Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija velka oro gynybos sistemas prie Krymo tilto: „Maskva bus priversta rinktis“
10:38
Praėjusią naktį Krymą iš visų pusių drebino į pusiasalį skendantys Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Miestuose ir miesteliuose buvo pranešama apie sprogimus ir elektros energijos tiekimo sutrikimus, skelbia atvirųjų šaltinių kanalai.
Pasak pranešimų, sprogimai ir dronų antskrydžiai užfiksuoti Pervomaiske, Krasnoperekopske, Simferopolyje, Sevastopolyje, Jevpatorijoje, Jaltoje ir kitur.
Taip pat buvo apšaudytos Tavrijos ir Balaklavos šiluminės elektrinės, dėl ko didelėje pusiasalio dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas. Pažymima, kad Jaltos miestas kuriam laikui buvo visiškai paniręs į tamsą.
Pažymima, kad Rusijos paskirti okupuoto pusiasalio vadovai apie oro pavojų pranešė tik po 2 val. nakties, nors dronai jau skraidė kelias valandas.
Kaip rašo „Krymskij veter“, Sevastopolyje mobiliosios šaudymo komandos bandė numušti dronus tiesiai virš gyvenamųjų namų stogų. Užfiksuotas galingas sprogimas netoli Kačos aerodromo, kuris įvyko apie 4 val. ryto.
Okupuoto Krymo gyventojai masiškai dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas dronų išpuolis prieš Krymo energetikos struktūrą, nors už tai Rusija taiko griežtas bausmes.
Saugo Kerčės tiltą
Birželio mėnesį okupuotas Krymas sulaukė galingiausių Ukrainos smūgių. Jie panardino miestus ir miestelius į krizę: pusiasalyje trūksta degalų, maisto produktų, nėra elektros.
Po to, kai antradienį Ukrainos specialiosios pajėgos pranešė apie sunaikintą geležinkelio tiltą į Krymą, rusai pradėjo dislokuoti oro gynybos sistemas prie Kerčės tilto.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija dislokuoja priešlėktuvinės gynybos sistemas Maskvoje ir Krymo tilto rajone, atitraukdama jas iš kitų sričių.
„Viena iš priemonių – oro gynybos sistemų perkėlimas iš Rusijos regionų į Maskvą ir prie Kerčės tilto“, – pažymėjo Ukrainos lyderis ir pridūrė, kad Rusija šias dvi sritis įvardija kaip prioritetines.
„Iš tikrųjų būtent šiuos du perimetrus rusams buvo įsakyta ginti silpninant kitas sritis savo teritorijoje ir laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo prezidentas.
Intriguojantis pareiškimas
Trečiadienį V.Zelenskis taip padarė intriguojantį pareiškimą apie Krymą. Neatskleisdamas detalių, jis pareiškė, kad operacija Kryme buvo aiškiai apskaičiuota, o Rusija bus priversta rinktis taiką.
„Ir tai, kaip vyksta operacija, aiškiai įrodo, kad, jei Ukrainoje atsiras būtent tai, apie ką kalbėjome su savo partneriais G7, o tai priklauso nuo mūsų partnerių sprendimo, mes nedelsdami sudarysime sąlygas, kai Rusija bus priversta pasirinkti taiką“, – pažymėjo jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad Kyjivas „labai laukia“ teigiamo Ukrainos partnerių atsako. Jis pridūrė, kad jie „aiškiai žino“, kas pastatyta ant kortos.
Ukraina veržia kilpą apie Krymą: pirmieji rezultatai jau matomi
13:12
Ilgos automobilių eilės, sustabdyta benzino prekyba, elektros tiekimo ribojimai ir tuštėjantys viešbučiai. Taip šiandien atrodo Rusijos kontroliuojamas Krymas, kuriam Ukraina pastarosiomis savaitėmis suduoda vis daugiau smūgių. Kyjivas neslepia siekio izoliuoti pusiasalį, o pirmieji šios strategijos rezultatai jau matomi.
„Ukrainiečiai okupuotose teritorijose, atleiskite man už nuolatinę įtampą, uždarytus tiltus ir kelius, tamsą, ramybės stoką ir stresą“, – į dalį okupuoto Krymo gyventojų kreipėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyviai atakuoja Krymo logistikos, karinio aprūpinimo ir energetikos infrastruktūrą, o Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas pareiškė siekiantis paversti pusiasalį izoliuota teritorija.
Kol kas ukrainiečiams ši užduotis sekasi. Apie tai, kaip Krymas vis labiau virsta sala, rašoma Rusijos opozicinio leidinio „Važnyje istoriji“ pateiktoje analizėje.
