo Rusijos galimybių langą pulti NATO
08:10
Rusija įgijo pranašumą kovoje su NATO naudojant dronus ir iki 2028 m. pabaigos gali siekti pasinaudoti galimybių langu įsiveržti į Baltijos šalis, duodamas interviu laikraščiui „Financial Times“ įspėjo Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas.
Kalbėdamas su žurnalistais, jis atkreipė dėmesį, kad Maskvos pranašumas slypi ne geresnėje technologijoje, o gebėjime gaminti dronus dideliu mastu ir greitai juos pritaikyti karo metu.
„Jų pranašumas – bepiločių orlaivių pritaikomumas, – pabrėžė generolas. – Jie gali greitai papildyti atsargas, turėti didelius kiekius dideliu mastu“.
K.Pudanas perspėjo, kad Rusija gali pasinaudoti lėtu Europos persiginklavimo tempu, nes dauguma kariuomenės modernizavimo programų turėtų įsigalioti tik apie 2029 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas atmeta Vakarų perspėjimus: pavadino tai „nesąmone“
07:05
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė Vakarų perspėjimus, kad Rusija galėtų kelti grėsmę NATO valstybėms ar net užpulti Aljansą, tokius teiginius pavadindamas „nesąmone“.
Kalbėdamas su didžiųjų tarptautinių naujienų agentūrų atstovais Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo metu, Putinas pareiškė:
„Mano nuomone, tai ne tik nesąmonė – tai sąmoninga provokacija.“
Rusijos vadovas apkaltino Vakarų valstybes dirbtinai kuriant grėsmės naratyvą, kuris, jo teigimu, „realybėje apskritai neegzistuoja“.
Pasak Putino, tokių pareiškimų tikslas yra įtikinti savo šalių gyventojus skirti daugiau lėšų gynybai.
„Siekiama priversti savo šalių gyventojus daugiau išleisti gynybai“, – sakė jis.
V.Putinas taip pat teigė esąs nustebęs, kad kai kurie europiečiai tiki tokiais perspėjimais:
„Tai būtų juokinga, jei nebūtų taip liūdna. Kiekvienas, kuris mano, kad Rusija galėtų užpulti NATO teritoriją, turėtų savęs paklausti: kam to reikėtų?“
Vis dėlto Vakaruose tokie Kremliaus patikinimai dažnai vertinami skeptiškai. Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., Kremlius taip pat ne kartą neigė planuojantis karinį puolimą.
Dėl šios priežasties daugelis NATO šalių ir jų žvalgybos institucijų atsargiai vertina Rusijos pareiškimus apie tariamą neketinimą pulti Aljanso. Nors šiuo metu nėra viešų požymių, kad Rusija ruoštų tiesioginį puolimą prieš NATO, Vakarų valstybės argumentuoja, jog būtent Rusijos karas Ukrainoje ir ankstesni Kremliaus neigimai verčia rimtai vertinti galimas ilgalaikes grėsmes.
Zelenskio laiškas Putinui sulaukė Trumpo reakcijos: „Būtų nuostabu“
06:28 Atnaujinta 08:08
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvirą laišką Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui. Savo nuomonę jis išsakė bendraudamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, rašo portalas „Unian“.
Visų pirma, D.Trumpas palaikė idėją surengti asmeninį abiejų šalių lyderių susitikimą ir teigė, kad galimybė jiems susitikti jį labai džiugina.
„Būtų nuostabu, jei Zelenskis ir Putinas susitiktų deryboms“, – sakė Baltųjų rūmų vadovas.
Be to, jis pridūrė, kad: „Jie abu yra labai geri žmonės.“
D.Trumpas taip pat pažymėjo, kad be JAV paramos Ukraina iki šiol nebūtų galėjusi tęsti kovos.
„Be mūsų kariuomenės ir mūsų technikos Ukraina šiandien negalėtų tęsti kovos. Be tos technikos, kurią jai suteikiau, Ukraina nebūtų išsilaikiusi nė dienos ar dviejų“, – pabrėžė D.Trumpas.
JAV prezidentas pareiškė, kad tikisi abipusių Ukrainos ir Rusijos kompromisų siekiant užbaigti konfliktą.
„Aš pasiūliau šias nuolaidas ir, žinote, įdėjome į tai nemažai pastangų. Noriu, kad kiekviena pusė padarytų tam tikrų nuolaidų, ir manau, kad jos tai padarys“, – sakė D.Trumpas.
