- Analitikai: Ukrainos „blickrygas“ prieš naftos įmones gali priversti Putiną kapituliuoti po kelių mėnesių
- Lenkijos žvalgyba: Rusija gali panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ prieš Baltijos valstybes
- Rusijos kariams – naujas ultimatumas: laiko davė iki birželio galo
- Žiniasklaida: Rusija pralaužė sieną su Ukrainą – braunasi į Charkivo sritį
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Independent“: Putinas pažeidžiamas kaip niekada anksčiau, atėjo metas lemiamam smūgiui
21:03
Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. „The Independent“ analitikų vertinimu, to įrodymu tapo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas vyksta ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, ir tiltams, kurie jungia Rusiją su okupuotomis teritorijomis.
Leidinio teigimu, Kremliaus lyderis pastebimai sunerimęs: šalies oro uostai uždaromi, karinė logistika patiria rimtų sutrikimų, o visuomenės parama karui palaipsniui slopsta. Be to, Rusijos valstybinė žiniasklaida nebepajėgia dirbtinai palaikyti ankstesnio entuziazmo lygio aplink vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Sekmadienį duotame interviu V.Putinas pripažįsta, kad dėl Ukrainos dronų smūgių Rusija susiduria su degalų deficitu. Jo aplinka taip pat vis dažniau skundžiasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nebepalaiko susitarimo, kuris, jų manymu, buvo pasiektas tarp jo ir V.Putino per praėjusių metų viršūnių susitikimą Ankoridže. Tuomet faktiškai buvo kalbama apie 20 proc. Ukrainos teritorijos perdavimą Rusijos kontrolei.
„Trumpas mėgsta palaikyti nugalėtojus. Iki šiol jis palaikė Rusiją – šalį, kuri 2022 metų vasarį pradėjo pilno masto invaziją į demokratinę Europos valstybę. Dabar galbūt atėjo metas NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei paaiškinti 47-ajam JAV prezidentui, kad Aljanso sąjungininkai tikrai prisideda prie paramos Ukrainai net ir be tiesioginės Jungtinių Valstijų karinės pagalbos (išskyrus žvalgybinę informaciją)“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad pats V.Putinas, matyt, mano, jog smūgiai naftos perdirbimo gamykloms pasiekia savo tikslą.
„Rusija, kaip jau ne kartą pareikšta, yra pasirengusi taikos deryboms su Ukraina“, – praėjusią savaitę sakė Rusijos vadovas.
Analitikų nuomone, faktiškai tai nuskambėjo kaip prašymas grįžti į tuos laikus, kai Ukrainos sąjungininkai Vakaruose buvo įsitikinę Kyjivo silpnumu. Esą Maskva yra pasirengusi „veikti remiantis anksčiau Stambule pasiektais susitarimais – susitarimais, kurie, noriu priminti, tuomet buvo inicijuoti būtent Ukrainos delegacijos“.
Leidinys pridūrė, kad tuomet tokios pozicijos laikėsi daugelis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos darbuotojų ir Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų karininkų. Jie manė, kad Ukraina privalo sutikti su taika. Kaip tuomet rašė leidinys, ši nuomonė buvo klaidinga, ir dabar, panašu, ji vėl tokia yra.
Dar vienu to įrodymu tapo nuolatiniai Kremliaus valdininkų skundai, kad D.Trumpas nebėra toks karštas Rusijos rėmėjas, koks buvo didžiąją dalį pastarųjų pusantrų metų. Būtent tuomet jis buvo nutraukęs karinę pagalbą Kyjivui ir t. t.
Kremliaus retorika pasikeitė
Pastarosiomis savaitėmis galima stebėti, kaip Rusija griebiasi savotiško sovietinio revizionizmo, iš naujo interpretuodama Ankoridžo viršūnių susitikimo rezultatus, kuriuos anksčiau JAV sąjungininkai vertino kaip faktinę nuolaidą Maskvai, pažymi analitikai.
