Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos kariai jau ruošiasi Ukrainos desanto išsilaipinimui Kryme
09:58
Rusijos karinis ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Murachovskis pranešė, kad dalyvavo operatyvinėse karinėse pratybose „Krymo pabudimas“, skirtose galimai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desanto operacijai okupuotame Kryme ir priemonių įtvirtinimui jai atremti.
„Pagal scenarijų štabai buvo sudaryti iš mūsų ginkluotųjų pajėgų karininkų (rezervistų ir atsargos karininkų). „Mėlynoji“ pusė veikė netradiciškai, plačiai naudodama naujausias aptikimo ir naikinimo priemones. „Raudonoji“ pusė buvo priversta veikti „gynybos pozicijose“. Apskritai pratybos, dėka organizatorių, vyko sklandžiai ir aukštu lygiu“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Kaip pažymėjo naujienų portalas „The Insider“, prie savo įrašo V.Murachovskis pridėjo okupuoto Krymo ir gretimos Juodosios jūros akvatorijos topografinį žemėlapį, parengtą pagal 1942 m. koordinačių sistemą (SK-42), kuri naudojama Rusijos grafinio redaktoriaus „Ravelin“ programoje, skirtoje saugumo struktūroms.
Žemėlapyje matyti daugybė mėlynų rodyklių ir maršrutų, vedančių iš Odesos ir šiaurės vakarų Juodosios jūros pusės į Krymą, taip pat raudonos gynybinės pozicijos aplink Sevastopolį, šiaurės ir rytų Krymą, įskaitant Kerčės rajoną ir Kerčės sąsiaurį.
„The Insider“ pabrėžė, kad, sprendžiant iš V.Murachovskio įrašo ir pridėto žemėlapio, scenarijuje buvo modeliuojama ne klasikinė Antrojo pasaulinio karo laikų desantinė operacija, o šiuolaikinė operacija, kurioje masiškai naudojami dronai, tolimojo nuotolio didelio tikslumo ginklai ir greitaeigiai kateriai.
Pastaruoju metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino smūgius prieš karinę logistiką aneksuotame pusiasalyje. Birželio mėnesį Ukraina atakavo tiltus, jungiančius Chersono sritį su Krymu, geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą, o birželio 30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie automobilių tilto sunaikinimą okupuoto Azovo rajone Zaporižios srityje ir geležinkelio tilto sunaikinimą Ičkų gyvenvietėje Kryme.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas anksčiau pranešė apie planus izoliuoti Krymą ir paversti jį „sala“, o šalies bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi nurodė, kad pusiasalyje jau trūksta išteklių, o turizmo sezonas buvo sužlugdytas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 24 d. papasakojo apie operaciją Kryme, kuria siekiama priversti Rusiją sudaryti taiką, pažymėdamas, kad ji „aiškiai apskaičiuota“. Vėliau V.Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės žaibišką operaciją, skirtą daryti spaudimą Rusijai, kurią vykdys Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), tačiau daugiau detalių neatskleidė.
„Maskvos sala“ gali sustabdyti Putiną
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karo veiksmus gali priversti tik „Maskvos sala“, bet ne Krymas, tai žurnalistams rusų oro smūgio vietoje Kyjive ketvirtadienį pareiškė V.Zelenskis.
„Tik „Maskvos sala“ gali jį priversti. Visos jo kalbos apie tai, kad jis žino Krymą ir jį myli, kad jam jo reikia, – tai melas. Kaip ir mūsų valstybės rytai, kuriuos jis žino tik iš savo karininkų pranešimų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Ukrainos ir Lenkijos užsienio ministrai Varšuvoje bandys užglaistyti konfliktą
08:57
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį Varšuvoje susitiks su Lenkijos diplomatijos vadovu Radoslawu Sikorskiu aptarti šalių santykių, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Apie tai penktadienį rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Abiejų šalių pareigūnai bando sušvelninti pastarojo meto Varšuvos ir Kyjivo diplomatinio ginčo pasekmes, šiam aukščiausią įtampos tašką pasiekus birželio 19 dieną, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną.
