Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putino reitingai smenga žemyn: „Tuščias bakas – blogiau nei tuščias šaldytuvas“
13:32
Degalų krizei sparčiai plintant iš vieno į kitą Rusijos regioną, vis dažniau grįžtama prie sovietinio modelio – rankinio benzino paskirstymo pagal talonus ir QR kodus. Tai, kaip pastebi „The Moscow Times“, smarkiai sumažino Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reitingus.
Remiantis valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) duomenimis, birželio 22–28 d. savaitę prezidento veiklos pritarimo rodikliai nukrito 3,5 procentinio punkto – tai didžiausias nuosmukis per savaitę nuo 2018 m. birželio, kai V.Putinas paskelbė apie pensinio amžiaus padidinimą (tuomet reitingas per savaitę smuko 8,5 procentinio punkto).
Nei 2022 m. rudens mobilizacija, nei platformos „Telegram“ blokavimas, nei interneto atjungimai nesugebėjo taip numušti pritarimo reitingų.
Per pastaruosius 20 metų, išskyrus pensijų reformą, pritarimo prezidento veiklai lygis tik vieną kartą smuko greičiau: 2009 m. rugsėjį Dmitrijus Medvedevas per savaitę prarado 4 procentinius punktus.
Remiantis VCIOM duomenimis, birželio 28 d. V.Putino veiklą teigiamai vertinančių žmonių dalis nukrito iki 66,9 proc. Tai šiek tiek daugiau nei balandžio mėnesio minimumas (65,6 proc.), bet 10,9 procentinio punkto mažiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Aukščiausi rodikliai karo metu (79,2 proc.) užfiksuoti 2025 m. gegužę. Lyginant su jais, V.Putinas prarado 12,3 proc. jo veiklą palaikančių rusų pasitikėjimą.
Politinis analitikas Sergejus Kolesnikovas naujienų portalui „The Moscow Times“ sakė, kad degalų krizė Rusijoje perauga į socialinę krizę ir, kaip pripažino jis, gali tapti politine.
„Visuomenės nuovargis dėl karo virsta susierzinimu, nors žmonės kol kas neturi priemonių plataus masto protestui“, – pastebėjo analitikas.
Iš VCIOM apklausos duomenų taip pat matyti, kad žmonės dėl dabartinių įvykių kaltina būtent V.Putiną. Tai patvirtina per savaitę beveik nesumažėjęs vyriausybės darbo reitingas (0,2 procentinio punkto kritimas iki 45,7 proc.), o vyriausybės darbą teigiamai vertinančių žmonių dalis netgi padidėjo.
„Tuščias bakas pasirodė esąs blogiau nei tuščias šaldytuvas, – pašmaikštavo politologas Ilja Graščenkovas. – Benzino trūkumas greitai nustojo būti ekonomine problema ir tapo valstybės gebėjimo valdyti krizę, kuri smogia ne abstrakčiai makroekonomikai, o kasdienio gyvenimo normalumui, išbandymu“.
Energetikos milžinei, kuri pagal naftos gavybą patenka į pasaulio trejetuką ir yra antra pagal eksporto apimtis, tai yra „moralinė žala“ ir „pavojingas iššūkis valdžiai“, kuri „perkelia problemą į regionų lygmenį“, pastebėjo I.Graščenkovas.
Degalų krizė Rusijoje sutampa su bendru ekonominės padėties pablogėjimu – šiemet ekonomika pirmą kartą nuo 2023 m. pradėjo metus nuosmukiu.
Remiantis „Gallup“ duomenimis, rusų, pastebinčių gyvenimo lygio pablogėjimą, dalis šiais metais pasiekė aukščiausią lygį per 20 stebėjimo metų (56 proc.). Taip pat rekordiškai aukšti bendro rusų ekonominio pesimizmo rodikliai – 60 proc. jų mano, kad ekonominė padėtis toliau blogės.
Jei ieškoti analogijų, tai ši situacija labiau primena ne 1998-uosius, 2008-uosius ar 2014-uosius, o 1991-uosius, rašo „Ivolga Capital“ generalinis direktorius Andrejus Chočrinas.
