Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija velka oro gynybos sistemas prie Krymo tilto: „Maskva bus priversta rinktis“
10:38
Praėjusią naktį Krymą iš visų pusių drebino į pusiasalį skendantys Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Miestuose ir miesteliuose buvo pranešama apie sprogimus ir elektros energijos tiekimo sutrikimus, skelbia atvirųjų šaltinių kanalai.
Pasak pranešimų, sprogimai ir dronų antskrydžiai užfiksuoti Pervomaiske, Krasnoperekopske, Simferopolyje, Sevastopolyje, Jevpatorijoje, Jaltoje ir kitur.
Taip pat buvo apšaudytos Tavrijos ir Balaklavos šiluminės elektrinės, dėl ko didelėje pusiasalio dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas. Pažymima, kad Jaltos miestas kuriam laikui buvo visiškai paniręs į tamsą.
Pažymima, kad Rusijos paskirti okupuoto pusiasalio vadovai apie oro pavojų pranešė tik po 2 val. nakties, nors dronai jau skraidė kelias valandas.
Kaip rašo „Krymskij veter“, Sevastopolyje mobiliosios šaudymo komandos bandė numušti dronus tiesiai virš gyvenamųjų namų stogų. Užfiksuotas galingas sprogimas netoli Kačos aerodromo, kuris įvyko apie 4 val. ryto.
Okupuoto Krymo gyventojai masiškai dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas dronų išpuolis prieš Krymo energetikos struktūrą, nors už tai Rusija taiko griežtas bausmes.
Saugo Kerčės tiltą
Birželio mėnesį okupuotas Krymas sulaukė galingiausių Ukrainos smūgių. Jie panardino miestus ir miestelius į krizę: pusiasalyje trūksta degalų, maisto produktų, nėra elektros.
Po to, kai antradienį Ukrainos specialiosios pajėgos pranešė apie sunaikintą geležinkelio tiltą į Krymą, rusai pradėjo dislokuoti oro gynybos sistemas prie Kerčės tilto.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija dislokuoja priešlėktuvinės gynybos sistemas Maskvoje ir Krymo tilto rajone, atitraukdama jas iš kitų sričių.
„Viena iš priemonių – oro gynybos sistemų perkėlimas iš Rusijos regionų į Maskvą ir prie Kerčės tilto“, – pažymėjo Ukrainos lyderis ir pridūrė, kad Rusija šias dvi sritis įvardija kaip prioritetines.
„Iš tikrųjų būtent šiuos du perimetrus rusams buvo įsakyta ginti silpninant kitas sritis savo teritorijoje ir laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo prezidentas.
Intriguojantis pareiškimas
Trečiadienį V.Zelenskis taip padarė intriguojantį pareiškimą apie Krymą. Neatskleisdamas detalių, jis pareiškė, kad operacija Kryme buvo aiškiai apskaičiuota, o Rusija bus priversta rinktis taiką.
„Ir tai, kaip vyksta operacija, aiškiai įrodo, kad, jei Ukrainoje atsiras būtent tai, apie ką kalbėjome su savo partneriais G7, o tai priklauso nuo mūsų partnerių sprendimo, mes nedelsdami sudarysime sąlygas, kai Rusija bus priversta pasirinkti taiką“, – pažymėjo jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Kyjivas „labai laukia“ teigiamo Ukrainos partnerių atsako. Jis pridūrė, kad jie „aiškiai žino“, kas pastatyta ant kortos.
Zelenskis davė įsakymą vykdyti prevencinius smūgius prieš Rusiją
10:06
Ukraina vykdys prevencinius smūgius prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja karui tęsti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Nurodžiau mūsų specialiosioms tarnyboms ir ginkluotosioms pajėgoms imtis prevencinių priemonių prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja savo karinėms operacijoms plėsti“, – sakė valstybės vadovas.
Trečiadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai nutraukė elektros tiekimą didžiausiam Rusijos okupuoto Krymo miestui ir smogė taikiniams centrinėje ir pietinėje Rusijos dalyje. Be kita ko, po smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos objektams šalyje dar pagilėjo degalų krizė.
Pramonės šaltinių teigimu, prie Maskvos esanti Kapotnios naftos perdirbimo gamykla, kuriai didelę žalą padarė Ukrainos bepiločiai orlaiviai, negalės veikti bent pusę metų, o tai apsunkins Rusijos pastangas įveikti degalų trūkumą.
