Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus žudiką prisimenant: dailininkas Skrepeckis nužudytas tokiomis pačiomis kulkomis
11:26
Palenkės Bialos mieste nužudyto rusų dailininko Semiono Skrepeckio (tikrasis vardas Robertas Kuzovkovas) nužudymo vietoje rasta 9 mm kalibro „Luger GEC“ šovinių ir kulka, pranešė Lenkijos prokuratūra. To paties kalibro šoviniai buvo panaudoti 2019 m. Berlyne nužudant lauko pajėgų vadą Zelimchaną Changošvilį, skelbia portalas „Agentstvo“.
Lenkijos prokurorai sakė, kad žudikas iš trumpavamzdžio ginklo du kartus šovė į S.Skrepeckį ir dar tris kartus iššovė menininkui nukritus. Įvykio vietoje rastos penkios šovinių tūtelės ir viena 9 mm kalibro „Luger GEC“ kulka, sakoma pranešime spaudai.
Ginklo, iš kurio buvo šauta į S.Skrepeckį, modelio valdžios institucijos neįvardijo.
Amerikos nacionalinės šaulių asociacijos žurnalo „Shooting Illustrated“ duomenimis, ️9 mm „Luger“ šovinys yra masiškiausias pasaulyje gaminamas ir parduodamas pistoletinis šovinys, naudojamas pistoletuose ir automatiniuose ginkluose. Tokie šoviniai, be kita ko, naudojami pistoletuose „Glock“.
Tokie pat šaudmenys pastaraisiais metais bent kartą buvo panaudoti su Rusija susijusiose žmogžudystėse.
„Glock 26“ naudojo Vadimas Krasikovas
2019 m. Vadimas Krasikovas, Berlyne nužudydamas čečėnų karo vadą Zelimchaną Changošvilį, naudojo pistoletą „Glock 26“, kuris šaudo tokiais šoviniais, rašo portalas „Agentstvo“, primindamas žudiką, kurį vėliau Vladimiras Putinas išmainė per apsikeitimą kaliniais.
2024 m. perbėgėlis pilotas Maksimas Kuzminovas, slapta į Ukrainą pergabenęs sraigtasparnį Mi-8, Ispanijoje buvo nušautas panaudojant pistoletą „Makarov“ su 9 mm kalibro šoviniais.
2020 m. Austrijoje buvo nužudytas Ramzano Kadyrovo kritikas Mamichanas Umarovas. Tuo metu atsakomybę už jo nužudymą prisiėmė aukos giminaičiai iš Čečėnijos. Apie tai, kokie ginklai buvo panaudoti šiuo atveju, nebuvo pranešta. Tačiau žiniasklaida rašė, kad žmogžudystė įvyko per susitikimą, kurio metu nužudytasis norėjo nusipirkti pistoletą „Glock 17“.
Kokios versijos keliamos
Pagrindinė versija, kurią nagrinėja Lenkijos policija, yra ta, kad įvyko „politinė egzekucija“, pranešė televizijos kanalas TVN24.
„Pagrindinė tyrėjų hipotezė yra ta, kad egzekucija buvo įvykdyta prieš Putino priešininką, kuris atvirai reiškė savo nuomonę, be kita ko, piešdamas karikatūras ir rengdamas performansus miesto gatvėse“, – pridūrė radijo „Zet“ korespondentas Janas Kilakas.
„Onet“ šaltinis teisėsaugos institucijose teigė, kad S.Skrepeckis galėjo būti „lengvas taikinys“, nes dažnai socialiniuose tinkluose rašydavo apie savo keliones.
S.Skrepeckis buvo žinomas dėl savo kartais provokuojančių karikatūrų, kuriose taikėsi į žymius Rusijos politinius veikėjus – nuo V.Putino ir sovietų lyderio Josifo Stalino iki opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno bei Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo.
Viename žinomiausių jo darbų interpretuojama klasikinė stačiatikių ikona: J.Stalinas vaizduojamas laikantis V.Putiną taip, kaip Dievo Motina laiko kūdikėlį Jėzų.
S.Skrepeckis į Lenkiją persikėlė 2021 metais, teigdamas, kad baiminasi politinio persekiojimo Rusijoje.
