Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tūkstančiai rusų įstrigo Sočio oro uoste: veikė vos 8 minutes
09:42
Nuo penktadienio dėl Ukrainos dronų atakų sustabdyta Rusijos Sočio oro uosto veikla. Tūkstančiai keleivių jau keletą dienų negali išskristi iš šio kurortinio miesto, skelbia platformos „Telegram“ kanalai.
Pažymima, kad per šį laiką oro uostas iš viso buvo atidarytas tik 8 minutes. Užlaikyti 39 atvykimo skrydžiai, išvykimo – 37, dar 17 atšaukti.
Terminaluose susidarė didžiulė žmonių spūstis. Praktiškai nėra laisvos vietos: keleiviai priversti sėdėti ir gulėti tiesiai ant grindų, naudodami rankšluosčius ir kelioninius kilimėlius.
„Nėra nė vienos laisvos kėdės. Žmonės guli ant grindų. Nėra jokio aiškumo. Ekranai tušti“, – pasakojo viena iš keleivių naujienų portalui „93.Ru“.
Remiantis kanalo „Maš“ informacija, dėl perkrovos oro uoste neveikia liftai, salėse tvanku, užfiksuoti galvos svaigimo atvejai.
Dalis lėktuvų nukreipiama į atsarginius aerodromus: pavyzdžiui, skrydis Maskva – Sočis iš pradžių buvo nukreiptas į Astrachanę, o vėliau – į Mineralinius Vandenis. Į kai kuriuos skrydžius registracija nevykdoma, o keleiviai negauna aiškių pranešimų ir iš esmės nesupranta, kaip elgtis, rašo portalas „Bloknot“.
Pasak oro uosto spaudos tarnybos, oro linijų ir oro uosto tarnybos dirba sustiprintu režimu, kad stabilizuotų tvarkaraštį.
Tačiau pranešime tradiciškai nepripažįstama, kad oro uostas susiduria su sunkumais: „Visos operacijos – nuo registracijos iki įlaipinimo – vyksta įprastai.“
Toks didelio masto susisiekimo oru sutrikdymas dėl dronų atakų vyksta ne pirmą kartą.
Gegužės pradžioje, pagal naujienų portalo „Novaja Evropa“ skaičiavimus, Maskvos Vnukovo, Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostuose buvo užlaikyta apie tūkstantis išvykstančių skrydžių ir daugiau nei 1200 atvykstančių, dar apie 300 buvo atšaukti.
Tuomet keleiviai taip pat ištisą parą praleido terminaluose be aiškios informacijos, miegojo ant grindų ir bandė rasti alternatyvius maršrutus.
Europa iškėlė 5 sąlygas Vladimirui Putinui
11:17
Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareikalavo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nedelsiant nutrauktų ugnį ir pradėtų derybas dėl taikos Ukrainoje.
Bendras Keiro Starmerio, Friedricho Merzo ir Emmanuelio Macrono pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai praėjusią savaitę V.Putinas atmetė prezidento V.Zelenskio atvirą laišką, kuriame šis pasiūlė surengti asmeninį susitikimą irsusitarti dėl karo nutraukimo.
Remiantis bendru pareiškimu po lyderių susitikimo Londone, taikos susitarime Rusijai bus iškeltos 5 sąlygos, su kuriomis ji turės sutikti, kad būtų užtikrinta „teisinga ir tvirta taika“, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak straipsnio, Europa reikalauja, kad Rusija nedelsiant ir visiškai nutrauktų karo veiksmus, sustabdyti kovas palei dabartinę fronto liniją, kuri taptų atskaitos tašku, jėga nekeičiant tarptautinių sienų, suteikti Ukrainai saugumo garantijas, išlaikyti įšaldytą šimtų milijardų dolerių vertės Rusijos turtą, kol ji atlygins Ukrainai karo metu padarytą žalą. Taip pat pabrėžiama, kad turi būti užtikrinti Europos saugumo interesai.