Susisiekimas: kelionės į Krymą tapo ilgesnės ir sudėtingesnės
Šiuo metu į Krymą galima patekti dviem pagrindiniais būdais – automobiliu arba traukiniu. Tačiau abiem atvejais keliautojams tenka susidurti su papildomais apribojimais ir ilgomis laukimo valandomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lavrovas reikalauja iš Trumpo pasiaiškinimo: „Kas įvyko Prancūzijoje?“
13:06
Rusija pareiškė, kad tikisi paaiškinimų po paskelbtų pranešimų, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakeitė nuomonę dėl karo Ukrainoje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Maskva siekia išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko per Didžiojo septyneto (G-7) grupės aukščiausiojo lygio susitikimą Evian le Bene, Prancūzijoje, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Kaip teigiama, Kremliaus reakcijos priežastimi tapo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiai. Pasak jo, po derybų su sąjungininkais D.Trumpas padarė išvadą, kad Rusija nesuinteresuota taika, o ankstesni jo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitarimai faktiškai „nustojo galioti“.
Papildomo dėmesio sulaukė ir naujausi D.Trumpo pareiškimai apie Ukrainą ir prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Amerikos lyderis pareiškė, kad Ukrainai „sekasi neblogai“, pavadino V.Zelenskį „drąsiu“ ir pažymėjo, kad Kyjivas turi „modernią įrangą“ ir „stiprius karius“.
Tokie jo pareiškimai akivaizdžiai kontrastuoja su ankstesne griežta D.Trumpo kritika Ukrainos vadovui.
Pastebima, kad iš JAV administracijos vis dažniau nuskamba Kyjivui palankūs vertinimai. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jeremy Levinas prakalbo apie „platų sutarimą“ tarp D.Trumpo, V.Zelenskio ir Europos sąjungininkų bei išsakė mintį, jog Ukraina šiuo metu "turi persvarą ir pakeitė kovų dinamiką“.
S.Lavrovas pranešimus, kad Vašingtonas suteikė Kyjivui leidimą stipriau smūgiuoti Rusijai, pavadino mėginimu įgyvendinti „pageidavimus“.
Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Kremlius laukia oficialių paaiškinimų apie Vašingtono retorikos pokyčius ir galimus sprendimus po G-7 viršūnių susitikimo.
„Mes norime suprasti, kas įvyko Eviane“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Anksčiau pranešta, kad D.Trumpas per Prancūzijoje vykusi G-7 lyderių susitikimą, į kurį taip pat buvo pakviestas V.Zelenskis privačiai patarė Ukrainos prezidentui su Maskva elgtis „drąsiau“. Tikėtina, kad tokius komentarus jis išsakė, vertinant, jog Rusija nesutiks su taikos derybomis be stipraus spaudimo.
Laikraščio „Financial Times" šaltinių teigimu, Amerikos lyderis yra labai entuziastingai nusiteikęs ir įkvėptas atkakliai vykdomos Ukrainos kampanijos atakuoti taikinius Rusijos gilumoje.
Ukrainiečiai pasidalijo retu vaizdo įrašu: štai ką geba „Bayraktar TB2“
12:56
Ukrainos karinis jūrų laivynas paskelbė retą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip Ukrainos smogiamieji dronai „Bayraktar TB2“ sunaikina grupę Rusijos bepiločių antvandeninių laivų (USV), kurie, kaip manoma, judėjo Ukrainos pakrantės link, skelbia „Defence Express“.
Birželio 24 d. Ukrainos karinis jūrų laivynas paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų Rusijos USV sunaikinimas Juodojoje jūroje. Tikėtina, kad šie laivai plaukė Ukrainos pakrantės ir komercinių uostų kryptimi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Putinas blaškosi – Rusijoje bus baisu
11:47
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotose įžvalgose atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas toliau blefuoja apie savo „neišvengiamą pergalę“. Pasak jo, Rusija turi du pasirinkimus: keistis arba pasiruošti tam, kas laukia, o bus – labai blogai.
„Toliau stebim situaciją. Ką matom? Putinas toliau blefuoja apie savo neišvengiamą pergalę. Įkvėptas sėkmės Kostiantynivkoje, kurios vis tiek dar niekaip nesugeba užkariauti nuo 2024 metų, tebepuoselėja viltis paimti visą Donbasą.