Būdamas tremtyje, jis laikėsi prieštaringos pozicijos: lankėsi Rusijos opozicijos renginiuose, tačiau atvirai kritikavo pačią opoziciją.
Europa ėmėsi neįprastų veiksmų su Putinu
17:28
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa bandė užmegzti ryšį su Kremliumi, siekdamas su Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, A.Costos vyriausiasis patarėjas du kartus skambino V.Putinui artimam aukšto rango Rusijos pareigūnui, siekdamas paruošti dirvą konkretesnėms deryboms ateityje.
Bandė užmegzti neoficialų ryšio kanalą su Putinu
A.Costos atstovė spaudai atsisakė komentuoti. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į elektroniniu paštu gautą prašymą pakomentuoti šią informaciją.
Gegužės mėnesį A.Costa kalbėjo apie būtinybę „tinkamu metu pradėti derybas su Rusija ir aptarti mūsų bendrus saugumo klausimus“.
ES ir Maskvos diplomatiniai santykiai faktiškai nutrūko po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko abiejų šalių kontaktai buvo tik pavieniai ir dvišaliai. Pernai Donaldui Trumpui pradėjus derybas su V.Putinu dėl galimo karo sureguliavimo, Europos vadovai pajuto poreikį užsitikrinti savo vietą prie derybų stalo.
A.Costos bandymai užmegzti neoficialų ryšį su Kremliumi paaiškėjo per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje, kurio metu Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaria strategiją, kaip įtraukti V.Putiną į taikos derybas. Europos pareigūnai mano, kad galimybė pakviesti V.Putiną prie derybų stalo atsirado lėtėjant Rusijos kariniam progresui fronte, stiprėjant Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje ir didėjant karo išlaidoms Rusijos ekonomikai.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai praėjusią savaitę susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Michailu Galuzinu. Susitikime buvo aptarti būdai, kaip diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą Ukrainoje, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak Europos pareigūno, aukšti Europos atstovai siekia koordinuoti savo veiksmus karui įžengus į naują etapą ir ruošiasi laikui, kai kontaktai su Kremliumi taps intensyvesni.
Analitikai: Kostiantynivkoje – blogiausias galimas scenarijus
15:59
Padėtis aplink Kostiantynivką Donecko srityje darosi dar sudėtingesnė, įvertino Ukrainos stebėsenos grupės „Deep State“ apžvalgininkai, stebintys situaciją fronte.
Anot jų, Rusijos karinės pajėgos nuožmiai spaudžia miestą iš karto keliomis kryptimis. Pranešama apie pastebėtus rusų pėstininkus iš rytų pusės, taip pat apie jų aktyvumą netoli Berecko ir Iljinivkos.
Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariai Kostiantynivkoje gali bandyti įgyvendinti scenarijų, panašų į tą, kuris anksčiau buvo taikytas kovose dėl Pokrovsko.
Turima omenyje laipsnišką žengimą į priekį, mažų pėstininkų grupių naudojimą, pasalų rengimą ir smogiamųjų dronų nukreipimą, siekiant užtikrinti ugnies kontrolę virš tiekimo kelių.
Kaip rašo „DeepState“, padėtis aplink Kostiantynivką klostosi pagal blogiausią scenarijų, nes rusai iš visų pusių pasiekė miesto pakraščius, aktyviai spaudžia ir skverbiasi vis giliau į gyvenvietę.
Ypatingą susirūpinimą ekspertams kelia šiaurinė miesto dalis. Šaltinio vertinimu, būtent ten Rusijos kariai gali bandyti prasiveržti per siaurą ruožą, kuris leistų ženkliai apsunkinti Ukrainos dalinių logistiką centrinėje ir pietinėje Kostiantynivkos dalyse.
Tuo pačiu metu miestas ir toliau yra intensyviai apšaudymas. „DeepState“ nurodo, kad Rusijos kariuomenė aktyviai taiko miesto statinių naikinimo taktiką, paleisdama smūgius vieną po kito.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus ir vaizdo įrašus Rusijos informacinėje erdvėje apie tariamą Kostiantynivkos arba atskirų jos rajonų užėmimą. Kaip ir Karo tyrimų institutas, „DeepState“ vertina, kad dalis vaizdinio turinio gali būti sukurta, pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas. Tačiau šiuo metu nėra nepriklausomo šios informacijos patvirtinimo.
