Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Kostiantynivkoje – blogiausias galimas scenarijus
15:59
Padėtis aplink Kostiantynivką Donecko srityje darosi dar sudėtingesnė, įvertino Ukrainos stebėsenos grupės „Deep State“ apžvalgininkai, stebintys situaciją fronte.
Anot jų, Rusijos karinės pajėgos nuožmiai spaudžia miestą iš karto keliomis kryptimis. Pranešama apie pastebėtus rusų pėstininkus iš rytų pusės, taip pat apie jų aktyvumą netoli Berecko ir Iljinivkos.
Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariai Kostiantynivkoje gali bandyti įgyvendinti scenarijų, panašų į tą, kuris anksčiau buvo taikytas kovose dėl Pokrovsko.
Turima omenyje laipsnišką žengimą į priekį, mažų pėstininkų grupių naudojimą, pasalų rengimą ir smogiamųjų dronų nukreipimą, siekiant užtikrinti ugnies kontrolę virš tiekimo kelių.
Kaip rašo „DeepState“, padėtis aplink Kostiantynivką klostosi pagal blogiausią scenarijų, nes rusai iš visų pusių pasiekė miesto pakraščius, aktyviai spaudžia ir skverbiasi vis giliau į gyvenvietę.
Ypatingą susirūpinimą ekspertams kelia šiaurinė miesto dalis. Šaltinio vertinimu, būtent ten Rusijos kariai gali bandyti prasiveržti per siaurą ruožą, kuris leistų ženkliai apsunkinti Ukrainos dalinių logistiką centrinėje ir pietinėje Kostiantynivkos dalyse.
Tuo pačiu metu miestas ir toliau yra intensyviai apšaudymas. „DeepState“ nurodo, kad Rusijos kariuomenė aktyviai taiko miesto statinių naikinimo taktiką, paleisdama smūgius vieną po kito.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus ir vaizdo įrašus Rusijos informacinėje erdvėje apie tariamą Kostiantynivkos arba atskirų jos rajonų užėmimą. Kaip ir Karo tyrimų institutas, „DeepState“ vertina, kad dalis vaizdinio turinio gali būti sukurta, pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas. Tačiau šiuo metu nėra nepriklausomo šios informacijos patvirtinimo.
„Kita bus – Družkivka“
Kostiantynivka išlieka viena iš svarbiausių gyvenviečių prie Slovjansko-Kramatorsko aglomeracijos, todėl Rusijos kariuomenė šiai krypčiai skiria ypatingą dėmesį.
Analitikai spėja, kad, jei miestas patektų į Rusijos rankas, kitu svarbiu logistikos mazgu galėtų tapti Družkivka, o vėliau išaugtų grėsmė ir Kramatorskui.
„Kai Kostiantynivka kris (o tai tik laiko klausimas), kita bus Družkivka, kuri šiuo metu atlieka itin svarbų logistinį vaidmenį, o po jos – jau Kramatorskas.
Kai tik Kostiantynivka pateks į priešo rankas, gynybos pajėgų logistika šiame regione radikaliai pasikeis, atsiras papildomų sunkumų bet kokiam judėjimui, o netgi buvimas Kramatorske taps ypač pavojingas, nes ten jau veiks priešo pilotai. Toliau moskovitams reikės atidaryti dar vienus „vartus“ į Slovjanską ir Kramatorską.
Ir jei anksčiau tai buvo Lymanas, kur šiuo metu vyksta aktyvus spaudimas, tai dabar jie tai gali padaryti pietuose, ruože nuo Mykolajivkos iki Malynivkos, palauždami brigadas, kurios turi problemų, visų pirma, su personalu, nes, deja, kariuomenės papildymo prioritetas iki šiol tebėra šturmo daliniai“, – apibendrino analitikai.
Pažeisti tiekimo keliai
Anksčiau karinis ekspertas Pavlo Narožnyjus teigė, kad situacija Kostiantynivkos rajone Donecko srityje Ukrainai susiklostė „ne pačiu geriausiu būdu“.
Jis pridūrė, kad priešo bandymai užimti miestą rusams nebus „lengvas pasivaikščiojimas“. Pasak eksperto, kol kas nekalbama apie tai, kad Rusija galėtų užimti miestą per vieną ar dvi savaites.
Pasak Ukrainos 28-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados „Žiemos žygio riterių“ vardo bepiločių sistemų bataliono vado Serhijaus Jaro, rusai į miesto „valymą“ įtraukė šturmo padalinius.
