Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Abramovičius – slaptas derybininkas su Ukraina, veikęs dar nuo karo pradžios: tai lėmė du motyvai
21:52
Pirmosios Ukrainos ir Romano Abramovičiaus derybos prasidėjo vos po kelių dienų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Po pranešimų, kad Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius šių metų gegužę lankėsi Kyjive, Rusijos leidinys „Svarbios istorijos“ („Vazhnyje istorii“) atskleidė daugiau informacijos apie jo vaidmenį Ukrainos ir Rusijos derybose.
Kaip teigiama publikacijoje, Ukraina dar iki plataus masto invazijos pradžios ieškojo tarpininko dialogui su Rusija, nes Kyjivui buvo nepatogu dirbti su Kremliaus šiems tikslams paskirtais žmonėmis.
Tokia figūra tapo Abramovičius, nes, pasak leidinio, iš Rusijos valdžiai artimų verslininkų jis išsiskyrė tuo, kad buvo „išsiugdęs empatiją“.
Pirmąją plataus masto invazijos dieną Abramovičius asmeniškai susitiko su Vladimiru Putinu ir gavo jo sutikimą dalyvauti derybose. Po kelių dienų jis pirmą kartą susitiko su Ukrainos atstovais. Tuomet šalys sutarė, kad Abramovičius veiks kaip neutralus tarpininkas, padedantis ieškoti taikaus konflikto sprendimo.
Kaip buvo organizuojami susitikimai
Pirmaisiais karo metais Abramovičius dažnai lankėsi Ukrainoje, Rusijoje, Izraelyje ir Turkijoje. Ukrainoje jis du kartus susitiko su Volodymyru Zelenskiu.
Prieš gyvus susitikimus Abramovičius įtikino Rusijos pusę pradėti derybas per „Zoom“. Vėliau jis perdavė Putinui Zelenskio žinią, kurioje buvo išdėstytos Kyjivo svarstytos nuolaidos siekiant užbaigti karą.
Pasak leidinio šaltinių, Putinas į tai atsakė:
„Perduok jam, kad aš juos sunaikinsiu.“
Iš viso buvo surengta keletas derybų etapų. Vasario 28 d., kovo 3 d. ir kovo 7 d. Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitiko Baltarusijoje. Kovo 10 d. užsienio reikalų ministrai susitiko Antalijoje, o kovo 29 d. derybininkai vėl susitiko Stambule.
Stambulo susitikimas buvo paskutinis 2022 metais. Po jo derybos buvo sustabdytos.
Balandį Abramovičius vėl lankėsi Kyjive ir mėgino atnaujinti derybų procesą, tačiau po Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Kyjivo srities ir paaiškėjusių masinių civilių žudynių Bučoje daugelis Ukrainos pareigūnų atsisakė toliau bendrauti su Rusijos oligarchu.
Kokiose dar derybose dalyvavo Abramovičius
Leidinys teigia, kad vėliau Abramovičius buvo įtrauktas ir į kitus Ukrainos bei Rusijos derybinius procesus.
Pirmiausia tai buvo civilių evakuacija iš apsupto Mariupolio 2022 metų pavasarį. Tuo metu jis bendradarbiavo su vienu Ukrainos ministru organizuojant humanitarinės pagalbos pristatymą į Mariupolį ir Berdianską. Tačiau Rusijos pajėgos apšaudė humanitarinius konvojus ir neleido civiliams pasitraukti iš miesto, atakuodamos vadinamuosius žaliuosius koridorius.
Vėliau Abramovičius dalyvavo ir karo belaisvių mainuose. Jis atliko svarbų vaidmenį išlaisvinant Mariupolį gynusius „Azov“ bataliono karius.
Po to jis tarpininkavo mainams, kurių metu 205 ukrainiečiai buvo iškeisti į 55 Rusijos belaisvius, tarp jų ir Viktorą Medvedčuką.