„Kita bus – Družkivka“
Kostiantynivka išlieka viena iš svarbiausių gyvenviečių prie Slovjansko-Kramatorsko aglomeracijos, todėl Rusijos kariuomenė šiai krypčiai skiria ypatingą dėmesį.
Analitikai spėja, kad, jei miestas patektų į Rusijos rankas, kitu svarbiu logistikos mazgu galėtų tapti Družkivka, o vėliau išaugtų grėsmė ir Kramatorskui.
„Kai Kostiantynivka kris (o tai tik laiko klausimas), kita bus Družkivka, kuri šiuo metu atlieka itin svarbų logistinį vaidmenį, o po jos – jau Kramatorskas.
Kai tik Kostiantynivka pateks į priešo rankas, gynybos pajėgų logistika šiame regione radikaliai pasikeis, atsiras papildomų sunkumų bet kokiam judėjimui, o netgi buvimas Kramatorske taps ypač pavojingas, nes ten jau veiks priešo pilotai. Toliau moskovitams reikės atidaryti dar vienus „vartus“ į Slovjanską ir Kramatorską.
Ir jei anksčiau tai buvo Lymanas, kur šiuo metu vyksta aktyvus spaudimas, tai dabar jie tai gali padaryti pietuose, ruože nuo Mykolajivkos iki Malynivkos, palauždami brigadas, kurios turi problemų, visų pirma, su personalu, nes, deja, kariuomenės papildymo prioritetas iki šiol tebėra šturmo daliniai“, – apibendrino analitikai.
Pažeisti tiekimo keliai
Anksčiau karinis ekspertas Pavlo Narožnyjus teigė, kad situacija Kostiantynivkos rajone Donecko srityje Ukrainai susiklostė „ne pačiu geriausiu būdu“.
Jis pridūrė, kad priešo bandymai užimti miestą rusams nebus „lengvas pasivaikščiojimas“. Pasak eksperto, kol kas nekalbama apie tai, kad Rusija galėtų užimti miestą per vieną ar dvi savaites.
Pasak Ukrainos 28-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados „Žiemos žygio riterių“ vardo bepiločių sistemų bataliono vado Serhijaus Jaro, rusai į miesto „valymą“ įtraukė šturmo padalinius.
Kostiantynivkoje Ukrainos kariai veda miesto mūšius su į miestą įsiskverbusiais Rusijos okupantų kariais.
„Pati Kostiantynivka yra pusiau apsupta. Situacija yra labai sudėtinga logistikos požiūriu, nes aprūpinimas į miestą vyksta dviem pagrindiniais maršrutais, kuriuos priešas stengiasi kuo labiau kontroliuoti. Dėl to logistika yra labai įtempta: evakuacija, aprūpinimas ir mūsų pėstininkų įvedimas į Kostiantynivką yra labai apsunkinti“, – S.Jaras pasakojo naujienų portalui „Hromadske“.
Lenkija sureagavo į rusų menininko nužudymą: tai – politinė žmogžudystė
15:05
Rytų Lenkijoje nušautas rusų menininkas, žinomas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karikatūrų, greičiausiai buvo nužudytas dėl politinių motyvų, trečiadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Visi požymiai rodo, kad tai yra politinė žmogžudystė“, – apie Semiono Skrepeckio, kurio tikrasis vardas yra Robertas Kuzovkovas, nužudymą sakė D.Tuskas.
„Jei tai užsakė Rusija, tuomet tai taip pat yra labai rimtas tarptautinio masto reikalas“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maža nepasirodė: Ukraina smogė Rusijos tanklaiviui ir dviem tiltams
15:00
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui Juodojoje jūroje, dviem kelių tiltams ir kelioms priešo vadavietėms, pranešė Generalinis štabas.
Kariškių teigimu, smūgiai buvo suduoti birželio 16 d. ir praėjusią naktį.
Nukentėjo Rusijos tanklaivis
„Juodojoje jūroje nukentėjo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivis „FINA A“ (IMO 9283306)“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad jam taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Ukrainos sankcijos.
Tanklaivis naudojamas naftai ir naftos produktams gabenti Rusijos interesais, apeinant tarptautines sankcijas. Jo ilgis – 244,6 metro, o bendroji talpa – 62 tūkst. kubinių metrų. Žalos mastas kol kas dar neaiškus.