Kostiantynivkoje Ukrainos kariai veda miesto mūšius su į miestą įsiskverbusiais Rusijos okupantų kariais.
„Pati Kostiantynivka yra pusiau apsupta. Situacija yra labai sudėtinga logistikos požiūriu, nes aprūpinimas į miestą vyksta dviem pagrindiniais maršrutais, kuriuos priešas stengiasi kuo labiau kontroliuoti. Dėl to logistika yra labai įtempta: evakuacija, aprūpinimas ir mūsų pėstininkų įvedimas į Kostiantynivką yra labai apsunkinti“, – S.Jaras pasakojo naujienų portalui „Hromadske“.
NATO atskleidė įspūdingus Rusijos nuostolių kare prieš Ukrainą skaičius
20:46
Rusija, nepaisydama daugiau kaip 1,4 mln. karių nuostolių, neatsisako savo tikslų kare prieš Ukrainą, praneša „European Pravda“, remdamasi aukšto rango NATO pareigūnu, kurio pavardė neatskleidžiama.
Pasak jo, tokie nuostoliai nesustabdo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, kuris ir toliau laikosi savo tikslų kare prieš Ukrainą.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad ekonominė padėtis Rusijoje blogėja.
NATO atstovas pažymėjo, kad šiais metais Rusija išlaikė iniciatyvą mūšio lauke, tačiau jos pasiekimai tapo „gerokai mažiau stabilūs ir nuoseklūs“.
„Be to, nematome jokių ženklų, kad artimiausiu metu dėl mažėjančio Rusijos pajėgų efektyvumo mūšio lauke galėtų iš esmės pasikeisti karinių veiksmų tempas ar būtų rengiamas plataus masto Rusijos puolimas“, – pabrėžė jis.
Aukšto rango NATO pareigūno teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija patyrė nuo 1,3 iki 1,45 mln. bendrų nuostolių, iš kurių maždaug pusė milijono sudaro žuvusieji.
Jis pažymėjo, kad nepaisant to Rusijos pajėgos ir toliau intensyviai veikia visoje fronto linijoje, ypač Pokrovsko kryptimi, ir siekia prasiveržti link Dobropilios.
Taip pat, pasak jo, vienas pagrindinių Rusijos tikslų yra užimti Kostiantynivką.
NATO atstovas teigė, kad miesto centre artimiausiu metu, tikėtina, ir toliau vyks intensyvios miesto kovos, o Ukrainos galimybės aprūpinti savo pajėgas bus smarkiai apsunkintos dėl plačiai naudojamų dronų.
Tuo pačiu metu Zaporižios kryptimi Rusijos pajėgų pažanga išlieka minimali.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmytro Žmailo teigė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai jau siekia apie 200 karių vienam užimtam kvadratiniam kilometrui teritorijos.
Jo teigimu, Rusijos pajėgos šiuo metu gali veiksmingai pulti tik vienoje ar dviejose fronto kryptimis – ties Kostiantynivka ir kitose Donecko srities vietovėse, kur yra sutelkusios kelis kartus didesnes pajėgas nei Ukraina.
Vis dėlto, pasak jo, kitose fronto atkarpose Rusija iniciatyvą jau yra praradusi.
Donaldas Trumpas atsisakė kalbėti apie Vladimiro Putino atsakomybę už tai, kad karas vis dar tęsiasi
20:23
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikimo su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi Prancūzijoje metu atsisakė pasakyti, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“.
Žurnalistas JAV prezidento paklausė, ar jis mano, kad V. Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi. D. Trumpas atsakė, kad nenori komentuoti šios temos, nes siekia užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
„Nenoriu to komentuoti, nes bandau išspręsti šį klausimą, o tai nepalengvina užduoties“, – pareiškė JAV prezidentas.
Kalbėdamas su žurnalistais, D. Trumpas pakartojo, kad surengė „vaisingas derybas“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir V. Putinu.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat pažymėjo, kad jie yra „ne itin palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu“.
„Aš užbaigiau aštuonis karus ir, tiesą sakant, maniau, kad šis bus vienas iš lengviausių. Tačiau jie yra ne itin palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, o tai gerokai apsunkina reikalą“, – pareiškė JAV lyderis.