Šis žingsnis buvo atsakas į Kyjivo sprendimą pavadinti Ukrainos karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu. Šis prieštaringai vertinamas dalinys Antrojo pasaulinio karo metais kovojo už Ukrainos nepriklausomybę, tačiau Lenkijoje jis pirmiausia prisimenamas dėl Voluinės žudynių, per kurias žuvo dešimtys tūkstančių lenkų civilių. Tuo tarpu Ukrainoje Voluinės žudynės plačiai vertinamos kaip dvišalė tragedija, per kurią žuvo ir lenkai, ir ukrainiečiai.
Protestuodami prieš ordino atėmimą, keli aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant A.Sybihą, grąžino Lenkijos valstybinius apdovanojimus.
R.Sikorskis birželio 26 dieną K.Nawrockio sprendimą atimti iš V.Zelenskio apdovanojimą pavadino „netinkamu“ atsaku, „nes tai asmeniškai pažemino Ukrainos prezidentą“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, ištikimas Ukrainos sąjungininkas, ne kartą perspėjo neeskaluoti situacijos.
Tęsiantis šiam ginčui, Ukrainos parlamentas liepos 1 dieną pritarė memorialo Ukrainos nacionaliniams lyderiams ir herojams kūrimui, įgyvendindamas pastarojo meto Kyjivo iniciatyvas pagerbti XX amžiaus Ukrainos nacionalistus.
Kruvino Rusijos išpuolio prieš Kyjivą aukų skaičius pasiekė 30
08:53
Masinės Maskvos atakos prieš Kyjivą, surengtos ketvirtadienį, aukų skaičius padidėjo iki 30, pranešė pareigūnai.
Miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pranešė, kad 30 žmonių žuvo, o dar 91 buvo sužeistas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjivo centre ir rytinėje dalyje girdėjo keliolika sprogimų ir matė gyventojus, skubiai ieškančius prieglobsčio metro stotyse.
Nuolaužos taip pat apgadino pastatą, kuriame įsikūrę diplomatai, AFP sakė Europos Sąjungos (ES) atstovė spaudai Anitta Hipper, pridūrusi, kad ES diplomatai yra saugūs.
Tuo tarpu Kryvyj Rihe penktadienio rytą, raketai pataikius į tankiai apgyvendintą vietovę, buvo sužeisti du žmonės, pranešė šio centrinėje šalies dalyje esančio miesto karinės administracijos vadovas.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 496 dronus ir 74 raketas, įskaitant sunkiai numušamas balistines raketas.
Pajėgos teigė, kad buvo numuštos 48 raketos ir 476 dronai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tai pavadino „masiškiausiu priešo išpuoliu prieš sostinę“.
Kyjivo metro duomenimis, apie 52 tūkst. žmonių, įskaitant 4,5 tūkst. vaikų, susirinko požeminėse stotyse, kad pasislėptų nuo apšaudymo; tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus.
Kyjivas paragino savo sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos priemonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, apžiūrėdamas iš dalies sugriautą daugiabutį, pareiškė, kad jo pajėgos būtinai atsakys į naktį į ketvirtadienį vykusį puolimą.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pasiūlė naujas sankcijas Maskvai, o V.Zelenskis spaudė Jungtines Valstijas dėl licencijų gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijos apšaudymą ir pakartojo raginimą nutraukti ugnį.
„Išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kad ir kur jie vyktų, yra aiškus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir turi būti nedelsiant nutraukti“, – sakė jo atstovas Stephane'as Dujarricas.
Tačiau Kremlius pažadėjo dar labiau didinti spaudimą Kyjivui, laikydamasis savo bekompromisės retorikos.
Akibrokštas iš Lenkijos: verčiau išardys dalimis negu atiduos Ukrainai
08:49
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos gynybos ministerija ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie planuojamą dalies „MiG-29“ naikintuvų, likusių Lenkijos karinių oro pajėgų ginkluotėje, perdavimą Ukrainai.
Tačiau dabar Ukraina jų negaus, nes, kaip anksčiau šią savaitę pažymėjo šalies Gynybos ministerijos vadovas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, Lenkija planavo juos perduoti Ukrainai, o mainais už šiuos lėktuvus šalis turėjo gauti iš ukrainiečių technologijų dronų srityje. Tačiau iš šio susitarimo – bent jau šiuo metu – nieko neišėjo.
„Mes pateikėme Ukrainai aiškų pasiūlymą dėl dronų ir technologijų. Iš pradžių šiuo klausimu buvo pasiektas susitarimas. Šiandien Ukraina nevykdo šio susitarimo. Esame pasirengę tolesnėms deryboms“, – kalbėjo ministras.