Tačiau dabar, kai Ukraina perėmė iniciatyvą kare, faktiškai dominuoja Juodojoje jūroje ir privertė Kremlių susimąstyti apie dyzelino eksporto draudimą, Kremliaus atstovų retorika pasikeitė. Jų pareiškimuose vis dažniau skamba nuoskauda ir pasipiktinimas.
D.Trumpo dėmesys šiuo metu yra prikaustytas prie karo su Iranu. Tuo pat metu šis konfliktas tik sustiprino Ukrainos reputaciją po to, kai Kyjivas pasiūlė Amerikos sąjungininkams Persijos įlankos šalyse apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistemas.
Kol kas D.Trumpas nepasiekė sėkmės savo Artimųjų Rytų kampanijoje. Leidinys pridūrė, kad dabar jis, ko gero, ieško lengvesnės politinės pergalės, ir Kremliuje puikiai supranta, kad tai atveria naujas galimybes Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Neseniai V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad tik viena pusė liko ištikima Ankoridže pasiektiems susitarimams, kurie numatė dalies Ukrainos teritorijos perdavimą Maskvai mainais į „taiką“.
„Kita pusė, kaip dabar paaiškėjo, nesugebėjo pilna apimtimi įvykdyti savo įsipareigojimų dalies“, – sakė jis, autorių manymu, turėdamas omenyje JAV.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsiminė, kad viršūnių susitikimas Ankoridže galėjo būti Amerikos „gudrybė, siekiant laimėti laiko Kyjivo režimo perginklavimui. Jo pavaduotojas Sergejus Riabkovas taip pat apkaltino JAV atsitraukimu nuo „fundamentalių susitarimų“, pasiektų per susitikimą Aliaskoje.
„Mes taip pat matome, kad Vašingtono kursas vis labiau artėja prie agresyviausios antirusiškos politikos, kurią vykdo artimiausios JAV sąjungininkės Europoje – Didžioji Britanija ir Prancūzija“, – pareiškė S.Riabkovas po V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimo G7 viršūnių susitikime.
Ypatingai sudėtinga situacija Kryme
Pasak Rusijos paskirto Sevastopolio „gubernatoriaus“ Michailo Razvožajevo, valdžia buvo priversta įvesti keletą nepaprastųjų priemonių. Ženkliausia iš jų – visuomeninis transportas nutraukia darbą 22.00 val., o didžiosios parduotuvės bei kavinės uždaromos jau 20.00 val. Degalų deficitas taip pat vis stipriau atsiliepia pusiasalio funkcionavimui.
Degalų deficitas vis stipriau kerta per didžiausią Rusijos „trofėjų“ Ukrainoje – tiek, kad net pats V.Putinas buvo priverstas tai pripažinti.
Tuo metu Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkai Europoje ieško būdų, kaip greitai padidinti savo gynybinius pajėgumus, kartu nesuduodant kritinio smūgio valstybių biudžetams, rašoma straipsnyje.
Buvęs Junginės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey ir jo pavaduotojas Alas Carnsas prisidėjo prie politinės krizės buvusio premjero Keiro Starmerio vyriausybėje, kai atsistatydino dėl, jų nuomone, nepakankamo gynybos žinybos finansavimo.
Politinė turbulencija Dauningo gatvėje Maskvoje buvo suprasta kaip Kremliaus destabilizacijos kampanijos pergalė.
„Mes tai pasiekėme bendromis pastangomis, apnuogindami karingą Starmerio politiką ir jo nuosekliai klaidingą kursą migracijos, nusikalstamumo, energetikos bei ekonomikos klausimais. Jis nesugebėjo apsaugoti Britanijos ir griovė Vakarų civilizaciją“, – po Starmerio atsistatydinimo socialiniame tinkle „X“ parašė vyriausiasis Kremliaus atstovas ryšiams su JAV Kirilas Dmitrijevas.
Rusija jau vykdo hibridinį karą prieš Didžiąją Britaniją ir kitas Ukrainos sąjungininkes, mano leidinys. Rusija sabotuoja paramos Kyjivui pastangas tiek visoje Europoje, tiek tiesiogiai Jungtinėje Karalystėje, naudodama diversijas, padegimus ir panašius metodus.