„Politinis gyvūnas pajuto permainas“: prakalbo apie išverstą Lukašenkos kailį
19:34
Šią savaitę pasigirdo kiek neįprasta žinia – autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka interviu televizijos kanalui „Al Arabiya“ atsiprašė prezidento Volodymyro Zelenskio, sakydamas, kad Baltarusija yra pažeidžiama Ukrainos pajėgų atakų, taip pat pažadėjo, kad jo kariuomenė nekariaus prieš Ukrainą.
Iš Minsko, kuris nuo pat didžiojo karo pradžios aktyviai talkino Kremliui, jau anksčiau skambėjo keistų pareiškimų. Tačiau iki šio momento A.Lukašenka visada aiškiai laikėsi proputiniškos pozicijos.
Tačiau dabar diktatorius tarsi kapituliuoja prieš grėsmę, kuri dar net netapo realybe: jis pareiškė, kad jei Ukraina ims pulti Baltarusiją taip pat, kaip ji puola Rusiją, jo šalis atsidurs labai pažeidžiamoje padėtyje.
„Ukrainos kariuomenė turi Baltarusiją kaip ant delno, – patikino A.Lukašenka. – Mes puikiai suprantame, kad bus puolami mūsų pagrindiniai gyvybės palaikymo objektai, gamybos ir logistikos įrenginiai. Kaip jie sakė, jau suplanavo 500 tokių taikinių Baltarusijos teritorijoje.
Macronas: G7 sutaria, kad Rusija neturi tikro noro sudaryti taiką
18:57
Maskvai atmetus Jungtinių Valstijų ir Europos pasiūlymus derėtis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, jog Didžiojo septyneto (G7) lyderiai sutiko, kad Rusija „neturi tikro noro“ sudaryti taiką Ukrainoje.
„Prezidentas (Donaldas) Trumpas, kaip ir mes visi, tiesiog pripažino, kad šiandien Rusijos pusėje nėra tikro noro kalbėtis apie taiką“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje paskutinę G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Prancūzijoje dieną.
G7 lyderiai aukščiausiojo lygio susitikime įsipareigojo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.
Pirmaujančių pasaulio pramoninių ekonomikų vadovai pažadėjo stiprinti Ukrainos oro gynybą ir užtikrinti energijos tiekimą. Taip pat sutarta didinti tarptautinį ekonominį spaudimą Maskvai, Ukrainai tęsiant kovą su plataus masto Rusijos invazija, kuri tęsiasi jau penktus metus.
„G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje davė svarbių rezultatų Ukrainai. Svarbiausia, kad susitarėme dėl papildomo Ukrainos oro gynybos stiprinimo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė susitikime dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų partneriai užtikrins paramą mūsų gynybai ir energetiniam atsparumui“, – teigė jis ir pridūrė, kad bus įvestos ir naujos sankcijos Rusijai.
„Rusams prasideda pragaras“: gynybos ministras paskelbė, kas laukia Krymo
18:41
Ukrainos kariuomenė atkirtinėja aneksuotą Krymą ir netrukus šis regionas bus visiškai atskirtas nuo Rusijos, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas. „Iš esmės vyksta Krymo izoliavimas dronais. Ir panašu, kad artimiausiu metu Krymas pavirs sala. Ir tai gali sukelti labai netikėtų pasekmių rusams“, – sakė Ukrainos gynybos ministras interviu „YouTube“ kanalui „Pressing“.
M.Fedorovas nepateikė kitų detalių, tačiau pažymėjo, kad per keturis mėnesius valdžia nupirko daugiau dronų nei per visus 2025 metus.
„Akcentuojame... dronus su šviesolaidžiais, „Middle Strike“ [vidutinio nuotolio dronus, kuriais smogiama Rusijos logistikos pajėgoms okupuotuose regionuose]. Ir jų užsakėme 300 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus. Bet mes tik pradėjome pirkimus, darbas su „Middle Strike“ vyksta toliau“, – kalbėjo ministras, kurį cituoja „The Moscow Times“.
„Krymas pavirs sala“
„Rusams prasideda pragaras“, – apibendrino jis. M.Fedorovo patarėjas Serhijus Sternenka pridūrė, kad rusų, gyvenančių okupuotose Zaporižios, Chersono ir Donecko sričių dalyse, laukia „pati sunkiausia vasara“, ir paragino juos, jei įmanoma, evakuotis.
„Kryme bus dar daugiau problemų. Krymas pavirs sala“, – sakė jis.
