Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Kremliaus – ciniška reakcija į Europos iškeltas sąlygas Maskvai
15:26 Atnaujinta 16:09
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių išdėstytas sąlygas teisingam susitarimui dėl taikos sudaryti.
Jam „sunku įsivaizduoti“ derybas su Ukraina. Be to, kaip pažymėjo, V.Putino spaudos sekretorius, jos yra „ne nuoseklios“.
D.Peskovas apkaltino Europos lyderius tuo, kad jie esą kalba apie taiką ir tuo pačiu metu „akcentuoja savo ketinimus remti Kyjivo režimą gaminant naujų rūšių ginklus“.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Macronas, Starmeris ir Merzas bando kalbėti apie taiką. Kartu jie pabrėžia savo ketinimą padėti (Ukrainai) gaminti naujų tipų ginklus, – sakė jis. – Argi tai nėra prieštaravimas jų retorikoje?“
Jo teigimu, šiuo metu jam „sunku įsivaizduoti“ derybų su Ukraina galimybę dėl tariamų „Kyjivo teroristinių veiksmų“. Ši Kremliaus propagandinė tezė grindžiama išgalvotais kaltinimais Ukrainos atžvilgiu, o Rusijos pusė nepateikė jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų.
D.Peskovas taip pat dar kartą pareiškė, kad Ukraina neva „daro viską, kad sustabdytų taikos proceso eigą“.
Be to, kaip pridūrė Kremliaus atstovas spaudai, Rusijos valdžia šiuo metu dirba spręsdama problemas, susijusias su degalų tiekimu okupuotam Krymui.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad karo eigą lems įvykiai mūšio lauke, o ne diplomatija.
„Nežinau, kaip tokiame fone galime išvis kalbėti apie derybas, – per spaudos konferenciją pareiškė S.Lavrovas. – Šiuo metu viskas priklauso ne nuo derybų, o nuo mūsų didvyrių veiksmų fronto linijoje.“
„Keli puslapiai chamizmo“
Praeitą savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką, skirtą Kremliaus vadovui V.Putinui, kuriame pasiūlė surengti asmeninį susitikimą ir suteikė jam galimybę užbaigti karą, stringant Rusijos ekonomikai ir kylant nepasitenkinimui šalies viduje dėl užsitęsusių karo veiksmų.
Laiškas buvo paskelbtas Sankt Peterburge vykusio kasmetinio Ekonomikos forumo metu, todėl D.Peskovas nurodė, kad laiškas bus perduotas Rusijos vadovui V.Putinui. Vėliau informavo, kad laiškas pasiekė Kremliaus šeimininką.
Tačiau išmintingas V.Zelenskio gestas nesulaukė pageidaujamos reakcijos.
V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas laišką pavadino „kelių puslapių chamizmo“ aktu.
„Keli puslapiai chamizmo ir vienas sakinys pabaigoje, į kurį Rusijos pusė jau seniai pateikė atsakymą“, – pareiškė Kremliaus atstovas žurnalistams.
J.Ušakovas priminė, kad Rusijos pozicija nesikeičia: „Jei Zelenskis nori, tegul atvyksta į Maskvą“.
„Mes būsime pasirengę kalbėtis su juo Maskvoje“, – pridūrė jis.
„Ukraina nenori derybų“
V.Zelenskio laiškas sulaukė ir Rusijos diplomatijos vadovo S.Lavrovo reakcijos. Anot jo, laiškas buvo išplatintas po visą pasaulį, o mandagūs žmonės taip neva nesielgia.
Tai rodo, kad Ukrainai nereikia derybų, pabrėžė ministras.
„Dėl tikimybės atnaujinti derybas su Ukraina arba dėl Ukrainos klausimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsamiai kalbėjo šia tema SPIEF (Sankt Peterburgo ekonomikos forume). Įskaitant ir atsižvelgiant į tokį didelį Zelenskio „laišką“, paskelbtą dieną prieš tai, kuris buvo adresuotas prezidentui Putinui, bet kažkodėl buvo išsiųstas visam pasauliui.