Rusijos pagreitis mūšio lauke įstrigo: ekspertai įvertino padėtį fronte
15:35
Birželį Ukrainos karo fronto linija išliko iš esmės įšalusi, o tai pratęsė ilgalaikę Rusijos pagreičio sustojimo tendenciją, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Birželio duomenys atskleidė, kad Rusija užėmė 30 kv.km grynojo ploto, daugiausia šiaurės rytiniame Charkivo regione.
Tačiau šie laimėjimai iš esmės buvo susiję su tuo, kad ankstesni Rusijos įsiveržimai, paaiškėjus daugiau įrodymų, buvo priskirti prie pažangos, nurodė ISW.
Ukrainos pajėgos atkovojo 11 kv.km plotą pietiniame Zaporižios regione ir 18 kv.km plotą centriniame Dnipropetrovsko regione.
„Vykstančių Ukrainos kontratakų šiose srityse mastas ir apimtis nėra aiškūs“, – teigė ISW Geografinės erdvės žvalgybos komanda.
„Šių tebesitęsiančių kovinių operacijų rezultatai išlieka neaiškūs ir tikriausiai atsispindės ateinančių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.
Balandį ir gegužę Maskva prarado apie 403 kv. km užimtos teritorijos. Rusijos puolimas sulėtėjo nuo 2025-ųjų pabaigos, tam trukdant didėjančiam Ukrainos fronto linijos ir vidutinio nuotolio dronų smūgių efektyvumui.
Balandis buvo pirmasis mėnuo per pustrečių metų, kai jos pajėgos užleido daugiau žemės nei užgrobė, o gegužę Ukraina šiuos laimėjimus įtvirtino.
Rusijos pajėgos 2026 metais iki šiol judėjo vidutiniškai 15 kv.km per mėnesį greičiu, palyginti su 405 kv.km per mėnesį 2025-aisiais.
Į skaičiavimus neįtraukta pažanga, apie kurią skelbia Rusija, tačiau kurios ISW negali nei patvirtinti, nei paneigti.
ISW bendradarbiauja su „Critical Threats Project“, priklausančiu „American Enterprise Institute“ – kitam JAV analitiniam centrui, besispecializuojančiam konfliktų analizėje.
Maskva yra okupavusi šiek tiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos.
Tai apima apie septynis procentus teritorijos – Krymą ir dalį pramoninio Donbaso regiono, – kurią Rusija arba prokremliški separatistai kontroliavo dar prieš 2022 metų vasario invaziją.
Didžiąją dalį savo laimėjimų Rusija pasiekė per pirmąsias konflikto savaites.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Karas – kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – karių gretose pareikalavo daugiau nei dviejų milijonų aukų (žuvusiųjų ir sužeistųjų), o didžiausią nuostolių naštą patyrė Maskvos pajėgos, teigiama trečiadienį paskelbtame JAV analitinio centro tyrime.
Rusijai pritrūko aviacinio kuro: pagalbos ieško Japonijoje
14:37
Rusija rengiasi importuoti aviacinio kuro siuntą, kurios kilmės šalis – Japonija. Sandoris bus vykdomas per tarpininkus, siekiant sušvelninti degalų trūkumą, kilusį po smūgių šalies energetikos infrastruktūrai. Apie tai pranešė trys su sandorio detalėmis susipažinę šaltiniai, skelbia „Reuters“ .
Planuojama, kad pirmoje liepos pusėje Japonijos Čibos mieste bus pakrauta mažiausiai 200 tūkst. barelių aviacinio kuro. Pasak dviejų šaltinių, krovinys pirmiausia bus gabenamas į Pietų Korėją, o sandoryje dalyvaus keli prekybininkai.
Vėliau kuras, tikėtina, bus perkrautas į kitą laivą. Toks perkrovimas gali būti vykdomas „laivas į laivą“ (angl. ship-to-ship) būdu netoli Pietų Korėjos Jeosu uosto. Po to krovinį planuojama išsiųsti į Rusiją, nors galutinė paskirties vieta kol kas nenurodoma.
Šaltiniai atsisakė viešai atskleisti savo tapatybę, nes nėra įgalioti komentuoti šio sandorio.
Rusijos energetikos ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė. Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministerija taip pat atsisakė komentuoti, o Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija į užklausą neatsakė.