Anksčiau artimiausiu metu „izoliuoti Krymą“ žadėjo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis. Jis pabrėžė, kad „Madjaro paukščiai“ intensyvina smūgius į pusiasalį vedančiame Novorosijos federaliniame greitkelyje ir kad vidutinio nuotolio bepiločiai naudojami siekiant nutraukti ginklų, degalų ir įrangos tiekimą fronto daliniams.
Iš viso, remiantis analitikų patvirtinta vaizdo medžiaga, Ukrainos pajėgos nuo gegužės mėn. okupuotose teritorijose sudavė mažiausiai 375 smūgius sunkvežimiams, benzino cisternoms ir kitoms transporto priemonėms. Apie 200 iš jų buvo smūgiai benzino cisternoms ir sunkvežimiams, važiuojantiems „sausumos tiltu“ į Krymą.
Ukrainos pusė taip pat pranešė, kad bepiločių smūgiai sustabdė eismą į pusiasalį per Čonharo tiltą, po to Maskvos paskirta valdžia pasiūlė alternatyvų maršrutą – per Armianską ir Perekopą. Didelė žala taip pat užfiksuota Džankojaus kontrolės punkte.
Maskvoje atsirado keltuvai, iš kurių kariai numušinėja dronus
18:06
Rusijos sostinėje pradėtos dislokuoti keltuvinės platformos su ginkluotais kariškiais kovai su Ukrainos dronais. Viena iš jų buvo pastebėta netoli „Maskva-City“. Nuotrauką patvirtinančią informaciją paskelbė žurnalistas Aleksandras Pliuščevas.
Pasak jo, toks pat keltuvas buvo pastatytas Kapotnioje, kur yra „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamykla, skelbia „The Moscow Times“.
Birželio 16 d. įmonę atakavo dronai, dėl to kilo gaisras. Agentūros „Reuters“ šaltiniai pranešė, kad apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6, kurio pajėgumas - 21 400 tonų per dieną (53 proc. naftos perdirbimo gamyklos pajėgumo). Pasak jų, gamykla, gaminanti benziną, dyzeliną, mazutą ir kt., buvo avariniu būdu sustabdyta.
Ukrainos bepiločiai ir toliau smogia į taikinius Maskvoje, nepaisant to, kad jos valdžia aktyviai stiprina savo gynybą. Pavyzdžiui, po to, kai gegužės 17 d. sostinė patyrė vieną didžiausių dronų atakų nuo karo pradžios, į šiaurę ir rytus nuo miesto atsirado mažiausiai septyni nauji bokštai su raketų „žemė-oras“ sistemomis „Pancyr“, parodė palydovinės nuotraukos. Be to, panašios oro gynybos sistemos įrengtos ant kelių gyvenamųjų ir biurų pastatų stogų.
Putinas vis daugiau laiko leidžia požeminiuose bunkeriuose
Plačiau skaitykite ČIA.
Europa ėmėsi neįprastų veiksmų su Putinu
17:28
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa bandė užmegzti ryšį su Kremliumi, siekdamas su Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, A.Costos vyriausiasis patarėjas du kartus skambino V.Putinui artimam aukšto rango Rusijos pareigūnui, siekdamas paruošti dirvą konkretesnėms deryboms ateityje.
Bandė užmegzti neoficialų ryšio kanalą su Putinu
A.Costos atstovė spaudai atsisakė komentuoti. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į elektroniniu paštu gautą prašymą pakomentuoti šią informaciją.
Gegužės mėnesį A.Costa kalbėjo apie būtinybę „tinkamu metu pradėti derybas su Rusija ir aptarti mūsų bendrus saugumo klausimus“.
ES ir Maskvos diplomatiniai santykiai faktiškai nutrūko po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko abiejų šalių kontaktai buvo tik pavieniai ir dvišaliai. Pernai Donaldui Trumpui pradėjus derybas su V.Putinu dėl galimo karo sureguliavimo, Europos vadovai pajuto poreikį užsitikrinti savo vietą prie derybų stalo.