Taip mandagūs žmonės tikriausiai nesielgia. O prezidentas šį laišką įvertino labiau kaip ženklą, kad Ukrainai nereikia derybų“, – dėstė S.Lavrovas spaudos konferencijoje po derybų su Bangladešo užsienio reikalų ministru Khaliluru Rahmanu.
Buvęs Rusijos URM vadovas: JAV atėjo geriausias metas priversti Putiną nutraukti karą
22:21
JAV jau seniai suvokia Ukrainą kaip „politinę problemą“ ar net „ekonominę naštą“. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perėjo nuo prielaidos, kad jai pavyks greitai sudaryti sandorį ir užbaigti plataus masto karą, prie užsitęsusių derybų, kurios nejuda iš vietos dėl Rusijos užsispyrimo.
Kaip savo straipsnyje leidiniui „Newsweek“ rašo pirmasis posovietinės Rusijos užsienio reikalų ministras ir vienas pagrindinių Maskvos partnerystės su JAV bei Vakarais šalininkų Andrejus Kozyrevas, Ukraina dabar yra ne šiaip Vakarų paramos gavėja, o tampa pačių Vakarų saugumo užtikrinimo dalyve.
Jis priminė, kad netrukus po SSRS žlugimo Rusijos ir Ukrainos demokratinės trajektorijos išsiskyrė. Rusijos Federacija pradėjo ridentis atgal į autoritarizmą ir galiausiai virto personalistine tironija, o laisva bei europietiška Ukraina galėjo atskleisti pagrindines klaidingas prielaidas, kuriomis remiasi putinizmas. Pasak jo, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nusprendė pradėti pilno masto karą prieš Ukrainą.
A.Kozyrevas pažymėjo, kad Ukraina jau įrodė savo gebėjimą ne tik priešintis agresijai, bet ir vis dažniau suduoti efektyvius atsakomuosius smūgius. Jis pabrėžė, kad Ukraina tapo viena inovatyviausių karinių laboratorijų pasaulyje, atveriančia naujus horizontus kariavimo su dronais, prisitaikymo prie mūšio lauko sąlygų ir elektroninės gynybos srityse.
A.Kozyrevas pridūrė, kad tuo pat metu Rusijos ekonomika patiria augantį spaudimą, tačiau Kremliui tai nėra kažkas naujo. Nuo pat Krymo aneksijos 2014 metais Maskva gyvena jausdama Vakarų sankcijų spaudimą. Jos padarė realią žalą, tačiau jų pasirodė nepakankamai, kad sustabdytų karą.
Kas padės priversti Putiną nutraukti karą
V.Putinas pasirinko karinę jėgą kaip pagrindinį savo politikos įrankį. Pasak A.Kozyrevo, parama Ukrainai įsigyjant modernią ginkluotę, būtiną invazijai atremti, yra vienintelis realistiškas būdas priversti Kremlių nutraukti karą ir išvesti kariuomenę iš okupuotų teritorijų.
A.Kozyrevas taip pat mano, kad V.Putinas nesiryš panaudoti branduolinio ginklo prieš Ukrainą.
„Putinas yra negailestingas, bet jis nėra savižudis. Jis daug greičiau išlaikys savo valdžią Rusijoje jos tarptautiškai pripažintose ribose, nei rizikuos išprovokuoti egzistencinio masto katastrofą“, – pabrėžė straipsnio autorius.
A.Kozyrevas yra įsitikinęs, kad V.Putinas, susidūręs su karine nesėkme, greičiausiai paskelbs apie tam tikrą pergalės formą, sugriežtins vidines represijas ir stengsis išsaugoti savo režimą.
Jis pridūrė, kad dabar JAV atėjo laikas aiškiai ir ryžtingai palaikyti Ukrainą. A.Kozyrevas pažymėjo, kad JAV privalo sutelkti sąjungininkus, kad kartu atgrasytų nuo tolesnės agresijos ir pademonstruotų strateginį užtikrintumą.