Dezinformacijos skleidimo lyderė
Socialiniuose tinkluose Rusija išlieka viena iš pasaulinių lyderių platinant dezinformaciją, skirtą politinių lyderių diskreditavimui, ultradešiniojo ekstremizmo kurstymui ir melagingų teiginių skleidimui, pažymi leidinys. Ypač aktyviai peršamas mitas, kad Londonas yra smurtinio nusikalstamumo židinys, nors iš tikrųjų smurtinių nusikaltimų lygis Didžiosios Britanijos sostinėje dabar yra žemiausias per pastaruosius dešimtmečius.
Vis dėlto Rusijai jau pavyko priversti Vakarus nervintis. Europos šalys yra priverstos skirti vis daugiau lėšų gynybai, nors jų biudžetai ir taip patiria didelį spaudimą. Ir visa tai – siekiant suvaldyti grėsmę iš valstybės, kurios ekonomika yra palyginti nedidelė ir pati savaime vis labiau jaučia išsekimą dėl karo bei sankcijų, smogusių naftos sektoriui.
Tačiau egzistuoja ir kitas kelias, kuriuo gali pasukti Europa ir net JAV, mano leidinys. Jis susijęs su Ukrainos laimėjimų įtvirtinimu mūšio lauke, padedant Kyjivui ne tiesiog stabilizuoti fronto liniją, o galutinai palaužti Rusijos karinę logistiką, kas galėtų sukelti visišką Rusijos armijos griūtį fronte.
Neatmetama, kad Ukraina pajėgi tai pasiekti ir savarankiškai, tęsdama jau dabar vykdomą masišką vidutinio nuotolio smūgių kampaniją prieš objektus Rusijos okupuotose teritorijose.
Rusijos armijos pralaimėjimas kelia rimtą grėsmę dabartiniams Kremliaus šeimininkams. V.Putinas tai puikiai supranta. Kaip žmogus, gerai žinantis savo šalies istoriją, jis negali neatsiminti, kad būtent žeminantis Rusijos armijos sugrįžimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo vienu iš caro režimo žlugimo veiksnių.
Rusija yra daugelio respublikų ir tautų federacija, faktiškai imperija, kurią iš Maskvos valdo daugiausia rusų daugumos atstovai. Ingušija, Dagestanas, Tatarstanas, Baškortostanas, Jakutija (Sacha), Tuva ir Buriatija karinį Rusijos pralaimėjimą gali priimti kaip šansą stoti prieš Maskvos kolonijinį viešpatavimą. Būtent šie regionai šiandien pateikia didžiąją dalį karinių pajėgų narių, žūstančių kare prieš Ukrainą – maždaug po 35 tūkstančius žmonių kas mėnesį.
Straipsnio autorių nuomone, užuot sutikę atnaujinti derybas remiantis nepriimtinais Maskvos reikalavimais dėl neutralaus Ukrainos statuso, nuolatinio jos karinio silpnumo ir teritorijų praradimo, Kyjivo sąjungininkai – kartu su Jungtinėmis Valstijomis – gali pasinaudoti galimybe, kurią faktiškai nurodė pats V.Putinas, ir padėti išvaduoti Vakarus nuo iš Kremliaus kylančios grėsmės.
„Bent jau kuriam laikui“, – konstatuoja analitikai.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:05
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Ukrainos „blickrygas“ prieš naftos įmones gali priversti Putiną kapituliuoti po kelių mėnesių
23:42
Karinių analitikų vertinimu, pateiktu leidiniui „The Sun“, sistemingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai šalies agresorės naftos ir dujų infrastruktūrai gali visiškai paralyžiuoti Kremliaus karinę mašiną.
Režimas jau susidūrė su visuotiniu degalų deficitu, masiniais elektros išjungimais ir rekordiniais gyvosios jėgos nuostoliais, o tai privertė net patį Vladimirą Putiną viešai pripažinti aprūpinimo „problemas“.