Teigiama, kad Abramovičius palaikė ryšius su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovu Aleksandru Bortnikovu ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
Abramovičius taip pat prisidėjo prie vadinamojo grūdų susitarimo sukūrimo. Šis susitarimas leido Ukrainai tam tikrą laiką eksportuoti grūdus, o kartu buvo švelninami apribojimai Rusijos trąšų ir žemės ūkio produkcijos eksportui.
Kodėl Abramovičius tapo derybų tarpininku
Publikacijoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, kodėl Abramovičius dalyvavo šiuose procesuose.
Pirmoji – jo noras sustabdyti karą.
Antroji – siekis apsaugoti savo turtą ir išvengti Vakarų sankcijų.
Leidinys primena, kad Abramovičiui sankcijas pritaikė Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Kanada ir Australija. Tačiau jam pavyko išvengti JAV sankcijų.
Teigiama, kad JAV Iždo departamentas sankcijų paketą Abramovičiui buvo parengęs dar 2022 metų kovą. Vis dėlto tuo metu Volodymyras Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Joe Bideną prašydamas, kad Vašingtonas šių apribojimų neįvestų.
Ką žinoma apie Abramovičiaus dalyvavimą derybose šiandien
Anksčiau Rusijos šaltiniai teigė, kad vienas oligarchas šiais metais lankėsi Kyjive ir dalyvavo „slaptose taikos derybose“. Vėliau žiniasklaida išsiaiškino, kad kalbama būtent apie Romaną Abramovičių.
Buvo skelbiama, kad susitikimą inicijavo Kremlius, nes Rusijos vadovybė nebuvo tikra, ar gauna tikrąją Ukrainos poziciją dėl galimų derybų.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Abramovičiaus vizitą. Pasak jo, Rusijos verslininkas atvežė Kremliaus žinią ir norėjo gauti atsakymą Putinui.
Prezidentas teigė, kad pagrindinis klausimas buvo išsiaiškinti, kokiems sprendimams Ukraina būtų pasirengusi galimų derybų dėl Donbaso metu.
„Forbes“: šiandien egzistuoja „dvi Rusijos“
23:20
Rusijos ekonomika vis stipriau jaučia karo Ukrainoje padarinius, tačiau Kremlius nemažina pastangų kurti palankų šalies įvaizdį užsienyje, rašo „Forbes“ apžvalgininkas Ilanas Bermanas.
Anot autoriaus, šiandien egzistuoja „dvi Rusijos“. Viena susiduria su vis didesnėmis finansinėmis problemomis dėl užsitęsusio karo. Kita mėgina pakeisti tarptautinį požiūrį į Maskvą pasitelkdama plataus masto propagandą.
I. Bermanas pažymi, kad po kelerių metų sankcijų spaudimo Rusijos ekonomika susiduria su rimtais biudžeto sunkumais. Pasak jo, Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko atstovai įspėja, jog karinės išlaidos tampa sunkiai pakeliamos, ir siūlo mažinti gynybos biudžetą.
Maskvoje – dar vienas automobilio sprogimas
22:31
Rusijoje per vieną dieną įvyko jau antras rezonansinis incidentas su automobiliu. Po rytinio sprogimo Balašichoje nauja nelaimė užfiksuota pietvakarinėje Maskvos dalyje.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalais.
Pasak „Astra“, incidentas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje Vvedenskio gatvėje, Konkovo rajone. Įvykio vietą aptvėrė teisėsaugos ir gelbėjimo tarnybos.
„Telegram“ kanalas „Ostorozhno, Moskva“ ir leidinys MSK1 taip pat pranešė apie sprogimą. Tuo metu incidento priežastis dar nebuvo žinoma.
Pasak „Baza“, po sprogimo iš netoliese esančių parduotuvių buvo evakuoti žmonės. Eismas rajone laikinai sustabdytas.
Vėliau Maskvos naujienų agentūra paskelbė patikslintą informaciją. Joje teigiama, kad automobilyje užsidegė variklio skyrius, tačiau gaisras buvo greitai užgesintas.
Kol kas informacijos apie nukentėjusiuosius ar žuvusiuosius nėra.