„Ryžtingesnė JAV reakcija Europoje taip pat privers Pekiną dukart pagalvoti, prieš bandant JAV autoritetą Taivano atžvilgiu“, – rašo A.Kozyrevas.
Ukrainos Aukščiausiojo Teismo buvusiam pirmininkui skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė
22:05
Pirmadienį Ukrainos antikorupcijos prokurorai pranešė, kad buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, sudaręs susitarimą dėl kaltės pripažinimo garsioje kyšininkavimo byloje, kalės penkerius metus.
Apie tai skelbia „Ukrainska Pravda“.
Vsevolodas Kniazievas buvo kaltinamas 2023 metais priėmęs 2,7 mln. JAV dolerių kyšį mainais į tam tikrą teismo sprendimą. Ši byla laikoma svarbiu Kyjivo kovos su korupcija pastangų karo metu išbandymu, kurį atidžiai stebi užsienio partneriai.
V.Kniazievas, kuris anksčiau neigė padaręs pažeidimus, sutiko duoti parodymus prieš kitus įtariamuosius, pranešė prokurorai.
Pagal susitarimą pareigūnai taip pat konfiskuos du nekilnojamojo turto objektus ir daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių. Be to, V.Kniazievas privalo paaukoti 1,1 mln. JAV dolerių Ukrainos kariuomenei.
„Welt“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos žemina Rusijos armiją tiesiog mūsų akyse
21:01
Ukraina stiprina spaudimą okupuotam Krymui ir Rusijos armijos logistikai, rengdama sistemingus smūgius prieš degalų infrastruktūrą ir tiekimo maršrutus. Kaip rašo vokiečių leidinys „Welt“, šių atakų pasekmės jau yra tokios juntamos, kad apie problemas dėl degalų pusiasalyje yra priversti kalbėti net Kremliaus atstovai.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, naktį į pirmadienį bepiločiai orlaiviai atakavo vieną didžiausių naftos perpumpavimo stočių Rusijos pietuose, taip pat naftos bazę ir kitus degalų objektus okupuotame Kryme. Leidinys pažymi, kad tokie smūgiai yra Kyjivo strategijos, nukreiptos į maksimalios ekonominės ir karinės žalos Rusijai padarymą, dalis.
Dar praėjusią savaitę Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai tyčiojosi iš Ukrainos bepiločių orlaivių atakų ir pareiškė apie neišvengiamą Rusijos pergalę. Tačiau, kaip pastebi publikacijos autorius, reali situacija vis labiau prieštarauja tokiems pareiškimams.
Vienu pagrindinių Ukrainos tikslų išlieka vadinamasis sausumos koridorius, jungiantis Rusijos teritoriją su okupuotais Ukrainos pietų rajonais, konkrečiai – Krymu. Tuo pat metu visiškos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, kurias Maskva paskelbė aneksavusi dar 2022 metais, užgrobimo perspektyvos atrodo vis mažiau realistiškos.
Šiame fone Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijai turi ne tik praktinį, bet ir simbolinį poveikį. Buvęs JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Maskvai ši situacija yra nepaprastai skausminga. Jo teigimu, „tai, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai beveik nekliudomai skraido per Rusijos oro erdvę, absoliučiai žemina Rusijos kariuomenę ir vyriausybę“.
Autorius primena, kad prieš dabartinius smūgius vyko ilgas pasiruošimas. Daugiau nei metus Ukrainos pajėgos Kryme sistemingai naikino Rusijos radarus ir oro gynybos sistemų elementus. Tai leido sukurti saugius koridorius bepiločių orlaivių skrydžiams tiek virš pusiasalio, tiek kituose regionuose.
Pažymėtina, kad po pastarųjų atakų Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas faktiškai pripažino degalų tiekimo sunkumus pusiasalyje. Jis pareiškė, kad „iš tikrųjų, šiuo metu egzistuoja tam tikros problemos“.