Buvęs JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas yra įsitikinęs: strateginė iniciatyva visiškai perėjo į Ukrainos rankas. Rusijos sausumos puolamosios operacijos yra faktiškai sustabdytos, o Rusijos Juodosios jūros laivynas nustojo būti reikšmingu įtakos faktoriumi. Pagrindiniu to katalizatoriumi tapo masiškas 40 dienų „blickrygas“, naudojant šimtus dronų ir ilgojo nuotolio raketų.
„Jei visas privilegijuotas jaunimas staiga bus priverstas apsivilkti šią žalią Rusijos armijos uniformą, entuziazmas remti šį karą tikrai sumažės“, – pažymėjo B.Hodgesas.
Nenutrūkstamos atakos prieš naftos bazes ir naftos perdirbimo gamyklas (įskaitant didelio atgarsio sulaukusius smūgius objektams Pamaskvėje) išprovokavo rimtą krizę: daugiau nei 50 Rusijos regionų šiuo metu jaučia aštrų degalų deficitą, o degalinėse įvesti griežti limitai.
Paraleliai Ukraina sėkmingai realizuoja okupuoto Krymo energetinės ir logistinės izoliacijos planą. Heničesko tilto ir kitų logistinių arterijų sugriovimas lėmė elektros energijos išjungimus pusiasalyje ir privertė okupantus paskelbti nepaprastąją padėtį. Eksperto Keiro Gileso nuomone, Krymo išlaikymas Maskvai tampa vis labiau neįmanomas.
„Putinas pamažu yra priverstas viešai pripažinti vis daugiau karo realijų. Šiuo atžvilgiu ilgalaikis Ukrainos tikslas – nunešti šią realybę rusams visoje šalyje – pradeda pasiekti sėkmę“, – pažymėjo jis.
„Visa tai reiškia, kad jis galiausiai gali sutikti su tuo, kas jau kurį laiką buvo akivaizdu – kad Rusija gaus daugiau iš konflikto įšaldymo nei iš karo veiksmų tęsimo, jei dabartinės tendencijos išliks“, – pridūrė ekspertas.
Trys sąlygos Kremliaus kapituliacijai
B.Hodgesas pabrėžia, kad karas galutinai sugrįžo „namo“ pas rusus, ir vasarą situacija Kremliui tik blogės. Tačiau tam, kad iki metų pabaigos visiškai sugriūtų Rusijos karinė mašina, būtina įvykdyti tris pagrindines sąlygas:
- Ukrainos gebėjimas stabiliai išlaikyti ir didinti dabartinius ilgojo nuotolio smūgių tempus.
- Nepertraukiama ir masiška šio proceso technologinė parama iš Vakarų partnerių pusės.
- Rusijos negebėjimas rasti efektyvių priešpriešinių priemonių ir apsaugoti savo užnugario objektų nuo Ukrainos dronų.
Papildomas rizikos veiksnys V.Putinui yra galima priverstinė jaunimo mobilizacija iš Maskvos ir Sankt Peterburgo. Jei karas palies privilegijuotus gyventojų sluoksnius, visuomenės parama diktatoriui šalies viduje akimirksniu sugrius.
„Mėsmalės“ taktika ir fronto realybė
Kol Rusijos užnugaris grimzta į degalų chaosą, priešakinėse linijose Rusijos armija ir toliau patiria katastrofiškus nuostolius. Ekspertų vertinimu, nuo 2022 metų sunaikintų ir sužeistų okupantų skaičius viršijo vieną milijoną žmonių (iš jų ne mažiau kaip 500 000 – neatstatomi nuostoliai). Tiesioginių susidūrimų statistika demonstruoja pribloškiančią proporciją: aštuoniems žuvusiems rusams tenka tik vienas Ukrainos gynėjas.
Buvęs Jungtinės Karalystės žvalgybos karininkas Philipas Ingramas pažymi, kad technologinė Ukrainos karinio pramoninio komplekso evoliucija leido kompensuoti skaitlinį priešo pranašumą. Dėl prastos naujokų, kurie į apkasus metami po kelių dienų apmokymų, parengimo kokybės, vidutinė Rusijos kareivio gyvenimo trukmė mūšio lauke šiuo metu svyruoja nuo 20 minučių per šturmus iki daugiausiai kelių savaičių apskritai.