„Rusijos naftos produktų ir kokso gamyba gegužę, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 13,5 proc., paspartindama ankstesnių laikotarpių mažėjimo tempą, trečiadienį parodė reti oficialūs duomenys. Rusija, trečia pagal dydį pasaulyje naftos gamintoja, nustojo skelbti daugumą savo naftos gavybos ir eksporto duomenų nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą“, – teigiama straipsnyje.
Analitikai: Aliaksandras Lukašenka priešinasi Kremliui
09:16
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka toliau priešinasi Maskvos spaudimui, kuri bando pilnai įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ekspertai atkreipė dėmesį į birželio 23 d. laikraščio „The Wall Street Journal“ publikaciją, kurioje, remiantis neįvardintais Rusijos ir Europos pareigūnais, teigiama, kad Kremlius daro spaudimą A.Lukašenkai, siekdamas aktyvesnio Baltarusijos įtraukimo į karą prieš Ukrainą.
Konkrečiai kalbama apie leidimą Rusijos armijai paleisti dronus iš Baltarusijos teritorijos ir fronto linijos išplėtimą vakaruose, siekiant priversti Ukrainą perkelti dalį pajėgų prie Baltarusijos sienos.
Remiantis „WSJ“ duomenimis, su situacija susipažinęs buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas sakė, kad Kremlius grasina Minskui nutraukti finansinę paramą, jei šis atsisakys įvykdyti reikalavimus.
Ką mano analitikai
Analitikų vertinimu, A.Lukašenka bando rasti pusiausvyrą tarp Rusijos paramos Baltarusijai išsaugojimo ir to, kas liko iš sugriauto šalies suvereniteto.
„Nuo 2022 m. Lukašenka atsisakė leisti Rusijai naudoti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas Rusijos operacijoms Ukrainoje remti arba vykdyti didelio masto baltarusių šaukimą į Rusijos kariuomenę“, – teigiama ataskaitoje.
Be to, kaip pažymėjo ekspertai, A.Lukašenka ir kiti aukšto rango Baltarusijos pareigūnai vengia kartoti Kremliaus retoriką apie tariamą Ukrainos keliamą grėsmę Baltarusijai ir išlaiko palyginti neutralią poziciją karo atžvilgiu.
Retransliatoriai nutilo
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad Baltarusijos valdžia pašalintų mažiausiai keturis retransliatorius Bresto ir Gomelio srityse.
Jo teigimu, jie buvo naudojami Rusijos smūgiams į Ukrainos miestus koreguoti. Savo ruožtu V.Zelenskis iškėlė A.Lukašenkai griežtą ultimatumą ir pagrasino atsakomaisiais smūgiais.
Trečiadienį Ukrainos lyderis pranešė, kad nuo birželio 22 d. retransliatoriai Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti. Kol kas nežinoma, ar įranga buvo išmontuota, ar tiesiog išjungta.
„Ar jie buvo demontuoti, ar ne, aš, tiesą sakant, kol kas nežinau. Tačiau mes dirbame šiuo klausimu, aš labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas tas, kad retransliatoriai šiai dienai neveikia“, – sakė V.Zelenskis.
Maskvoje neramu – prie degalinių eilės: „Kai kur išvis nepila“
08:57
Rusija, viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, įvedė daugybę apribojimų prekybai degalais visoje šalyje – tai lėmė Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, saugykloms ir logistikos infrastruktūrai, kurie sumažino vidaus pasiūlą.
Keliuose regionuose įvestas normavimas, o kai kurios degalinės ir jų tinklai išpardavė atsargas arba užsidarė dėl tiekimo trūkumo.
„Padėtis tikrai labai įtempta“, – prie „Lukoil“ degalinės netoli Maskvos verslo rajono naujienų agentūrai AFP sakė 55-erių Safaralis Nazarovas.
„Stovime eilėje valandą, pusantros (...) laikas mesti šį reikalą ir išvažiuoti“, – teigė jis.
Prie degalinės savo eilės laukė apie 15 transporto priemonių.
Kuro trūkumas Maskvoje yra itin neįprastas reiškinys.
S.Nazarovo teigimu, už sostinės ribų padėtis dar prastesnė.
„Nuvažiuoji 200 kilometrų nuo Maskvos ir daugiau nei 10 litrų neduoda. Kai kur išvis nepila“, – tvirtino vyriškis.
Atsakas į Rusijos smūgius
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusijos energetikos objektus, siekdama atkirsti gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį Kremliui.