Amerikos karo studijų instituto (ISW) vertinimu, Rusijos puolimas dauguma krypčių sulėtėjo, o kai kuriuose fronto ruožuose Rusijos padaliniai netgi traukiasi. Ekspertai taip pat teigia, kad balandį ir gegužę Rusija prarado daugiau teritorijų nei sugebėjo užgrobti, o tai tapo precedento neturinčia situacija nuo 2023 metų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Trečiojo armijos korpuso vadas, brigados generolas Andrijus Bileckis mano, kad ateinantys šeši–devyni mėnesiai gali tapti lūžio tašku kare. Kartu jis pabrėžia, kad tam Ukraina privalo išlaikyti dabartinę spaudimo dinamiką Rusijos logistikai ir karinei infrastruktūrai.
Ukrainoje per Rusijos smūgius keturi žmonės žuvo, o dar daugiau nei 30 buvo sužeisti
20:47
Pirmadienį per Rusijos smūgius Ukrainoje keturi civiliai gyventojai, įskaitant dviračiu važiavusį 71 metų vyrą, o dar daugiau nei 30 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Per išpuolį prieš gyvenamąjį namą Zaporižioje žuvo dvi moterys, o tarp 18 sužeistųjų buvo keturi vaikai nuo penkerių iki 12 metų amžiaus, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Savo socialinių tinklų paskyroje I.Fedorovas pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti uždengti kūnai ir sugriautas pastatas miesto centre, esančiame maždaug už 25 km nuo Rusijos pozicijų.
Šiaurės rytiniame Sumų regione gubernatorius Olegas Hryhorovas pranešė apie Rusijos ataką minosvaidžiais ir dronais Seredyna Budos rajone.
„Dėl priešo atakos žuvo dviračiu važiavęs 71 metų vietos gyventojas“, – teigė jis.
Kita Rusijos ataka buvo nukreipta prieš daugiabutį, banką ir parduotuvę Nikopolyje, Dnipropetrovsko srityje, pranešė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sužeisti“, – paskelbė jis.
Vietos pareigūnai pranešė, kad per smūgius Slovjanske, Donecko srityje, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, o Odesos srityje – dar trys.
Pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo kasdieniai Maskvos išpuoliai, nusinešantys civilių gyvybes, o Ukraina atsakė savo dronų smūgiais giliau Rusijos teritorijoje, teigdama, kad jie daugiausia nukreipti prieš karinius ir energetikos objektus.
Remiantis balandį paskelbtais Jungtinių Tautų (JT) vertinimais, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainos kontroliuojamose zonose žuvo mažiausiai 15 850 civilių gyventojų.
Rusijos kontroliuojamose zonose žuvo daugiau nei 2 800 civilių, rodo JT duomenys, kuriuose priduriama, kad Ukrainos ir Rusijos okupuotose zonose sužeista daugiau nei 44 800 žmonių.
Ukraina žengia dar vieną žingsnį: dronai, veikiantys autopilotu, naikina „Shahed“
18:42
Ukraina pasiekė reikšmingą lūžį oro gynybos kovoje su Rusijos dronų atakomis. Charkivo srityje pirmuosius sėkmingus kovinius perėmimus atliko autonominis dronas-perėmėjas, galintis aptikti ir sunaikinti „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius, veikdamas su minimaliu žmogaus įsikišimu. Apie tai rašo „Defence Blog“.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas paskelbė apie šį pasiekimą ir pristatė vieno iš „Brave1“ gynybos technologijų iniciatyvos dalyvių sukurtą sistemą, kuri automatizuoja 95 proc. viso perėmimo proceso – nuo drono paleidimo iki „Shahed“ sunaikinimo.
Operatorius realiuoju laiku rodomame judančių grėsmių sąraše pasirenka taikinį ir duoda komandą smūgiui. Toliau sistema pati nukreipia droną-perėmėją į taikinį, savarankiškai atpažįsta „Shahed“ ir jį persekioja be papildomo žmogaus įsikišimo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kremlius išsigando, kad kitas bus Putinas: kodėl išjungė jį stebinčias kameras
18:03
Po to, kai per Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgius prieš Irano sostinę buvo nužudytas ajatola Ali Khamenei, Rusijos specialiosios tarnybos laikinai išjungė dalį specialios vaizdo stebėjimo sistemos, skirtos Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir jo artimiausios aplinkos apsaugai, rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis dviem šaltiniais.