Vadinamojo „eurotrejeto“ lyderiai pritarė V.Zelenskio idėjai surengti tiesiogines derybas tarp jo ir V.Putino, į kurias aktyviai įsitrauktų JAV ir Europos šalys.
„Rusija nelaimi mūšio lauke, o mūsų vidutinio ir didelio nuotolio smūgiai riboja jos galimybes plėsti agresiją, – pareiškė Ukrainos prezidentas. – Tačiau [Ukrainai] taip pat ypač svarbu užtikrinti apsaugą nuo balistinių grėsmių, kuriomis rusai terorizuoja mūsų miestus ir bendruomenes.“
Pasak prezidento, premjerui K.Starmeriui jis pasakė, kad Ukrainai reikia daugiau raketų oro gynybos sistemoms. Lyderiai taip pat aptarė diplomatijos aktyvinimo būdus ir Europos vaidmenį taikos proceso metu.
„Ukrainos prioritetas visada buvo užtikrinti stiprią Europos poziciją ir balsą derybose“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Savo ruožtu Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad sąjungininkai turi sustiprinti spaudimą Rusijai, nes šalyje pastebimi „kai kurie pokyčiai“, liudijantys apie augantį nepasitenkinimą karo tęsimu. Europai būtina parodyti daugiau strateginės kantrybės, sakė ji prieš pirmadienį vyksiantį ES šalių gynybos ministrų susitikimą:
„Ne mes turime reikalauti, o pati Rusija turi pradėti derybas su mumis, nes ji taip pat nori užbaigti šį karą. Pradėkime nuo ugnies nutraukimo“, – pažymėjo K.Kallas.
„Tai – smūgis Rusijai“: Armėnijos valdančioji partija laimėjo rinkimus
10:55
Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai.
Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi.
Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc. balsų surinkusį Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“.
Šiuos skaičius Centrinė rinkimų komisija paskelbė visoms rinkimų apylinkėms pranešus savo rezultatus.
Paskelbė pergalę
Anksčiau pirmadienį N.Pašinianas paskelbė pergalę rinkimuose ir pažadėjo tęsti suartėjimą su Vakarais.
N.Pašinianas pasidžiaugė savo partijos „istorine pergale, užtikrinsiančia Armėnijos amžinybę ir vystymąsi“.
Jis pažadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“, kartu plėtojant Armėnijos santykius su Rusija.
Jis taip pat pažadėjo „galutinai išnaikinti kriminalinę oligarchinę sistemą Armėnijoje“. Jis pabrėžė, kad „šių jėgų lyderiai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
„Smūgis Rusijos lūkesčiams“
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje sėkmingai numuštas dronas: paaiškėjo, kokios NATO šalies naikintuvai jį sunaikino
10:54
Latvijos kariuomenė paskelbė, kad sąjungininkų naikintuvai sėkmingai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.
Pranešimas socialiniame tinkle „X“ pasirodė 10 val. 18 min. (ir Lietuvos laiku).
Konkreti šalis, kuri padėjo numušti droną, nėra minima, tačiau kariškiai prie pranešimo pridėjo Prancūzijos ir Latvijos vėliavas.
Droną numušė Prancūzijos naikintuvai
„Ačiū mūsų NATO sąjungininkams iš Prancūzijos!
Ačiū, mūsų Prancūzijos sąjungininkai, už tai, kad numušėte droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę! #WeAreNato ir #StongerTogether“, - socialiniame tinkle „X“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sužlugdė Rusijos bandymą nužudyti: už šio pareigūno mirtį – 100 tūkst. dolerių
10:32
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią pasikėsinimui nužudyti aukšto rango karinės žvalgybos pareigūną ir sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų agentą, skelbia Ukrainos nacionalinė policija.
Kaip nurodė RBK šaltiniai, bandyta nužudyti karinės žvalgybos atstovą spaudai Andrijų Jusovą.
Kaip nustatė Kriminalinės policijos departamento pareigūnai, Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo 38-erių metų Kyjivo gyventoją ir pažadėjo jam atlygį už sunkaus nusikaltimo įvykdymą.