Atakos prieš tiltus
Ukrainos pajėgos taip pat atakavo objektus, kuriuos Rusijos kariai naudoja logistikai ir pajėgų perkėlimui. Tęsdama savo vykdomą logistikos blokadą, Ukraina smogė kelio tiltui per Šiaurės Krymo kanalą netoli Stavkų kaimo bei tiltui netoli Voinkos okupuotoje Chersono srityje.
Praneštama, kad Velyka Novosilkoje, Donecko srityje, ukrainiečių gynėjai sudavė smūgį Rusijos vadovavimo ir stebėjimo postui bei valdymo centrui.
Be to, smūgių sulaukė ir Rusijos dronų kontrolės punktai šiose vietovėse: Kamianske ir Novoprokopivkoje Zaporižios srityje; Ivanopiljoje ir Komare Donecko srityje; Olešoke Chersono srityje;
Malijivkoje Dnipro srityje; Korovjakivkoje ir Kučerove Kursko srityje, Rusijoje.
Generalinis štabas pabrėžė, kad gynybos pajėgos ir toliau sistemingai mažina Rusijos kariuomenės galimybes vykdyti kovines operacijas prieš Ukrainą.
Rusijos Sočio oro uostą ištiko paralyžius: dėl dronų – 40 valandų laukimo
14:31
Šimtai keleivių įstrigo Rusijos Sočio oro uoste dėl atšauktų ir vėluojančių skrydžių. Paralyžių sukėlė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų operacijos prieš Krasnodaro kraštą birželio 14–17 d. Skelbiama, kad vien per pastarąją parą oro erdvė virš miesto buvo uždaryta 4 kartus.
Trečiadienio rytą Sočyje buvo užlaikyta daugiau nei 100 skrydžių, o dar keli – atšaukti, skelbia „Telegram“ kanalas „Ostorožno, novosti“.
Liudininkai pasakojo, kad jau beveik dvi paras negali niekur išskristi, todėl tenka miegoti tiesiog ant grindų pasiklojus turistinius kilimėlius. Skrydžio Sočis–Novosibirskas keleiviai skundėsi, kad laukia išvykimo nuo birželio 15 d. Jų teigimu, skrydis buvo atidėtas keturis kartus, o viešbutis jiems buvo suteiktas vos kelioms valandoms.
Baigėsi maistas
„4 valandą ryto mus, 30 žmonių, surinko ir nuvežė į viešbutį, tačiau trūko transporto iš oro uosto; gatvėje sutikome šeimas su vaikais, kurias, kaip paaiškėjo, grąžino iš viešbučio (atsisakė apgyvendinti)“, — pasakojo keleiviai.
Po dviejų parų jiems išdavė keletą maisto kuponų. Tačiau įstaigose, kuriose juos priėmė, maisto jau nebebuvo.
Aviakompanijos spaudos tarnyba pareiškė, kad tebevyksta degalų papildymas, todėl lėktuvas tariamai išskris vėliau.
Įstrigo ir į Permę keliaujantys žmonės. Pasak „Telegram“ kanalo „Tourdom“, jų skrydis buvo atidėtas jau 41 valandą. Taip pat laukia 26 lėktuvai, kurie pagal tvarkaraštį turėjo išskristi birželio 16 d.: skrydis į Kazanę užlaikytas 38,5 valandos, o į Čeliabinską – daugiau nei parą.
Kai kurie lėktuvai išskris tik ketvirtadienį. Tarp jų – du skrydžiai į Žemutinį Naugardą. Tiems, kurie negali išskristi iš Sočio į Maskvą, oro uosto pokalbių svetainėse siūloma vykti į sostinę mikroautobusais.
Problematiška ir tiems, kurie buvo susiplanavę skrydžius į užsienio šalis. Skrydis į Stambulą atidėtas beveik parai. Lėktuvas į Batumį vėluoja 9,5 valandos, į Jerevaną – 8 valandas, į Tbilisį – 6 valandas.
Dėl atšauktų skrydžių trečiadienį į Sočį negalėjo atvykti keliautojai iš Novosibirsko ir Tiumenės, atšaukta ketvirtadalis skrydžių iš Maskvos – vietoj 30 pagal tvarkaraštį planuojama tik 22. Dar vienas lėktuvas neišskrido iš Stambulo.