Anot pašnekovų, toks sprendimas priimtas dėl Rusijos specialiosioms tarnyboms kilusio nerimo, kurį iššaukė naujos dirbtinio intelekto galimybės rinkti žvalgybos duomenis. Tai paaiškėjo operacijos, kurios metu buvo nužudytas Khamenei, metu, vėliau tai patvirtino ir Izraelio žvalgybos tarnybos.
Minima vaizdo stebėjimo sistema veikia atskirai nuo 300 tūkst. kamerų, įrengtų Maskvoje, pastebi „Financial Times“. Ji buvo vėl paleista tik po to, kai specialistai ją patikrino ir bandė kuo labiau izoliuoti nuo interneto, sakė vienas iš neįvardytų šaltinių.
Žurnalistai kalbėjosi su beveik dešimčia žmonių, tarp kurių – buvę ir dabartiniai žvalgybos pareigūnai bei aukšto rango saugumo tarnybų pareigūnai iš keturių šalių.
️Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Tačiau Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas gegužės pabaigoje vykusioje Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių saugumo ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdyje kalbėjo apie tai, kad priklausomybė nuo vakarietiškų technologinių platformų „sukuria didelį pažeidžiamumą kibernetinėms atakoms iš pagrindinių NATO šalių ir jų sąjungininkų specialiųjų tarnybų pusės“. Būtent šiame kontekste A.Bortnikovas užsiminė apie A.Khamenei nužudymą.
Kaip rašoma straipsnyje, Rusijos valdžia ir anksčiau turėjo nuogąstavimų dėl V.Putino asmeninio saugumo, konkrečiai dėl galimos grėsmės iš Ukrainos specialiųjų tarnybų, kurioms pavyko įsiskverbti į kelias Rusijos vaizdo stebėjimo sistemas.
Be to, Ukrainos specialiosios tarnybos ne kartą pasitelkė mobiliųjų telefonų geolokacijos duomenis, kad surengtų aukšto rango Rusijos karininkų nužudymus Maskvos centre.
Vienas nepriklausomas ukrainiečių programišius laikraščiui papasakojo apie tai, kad vaizdo stebėjimo kameros Maskvoje išlieka pažeidžiamos.
Pasak jo, šios kameros, įskaitant stebėjimo sistemas aplink Kremlių, „vis dar veikia ir į jas reguliariai įsilaužiama“. Tačiau jis nepatikslino, ar Ukraina turi galimybių analizuoti didelius tokių duomenų kiekius.
️JAV ir Didžioji Britanija, turinčios prieigą prie panašių priemonių, praeityje teikė Ukrainos kariuomenei tikslią informaciją smūgių tikslams nustatyti, įskaitant žvalgybos duomenis, gautus remiantis aukštos raiškos vaizdais iš dronų.
Operacija, kurios metu Izraelio žvalgyba gavo prieigą prie milžiniško duomenų masyvo iš kelių kamerų Irane ir juos panaudojo, kad nustatytų tikslią A.Khamenei susitikimo su artimiausiais bendražygiais vietą ir laiką vasario 28 d., atskleidė visiškai naują žvalgybos technologijų plėtros etapą.
Dirbtinio intelekto naudojimas leido išanalizuoti milijonus valandų įrašų iš tūkstančių kamerų ir stebėti konkrečius objektus, paaiškino „Financial Times“.
Per protestus Irane 2025 m. gruodžio mėn. valdžia įrengė naujas kameras minios kontrolei, pažymėjo su situacija susipažinęs šaltinis. Pasak apie įvykius informuoto pareigūno, Izraeliui pavyko realiuoju laiku gauti prieigą prie jų signalo.