Laivų judėjimo duomenys rodo, kad panašus tiekimas jau buvo įvykęs anksčiau. 2022 m. vasarį Rusija iš Jeosu gavo apie 22 tūkst. barelių aviacinio kuro, kuris buvo pristatytas į Tolimuosiuose Rytuose esantį Vladivostoką.
Tikimasi, kad naujoji tiekimo schema padės bent iš dalies kompensuoti degalų trūkumą, atsiradusį dėl energetikos objektų apgadinimo ir vidaus gamybos sutrikimų.
Okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo 13 sprogimų: kilo gaisrai
14:23 Atnaujinta 15:51
Praėjusią naktį Rusijos okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo sprogimai – dronai smogė krovininių sunkvežimių stovėjimo aikštelei.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos veikianti Mariupolio miesto taryba. Jos teigimu, incidentas įvyko liepos 3-iosios naktį.
„Liepos 3-iosios naktį įvairiose laikinai okupuoto Mariupolio vietose buvo girdėti sprogimai“, – skelbiama miesto tarybos pranešime.
Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, dronai smogė 17-ajame mikrorajone esančiai krovininių sunkvežimių stovėjimo aikštelei. Pranešama, kad visiškai sunaikinti mažiausiai trys sunkvežimiai.
Po smūgio dalyje miesto dingo elektros ir vandens tiekimas.
Tikslios atakos pasekmės dar nustatinėjamos. Okupacinės tarnybos ir atsakingi specialistai esą dirba siekdami kuo greičiau atkurti elektros ir vandens tiekimą, o situacija toliau stebima.
13 sprogimų
Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka patvirtino, kad kilo sprogimai ir gaisrai.
„Atrodo, kad dronai atakuoja stovinčius sunkvežimius palei Ševčenkos bulvarą“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
P.Andriuščenkos teigimu, Mariupolyje buvo girdėti daugiau nei 13 sprogimų. Jis pridūrė, kad dėl šių smūgių kilo keli gaisrai.
„Viena sunkvežimis tikrai nebevažiuoja. Sprendžiant iš dūmų ir sprogimo, vargu ar jame buvo vežamas maistas“, – pridūrė jis.
Ukraina atakavo Rusijos aerodromus Kryme: 7 kariniai lėktuvai išvesti iš rikiuotės
14:15
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) surengė ataką prieš karinius aerodromus okupuotame Kryme. Antrą kartą per savaitę buvo smogta naikintuvams Sakų karinėje oro pajėgų bazėje, taip pat suduotas smūgis angarams Hvardijsko aerodrome.
Nurodoma, kad Sakų kariniame aerodrome sunaikinti 7 angarai, kuriuose buvo laikoma aviacijos technika, t.y. naikintuvai ir fronto bombonešiai Su-30SM, Su-30, Su-24.
Remiantis preliminariais duomenimis, sunaikinti arba apgadinti mažiausiai 7 orlaiviai.
„Tai jau antrasis SBU smūgis Sakų aerodromui per šią savaitę“, – nurodoma SBU pranešime.
Pažymima, kad kariniame Hvardijsko aerodrome atakuoti du angarai, kuriuose buvo saugomi „Shahed“ bepiločiai orlaiviai ir aviacijos įranga. Kaip teigė tarnyba, abu šie kariniai aerodromai yra vienos pagrindinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacinių bazių okupuotame pusiasalyje.
Būtent iš Sakų ir Hvardijsko aerodromų reguliariai kyla taktinės aviacijos lėktuvai, smūgiuojantys Ukrainos teritorijai ir užtikrinantys Rusijos pajėgų veiksmus pietų kryptimi.
„SBU toliau vykdo Ukrainos prezidento nustatytas užduotis ir sistemingai mažina Rusijos karinį potencialą. Kiekviena mūsų specialioji operacija – tai dar vienas smūgis priešo aviacijai, logistikai, sandėliams, technikai ir infrastruktūrai, kurie padeda Rusijai tęsti agresiją. Mes ir toliau darysime maksimalų spaudimą priešui tiek fronto linijoje, tiek giliai užnugaryje, atimdami iš jo galimybes kariauti prieš Ukrainą“, – pabrėžė SBU vadovas Jevhenas Chmara.