Sočyje atsidūrė netyčia
Kaip skelbia naujienų portalas TCH, kita dalis keleivių panikuoja dėl skubių lėktuvų nutupdymų. Nurodoma, kad vienam iš lėktuvų nepakako degalų, kad pasiektų Maskvą, todėl, anot vienos keleivės, jie buvo palikti Sočio oro uoste“, o ne nuvežti į sostinę.
Internete paskelbtame vaizdo įraše moteris skundėsi, kad šimtai žmonių laikomi „nežmoniškomis sąlygomis“ „mažytėje laukimo salėje“, kur „nėra kur atsisėsti“.
Ją taip pat supykdė tai, kad jiems neduodama nei vandens, nei maisto. Moters teigimu, aviakompanija neteikia jokios informacijos, o ji nežino, kada visa tai baigsis.
Neplanuoti nusileidimai Rusijos oro uostuose gali būti vykdomi dėl apribojimo lėktuvų papildymams degalais. Apribojimai jau galioja Mahačkalos, Mineralinių Vandenų, Krasnodaro, Astrachanės ir Žemutinio Naugardo oro uostuose.
5 perspėjimai
Kaip matyti iš Krasnodaro krašto operatyvinio štabo pranešimų, nuo birželio 14 d. iki 17 d. valdžios institucijos mažiausiai penkis kartus įspėjo apie dronų atakos grėsmę Sočyje.
Praėjusią naktį visame regione taip pat pusvalandžiui buvo paskelbta raketų grėsmė. Ryte Sočio oro uostas buvo uždarytas atvykstantiems ir išvykstantiems lėktuvams. Apribojimai buvo panaikinti tik per pietus.
Birželio 17 d. oro uosto dienos plane numatyta aptarnauti 104 atvykstančius ir 107 išvykstančius skrydžius, taip pat 42 tūkst. keleivių.
Bendrovė „Rostransnadzor“ sureagavo į keleivių skundus ir pareiškė, kad rūpinasi situacija, susijusia su masiniais skrydžių vėlavimais Sočio oro uoste. Tam nusiuntė savo inspektorius į oro uostą.
Patikrinimo tikslas esą įvertinti, ar laikomasi keleivių teisių ir Federalinių aviacijos taisyklių reikalavimų. Inspektoriai neva vertins paslaugų teikimo organizavimą vėluojant ir atšaukiant skrydžius: vandens ir maisto tiekimą, apgyvendinimo viešbutyje organizavimą, laiku teikiamą informaciją keleiviams apie skrydžių būklę, dokumentų tvarkymo ir kuponų išdavimo teisingumą, jei tai numatyta taisyklėse.
Rusija apkaltino Ukrainą dronu pataikius į autobusą su Baltarusijos vaikais
14:09
Rusijos vietos pareigūnai trečiadienį apkaltino Ukrainos droną pataikius į autobusą, vežusį Baltarusijos vaikų futbolo komandą Rusijos pasienio Briansko srityje.
Briansko srities laikinasis gubernatorius Jegoras Kovalčiukas nurodė, jog per smūgį žuvo komandą lydėjusi moteris, o šeši žmonės, tarp jų keturi vaikai, buvo sužeisti.
Rusijos pareigūnai nenurodė, kokio amžiaus buvo nepilnamečiai.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino dronų smūgius Rusijos teritorijoje. Tai yra atsakas į Maskvos beveik kasdien vykdomus oro antskrydžius nuo karo pradžios prieš ketverius metus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos lėktuvo tipo dronus, atakavo Gomelio vaikų futbolo komandos autobusą, kuris vyko atostogų į Gelendžiką (Rusijos Juodosios jūros pakrantėje)“, – socialiniuose tinkluose rašė J.Kovalčiukas.
Jis pridūrė, kad visi sužeistieji buvo nuvežti į vietos ligoninę, o likę keleiviai netrukus grįš namo.