Analitikai ne kartą pažymėjo, kad užimti tokius miestus kaip Kramatorskas, Slovjanskas ir platesnę įtvirtintą juostą šiauriniame Donecke būtų daug sunkiau nei užimti mažesnius miestelius, tokius kaip Pokrovskas. Pagal dabartinius tempus tikrai neatrodo artimiausiu metu įmanoma“, – rašė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jo vertinimu, V.Putinas akivaizdžiai blaškosi neapsispręsdamas, ar toliau užsispyrusiai atmesti bet kokias derybas, ar apsimesti, jog yra lankstus ir pasiruošęs bendradarbiavimui.
„Dar prieš kelias dienas aiškino, kad nemato jokių sąlygų derėtis, o štai dabar, per savo atstovą Peskovą įtikinėja, kad deryboms buvo atviras visą laiką. Esmė – sąlygos. O tos sąlygos niekada nekito: faktinė kapituliacija ir Donbaso atidavimas“, – pažymėjo L.Linkevičius.
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas toliau virkauja dėl „Ankoridžo dvasios“, kaltina Ameriką nevykdant pažadų, kuriuos, beje, Donaldas Trumpas labai aiškiai paneigė.
„Dar mėgina reanimuoti 2022 metų Stambulo susitarimus, kuriais Ukraina ne tik prarastų Donbasą, bet dar ir savanoriškai nusiginkluotų. Lyg nesuprasdamas, kad dabar ne 2022 pavasaris, o 2026 vasara.
Iš desperacijos net propagandininkų „brigadininkas" Solovjovas savo laidas pradeda savotiška „tylos minute“, nes neturi ką pasakyti ir po to pratrūksta eiliniu isterikos priepuoliu“, – pastebėjo ambasadorius.
Anot jo, galima ir toliau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet nepastebėti, kad rusai praranda Krymą, darosi jau sunku.
„O kuomet po masinės dronų atakos Sevastopolyje dingo elektra, tai dar ir tamsu. Ir kuo toliau, tuo labiau bus dar ir baisu. Apie tai įspėja ne tik Zelenskis, bet ir savi: tokie, kaip liūdnai pagarsėjęs ir 180 laipsnių pakeitęs savo orientaciją (politinę) buvęs Zelenskio patarėjas, o dabar didžiausias priešas Arestovičius. Patarta visiems, kas dar gali, nešdintis iš Krymo. Kai bus prarastas Krymas, tuomet ir Donbaso užkariavimas neatrodys toks pasiekiamas“, – dėstė L.Linkevičius.
Be to, artėja ta akimirka, kai ne tik ukrainiečių dronai, bet ir balistinės raketos smogs į karinius taikinius Maskvoje, rašo diplomatas. Pasak jo, jas atremti su skylėta oro gynyba bus sunku, o „atsišaudyti" su pasenusiu propagandiniu arsenalu taip pat jau nepavyks.
„Vis tiek reikės kažką keisti, arba pakeis tas kažkas iš šalies. Šalutiniai efektai jau prasidėjo. Matomas ir nematomas bruzdėjimas tarp artimiausio lojalistų rato“, – reziumavo buvęs ministras.
Už 1400 km nuo Ukrainos: dronai smogė dviems Rusijos naftos gamykloms
11:18
Ketvirtadienio rytą Rusijos mieste Ufoje, esančiame už 1400 kilometrų nuo Ukrainos, Baškirijos respublikoje, nukentėjo dvi naftos perdirbimo gamyklos.
„Telegram" kanalas „Exilenova+“ dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais apie smūgių padarinius.
Šiaurinėje Ufos dalyje yra trys bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo gamyklos: „Bašneft-NOVOIL“, „Bašneft-Ufaneftekhim“ ir „Bašneft-UNPZ“. Pasak „Exilenova+“, į dvi iš jų buvo pataikyta.
Primenama, kad balandžio 2 d. rytą dronai atakavo Ufos naftos perdirbimo gamyklą „Bašneft-Novol“ ir sukėlė didelio masto gaisrą. Vienas iš bepiločių orlaivių taip pat pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą.
Zelenskis davė įsakymą vykdyti prevencinius smūgius prieš Rusiją
10:06
Ukraina vykdys prevencinius smūgius prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja karui tęsti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Nurodžiau mūsų specialiosioms tarnyboms ir ginkluotosioms pajėgoms imtis prevencinių priemonių prieš objektus, kuriuos Rusija naudoja savo karinėms operacijoms plėsti“, – sakė valstybės vadovas.
Trečiadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai nutraukė elektros tiekimą didžiausiam Rusijos okupuoto Krymo miestui ir smogė taikiniams centrinėje ir pietinėje Rusijos dalyje. Be kita ko, po smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos objektams šalyje dar pagilėjo degalų krizė.