Tyrimo duomenimis, už vieno iš Ukrainos karinės žvalgybos struktūrinio padalinio vadovų likvidavimą vyrui buvo pasiūlyta 100 tūkst. dolerių. Teigiama, kad vyrui jau buvo sumokėtas 10 tūkst. dolerių avansas.
Nustatyta, kad užverbuotas agentas, kuris anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už turtinius nusikaltimus, turėjo organizuoti užsakyto nužudymo įvykdymą.
Ruošdamasis nusikaltimui, jis rinko informaciją apie pareigūną, studijavo jo judėjimo maršrutą, rutiną, gyvenamąją vietą, transporto priemones ir aplinkinę infrastruktūrą.
Įtariamasis norėjo nužudyti A.Jusovą, pasitelkęs pirmojo asmens vaizdo (FPV) droną, ir pradėjo ieškoti vykdytojo, turinčio dronų valdymo įgūdžių. Tačiau savo plano įgyvendinti jis nespėjo.
Kriminalinės policijos pareigūnai ir tyrėjai, pasitelkę specialiųjų pajėgų paramą, sulaikė įtariamąjį.
Kratos metu jo gyvenamojoje vietoje teisėsaugos pareigūnai paėmė mobiliuosius telefonus, GPS sekimo įrenginį, automobilį ir kitus daiktinius įrodymus.
Tyrėjai pranešė sulaikytam asmeniui apie įtarimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 14 straipsnio 1 dalį ir 115 straipsnio 2 dalį – tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų rengimą.
Šio straipsnio sankcija numato bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šiuo metu vyksta tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti kitas asmenis, kurie gali būti susiję su pasikėsinimo rengimu. Ikiteisminis tyrimas tęsiasi.
Latvijos kariuomenė: oro erdvėje kilo grėsmė
10:01
Latvijos kariuomenė išplatino pranešimą apie kilusią grėsmę šalies oro erdvėje.
„Eikite į vidų, laikykitės „dviejų sienų“ principo! Sekite oficialius pranešimus. Jei pastebėsite žemai skraidantį ar įtartiną objektą, nepriartėkite prie jo ir skambinkite 112!
Apie grėsmės pabaigą informuosime jus“, – sakoma Latvijos ginkluotojų pajėgų pranešime.
Ukrainos dronų būrys, kokio pasaulis dar neregėjo: metų pabaigoje rusams baimės bus daugiau
09:31
Jis lėtai slenka į priekį, ieškodamas slaptaviečių. Taip beveik tyliai priartėja prie rusų kareivių slėptuvės. Po kelių sekundžių pasigirsta galingas sprogimas. Tačiau tai padaro ne Ukrainos karys, o ukrainiečių antžeminis dronas. Šios palyginti mažos mirtinos „staigmenos“ fronto linijoje jau nebėra didelė retenybė, tačiau vis dar stebina, kaip ukrainiečiai šiuos dronus geba pasiųsti į rusų užnugarį.
„Dešimt–penkiolika kilometrų“, – „Postimees“ pasakojo Ukrainos sausumos pajėgų 3-iosios šturmo brigados karininkas, kurio šaukinys Makaras, apie tai, kaip giliai už fronto linijos jų antžeminiai dronai šiandien gali nukeliauti.
„Tikiu, kad iki metų pabaigos mes galėsime nukeliauti 50 kilometrų už priešo linijų“, – vėliau priduria Makaras.
27-erių Makaras vadovauja atskirai kuopai 3-iosios brigados Sausumos dronų batalione, kurios vienintelė užduotis – vykdyti puolamąsias operacijas naudojant UGV, arba sausumos dronus.
Ši kuopa, žinoma kaip NC13, yra, kaip teigiama, pirmoji ir vienintelė tokio tipo ne tik Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, bet ir visame pasaulyje.