Praėjusią savaitę buvo smogta didelei naftos perdirbimo gamyklai Maskvos pakraštyje, o virš sostinės pakilo tiršti juodi dūmai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos smūgius vadina teisingu atsaku į naktinius Maskvos raketų ir dronų apšaudymus Ukrainos miestuose.
Šią savaitę per televiziją transliuotame susitikime Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad degalų trūkumas yra „nėra paprastas“, tačiau „kontroliuojamas“.
Nors pareigūnai griežtai kritikuoja Ukrainą, jie oficialiai nesieja degalų stygiaus su pastarųjų smūgių banga.
Maskva apribojo eksportą ir nurodė mažmenininkams teikti operatyvius duomenis apie degalų likučius degalinėse, kad galėtų valdyti valstybės atsaką.
Labiausiai nukentėjo aneksuotas Krymo pusiasalis, kur prekyba benzinu gyventojams visiškai uždrausta, bei Pietų Rusija.
Ilgos eilės
Tačiau pranešimų apie trūkumą gauta net iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų.
Automobilių eilės prie degalinių tapo naujausiu Rusijos karo Ukrainoje – 2022-ųjų pradžioje pradėtos karinės kampanijos, kurią Kremlius tikėjosi užbaigti per kelias dienas, – vidaus padarinių simboliu.
Trečiadienį AFP žurnalistai matė eiles prie kelių degalinių. Kai kuriose iš jų buvo išparduoti tam tikri degalų mišiniai, taikomi 30 litrų vienam asmeniui apribojimai arba degalinės buvo apskritai uždarytos.
Kita taksi vairuotoja, 44-erių Jana Svarovskaja, taip pat pradėjo pastebėti eiles.
„Taip, yra ilgos eilės (...), o kai kurios vietinės degalinės mano rajone uždarytos“, – sakė ji degalinėje pietvakarių Maskvoje.
25-erių tinklaraštininkė Darija, atsisakiusi nurodyti savo pavardę, teigė pastebėjusi trūkumą, tačiau nesiskundė.
„Arba jie turi degalų ir reikia šiek tiek palaukti – apie 15 minučių, ne ilgiau, arba mes tiesiog pravažiuojame pro šalį, pamatome, kad degalinės visiškai uždarytos, ir ieškome kitų, tačiau jokių tikrai stresinių situacijų nebuvo“, – sakė ji AFP.
Prieš NATO viršūnių susitikimą – Merzo žinia Rusijai
07:29
Europos sąjungininkės nori nusiųsti „stiprų paramos Ukrainai signalą“ liepą Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Berlyne priėmęs Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ir Lenkijos lyderius.
„Žinia Rusijai yra tokia: Ukraina išlieka stipri“, – sakė F.Merzas bendroje spaudos konferencijoje Berlyne po to, kai Europos lyderiai vaizdo ryšiu taip pat pasikalbėjo su NATO vadovu Marku Rutte.
F.Merzas nurodė, kad Vokietijos vyriausybė „siūlo mums, kaip Europos NATO sąjungininkėms, prisiimti tvirtą finansinį įsipareigojimą Kyjivui“, ir pabrėžė, kad „Europos parama nesvyruoja“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Ukrainos ultimatumo – Baltarusijoje nutilo sistemos, palaikančios Rusijos dronus
07:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad ryšių įranga, kuri, Kyjivo teigimu, padėjo palaikyti Rusijos dronų smūgius iš Baltarusijos teritorijos, nustojo veikti.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pateikė ultimatumą Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kad jis turi vieną savaitę įrangai pašalinti, kitaip sulauks neįvardytų Ukrainos veiksmų.
„Mano gautais duomenimis (...), birželio 22 dienos duomenimis, įranga Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti, – sakė V.Zelenskis. – Ar ji buvo išmontuota, ar ne, atvirai pasakius, dar nežinau.“
„Faktas tas, kad šiandien ši įranga nebeveikia“, – nurodė jis.
Kyjivas teigia, kad šios sistemos Baltarusijoje padeda Rusijos pajėgoms perduoti valdymo ir taikinių duomenis, skirtus dronų atakoms prieš šiaurinius Ukrainos regionus.