„Ukrainai prireikė daug laiko, kad sukurtų technologiją, padidintų gamybos pajėgumus ir išaugintų pagaminamų dronų skaičių. Jie pradeda duoti rezultatų, juk pats Vladimiras Putinas pripažino sunkumus, kuriuos Ukrainos bepiločių orlaivių atakos sukelia degalų tiekimui visoje Rusijoje“, – pažymėjo ekspertas.
Tokiomis sąlygomis V.Putino aplinka netrukus gali priversti jį pripažinti tai, kas akivaizdu: karo veiksmų tęsimas griauna pačią Rusiją, o pasitraukimas iš konflikto – vienintelis būdas išsaugoti valstybingumo likučius.
Rusija nuo liepos 1 dienos uždarys keletą geležinkelio punktų pasienyje su Suomija, Latvija ir Estija
22:13
Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą nuo liepos 1 dienos sustabdyti judėjimą per keletą geležinkelio praleidimo punktų pasienyje su Suomija, Estija und Latvija.
Apie tai pranešama oficialiame Rusijos vyriausybės potvarkyje.
„Nuo 2026 metų liepos 1 dienos laikinai sustabdyti asmenų, transporto priemonių, prekių ir krovinių judėjimą per geležinkelio praleidimo punktus prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos atskiruose Rusijos Federacijos valstybinės sienos ruožuose, vadovaujantis priede pateiktu sąrašu“, – rašoma dokumento tekste.
Daugiausia praleidimo punktų bus uždaryta pasienyje su Suomija. Blokuojami geležinkelio mazgai „Vyborgas“, „Varcilia“, „Liutia“, „Sankt Peterburgas–Suomijos“ ir „Svetogorskas“. Be to, geležinkelių eismas bus visiškai sustabdytas Rusijos ir Estijos ruože per „Pečiorų“ praleidimo punktą, taip pat pasienyje su Latvija, kur darbą nutrauks „Pytalovo“ punktas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavesta apie šį sprendimą informuoti Suomiją, Estiją ir Latviją. Punktų uždarymo priežastys nenurodomos.
Švedijos karinės žvalgybos vadovas: Rusijos grėsmė išliks ir po Putino
21:41
Rusija grėsmę saugumui greičiausiai toliau kels dar ilgai po to, kai Vladimiro Putino nebeliks prezidento poste, antradienį pareiškė Švedijos karinės žvalgybos vadovas, Maskvos konfrontaciją su Vakarais pavadinęs „gilia, struktūrine ir ilgalaike“.
Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas šias pastabas išsakė birželio 30-ąją paskelbtame interviu agentūrai „Bloomberg“, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Mes nemanome, kad ši krizė yra laikina; Rusija pasirinko savo kelią ir atgal kelio nėra“, – sakė T.Nilssonas.
Jis taip pat teigė, jog Švedija nemato jokių požymių, kad Rusijos politinei sistemai ar Vladimiro Putino valdžiai būtų kilęs tiesioginis pavojus, nepaisant karo ir Vakarų sankcijų sukeltų ekonominių sunkumų.
„Politinė opozicija buvo veiksmingai pašalinta – per tremtį, įkalinimą arba, blogiausiu atveju, nužudymą“, – pažymėjo T.Nilssonas ir pridūrė, kad nėra jokios politinės jėgos, galinčios nukreipti visuomenės nepasitenkinimą į alternatyvą dabartiniam režimui.
Žvalgybos vadovas taip pat teigė, kad Rusija planuoja išplėsti savo karinį buvimą palei NATO šiaurės rytinį flangą „nuo Šiaurės Suomijos ir žemyn į pietus“.
Nors daugelis šių planų kol kas lieka tik popieriuje, nes Maskva teikia pirmenybę savo karui su Ukraina, Švedija mano, kad Rusija sieks juos įgyvendinti, kai tik atkurs pakankamus išteklius ir karinius pajėgumus.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Švedija atsisakė du šimtmečius taikytos karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metų kovą įstojo į NATO.