Leidinys „Postimees“, kurio žurnalistas lankėsi fronte, pasakoja, kaip veikia šis ukrainiečių dalinys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo vieną didžiausių naftos saugyklų Kaukaze – kilo didžiulis gaisras
07:34
Ukrainos kariuomenė pirmadienio naktį surengė dar vieną smūgių bangą Vakarų Rusijoje ir Rusijos okupuotuose regionuose, pataikydama į kelias naftos bazes ir elektros pastotes, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai. Juos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai, kylantys iš Gruševaja Balkos naftos bazės teritorijos Rusijos Novorosijsko mieste. Ši bazė yra didžiausia naftos saugykla Kaukazo regione.
Dar viena naftos bazė buvo užpulta netoli Simferopolio, okupuotame Kryme, remdamasis gyventojų pasakojimais pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj veter“. Teigiama, kad Krymo degalinių konglomeratui ATAN priklausančioje naftos bazėje buvo matomas vidutinio dydžio gaisras.
Taip pat pranešta apie elektros pastočių gaisrus okupuotame Mariupolyje ir Hvardijskės gyvenvietėje netoli Simferopolio.
„The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų. Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentavo.
Tuo metu Maskvos primestas Krymo regiono vadovas Sergejus Aksionovas „Telegram“ paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, per Ukrainos drono smūgį į keleivinio traukinio lokomotyvą Maskvą ir Simferopolį jungiančioje geležinkelio linijoje žuvo mašinisto padėjėjas ir buvo sužeistas mašinistas.
Rusijos dronai smogė Charkivui: užfiksuoti mažiausiai šeši smūgiai
07:30
Mažiausiai šeši Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai buvo užfiksuoti Charkivo Cholodnohirsko rajone. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Charkivo Cholodnohirsko rajone užfiksuoti mažiausiai šeši priešo bepiločių orlaivių smūgiai“, – teigė meras.
Informacija apie atakų padarinius, sugadinimus ir galimus nukentėjusiuosius dar tikslinama.
Taip pat pranešama, kad išlieka papildomų smūgių grėsmė.
Anksčiau „Ukrinform“ skelbė, kad birželio 7-osios rytą priešo dronas smogė degalinei Chersono pakraštyje. Per išpuolį buvo sužeistas degalinės darbuotojas.
Derybos dėl Ukrainos pasiuntė aiškų signalą Putinui ir Trumpui
06:47
Sekmadienį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Frydrichas Merzas Londone susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip rašo „Sky News“, nors susitikimas iš esmės neatnešė jokių naujų esminių susitarimų, jo žinutė buvo aiški, nedviprasmiška, o ypatingą reikšmę turi būtent jo surengimo laikas.
„Įtakingiausi Europos lyderiai dar kartą išreiškė tvirtą ir nepajudinamą paramą Ukrainai. Tai vyksta tuo metu, kai Kyjivas perėmė iniciatyvą mūšio lauke, demonstruodamas tiek augantį tempą, tiek gebėjimą smogti giliai už Rusijos fronto linijų“, – pabrėžia leidinys.
Lyderiai sutarė, kad būtina didinti spaudimą Maskvai, taip pat aptarė karinės paramos stiprinimą, įskaitant oro gynybos sistemas ir tolimojo nuotolio smūgių galimybes. Jie taip pat įvardijo pagrindinius būsimo taikos susitarimo principus: neatidėliotiną ugnies nutraukimą, Ukrainos suvereniteto gerbimą ir teisiškai įpareigojančias saugumo garantijas.
Viena vertus, tai yra signalas Maskvai, kad Ukraina vis dar turi svarbių kozirių ir kad Vladimiras Putinas negali laikyti savęs nugalėtoju.
Kita vertus, tai ir žinutė Vašingtonui bei Donaldui Trumpui: Europa mano, kad gali ir turi atlikti centrinį vaidmenį bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo.
Vis dėlto straipsnyje pažymima, kad kol kas neaišku, ar tai padės priartinti konflikto pabaigą. Nors Rusijos karinė mašina rodo išsekimo požymių, V.Putino pozicija iš esmės nepasikeitė.
„Maskva ir toliau reikalauja iš Kyjivo teritorinių nuolaidų, o tai rodo, kad kovos veiksmai greičiausiai dar tęsis“, – prognozuoja leidinys.