A.Costos bandymai užmegzti neoficialų ryšį su Kremliumi paaiškėjo per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje, kurio metu Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaria strategiją, kaip įtraukti V.Putiną į taikos derybas. Europos pareigūnai mano, kad galimybė pakviesti V.Putiną prie derybų stalo atsirado lėtėjant Rusijos kariniam progresui fronte, stiprėjant Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje ir didėjant karo išlaidoms Rusijos ekonomikai.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai praėjusią savaitę susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Michailu Galuzinu. Susitikime buvo aptarti būdai, kaip diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą Ukrainoje, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak Europos pareigūno, aukšti Europos atstovai siekia koordinuoti savo veiksmus karui įžengus į naują etapą ir ruošiasi laikui, kai kontaktai su Kremliumi taps intensyvesni.
Lenkija sureagavo į rusų menininko nužudymą: tai – politinė žmogžudystė
15:05
Rytų Lenkijoje nušautas rusų menininkas, žinomas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karikatūrų, greičiausiai buvo nužudytas dėl politinių motyvų, trečiadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Visi požymiai rodo, kad tai yra politinė žmogžudystė“, – apie Semiono Skrepeckio, kurio tikrasis vardas yra Robertas Kuzovkovas, nužudymą sakė D.Tuskas.
„Jei tai užsakė Rusija, tuomet tai taip pat yra labai rimtas tarptautinio masto reikalas“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maža nepasirodė: Ukraina smogė Rusijos tanklaiviui ir dviem tiltams
15:00
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviui Juodojoje jūroje, dviem kelių tiltams ir kelioms priešo vadavietėms, pranešė Generalinis štabas.
Kariškių teigimu, smūgiai buvo suduoti birželio 16 d. ir praėjusią naktį.
Nukentėjo Rusijos tanklaivis
„Juodojoje jūroje nukentėjo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivis „FINA A“ (IMO 9283306)“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad jam taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Ukrainos sankcijos.
Tanklaivis naudojamas naftai ir naftos produktams gabenti Rusijos interesais, apeinant tarptautines sankcijas. Jo ilgis – 244,6 metro, o bendroji talpa – 62 tūkst. kubinių metrų. Žalos mastas kol kas dar neaiškus.
Atakos prieš tiltus
Ukrainos pajėgos taip pat atakavo objektus, kuriuos Rusijos kariai naudoja logistikai ir pajėgų perkėlimui. Tęsdama savo vykdomą logistikos blokadą, Ukraina smogė kelio tiltui per Šiaurės Krymo kanalą netoli Stavkų kaimo bei tiltui netoli Voinkos okupuotoje Chersono srityje.
Praneštama, kad Velyka Novosilkoje, Donecko srityje, ukrainiečių gynėjai sudavė smūgį Rusijos vadovavimo ir stebėjimo postui bei valdymo centrui.
Be to, smūgių sulaukė ir Rusijos dronų kontrolės punktai šiose vietovėse: Kamianske ir Novoprokopivkoje Zaporižios srityje; Ivanopiljoje ir Komare Donecko srityje; Olešoke Chersono srityje;
Malijivkoje Dnipro srityje; Korovjakivkoje ir Kučerove Kursko srityje, Rusijoje.
Generalinis štabas pabrėžė, kad gynybos pajėgos ir toliau sistemingai mažina Rusijos kariuomenės galimybes vykdyti kovines operacijas prieš Ukrainą.
Rusijos Sočio oro uostą ištiko paralyžius: dėl dronų – 40 valandų laukimo
14:31
Šimtai keleivių įstrigo Rusijos Sočio oro uoste dėl atšauktų ir vėluojančių skrydžių. Paralyžių sukėlė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų operacijos prieš Krasnodaro kraštą birželio 14–17 d. Skelbiama, kad vien per pastarąją parą oro erdvė virš miesto buvo uždaryta 4 kartus.
Trečiadienio rytą Sočyje buvo užlaikyta daugiau nei 100 skrydžių, o dar keli – atšaukti, skelbia „Telegram“ kanalas „Ostorožno, novosti“.
Liudininkai pasakojo, kad jau beveik dvi paras negali niekur išskristi, todėl tenka miegoti tiesiog ant grindų pasiklojus turistinius kilimėlius. Skrydžio Sočis–Novosibirskas keleiviai skundėsi, kad laukia išvykimo nuo birželio 15 d. Jų teigimu, skrydis buvo atidėtas keturis kartus, o viešbutis jiems buvo suteiktas vos kelioms valandoms.
Baigėsi maistas
„4 valandą ryto mus, 30 žmonių, surinko ir nuvežė į viešbutį, tačiau trūko transporto iš oro uosto; gatvėje sutikome šeimas su vaikais, kurias, kaip paaiškėjo, grąžino iš viešbučio (atsisakė apgyvendinti)“, — pasakojo keleiviai.