Primename, kad birželio 9-osios rytą Balašichoje, netoli Maskvos, sprogo BMW X3 automobilis. Vairuotojas žuvo vietoje. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti 62 metų Rusijos kariuomenės generolas leitenantas, tačiau jo tapatybė oficialiai nebuvo patvirtinta.
Incidentas įvyko Aviatorių mikrorajone, kuriame gyvena daug Rusijos kariškių. Žiniasklaidos duomenimis, sprogimas nugriaudėjo netrukus po to, kai vairuotojas atsisėdo prie vairo.
Neatlaikė Rusijos politiko tirados: po siūlymo smogti Ukrainai atomine bomba – išjungtas mikrofonas
22:02
Rusijos politinio judėjimo „Socialinė gynyba“ narys Viktoras Perovas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „antikomunizmu“ ir rusofobija bei pareiškė, kad prieš Ukrainą turėtų būti įvykdytas branduolinis smūgis.
Tai jis pareiškė Sankt Peterburgo įstatymų leidžiamosios asamblėjos posėdyje, skelbia portalas „Fontanka“. Jame antradienį kalbėjo nedidelių politinių jėgų, kurių nariai nėra deputatai, atstovai.
V.Perovas sakė, kad dėl masinio naikinimo ginklų panaudojimo „specialioji karinė operacija“ turėtų baigtis. Ji esą „eina ne taip, kaip planuota“.
Andris Kulbergas: Baltijos šalys, kitos šalys šalia Rusijos turėtų įkurti kovos su dronais padalinį
20:39
Baltijos valstybėms ir kitoms su Rusija besiribojančioms šalims reikia įkurti pirmąjį kovos su dronais padalinį, antradienį po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) ministrų pirmininkų susitikimo Taline surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Susitikimo paraštėse pasirašytą Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimo dėl dronų susitarimą jis pavadino istoriniu.
Latvijos premjeras, cituodamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pažymėjo, kad 93 proc. Rusijos pajėgų, kurias kas mėnesį sunaikina Ukrainos kariuomenė, yra nužudomi dronų.
Zelenskis: Ukraina ruošiasi smogti Rusijai iki 600 dronų ir raketų per dieną
20:22
Šiuo metu Ukraina prieš Rusiją kasdien naudoja 300–350 tolimojo nuotolio ginklų. Netrukus šis skaičius turėtų padvigubėti.
Ukraina didins tolimojo nuotolio ginklų naudojimą, kad galėtų „visapusiškai atsakyti“ į Rusijos atakas.
Apie tai per spaudos konferenciją su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija prieš mus kasdien paleidžia 650 dronų ir nuo 35 iki 100 raketų. Mes atsakome. Šiuo metu neturime tokio paties kiekio ginklų, tačiau naudojame 300–350 vienetų. Ir pasieksime tokį lygį, kuris leis mums atsakyti visa apimtimi. Rusija supranta, kad jei bus 600 dronų ir raketų, jie šį karą pajus taip, kaip jį jaučiame mes. Jie pajus jį savo namuose“, – sakė V. Zelenskis.
Tuo metu Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs pranešė, kad per šios dienos susitikimą Baltijos ir Šiaurės Europos šalių atstovai su Ukraina pasirašė susitarimą „Drone Deal“.
„Tai labai svarbu. Matome, kad kas mėnesį sunaikinama iki 35 tūkst. Rusijos karių. Net 93 proc. jų sunaikinami naudojant dronus. Mes Latvijoje, Baltijos šalyse ir kitose valstybėse, kurios ribojasi su agresore, turime plėtoti kovos su dronais pajėgumus. Šis susitarimas suteikia galimybę naudotis technologijomis ir bendra gamyba. Turime apsaugoti savo dangų, o niekas to neišmano geriau nei Ukraina“, – teigė A. Kulbergs.
Smūgiai Rusijai: svarbios naujienos
Anksčiau agentūra "Reuters" pranešė, kad dėl Ukrainos gynybos pajėgų smūgių Maskva yra priversta mažinti žalios naftos eksportą. Rusija dalį naftos nukreipia vidaus perdirbimui dėl didėjančio degalų trūkumo.