️Supratimas, kad pačios vaizdo stebėjimo sistemos gali būti taip veiksmingai panaudotos prieš valstybę, sukėlė nerimą kontržvalgybos tarnyboms visame pasaulyje, o ne tik Rusijoje, teigiama publikacijoje.
️Jų pirmoji reakcija buvo bandymai pašalinti pačių kamerų ir stebėjimo tinklų pažeidžiamumą, o tai tapo itin sudėtingu uždaviniu dėl naudojamos įrangos įvairovės. Indijoje valdžia nustatė balandžio 1 d. kaip galutinį terminą atsisakyti stebėjimo kamerų iš Kinijos.
Gegužės pradžioje Vakarų žvalgyba žiniasklaidai nutekino informaciją, kad Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) sugriežtino saugumo priemones aplink V.Putiną. ️Praėjus savaitei po Khamenei nužudymo Maskvos centre buvo atjungtas internetas. Jis vėl pradėjo veikti maždaug po dviejų savaičių.
Ukrainoje sulaikytas vyras, įtariamas planavęs karinės žvalgybos pareigūno nužudymą
18:01
Ukrainiečių teisėsauga sulaikė 38 metų vyrą, kuris, kaip įtariama, planavo panaudodamas droną nužudyti aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūną, pirmadienį pranešė Ukrainos nacionalinė policija.
Jos pranešimą cituoja „The Kyiv Independent“.
Taikiniu tapo Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai ir Ukrainos koordinacinio štabo elgesiui su karo belaisviais vadovo pavaduotojas Andrijus Jusovas, vėliau patvirtino jis pats.
„Rusija yra žiauri ir klastinga“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Jusovas.
„Šiandien jos taikiniu gali tapti bet kuris ukrainietis: nuo fronto linijoje kovojančio kario, kuris kasdien rizikuoja gyvybe gindamas šalį, iki paprasto Ukrainos miesto gyventojo, gyvenančio po teroristinių raketų ir dronų atakų grėsme“, – pridūrė A. Jusovas.
Šis atvejis yra antrasis viešai žinomas su Rusija susijęs pasikėsinimo planas, nukreiptas prieš A. Jusovą pastaraisiais mėnesiais.
Įtariamasis buvo sulaikytas dar prieš įvykdant planą per bendrą operaciją, kurioje dalyvavo Nacionalinės policijos kriminalinių tyrimų tyrėjai, specialieji policijos padaliniai ir karinės žvalgybos vidaus saugumo departamentas.
Jei bus pripažintas kaltu, sulaikytajam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tyrimas tęsiamas.
Naujas Trumpo pasiūlymas: tarpininku gali tapti žmogus, kuriam Putinas skyrė ordiną
17:28
Donaldas Trumpas svarsto Jeruzalės patriarcho Teofilio III kandidatūrą į tarpininkus tarp Rusijos ir Ukrainos, pranešė Izraelio portalas „Ynet“, remdamasis šaltiniais. Šis hierarchas turi ryšių su Maskva: jis du kartus buvo susitikęs su Vladimiru Putinu ir net gavo iš jo ordiną mažiau nei prieš metus.
Patriarchas su D.Trumpu susitiko birželio 4 d. Baltuosiuose rūmuose, sakė šaltiniai portalui. Per šį susitikimą, kuris truko apie 40 minučių, JAV prezidentas sutiko, kad Teofilis III galėtų tarpininkauti tarp abiejų šalių.
Susitikime buvo aptarta, kad patriarchas, kuris turi tiek Kyjivo, tiek Maskvos pasitikėjimą, galėtų padėti užmegzti ryšio kanalą tarp šalių, rašė „Ynet“.
Tikimasi, kad įgyvendinant šią iniciatyvą Teofilis III birželio pabaigoje susitiks su Vladimiru Putinu, teigė šaltiniai. Pasak jų, patriarcho pranašumas šiame vaidmenyje yra tas, kad jis yra „nepolitinė figūra, turinti religinį ir moralinį patikimumą“.