Prieš keletą dienų SBU taip pat sudavė smūgį angarams Sakų aerodrome Kryme, kuriuose buvo laikomi rusiški naikintuvai. Tuo metu buvo patvirtinti penki dronų smūgiai į angarus.
Preliminariais duomenimis, dviejuose angaruose smūgio metu buvo naikintuvai „Su-30“ ir „Su-30SM“. Po atakos angare, kuriame buvo „Su-30SM“, kilo gaisras. Apytikslė kiekvieno tokio lėktuvo vertė siekia nuo 30 iki 50 mln. dolerių.
Kyjive – nauja problema: gyventojai raginami likti namuose
13:12
Ukrainos sostinės Kyjivo pareigūnai penktadienį paragino gyventojus riboti laiką lauke, nes dėl plataus masto Rusijos smūgių kilę gaisrai lėmė oro taršos šuolį.
Ukrainos pareigūnų duomenimis, per didžiausią Rusijos ataką Kyjive nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei ketverius metus, laikotarpiu nuo trečiadienio vėlaus vakaro iki ketvirtadienio ankstyvo ryto žuvo mažiausiai 30 žmonių.
Dėl smūgių užsiliepsnojo daugybė pastatų, o virš kelių miesto rajonų pakilo tamsių dūmų stulpai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjivo centre matė virš miesto horizonto tvyrančią dūmų miglą, o ore jautėsi aštrus kvapas.
„Dėl liepos 2-osios naktį įvykdytos priešo atakos sukeltų gaisrų, taip pat dėl vėjo nebuvimo, teršalai atmosferoje neišsisklaidė“, – pranešė Kyjivo karinė administracija savo „Telegram“ kanale.
„Siekiant pagerinti situaciją dėl oro kokybės, rekomenduojama uždaryti langus, riboti laiką lauke, gerti daug vandens, (ir) jei turite oro valytuvą, nustatyti jį maksimaliu režimu“, – priduriama pranešime.
Šveicarijos oro stebėsenos bendrovė „IQAir“ penktadienį 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjivo oro kokybę įvertino kaip „vidutinę“, nors kai kurios jos stebėjimo stotys orą įvertino kaip „labai nesveiką“.
Po kraupaus išpuolio Monake – ieškoma ukrainietė: medžioja ir Interpolas
12:48
Pareigūnai ieško ukrainietės, įtariamos Monake padėjus bombą, kuri sužeidė tris žmones, įskaitant ukrainiečių kilmės magnatą, teigiama paskelbtame Interpolo raudonajame pranešime.
Įtariamoji, įvardyta kaip 39 metų Anastasija Berezovska, Monake ieškoma dėl pasikėsinimo nužudyti, sprogstamojo įtaiso padėjimo viešajame kelyje turint nusikalstamų ketinimų ir nusikalstamo sąmokslo, rašoma pranešime.
Pirmadienio vakarą nenustatytas asmuo paliko siuntinį nedidelio daugiabučio namo vestibiulyje, esančiame vos už kelių žingsnių nuo Prancūzijos sienos.
Netrukus po to šiame vestibiulyje sprogo įtaisas, kai į pastatą įėjo trys gyventojai – pora ir 13-metis vaikas, kurie buvo sužeisti.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: JAV įspėjo Varšuvą – Rusija rengia išpuolį prieš Lenkiją
12:25
Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Rusija planuoja ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje, taip siekdama išbandyti NATO ryžtą. Spėjama, kad kritinė Lenkijos infrastruktūra gali tapti raketų ir dronų taikiniu, arba Rusijos kariai gali kirsti sieną ir įsiveržti į Aljanso teritoriją, rašo „The Telegraph“.
Vašingtonas Varšuvai perdavė keletą įspėjimų apie galimą planą, lenkų naujienų portalui „Onet“, kuris kaip ir „The Telegraph“, priklauso „Axel Springer“ tyrimų žurnalistikos tinklui, pranešė šalies prezidentui Karoliui Nawrockiui artimi šaltiniai.
Teigiama, kad Rusijos provokacijos tikslas būtų eskaluoti įtampą ir priversti Vakarų sąjungininkus sustabdyti pagalbą Ukrainai. Pasak publikacijos, manoma, kad išpuolis galėtų būti surengtas per kelis mėnesius.