Tuo metu "Bloomberg" skelbia, kad po sėkmingų Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių Rusija pradėjo telkti verslo atstovus savo oro gynybai stiprinti. Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija planuoja leisti privačioms bendrovėms įsigyti stambaus kalibro ginkluotę, skirtą oro gynybos reikmėms.
Volodymyras Zelenskis: Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, kad suskaldytų Europą
19:21
Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, siekdama sėti nesantaiką ir susilpninti paramą Ukrainai Europoje, antradienį po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) ministrų pirmininkų susitikimo Taline surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina atsako į Rusijos atakas. Tačiau, kitaip nei Rusija, Ukraina priešo dronus kitur nukreipia tik tuo atveju, jei jie nėra nukreipti į karinius taikinius, sakė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos vadovo, Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, įskaitant Baltijos valstybes ir Suomiją, siekdama skleisti retoriką, kad Ukraina yra blogis.
Paklaustas, ką Ukraina gali dėl to padaryti, V. Zelenskis atsakė, kad būtent tai ir yra bendradarbiavimo dėl dronų susitarimo tikslas.
Pagal šį susitarimą Ukraina galės dalytis savo patirtimi dronų sektoriuje, įskaitant gynybą nuo dronų.
Putinui – paniška baimė: dukras skubiai paslėpė milijardą kainuojančiame „bunkeryje“
18:45
Kremliui susidūrus su pralaimėjimais mūšiuose ir žlungančia ekonomika, Vladimiras Putinas vis labiau nerimauja dėl savo ir jo šeimos saugumo, todėl vyriausias dukras perkėlė į akylai saugomą rezidenciją.
Mirties baimės apimtas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip nerimauja dėl galimo pasikėsinimo į jo gyvybę, kad dvi savo vyresniąsias dukras perkėlė į akylai saugomą, 1,4 mlrd. svarų sterlingų (apie 1,65 milijardų eurų) vertės rezidenciją, skelbia „The Mirror“. 73-ejų Kremliaus diktatoriui vis didesnį nerimą kelia stringanti kruvina invazija į Ukrainą ir smunkanti Rusijos ekonomika.
Jis taip pat nurodė skubiai patikrinti specialiąsias Rusijos stebėjimo kamerų sistemas. Baiminamasi, kad priešai gali jas nulaužti ir taip sekti jo judėjimą iš Valdajaus rezidencijos. Ši itin akylai saugoma tvirtovė Novgorodo srityje, kurioje jis gyvena su 43-ejų meiluže Alina Kabajeva ir jos sūnumis – vienuolikos Ivanu bei šešerių Vladimiru, – turi asmeninę oro erdvės gynybos sistemą.
Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai remia „negrįžtamą Ukrainos kelią“ į NATO
18:32
Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai po antradienį Taline įvykusio viršūnių susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė paramą „negrįžtamam Ukrainos keliui“ į narystę NATO.
„Ukraina yra strateginė NATO saugumo partnerė, tiesiogiai prisidedanti prie euroatlantinio saugumo savo patirtimi mūšio lauke, technologinėmis inovacijomis ir pramonės pajėgumais“, – Estijos sostinėje sakė lyderiai.
„Mes remiame Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“, – pridūrė jie.
Netoli Putino rezidencijos – naujos apsaugos priemonės: kam ruošiasi Kremlius
17:49
Netoli Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino rezidencijos atsirado tinklai apsaugai nuo dronų, pirmadienį paskelbė žurnalistas Olegas Kašinas, rašo nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Agentstvo“.
Kaip rodo žurnalistų atlikta analizė, tinklai įrengti maždaug 9 km nuo oficialiosios V.Putino rezidencijos Valdajuje. Tokios tinklinės užtvaros montuojamos fronto linijoje ir gali apsaugoti nuo nedidelių bepiločių orlaivių arba iš dronų mėtomų sprogmenų, „Agentstvo“ paaiškino kariniai analitikai.