Syrskis papasakojo, kiek Ukrainos teritorijos pavyko išvalyti nuo rusų nuo metų pradžios
21:32
Nuo 2026 metų pradžios Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko išlaisvinti iš priešo daugiau nei 670 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Tai interviu TNS.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jo teigimu, Kryme vykdomas ištisas priemonių kompleksas, skirtas susilpninti priešą, paralyžiuoti jo logistiką, užkirsti kelią kariuomenės permetimui į frontą ir šaudmenų pristatymui.
O.Syrskis tvirtina, jog daroma viskas, kad būtų paralyžiuotas priešo užnugaris.
„Na ir, žinoma, sutrikdyti visus jo strateginius bei operatyvinius-strateginius pervežimus“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad tai sudėtingas planas, kuris yra sėkmingai įgyvendinamas.
O.Syrskis sako, kad šiais metais pavyko išlaisvinti daugiau nei 670 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Kartu jis pridūrė, kad tai yra sistemingo strateginio planavimo rezultatas, o 2025 ir 2026 metų kampanijos yra glaudžiai susijusios.
Jis paaiškino: „2025 metų kampanija kaip tik ir numatė laipsnišką pagrindinių priešo grupuočių alinimą, jo nuostolių didinimą, galimybės tęsti puolimą visomis operatyvinėmis-strateginėmis kryptimis atėmimą, ką apskritai mums pavyko padaryti.“
Kremliaus koridoriuose – įtampa: staigus Trumpo pokytis varo siaubą Maskvai
16:34
2025-ieji buvo tie metai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas bandė įvykdyti savo rinkiminį pažadą greitai užbaigti karą Ukrainoje. Juos palydėjo keletas labai nemalonių incidentų: konfliktas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose, iškilmingas Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pasitikimas Aliaskoje. Tačiau dabar, rodos, daug kas pasikeitė. O Prancūzijos prezidentas prabilo, kad JAV pagaliau stojo į Ukrainos pusę.
Birželio viduryje Prancūzijoje vyko Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo ir JAV prezidentas D.Trumpas. Prancūzijos lyderis, duodamas interviu televizijos kanalui „France 2“, sakė, kad šio susitikimo metu įvyko reikšmingi pokyčiai.
„[Trumpas] atvyko manydamas, kad Ukraina pralaimi. Tačiau jis pakeitė nuomonę. Jis pamatė, kad Rusija nesilaiko savo įsipareigojimų. Taip, manau, kad per G-7 viršūnių susitikimą įvyko tikras [nuomonės] pokytis“, – pareiškė E.Macronas.
Tačiau ne viskas taip paprasta.
Leidinys TVNET paaiškina, ar kaip iš tikrųjų D.Trumpas pradėjo vertinti Ukrainą ir kodėl toks JAV prezidento požiūris Kremliuje yra sutinkamas kaip pavojingas.
Santykių istorija Trumpo eroje
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ir vėl nepataikė: netoli Krymo numušė savo išskirtinį droną už 5 milijonus
16:24
Skelbiama, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos prarado dar vieną žvalgybinį atakos droną „Orion“ netoli okupuoto Krymo. Kaip pažymi naujienų portalas „Defense Express“, įrodymai patvirtina, kad orlaivį numušė ne Ukrainos pajėgos, o Rusijos oro gynyba.
Kaip pirmadienį paskelbė „Defense Express“, socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matyti degančio drono nuolaužos, o vienas liudytojas tvirtina, kad jis buvo numuštas. Ekspertai atpažino, kad orlaivis greičiausiai yra „Orion“ pagal jam būdingą „V“ formos uodegą, variklio gondolą ir propelerio gaubtą.
„Defense Express“ teigimu, avarijos vieta buvo nustatyta netoli Ivanivkos gyvenvietės okupuotame Kryme, maždaug 13 kilometrų nuo Kerčės ir apie 11 kilometrų nuo aerodromo.