Ukrainos pasieniečiai užfiksavo į šiaurinę Černihivo sritį įskrendančių Rusijos atakos dronų skaičiaus sumažėjimą, o dideli „Shahed“ dronų reidai apskritai Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje nutrūko, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
Trumpo tonas keičiasi: Zelenskis sulaukė netikėto įvertinimo
06:32
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, kuris, jo anksčiau teigimu, neturėjo „kortų“ laimėti, gerai laikosi kare prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
„Jam sekasi gana gerai. Jis bent jau laikosi. Daug žmonių žūsta abiejose pusėse, bet manau, kad jam sekasi gana gerai“, – apie V.Zelenskį žurnalistams Ovaliajame kabinete kalbėjo D.Trumpas.
„Reikia pripažinti, kad jis yra drąsus, turi puikią įrangą, bet jis turi ir puikių žmonių, jis turi kovotojų“, – teigė jis.
Analitikai teigia, kad Ukraina užima vis geresnę padėtį mūšio lauke, tačiau jos miestai vis dar yra mirtinų Rusijos atakų taikinys kare, kuris jau dabar trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas.
D.Trumpas ir V.Zelenskis pastarąjį kartą susitiko per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Prancūzijoje, kur lyderiai sutarė sustiprinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų daugiau nei ketverius metus trunkantį karą su Ukraina.
Po to V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad yra „dėkingas prezidentui Trumpui už dėmesį Ukrainai ir pasirengimą padėti priartinti taiką“.
Po susitikimo D.Trumpas išreiškė atgimusį interesą vėl įvesti sankcijas Rusijos naftai.
Prieš G7 susitikimą Vašingtonas buvo pritaikęs, o vėliau pratęsęs sankcijų išimtį jau jūroje esantiems rusiškos naftos kroviniams, o tai sukėlė nerimą Europos sąjungininkams.
Dar vienas smūgis: Rusijos Krasnodaro krašte naftos bazė paskendo liepsnose
06:25
Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte nukritus drono nuolaužoms naftos bazėje kilo gaisras, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino atakas prieš Rusiją, reaguodama į beveik kasdienius Maskvos vykdomus dronų ir raketų išpuolius per jau penktus metus trunkantį karą.
Kyjivas pabrėžia, kad Ukrainos kariuomenė pirmiausia taikosi į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, siekdama atimti iš Kremliaus karo mašinos gyvybiškai svarbias pajamas iš iškastinio kuro.
„Nukritus bepiločio orlaivio nuolaužoms, Poltavskajos naftos bazėje kilo gaisras“, – Rusijos valstybiniame socialiniame tinkle „Max“ parašė Krasnodaro krašto Krasnoarmeisko rajono vadovas Aleksandras Charitonovas, nenurodydamas drono kilmės.
Po kelių minučių Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad dėl Rusijos atakos kilo gaisras pramoniniame objekte.
Ugniagesiai užgesino liepsnas, o apie nukentėjusiuosius nepranešama.
JAV Valstybės departamento atstovas: „Šiuo metu Ukraina laimi karą“
06:22
JAV Valstybės departamente manoma, kad Ukraina dabar yra toje fazėje, kai ji laimi karą.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas užsienio pagalbos, humanitarinių klausimų ir religijos laisvės klausimais Jeremy Lewinas Gdanske, Viktoro Pinčiuko fondo organizuotoje „YES“ diskusijoje, vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijos išvakarėse.
Pasak Valstybės departamento vadovo pavaduotojo, Ukraina dabar daro daug, kad įtvirtintų naująją karo fazę ir galiausiai jį laimėtų. Jo vertinimu, jau dabar pavyko persverti situaciją.
„Šiuo metu esame tokioje padėtyje, kai Ukraina laimi karą“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.
Jis pažymėjo, kad anksčiau Ukrainos pajėgos mūšio lauke laukdavo žiemos, nes rusai tuo metu nepuldavo ir darydavo pauzę. Dabar, jo teigimu, vyksta priešingas procesas: ukrainiečiai puola, o rusai laukia žiemos.
Kartu, kaip pabrėžė J.Lewinas, net ir šią žiemą ukrainiečiams pavyko „pakeisti dinamiką“, nes žiemą ukrainiečiai sudavinėjo smūgius Rusijos infrastruktūrai Rusijos teritorijoje.
„Dabar yra labai svarbus momentas. Ukraina gali toliau daryti spaudimą mūšio lauke“, – taip pat konstatavo J.Lewinas.
Jis taip pat priminė, kad JAV svarsto galimybę panaikinti sankcijų išimtį Rusijos naftai, ir patikino, kad Vašingtonas tęs bendradarbiavimą su Europos partneriais sankcijų klausimu.