Pramonės šaltinių teigimu, prie Maskvos esanti Kapotnios naftos perdirbimo gamykla, kuriai didelę žalą padarė Ukrainos bepiločiai orlaiviai, negalės veikti bent pusę metų, o tai apsunkins Rusijos pastangas įveikti degalų trūkumą.
„Rusijos naftos produktų ir kokso gamyba gegužę, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 13,5 proc., paspartindama ankstesnių laikotarpių mažėjimo tempą, trečiadienį parodė reti oficialūs duomenys. Rusija, trečia pagal dydį pasaulyje naftos gamintoja, nustojo skelbti daugumą savo naftos gavybos ir eksporto duomenų nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą“, – teigiama straipsnyje.
Analitikai: Aliaksandras Lukašenka priešinasi Kremliui
09:16
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka toliau priešinasi Maskvos spaudimui, kuri bando pilnai įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ekspertai atkreipė dėmesį į birželio 23 d. laikraščio „The Wall Street Journal“ publikaciją, kurioje, remiantis neįvardintais Rusijos ir Europos pareigūnais, teigiama, kad Kremlius daro spaudimą A.Lukašenkai, siekdamas aktyvesnio Baltarusijos įtraukimo į karą prieš Ukrainą.
Konkrečiai kalbama apie leidimą Rusijos armijai paleisti dronus iš Baltarusijos teritorijos ir fronto linijos išplėtimą vakaruose, siekiant priversti Ukrainą perkelti dalį pajėgų prie Baltarusijos sienos.
Remiantis „WSJ“ duomenimis, su situacija susipažinęs buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas sakė, kad Kremlius grasina Minskui nutraukti finansinę paramą, jei šis atsisakys įvykdyti reikalavimus.
Ką mano analitikai
Analitikų vertinimu, A.Lukašenka bando rasti pusiausvyrą tarp Rusijos paramos Baltarusijai išsaugojimo ir to, kas liko iš sugriauto šalies suvereniteto.
„Nuo 2022 m. Lukašenka atsisakė leisti Rusijai naudoti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas Rusijos operacijoms Ukrainoje remti arba vykdyti didelio masto baltarusių šaukimą į Rusijos kariuomenę“, – teigiama ataskaitoje.
Be to, kaip pažymėjo ekspertai, A.Lukašenka ir kiti aukšto rango Baltarusijos pareigūnai vengia kartoti Kremliaus retoriką apie tariamą Ukrainos keliamą grėsmę Baltarusijai ir išlaiko palyginti neutralią poziciją karo atžvilgiu.
Retransliatoriai nutilo
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad Baltarusijos valdžia pašalintų mažiausiai keturis retransliatorius Bresto ir Gomelio srityse.
Jo teigimu, jie buvo naudojami Rusijos smūgiams į Ukrainos miestus koreguoti. Savo ruožtu V.Zelenskis iškėlė A.Lukašenkai griežtą ultimatumą ir pagrasino atsakomaisiais smūgiais.
Trečiadienį Ukrainos lyderis pranešė, kad nuo birželio 22 d. retransliatoriai Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti. Kol kas nežinoma, ar įranga buvo išmontuota, ar tiesiog išjungta.
„Ar jie buvo demontuoti, ar ne, aš, tiesą sakant, kol kas nežinau. Tačiau mes dirbame šiuo klausimu, aš labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas tas, kad retransliatoriai šiai dienai neveikia“, – sakė V.Zelenskis.
Maskvoje neramu – prie degalinių eilės: „Kai kur išvis nepila“
08:57
Rusija, viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, įvedė daugybę apribojimų prekybai degalais visoje šalyje – tai lėmė Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, saugykloms ir logistikos infrastruktūrai, kurie sumažino vidaus pasiūlą.
Keliuose regionuose įvestas normavimas, o kai kurios degalinės ir jų tinklai išpardavė atsargas arba užsidarė dėl tiekimo trūkumo.
„Padėtis tikrai labai įtempta“, – prie „Lukoil“ degalinės netoli Maskvos verslo rajono naujienų agentūrai AFP sakė 55-erių Safaralis Nazarovas.
„Stovime eilėje valandą, pusantros (...) laikas mesti šį reikalą ir išvažiuoti“, – teigė jis.
Prie degalinės savo eilės laukė apie 15 transporto priemonių.
Kuro trūkumas Maskvoje yra itin neįprastas reiškinys.
S.Nazarovo teigimu, už sostinės ribų padėtis dar prastesnė.
„Nuvažiuoji 200 kilometrų nuo Maskvos ir daugiau nei 10 litrų neduoda. Kai kur išvis nepila“, – tvirtino vyriškis.