W. Kosiniako-Kamyszo nuomone, šis atvejis turi politinį pagrindą ir yra susijęs, visų pirma, su paskutiniuoju audringu konfliktu tarp Ukrainos ir Lenkijos.
„Rezultatas yra paradoksalus. Kadangi Ukraina – kaip teigia gynybos ministras – nevykdo susitarimo sąlygų, Lenkija neperduos jai įrangos, kuri Kijevui galėtų praversti fronte“, – rašoma „Wiadomości“ straipsnyje.
Vietoje to – Gynybos ministerija nusprendė išimti naikintuvus iš eksploatacijos.
Kaip pažymima straipsnyje, šie naikintuvai jau senstelėję – Lenkijos karinėse oro pajėgose jie yra ginkluotėje nuo 1989 metų. Todėl šiuo metu jie keičiami į modernesnius naikintuvus, tačiau vis dar dalyvauja misijose.
Kaip sužinojo naujienų portalas „Wirtualna Polska“, naikintuvų eksploatacija bet kuriuo atveju artėja prie pabaigos.
„Kadangi jie pasiekė maksimalų eksploatacijos laiką, taip pat dėl to, kad Lenkijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose nėra perspektyvų juos toliau modernizuoti, jie bus cikliškai išimami iš tarnybos“, – rašoma straipsnyje.
Kaip paaiškino leidinys, „MiG“ orlaiviai tiesiog nusidėvi – jie išskraido visą valandų limitą, kuriam yra sertifikuoti, ir niekas neplanuoja investuoti į jų tolesnę modernizaciją. Todėl orlaiviai bus palaipsniui, vienas po kito, išimami iš tarnybos.
Priduriama, kad dėl neišvengiamo „MiG“ lėktuvų eksploatacijos laikotarpio pabaigos kyla klausimas ir dėl pačios 22-osios bazės ateities.
Šiuo metu ši bazė taip pat naudojama kaip operacijų vykdymo bazė pagal sąjungininkų misiją „Air Policing“. Būtent čia dislokuoti sąjungininkų daliniai, kurių užduotis – ginti Lenkijos ir sąjungininkų oro erdvę NATO rytiniame flange.
Gynybos ministerija kol kas neatskleidė detalių apie bazės ateitį.
„Malborko oro uostas yra svarbi Lenkijos Respublikos saugumo infrastruktūra ir toliau veiks, aptarnaujant tiek sraigtasparnius, tiek lėktuvus, ypač sąjungininkų“, – teigiama leidiniui siųstame pranešime.
Putinas vilioja vakariečius: persikėlę į Rusiją pripažįsta – realybė pasirodė visai kitokia
08:30
Rusijos vadinamoji tradicinių vertybių viza pritraukė tūkstančius Vakarų šalių piliečių. Vieni ją laikė galimybe pradėti naują gyvenimą, tačiau daugelis, persikėlę į Rusiją, susidūrė su visai kitokia realybe, rašo užsienio žiniasklaida.
Kai 2023 m. pabaigoje Leo Heiras iš Teksaso, gavęs vizą, persikėlė į Rusiją, jis buvo įsitikinęs, kad galės savo šeimai užtikrinti geresnę ateitį.
Jo požiūris į Rusiją smarkiai skyrėsi nuo to, kaip šią šalį vertina didelė dalis Vakarų visuomenės.
Leo yra giliai tikintis krikščionis. Laikui bėgant, jį vis labiau slėgė nerimas dėl politinio susiskaldymo Jungtinėse Valstijose, genetiškai modifikuoto maisto ir, jo nuomone, didėjančios LGBTQ judėjimo įtakos, rašė britų transliuotojas BBC.
Tuo metu jis tikėjo, kad Rusija siūlo patrauklią alternatyvą – visuomenę, paremtą krikščionišku tikėjimu ir tradicinėmis šeimos vertybėmis. Būtent tokį šalies įvaizdį aktyviai propagavo Rusijos valdžia.
Tačiau laikui bėgant Leo vis labiau ėmė nerimauti dėl kitų gyvenimo Rusijoje aspektų, įskaitant ribotą prieigą prie informacijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Belgorode – galingas sprogimas: taikiniu tapo svarbi Rusijos gamykla
07:21
Naktį į liepos 3-iąją Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, surengė ataką prieš Rusijos Belgorodo miestą, kurios metu galėjo būti smogta energetikos įrangą gaminančiai įmonei „Energomash Belgorod“. Apie tai pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai, skelbia „The Kyiv Independent“.
Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, matyti liepsnos gamyklos teritorijoje. Dūmai taip pat kilo virš miesto. Kol kas nėra aišku, kokia žala buvo padaryta.
Nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų kol kas nepavyko, o Ukrainos kariuomenė apie galimą smūgį kol kas oficialiai nekomentavo.
Kol kas taip pat neaišku, kokie ginklai buvo panaudoti atakos metu. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Ukraina tokiems smūgiams Rusijos teritorijoje dažniausiai naudoja savo gamybos bepiločius orlaivius.
„Energomash Belgorod“ laikoma svarbia Rusijos energetikos sektoriaus įmone. Ji gamina įrangą elektrinėms, naftos ir dujų pramonei bei kitiems energetikos objektams.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino smūgius energetikos infrastruktūrai okupuotame Kryme ir kitose Rusijos okupuotose teritorijose, siekdama apsunkinti karinės technikos ir aprūpinimo tiekimą.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos anksčiau pranešė, kad per 48 valandų operaciją liepos 1–2 dienomis smogė 12 elektros pastočių ir vienai dujų skirstymo stočiai Rusijos okupuotose teritorijose.
Belgorodas dėl savo artumo fronto linijai yra vienas dažniausių Ukrainos atakų taikinių. Miestas yra maždaug už 70 kilometrų nuo Ukrainos Charkivo.
Tuo pat metu Ukraina toliau stiprina smūgius Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrai, kuri yra vienas svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių karui finansuoti.
Dėl šių atakų Rusijoje vis labiau jaučiamas degalų trūkumas. Jį dar labiau didina bepiločių smūgiai naftos perdirbimo gamykloms. Daugelyje Rusijos regionų jau įvesti degalų pardavimo ribojimai, o socialiniuose tinkluose gyventojai skelbia apie ilgas eiles degalinėse.
Rusija birželį smarkiai sumažino masinių smūgių Ukrainai skaičių – paiškino, kodėl
07:08
2026 m. birželį Rusija gerokai sumažino plataus masto raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą skaičių, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jos smogiamieji pajėgumai susilpnėjo. Tokią išvadą pateikia JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).
Analitikai pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos reguliariai rengdavo masines atakas, kurių metu panaudodavo šimtus bepiločių orlaivių ir raketų. Vis dėlto birželį tokių smūgių skaičius smarkiai sumažėjo, nors tikslios to priežastys kol kas nėra aiškios.
ISW primena, kad nuo 2026 m. sausio vidurio Rusija gerokai suintensyvino plataus masto oro smūgių kampaniją. Antroje sausio pusėje ji tris kartus surengė atakas, per kurias buvo panaudota daugiau kaip 300 oro puolimo priemonių. Vasarį tokių smūgių buvo šeši, kovą – keturi, balandį – penki, o gegužę – šeši.
Anot analitikų, nuo sausio iki gegužės Rusija paprastai surengdavo nuo vieno iki trijų didelių smūgių per savaitę, o po to vieną ar dvi savaites vykdydavo gerokai mažesnio intensyvumo atakas.
Tačiau birželį ši tendencija pasikeitė. Per visą mėnesį Rusija surengė tik dvi atakas, kurių metu panaudojo daugiau kaip 300 oro puolimo priemonių. Jos įvyko birželio 2 ir 15 dienomis.
ISW pabrėžia, kad kol kas nėra vieno aiškaus paaiškinimo, kodėl masinių smūgių sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių – Rusija gali kaupti bepiločių orlaivių atsargas, kad ateityje surengtų dar intensyvesnes atakas. Analitikų vertinimu, Kremlius gali sąmoningai ruoštis naujai plataus masto smūgių bangai tuo metu, kurį laikys palankiausiu, siekdamas dar labiau išsekinti Ukrainos oro gynybos sistemas.
Kita galima priežastis – pasikeitęs smogiamųjų dronų gamybos modelis. ISW teigimu, Rusija gali decentralizuoti „Shahed“ tipo bepiločių gamybą arba daugiau dėmesio skirti sudėtingesnių, pavyzdžiui, reaktyvinių dronų, gamybai, kuri reikalauja daugiau laiko ir išteklių.