Nurodoma, kad tinklai atsirado greitkelyje po Ukrainos operacijos „Voratinklis“, O.Kašiną informavo vienas iš jo sekėjų. Žurnalistas taip pat pasidalijo dviem nuotraukomis, kuriose matyti tinklai ir po jais stovintys sunkvežimiai.
️Abi nuotraukos buvo padarytos greitkelyje M-10 netoli Valdajaus miesto, nurodė „Agentstvo“. Oficiali V.Putino rezidencija yra maždaug už 9 km tiesia linija nuo šios vietos.
„Yandex.Maps“ panoramose ir „Google Maps“ palydovinėje nuotraukoje (abi datuojamos 2025 m.) tinklų šioje vietoje nėra.
️Tokius tinklus karo veiksmų zonoje Ukrainoje naudoja abi pusės, „Agentstvo“ sakė karinis analitikas Kirilas Michailovas. Jie skirti transporto priemonėms apsaugoti nuo iš dronų metamų šaudmenų ar pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų smūgių, paaiškino jis.
Tyrimų projekto „Conflict Intelligence Team“ (CIT) atstovas, kalbėjęs anonimiškai, pažymėjo, kad tokie tinklai gali apsaugoti nuo nedidelių kvadrokopterių ar mažesnių lėktuvų tipo bepiločių orlaivių . Tačiau nuo didelių strateginių bepiločių orlaivių (pavyzdžiui, „Lutyi“) smūgių toks tinklas neapsaugos.
K.Michailovas atskreipė dėmesį, kad vienintelis žinomas atvejis, kai Ukraina panaudojo nuotoliniu būdu valdomus dronus tokiu atstumu nuo sienos, yra operacija „Voratinklis“.
Operacija „Voratinklis“ įvykdyta 2025 m. birželio 1 d. Tai buvo didelio masto dronų ataka prieš Rusijos karinius aerodromus. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vertinimu, Rusijos teritoirjoje buvo sunaikintas arba (ir) apgadintas 41 lėktuvas. Kai kurie analitikai, remdamiesi palydoviniais vaizdais, mano, kad šie skaičiai gali būti pervertinti.
„Conflict Intelligence Team“ (CIT) įkūrėjas Ruslanas Levijevas pažymėjo, kad Rusija tokių veiksmų ėmėsi, matyt, norėdama išvengti operacijos „Voratinklis“ pasikartojimo.
️Tinklai sunkvežimių stovėjimo aikštelėse Novgorodo srityje, pasak eksperto, „reikalingi vien tam, kad, jei atvažiuos toks sunkvežimis, jo dronai negalės kažkur skristi – jiems trukdys virš sunkvežimio esantis tinklas“.
️Operacija „Voratinklis“ tapo viena didžiausių Rusijos saugumo tarnybų nesėkmių.
Prorusiškam premjerui pradėjus eiti pareigas – netikėtas Bulgarijos sprendimas dėl Ukrainos
17:22
Naujoji Bulgarijos vyriausybė ketina nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai. Apie tai pranešė šalies gynybos ministras Dimitaras Stojanovas, pranešė „Bloomberg“.
Pasak jo, Kyjivui dabar reikia daugiau žmonių, o ne ginklų. Ministras taip pat pasisakė už tai, kad būtų pasiekta „teisinga taika“, kurios sąlygas turėtų nustatyti abi konflikto šalys.
D.Stojanovas sakė, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį ieškant diplomatinio sprendimo, tačiau jos galimybės tarpininkauti yra ribotos dėl jos karinės paramos Ukrainai.
Gynybos ministro pareiškimai atspindi gegužės mėn. į valdžią atėjusio naujojo Bulgarijos ministro pirmininko Rumeno Radevo poziciją. Jis nepritarė karinei pagalbai Kyjivui ir teigė, kad konfliktas negali būti išspręstas kariniu būdu.
Plačiau skaitykite ČIA.