Anksčiau kritikavo Maskvą
Teofilis III yra kilęs iš Graikijos ir nuo 2005 m. vadovauja Jeruzalės Ortodoksų Bažnyčiai. Pasak teologo Andrejaus Kurajevo, 2008 m. pokalbiuose su Rusijos žurnalistais jis kritikavo Rusijos religinę politiką ir, be kita ko, sakė, kad Maskva Jeruzalėje „vykdo kultūrinę ir politinę agresiją“.
Tačiau jau 2013 m. jis skrido į Rusiją, kur Sočyje susitiko su Vladimiru Putinu. Tais pačiais metais patriarchas Kirilas apdovanojo jį Šv. kunigaikščio Vladimiro pirmojo laipsnio ordinu.
Atsiėmė apdovanojimą iš Putino
Teofiliu III 2019 m. dar kartą susitiko su V. Putinu, šį kartą Kremliuje. Tuomet jis atvyko į Rusiją atsiimti patriarcho Aleksijaus II premijos. Tada jis taip pat gavo Tarptautinio stačiatikių tautų vienybės fondo premiją, kurios dydis tuo metu nebuvo atskleistas, tačiau prieš 10 metų siekė 50 000 dolerių.
2025 m. lapkritį V.Putinas apdovanojo Teofilį III Draugystės ordinu, primena portalas „Agentstvo“. Prezidento dekrete teigiama, kad apdovanojimas skirtas už „didelį indėlį stiprinant draugystę, bendradarbiavimą ir dvasinius ryšius su Rusijos Federacija“.
Tuskas gesina skandalą: stojo tarp Lenkijos prezidento Nawrockio ir Zelenskio
16:38
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Lenkijos vadovą Karolį Nawrockį surengti „atvirą ir nuoširdų pokalbį“.
Socialiniame tinkle „X" paskelbtame įraše premjeras viešai kreipėsi į V.Zelenskį ir K.Nawrockį, nes, pasak jo, „diplomatija nedavė jokių rezultatų“.
Jis paskatino abu prezidentus atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti, „kol emocijos nesugriovė mūsų solidarumo, kuris užgimė Rusijos grėsmės akivaizdoje“.
„Bendradarbiavimas atitinka tiek mūsų valstybių, tiek mūsų tautų interesus, o konfliktas – Maskvos interesus. Tai, matyt, akivaizdu mums visiems“, – rašė D.Tuskas.
Konfliktas tarp Lenkijos ir Ukrainos įsižiebė po to, kai gegužės 26 d. prezidento V.Zelenskio dekretu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės specialiųjų operacijų atskirajam centrui buvo suteiktas garbės vardas UPA didvyriams atminti.
V.Zelenskio sprendimas sulaukė plataus pasmerkimo Lenkijoje, o prezidentas K.Nawrockis pagrasino atimti iš Ukrainos valstybės vadovo aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, kuris jam buvo įteiktas 2023 m. Ordiną įteikęs K.Nawrockio pirmtakas Andrzejus Duda pareiškė, kad apdovanojimas Ukrainos vadovui buvo įteiktas „kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pirmą kartą propagandininkas Solovjovas nebuvo pakviestas į Sankt Peterburgo forumą
15:28
Rusijos propagandininkas Vladimiras Solovjovas, savo laidose aktyviai kritikuojantis šalies finansų vadovus, pirmą kartą negavo kvietimo į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą. Apie tai jis pats pareiškė birželio 7 d. laidos „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per „Rossija 1“ eteryje.
„Forumas, žinoma, buvo labai svarbus. Tai buvo pirmasis forumas, į kurį nebuvau pakviestas. Na, manau, kad tame yra tam tikra logika. Tikriausiai būčiau uždavęs labai nepatogius klausimus, bet jie buvo genialiai užduoti už mane“, – sakė V.Solovjovas.
2025 m. V.Solovjovas moderavo sesiją „Šiuolaikinės nacionalinių jurisdikcijų galimybės naujojo ciklo ekonomikoje“.
Nuolat kritikuoja Rusijos centrinį banką
Plačiau skaitykite ČIA.