Lenkijos saugumo šaltiniai taip pat neatmetė galimybės, kad gali tekti susidurti su labiau tradicinio pobūdžio puolimu, pavyzdžiui, nedidelio kiekio Rusijos karių įsiveržimu per NATO rytinio flango sieną.
Pasak „Onet“ saugumo šaltinių, provokacijos scenarijai galėtų apimti dronų ataką prieš kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, arba imituojamus oro smūgius, kurie priverstų Lenkiją aktyvuoti savo oro gynybos sistemas.
Vienas Lenkijos žvalgybos šaltinis teigė, kad ekstremaliausiu atveju galėtų įvykti „hibridinė ataka pasienio regione“. Tas pats šaltinis nurodė, kad įmanomas ginkluotas įsiveržimas, kuriame dalyvautų Rusijos ar Baltarusijos kariai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Ukrainos – kirtis Gerasimovui: jis asmeniškai suplanavo smūgį prieš Kyjivą
11:06
Atsakomybę už liepos 2 d. surengtą Rusijos smūgį Kyjivui, kurio metu žuvo mažiausiai 30 žmonių, organizavimą asmeniškai prisiima agresorės šalies Generalinio štabo vadas – Valerijus Gerasimovas, penktadienį pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka.
Ukrainos Saugumo tarnyba (SBU) ir Generalinės prokuratūros biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl liepos 2 d. surengto kombinuoto Rusijos puolimo prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį. Remiantis tyrimo duomenimis, puolimo taikiniu buvo ne kariniai ar strateginiai objektai, o civiliniai.
„Rusai tyčia smogė į gyvenamuosius namus ir civilinę infrastruktūrą, atimdami gyvybes nekaltų žmonių, kurių šiandien gedi visa Ukraina… Ne, tai ne atsitiktinumas. Tai sistemingas teroras prieš civilius“, – rašė R.Kravčenka.
Tyrimo duomenimis, V.Gerasimovas suplanavo ir organizavo ataką, iš anksto susitaręs su Rusijos aukščiausia politine vadovybe. Nurodoma, kad jos įgyvendinimą užtikrino jam pavaldūs vadai ir kariniai daliniai.
Prokuratūra vertina, kad būtent V.Gerasimovas suderino tolimosios aviacijos, Juodosios jūros laivyno, sausumos pajėgų ir Rusijos bepiločių sistemų padalinių veiksmus, kad liepos 2 d. būtų įgyvendintas smūgis balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis bei dronais.
„Remiantis Gerasimovo nurodymais, jam pavaldžios Rusijos ginkluotosios grupuotės planuoja, rengia ir vykdo oro smūgius prieš Ukrainą, naudodamos bombonešius, raketas gabenančius laivus ir sausumos taktines raketų sistemas“, – teigiama pranešime.
Pradėta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas). Kaltinamiems pagal šį straipsnį Ukrainoje gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šios baudžiamosios bylos rėmuose bus tiriamos ir kitos masinės raketų bei dronų atakos Ukrainos teritorijoje, pridūrė R.Kravčenka.
Liepos 2 d. naktį Rusija surengė vieną iš didžiausių atakų prieš Kyjivą, panaudodama iš viso beveik 500 dronų ir 74 raketas, tarp jų – keturias „Circon“ raketas, dešimtis balistinių ir sparnuotųjų raketų. Oro gynybos pajėgos sunaikino 476 dronus ir 48 raketas.
Oro pajėgų komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ignatas papasakojo, kad naktį okupantai puolė sostinę keliais etapais, vienu metu paleisdami raketas ir dronus, įskaitant reaktyvinius.
Žuvo 30 žmonių, tebevyksta trijų dingusių be žinios asmenų paieška, nukentėjo per 90 žmonių, tarp jų yra ir vaikų.
Sprogimo Monake dramoje - naujas posūkis: oligarchą medžiojo moteris
10:39
Pirmadienio vakarą Monake nugriaudėjusio sprogimo tyrimas įgavo netikėtą ir reikšmingą posūkį. Kaip praneša leidinys „Le Figaro“, tyrėjai nustatė pagrindinę įtariamąją – tai Vokietijoje gyvenanti Ukrainos pilietė.