Atsakas į Rusijos smūgius
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusijos energetikos objektus, siekdama atkirsti gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį Kremliui.
Praėjusią savaitę buvo smogta didelei naftos perdirbimo gamyklai Maskvos pakraštyje, o virš sostinės pakilo tiršti juodi dūmai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos smūgius vadina teisingu atsaku į naktinius Maskvos raketų ir dronų apšaudymus Ukrainos miestuose.
Šią savaitę per televiziją transliuotame susitikime Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad degalų trūkumas yra „nėra paprastas“, tačiau „kontroliuojamas“.
Nors pareigūnai griežtai kritikuoja Ukrainą, jie oficialiai nesieja degalų stygiaus su pastarųjų smūgių banga.
Maskva apribojo eksportą ir nurodė mažmenininkams teikti operatyvius duomenis apie degalų likučius degalinėse, kad galėtų valdyti valstybės atsaką.
Labiausiai nukentėjo aneksuotas Krymo pusiasalis, kur prekyba benzinu gyventojams visiškai uždrausta, bei Pietų Rusija.
Ilgos eilės
Tačiau pranešimų apie trūkumą gauta net iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų.
Automobilių eilės prie degalinių tapo naujausiu Rusijos karo Ukrainoje – 2022-ųjų pradžioje pradėtos karinės kampanijos, kurią Kremlius tikėjosi užbaigti per kelias dienas, – vidaus padarinių simboliu.
Trečiadienį AFP žurnalistai matė eiles prie kelių degalinių. Kai kuriose iš jų buvo išparduoti tam tikri degalų mišiniai, taikomi 30 litrų vienam asmeniui apribojimai arba degalinės buvo apskritai uždarytos.
Kita taksi vairuotoja, 44-erių Jana Svarovskaja, taip pat pradėjo pastebėti eiles.
„Taip, yra ilgos eilės (...), o kai kurios vietinės degalinės mano rajone uždarytos“, – sakė ji degalinėje pietvakarių Maskvoje.
25-erių tinklaraštininkė Darija, atsisakiusi nurodyti savo pavardę, teigė pastebėjusi trūkumą, tačiau nesiskundė.
„Arba jie turi degalų ir reikia šiek tiek palaukti – apie 15 minučių, ne ilgiau, arba mes tiesiog pravažiuojame pro šalį, pamatome, kad degalinės visiškai uždarytos, ir ieškome kitų, tačiau jokių tikrai stresinių situacijų nebuvo“, – sakė ji AFP.
Prieš NATO viršūnių susitikimą – Merzo žinia Rusijai
07:29
Europos sąjungininkės nori nusiųsti „stiprų paramos Ukrainai signalą“ liepą Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Berlyne priėmęs Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ir Lenkijos lyderius.
„Žinia Rusijai yra tokia: Ukraina išlieka stipri“, – sakė F.Merzas bendroje spaudos konferencijoje Berlyne po to, kai Europos lyderiai vaizdo ryšiu taip pat pasikalbėjo su NATO vadovu Marku Rutte.
F.Merzas nurodė, kad Vokietijos vyriausybė „siūlo mums, kaip Europos NATO sąjungininkėms, prisiimti tvirtą finansinį įsipareigojimą Kyjivui“, ir pabrėžė, kad „Europos parama nesvyruoja“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Ukrainos ultimatumo – Baltarusijoje nutilo sistemos, palaikančios Rusijos dronus
07:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad ryšių įranga, kuri, Kyjivo teigimu, padėjo palaikyti Rusijos dronų smūgius iš Baltarusijos teritorijos, nustojo veikti.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pateikė ultimatumą Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kad jis turi vieną savaitę įrangai pašalinti, kitaip sulauks neįvardytų Ukrainos veiksmų.
„Mano gautais duomenimis (...), birželio 22 dienos duomenimis, įranga Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti, – sakė V.Zelenskis. – Ar ji buvo išmontuota, ar ne, atvirai pasakius, dar nežinau.“
„Faktas tas, kad šiandien ši įranga nebeveikia“, – nurodė jis.
Kyjivas teigia, kad šios sistemos Baltarusijoje padeda Rusijos pajėgoms perduoti valdymo ir taikinių duomenis, skirtus dronų atakoms prieš šiaurinius Ukrainos regionus.
Ukrainos pasieniečiai užfiksavo į šiaurinę Černihivo sritį įskrendančių Rusijos atakos dronų skaičiaus sumažėjimą, o dideli „Shahed“ dronų reidai apskritai Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje nutrūko, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