Po dviejų parų jiems išdavė keletą maisto kuponų. Tačiau įstaigose, kuriose juos priėmė, maisto jau nebebuvo.
Aviakompanijos spaudos tarnyba pareiškė, kad tebevyksta degalų papildymas, todėl lėktuvas tariamai išskris vėliau.
Įstrigo ir į Permę keliaujantys žmonės. Pasak „Telegram“ kanalo „Tourdom“, jų skrydis buvo atidėtas jau 41 valandą. Taip pat laukia 26 lėktuvai, kurie pagal tvarkaraštį turėjo išskristi birželio 16 d.: skrydis į Kazanę užlaikytas 38,5 valandos, o į Čeliabinską – daugiau nei parą.
Kai kurie lėktuvai išskris tik ketvirtadienį. Tarp jų – du skrydžiai į Žemutinį Naugardą. Tiems, kurie negali išskristi iš Sočio į Maskvą, oro uosto pokalbių svetainėse siūloma vykti į sostinę mikroautobusais.
Problematiška ir tiems, kurie buvo susiplanavę skrydžius į užsienio šalis. Skrydis į Stambulą atidėtas beveik parai. Lėktuvas į Batumį vėluoja 9,5 valandos, į Jerevaną – 8 valandas, į Tbilisį – 6 valandas.
Dėl atšauktų skrydžių trečiadienį į Sočį negalėjo atvykti keliautojai iš Novosibirsko ir Tiumenės, atšaukta ketvirtadalis skrydžių iš Maskvos – vietoj 30 pagal tvarkaraštį planuojama tik 22. Dar vienas lėktuvas neišskrido iš Stambulo.
Sočyje atsidūrė netyčia
Kaip skelbia naujienų portalas TCH, kita dalis keleivių panikuoja dėl skubių lėktuvų nutupdymų. Nurodoma, kad vienam iš lėktuvų nepakako degalų, kad pasiektų Maskvą, todėl, anot vienos keleivės, jie buvo palikti Sočio oro uoste“, o ne nuvežti į sostinę.
Internete paskelbtame vaizdo įraše moteris skundėsi, kad šimtai žmonių laikomi „nežmoniškomis sąlygomis“ „mažytėje laukimo salėje“, kur „nėra kur atsisėsti“.
Ją taip pat supykdė tai, kad jiems neduodama nei vandens, nei maisto. Moters teigimu, aviakompanija neteikia jokios informacijos, o ji nežino, kada visa tai baigsis.
Neplanuoti nusileidimai Rusijos oro uostuose gali būti vykdomi dėl apribojimo lėktuvų papildymams degalais. Apribojimai jau galioja Mahačkalos, Mineralinių Vandenų, Krasnodaro, Astrachanės ir Žemutinio Naugardo oro uostuose.
5 perspėjimai
Kaip matyti iš Krasnodaro krašto operatyvinio štabo pranešimų, nuo birželio 14 d. iki 17 d. valdžios institucijos mažiausiai penkis kartus įspėjo apie dronų atakos grėsmę Sočyje.
Praėjusią naktį visame regione taip pat pusvalandžiui buvo paskelbta raketų grėsmė. Ryte Sočio oro uostas buvo uždarytas atvykstantiems ir išvykstantiems lėktuvams. Apribojimai buvo panaikinti tik per pietus.
Birželio 17 d. oro uosto dienos plane numatyta aptarnauti 104 atvykstančius ir 107 išvykstančius skrydžius, taip pat 42 tūkst. keleivių.
Bendrovė „Rostransnadzor“ sureagavo į keleivių skundus ir pareiškė, kad rūpinasi situacija, susijusia su masiniais skrydžių vėlavimais Sočio oro uoste. Tam nusiuntė savo inspektorius į oro uostą.
Patikrinimo tikslas esą įvertinti, ar laikomasi keleivių teisių ir Federalinių aviacijos taisyklių reikalavimų. Inspektoriai neva vertins paslaugų teikimo organizavimą vėluojant ir atšaukiant skrydžius: vandens ir maisto tiekimą, apgyvendinimo viešbutyje organizavimą, laiku teikiamą informaciją keleiviams apie skrydžių būklę, dokumentų tvarkymo ir kuponų išdavimo teisingumą, jei tai numatyta taisyklėse.