Prancūzijos dienraščio duomenimis, įtariama, kad ši trisdešimtmetį perkopusi moteris prie Ukrainos verslininko Vadymo Jermolajevo rezidencijos Monake paliko užmaskuotą sprogmenį likus vos kelioms akimirkoms iki jo detonavimo, rašo „Monaco News“.
Anksčiau šią savaitę „France Télévisions“ paskelbė, kad tyrėjams pavyko atkurti išpuoliu įtariamo asmens judėjimo trajektoriją, pasinaudojus itin tankiu Monako vaizdo stebėjimo kamerų tinklu.
Teigiama, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip įtariamoji visą birželio 29-ąją sekė šeimos judėjimą, o vakare sugrįžo ir beveik valandą laukė netoli pastato.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kariai jau ruošiasi Ukrainos desanto išsilaipinimui Kryme
09:58
Rusijos karinis ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Murachovskis pranešė, kad dalyvavo operatyvinėse karinėse pratybose „Krymo pabudimas“, skirtose galimai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desanto operacijai okupuotame Kryme ir priemonių įtvirtinimui jai atremti.
„Pagal scenarijų štabai buvo sudaryti iš mūsų ginkluotųjų pajėgų karininkų (rezervistų ir atsargos karininkų). „Mėlynoji“ pusė veikė netradiciškai, plačiai naudodama naujausias aptikimo ir naikinimo priemones. „Raudonoji“ pusė buvo priversta veikti „gynybos pozicijose“. Apskritai pratybos, dėka organizatorių, vyko sklandžiai ir aukštu lygiu“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Kaip pažymėjo naujienų portalas „The Insider“, prie savo įrašo V.Murachovskis pridėjo okupuoto Krymo ir gretimos Juodosios jūros akvatorijos topografinį žemėlapį, parengtą pagal 1942 m. koordinačių sistemą (SK-42), kuri naudojama Rusijos grafinio redaktoriaus „Ravelin“ programoje, skirtoje saugumo struktūroms.
Žemėlapyje matyti daugybė mėlynų rodyklių ir maršrutų, vedančių iš Odesos ir šiaurės vakarų Juodosios jūros pusės į Krymą, taip pat raudonos gynybinės pozicijos aplink Sevastopolį, šiaurės ir rytų Krymą, įskaitant Kerčės rajoną ir Kerčės sąsiaurį.
„The Insider“ pabrėžė, kad, sprendžiant iš V.Murachovskio įrašo ir pridėto žemėlapio, scenarijuje buvo modeliuojama ne klasikinė Antrojo pasaulinio karo laikų desantinė operacija, o šiuolaikinė operacija, kurioje masiškai naudojami dronai, tolimojo nuotolio didelio tikslumo ginklai ir greitaeigiai kateriai.
Pastaruoju metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino smūgius prieš karinę logistiką aneksuotame pusiasalyje. Birželio mėnesį Ukraina atakavo tiltus, jungiančius Chersono sritį su Krymu, geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą, o birželio 30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie automobilių tilto sunaikinimą okupuoto Azovo rajone Zaporižios srityje ir geležinkelio tilto sunaikinimą Ičkų gyvenvietėje Kryme.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas anksčiau pranešė apie planus izoliuoti Krymą ir paversti jį „sala“, o šalies bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi nurodė, kad pusiasalyje jau trūksta išteklių, o turizmo sezonas buvo sužlugdytas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 24 d. papasakojo apie operaciją Kryme, kuria siekiama priversti Rusiją sudaryti taiką, pažymėdamas, kad ji „aiškiai apskaičiuota“. Vėliau V.Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės žaibišką operaciją, skirtą daryti spaudimą Rusijai, kurią vykdys Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), tačiau daugiau detalių neatskleidė.
„Maskvos sala“ gali sustabdyti Putiną
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karo veiksmus gali priversti tik „Maskvos sala“, bet ne Krymas, tai žurnalistams rusų oro smūgio vietoje Kyjive ketvirtadienį pareiškė V.Zelenskis.
„Tik „Maskvos sala“ gali jį priversti. Visos jo kalbos apie tai, kad jis žino Krymą ir jį myli, kad jam jo reikia, – tai melas. Kaip ir mūsų valstybės rytai, kuriuos jis žino tik iš savo karininkų pranešimų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