Gomelis yra pietrytiniame Maskvos sąjungininkės Baltarusijos kampe, netoli Rusijos ir Ukrainos sienų.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, pradėjo terorizmo tyrimą ir nurodė, kad bendras sužeistųjų skaičius dar bus tikslinamas. Autobusu važiavo 44 keleiviai, iš jų 28 – vaikai, pridūrė komitetas.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva neigia taikantys į civilius gyventojus šiame konflikte, kuris tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Pirmadienį per didžiulį Rusijos dronų ir raketų smūgį visoje Ukrainoje žuvo 11 žmonių, taip pat buvo apgadintas UNESCO saugomas vienuolynas Kyjive.
Derybos dėl karo užbaigimo tebėra aklavietėje, o kovos fronte iš esmės sustojusios.
Sankt Peterburge – netikėtas nusikaltėlių pasaulio autoriteto sulaikymas
14:01
FSB pareigūnai sulaikė autoritetingą Sankt Peterburgo verslininką Ilją Traberį. Kaip pranešė portalas „Fontanka“, jo sulaikymas susijęs su verslininko Aleksandro Petrovo, kuris dešimtajame dešimtmetyje buvo I.Traberio verslo partneris, nužudymu. I.Traberis yra ilgametis Vladimiro Putino pažįstamas ir, spėjama, buvęs verslo partneris, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak „Fontankos“, I.Traberis buvo sulaikytas Sankt Peterburge. Kartu su juo buvo sulaikytas ir jo partneris Vladimiras Danilenka. I.Traberio sodyboje, verslininko biure Starorusskaja g.12 ir keliose įmonėse buvo atliktos kratos.
I.Traberis bus apklausiamas Maskvoje, nes baudžiamąją bylą iškėlė centrinis Tyrimų komiteto biuras, pranešė „Fontanka“. Operatyvines ir tyrimo priemones atliko Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) centrinio aparato pareigūnai.
I.Traberio ir V.Danilenkos sulaikymo priežastimi „Fontanka“ įvardijo deputato Aleksandro Petrovo nužudymą 2020 m. spalio 24 d. Vyborge. Lenktynininkas Vitalijus Petrovas atsisakė komentuoti galimą I.Traberio dalyvavimą tėvo nužudyme.
Kuo pagarsėjo Traberis
Jis yra vienintelis gyvas nusikalstamo pasaulio autoritetas, pažintį su kuriuo V.Putinas (per savo atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą) pripažino, pastebi portalas „Agentstvo“.
I.Traberis padarė svaiginančią karjerą šešėliniame sektoriuje po to, kai devintojo dešimtmečio pabaigoje išėjo į pensiją iš karinio jūrų laivyno, minima dokumentiniame seriale „Piterskij“, kurį 2017 m. parodė televizijos kanalas „Dožd“. Ispanijos prokuratūros duomenimis, I.Traberis buvo vienas iš Tambovo organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujasis Vengrijos vadovas griebėsi Ukrainos aukso tyrimo
13:13
Vengrija pradėjo vidaus patikrinimus iš karto keliose teisėsaugos institucijose, susijusius su pinigų ir aukso konfiskavimu iš Ukrainos inkasatorių.
Apie tai paskelbė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras savo žinutėje socialiniame tinkle „X“.
Kas bus tiriama
P.Magyaras sakė, kad nurodė nedelsiant pradėti vidaus tyrimą Nacionalinėje mokesčių ir muitų administracijoje, Kovos su terorizmu centre ir kitose susijusiose institucijose.
„Įsakėme nedelsiant atlikti vidaus tyrimą Nacionalinėje mokesčių ir muitų administracijoje, Kovos su terorizmu centre ir kitose susijusiose agentūrose dėl Ukrainos „Auksinio konvojaus“ bylos. Generalinis prokuroras turėtų nedelsdamas imtis šio klausimo“, – rašė jis.
Kas nutiko kovo mėnesį
2026 m. kovo 5 d. netoli Budapešto buvo sustabdyti du Ukrainos banko „Oščadbank“ šarvuočiai. Automobiliuose buvo gabenama 40 mln. JAV dolerių, 35 mln. eurų ir 9 kg aukso – tai buvo įprastas reisas tarp Austrijos „Raiffeisen Bank“ ir „Oščadbank“.
Septyniems krovinį lydintiems inkasatoriams buvo uždėti antrankiai, jie buvo sulaikyti daugiau nei 28 valandas. Vienam iš jų tarp apklausų du kartus buvo prievarta suleista injekcija, po kurios jam pasidarė bloga ir jis buvo nuvežtas į ligoninę.