Apie šį incidentą pranešta praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos paskelbė apie smūgius tam pačiam aerodromui okupuotoje Kerčėje, kur, kaip pranešama, ant žemės buvo sunaikinti trys „Orion“ dronai.
Jei tai pasitvirtins, šis naujausias praradimas pagerintų ukrainiečių statistiką: per savaitę Rusijos nuostoliai išaugtų iki 4 „Orion“ bepiločių orlaivių.
Portalas „Defense Express“ pridūrė, kad „Orion“ šiuo metu yra vienintelė viešai žinoma Rusijos platforma, galinti gabenti „Banderol“ sparnuotąją raketą.
Pasak ekspertų, „Banderol“ sparnuotosios raketos nuotolis siekia iki 500 kilometrų, o joje naudojama OFBCh-150 galingo sprogstamojo fragmentacinio tipo kovinė galvutė.
Leidinys taip pat pranešė, kad raketa varoma Kinijoje pagamintu „Swiwin“ reaktyviniu varikliu, kuris yra prieinamas civilinėje rinkoje, todėl jos maksimalus greitis, pažymima, gali siekti iki 650 km/val, o kreiserinis greitis – apie 560 km/val.
Drono „Orion“ sparnų plotis yra apie 16,3 metro, o maksimali keliamoji galia – maždaug 1 000 kilogramų. Leidinys įvertino, kad dėl jo dydžio ir konfigūracijos mažai tikėtina, jog jį būtų galima vizualiai supainioti su Ukrainos dronu, todėl kyla klausimų dėl pranešimų dėl „draugiškos ugnies“.
Ukraina smogė dviem Rusijos tiltams Kryme ir Zaporižios srityje
15:47
Pirmadienį ir antradienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem tiltams okupuotose Ukrainos teritorijose bei kitiems Rusijos okupacinės armijos objektams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nurodoma, kad Ukrainos kariai atakavo automobilių tiltą Azovo rajone, Zaporižios srityje. Taip pat gynybos pajėgos sunaikino geležinkelio tiltą netoli Ičkio gyvenvietės Kryme.
Kaip pažymėjo Generalinis štabas, šiuos objektus Rusijos kariuomenė naudoja karių, ginklų, šaudmenų ir materialinių bei techninių išteklių pervežimui. Pataikymo rezultatai tikslinami.
Gynybos pajėgos taip pat sudavė smūgį Rusijos bepiločių sistemų pajėgų valdymo punktams Veselojos Lopanos rajone Belgorodo srityje, Komaros rajone Donecko srityje, Mirno, Luhovo ir Skelokų rajonuose Zaporižios srityje.
Generalinis štabas teiga, kad Ukrainos kariai taipogi atakavo rusų vadavietę ir stebėjimo punktą Staromlinivkos rajone Donecko srityje.
Už karo pabaigą „jau rytoj“ pasisakė rekordinis skaičius rusų
15:14
Didžioji dauguma rusų (81 proc.) yra pasirengusi pritarti sprendimui užbaigti karą prieš Ukrainą „jau rytoj“. Tai rodo Kyjive įsikūrusio Rusijos konfliktologijos ir analizės instituto (IKAR) tyrimas.
Gegužės 11–26 d. telefonu vykdyta apklausa apėmė 1600 respondentų. Kaip pažymėjo sociologai, norinčių užbaigti karą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Nuo 2023 m. šis rodiklis laikėsi 72–75 proc. lygyje.
Tuo pačiu metu rusų, pasisakiusių už karą be laiko apribojimų ir iki visiškos pergalės, skaičius sumažėjo – nuo 13 proc. iki 9 proc. Kaip pastebi institutas, tai mažiausias rodiklis nuo Rusijos agresijos karo pradžios.
Be to, apklausos duomenys rodo, kad Rusijos karo su Ukraina tema vėl tapo svarbiausia rusams aktualiausių problemų sąraše, aplenkdama mažus atlyginimus ir aukštas kainas.
Vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ kaip pagrindinę Rusijos problemą nurodė 33 proc. apklaustųjų, o mažus atlyginimus ir aukštas kainas – atitinkamai 24 proc. ir 18 proc.