Kas vykdė operaciją
Vengrijos portalo „Telex“ duomenimis, reidas buvo iš anksto suplanuota operacija – be jokio teisinio pagrindo. Sprendimą jį atlikti asmeniškai priėmė tuometinis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Vengrijos vyriausybės Konstitucijos apsaugos biuras patvirtino, kad įsakymą surengti kovo 5 d. reidą davė Ministro pirmininko kanceliarijos valstybės sekretoriatas.
Tuo pačiu metu, kai vyko sulaikymai, valdančiosios partijos „Fidesz“ žiniasklaidos imperija platino dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus, kuriuose inkasatoriai buvo vaizduojami kaip nusikaltėliai.
Kaip viskas baigėsi
2026 m. gegužę – po valdžios pasikeitimo šalyje – Vengrija grąžino „Oščadbankui“ visas lėšas ir vertybes visa apimtimi, skelbia „RBK Ukraina“.
Septyniems inkasatoriams taikytas trejų metų draudimas įvažiuoti į Šengeno erdvę buvo panaikintas, o visi įrašai apie juos buvo ištrinti iš valstybinių registrų.
Rute: mažindama įsipareigojimus NATO, Amerika nenusigręžia nuo sąjungininkių
12:54
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nenusigręžia nuo Europos, pranešdamos apie Aljansui skiriamų pajėgų mažinimą.
„Kai kuriais atvejais tai buvo pateikiama kaip problema – esą JAV nusigręžia nuo savo sąjungininkių. Tačiau tai neatitinka tikrovės“, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse sakė M. Rutte.
Linas Linkevičius. Kaip žaibas iš giedro dangaus Rusijai
12:15
Nepaisant rusų televizoriaus raportavimo apie „pažangą fronte visomis kryptimis“, situacija realybėje kiek kitokia. Nors Rusija teritoriniu požiūriu iš tiesų kai kur žengia į priekį, ypač Kramatorsko-Slovjansko kryptimi, apibendrintai kalbėti apie sėkmę visame fronte yra nerealu, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Ukraina savo ruožtu sėkmingiau vykdo tolimojo nuotolio smūgius ir lokalizuotas kontratakas. Tuo pačiu metu nepriklausomi vertintojai mano, kad greitas Rusijos proveržis ar visos Kramatorsko-Slovjansko aglomeracijos užėmimas artimiausiu metu mažai tikėtinas dėl reljefo, Ukrainos gynybos ir miesto teritorijos masto.
Ir apskritai, net artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka mano, kad karo lauke šis konfliktas neišsispręs. Jis mėgsta daug ir ilgai kalbėti visais klausimais, todėl tose kalbose kartais prasiveržia tiesa. Verta išgirsti.
Propagandos ruporai, save vadinantys žurnalistais, matyt dar negavo naujų instrukcijų, todėl tebeskelbia vien apie pergales.
Suprantama, kad labai norisi, labai reikia, nes vadas isteriškai to reikalauja, bet tenka tiesiog blefuoti. Kostiantynivkos „paėmimo“ vaizdus teko kurti pasitelkus dirbtinį intelektą. O apie Kupjansko „išlaisvinimą“ vien pernai iškilmingai raportuota mažiausiai 4 kartus. Kai nuosavo intelekto likučius savanoriškai susinaikini, nepadės joks dirbtinis.
Negavo naujų instrukcijų ir dėl Donaldo Trumpo. Vis dar rusena viltis išlaikyti jo dėmesį ir bent kokius sentimentus savo pusėje, todėl ir komentarai atsargūs. Atidžiai, netgi su tam tikru pavydu, stebimi jo pokalbiai su Volodymyru Zelenskiu, jautriai reaguojama į kiekvieną pareiškimą, ypač į bendrą kvietimą V.Putinui atvykti trišaliam susitikimui į Ameriką.
Tik bėda ta, kad V.Putinui nereikia tų susitikimų su V.Zelenskiu. Jam reikia toliau kariauti. Jam netgi blogas ir vis labiau žalingas karas atrodo geriau, negu bet kokia taika. Teks susigalvoti kokių nors priežasčių ir argumentų, kaip pagrįsti atsisakymą vykti į JAV.
Plačiau skaitykite ČIA.