„Karas iš foninio įvykio vėl tapo svarbiu rusų kasdienio gyvenimo veiksniu“, – pažymėjo ekspertai.
Be to, apklausos duomenimis, 58 proc. rusų mano, kad pagrindinis Kremliaus šeimininko prioritetas 2026 m. turėtų būti karo pabaiga ir rusų finansinės padėties gerinimas. Tuo tarpu apie trys ketvirtadaliai (73 proc.) respondentų pareiškė, kad nepritars valdžios sprendimui dėl antrosios mobilizacijos bangos. Už pakartotinę priverstinę mobilizaciją pasisako tik 11 proc. rusų.
Atskirai respondentų buvo klausiama apie naudojimuisi internetu įvestus apribojimus. 67 proc. apklaustųjų pasisakė prieš platformos „Telegram“ blokavimą, o 55 proc. nepritarė vadinamųjų „baltųjų sąrašų“ įvedimui.
„Nepasitenkinimas tokiais valdžios veiksmais pastebimas įvairiose socialinėse grupėse, nes blokavimai pažeidžia jų įprastą gyvenimo būdą, kuris formavosi metų metus“, – nurodė tyrėjai.
Per pastarąją savaitę Vladimiras Putinas du kartus pareiškė esąs pasirengęs grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Birželio 23 d. jis pasiūlė atnaujinti dialogą remiantis Stambulo susitarimais, taip pat atsižvelgiant į Ankoridže su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptartas sąlygas ir „realią padėtį vietoje“.
Birželio 28 d. interviu su Kremliaus propagandininku Pavelu Zarubinu Kremliaus šeimininkas pabrėžė, kad yra pasirengęs su JAV atstovais aptarti „visas detales, visus sąlygų aspektus“, susijusius su konflikto sprendimu.
Lenkija persigalvojo: pasakė, kodėl Ukraina negaus naikintuvų
15:00
Lenkija neperdavė Ukrainai papildomų MiG naikintuvų, nes Kyjivas mainais nepateikė žadėtų dronų technologijų, pirmadienį interviu „Polsat News“ pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Pasiūliau, mano manymu, labai sąžiningą, partneryste grįstą požiūrį: „MiGai“ už dronus“, – laidoje „Gosc Wydarzen“ teigė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Ukrainiečiai iš pradžių tai priėmė, bet savo pažado neištesėjo, todėl Ukrainai nėra „MiGų“, nes Lenkijai nėra dronų ar dronų pajėgumų“, – teigė jis.
Lenkijos vyriausybė sausį patvirtino pritarusi iki devynių naikintuvų MiG-29 perdavimui Ukrainai, Lenkijai palaipsniui atsisakant sovietinės gamybos orlaivių ir pereinant prie amerikietiškų F-16 bei F-35.
Visgi Lenkijos pareigūnai dar birželį nurodė, kad perdavimas vėluoja, nes derybos dėl Ukrainos karinių technologijų perdavimo Lenkijai tebėra nebaigtos.
Ukraina W.Kosiniako-Kamyszo teiginių kol kas nekomentavo.
Ši žinia pasirodė tvyrant įtampai Lenkijos ir Ukrainos santykiuose, kurią pakurstė Ukrainos sprendimas pavadinti karinį dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei.
Nors Ukraina UPA pirmiausia prisimena dėl pasipriešinimo sovietų valdžiai, Lenkija ją daugiausia sieja su 1943–1945 metais įvykdytomis Voluinės žudynėmis dabartinės Vakarų Ukrainos teritorijoje, kuri tuo metu buvo okupuota nacių.
Komentuodamas šį ginčą, W.Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Ukrainai kils didelių sunkumų stojant į ES, jei ji garbins tokias grupuotes kaip UPA ir Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN).
„Su (Stepanu) Bandera Ukraina į Europos Sąjungą (ES) neįstos“, – sakė Lenkijos ministras, turėdamas omenyje radikalaus OUN sparno, OUN-B, įkūrėją.
