Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos smūgiai pabudino Rusijos propagandininkus: Kremliui – kritikos lavina
08:59
Sėkmingos Ukrainos vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių kampanijos privertė Rusijos ultranacionalistų informacinę erdvę persvarstyti savo poziciją. Komentatoriai pradėjo kaltinti Rusijos federalinę vyriausybę dėl to, kad ji nesukūrė darnios oro gynybos sistemos, galinčios tinkamai apsaugoti privačias įmones ir kritinę infrastruktūrą nuo Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių.
Žinomas vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas ir propagandininkas antradienį platformoje „Telegram“ paskelbė ilgą kreipimąsi, kuriame ragino Rusijos gynybos ministeriją sukurti vieningą civilinės dronų gynybos operatyvinę būstinę, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos pajėgoms nustatyti ir smūgiuoti į silpnąsias vietas Rusijos užnugaryje.
Tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos oro gynyboje yra chaosas, nes Rusijos kariuomenė ir „Rosgvardija“ (stipriai militarizuotos Rusijos vidaus saugumo pajėgos) valdo oro gynybos sistemas skirtinguose federaliniuose subjektuose (regionuose), o privačios įmonės taip pat investuoja į priešdronines sistemas, tačiau nėra vieningo subjekto, kuris stebėtų dronus ore ar sukurtų daugiapakopę oro gynybą visoje Rusijoje.
Su Kremliumi susijęs karinis tinklaraštininkas kritikavo Rusijos vyriausybę už tai, kad ji perkelia atsakomybę už oro gynybą Rusijos įmonėms ir civilinėms struktūroms, nors privačios įmonės neturi pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų veiksmingai apsiginti nuo Ukrainos smūgių.
Kitas žinomas Rusijos politinis komentatorius savaitės pradžioje taip pat paragino Rusijos vyriausybę sukurti vieningą oro gynybos struktūrą, teigdamas, kad regioninėms valdžios institucijoms trūksta žmogiškųjų išteklių, įgaliojimų ir kompetencijos organizuoti regionams pritaikytą oro gynybą, kad Rusijos kariuomenei trūksta žmogiškųjų išteklių zoninei gynybai organizuoti, o Rusijos kosmoso pajėgos oro gynybos operacijose yra „penktas ratas“.
Rusijos karinis tinklaraštininkas, kuris jau seniai kritikuoja Rusijos nesugebėjimą apsisaugoti nuo Ukrainos bandymų pasinaudoti Rusijos silpnybėmis, liepos 6 d. pažymėjo, kad Rusijos geografinis dydis vis labiau tampa jos silpnybe, nes Rusijos oro gynybos pajėgoms yra itin sunku apginti savo milžinišką teritoriją nuo Ukrainos smūgių, ir atkreipė dėmesį, kad didėjantis Ukrainos smūgių nuotolis reiškia, jog „dabar [Rusijoje] nėra užnugario“.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai jau keletą savaičių skundžiasi, kad federalinės ir regioninės administracijos nesuderinamumas bei struktūros trūkumas padarė meškos paslaugą sėkmingiems Ukrainos smūgiams prieš kritinę Rusijos infrastruktūrą, nes Ukraina nuo 2026 m. kovo mėn. tik toliau intensyvina savo smūgių kampaniją.
Rusijai trūksta reikiamų konvencinių oro gynybos sistemų, kad galėtų apsaugoti visus savo kritinius objektus ir privačias įmones vakarų Rusijoje, ir jai sunkiai sekasi apginti svarbius taikinius, esančius, kaip pranešama, gerai apsaugotose teritorijose giliau Rusijos užnugaryje.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai vertina, kad Rusijos atsisakymas arba nesugebėjimas užlopyti spragų savo užnugario oro gynybos skėtyje lėmė dabartines problemas, su kuriomis susiduria Rusija: tai leidžia Ukrainai pakartotinai smūgiuoti didiesiems miestams. Be kita ko, tai lėmė ir didelio masto benzino trūkumą Rusijoje bei okupuotose Ukrainos teritorijose.
Rusijai greičiausiai bus sunku greitai sustiprinti savo oro gynybos skėtį užnugaryje, tuo pačiu išlaikant pakankamą apsaugą fronto zonose, o Ukrainos pajėgos greičiausiai galės tęsti – jei ne intensyvinti – savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją, kol Rusija sugebės rasti sprendimą šiems trūkumams pašalinti, naujausioje ataskaitoje dėsto analitikai.
Rusijos pastangos įtraukti į tarnybą mobilias ugnies komandas ir kitus oro gynybos specialistus užnugariui taip pat susidurs su apribojimais, nes šios verbavimo pastangos konkuruoja su Rusijos poreikiu turėti karių fronto linijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos verbavimo rodikliai ženkliai mažėja.
Su degalų krize susidūrusi Rusija uždraudė dyzelino eksportą
18:57
Maskva trečiadienį uždraudė dyzelino eksportą, siekdama „stabilizuoti“ gilėjančią degalų krizę, kurią sukėlė ne vieną savaitę besitęsiantys ir vis intensyvėjantys Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai, dėl kurių įvairiuose Rusijos regionuose jaučiamas degalų stygius.
„Šiandien įsigaliojo dyzelino eksporto draudimas, kuris leis padidinti tiekimą vidaus rinkai“, – per vyriausybės posėdį su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Jis pridūrė, kad šia priemone siekiama „stabilizuoti padėtį“.
„Tai katastrofa“: kas vyksta Kryme
18:56
Trečiąją elektros sutrikimų dieną Kryme valdžia sugebėjo tik iš dalies atkurti elektros ir vandens tiekimą. Vietiniai gyventojai komentaruose po pareigūnų įrašais skundžiasi, kad negali susisiekti su artimaisiais ir įsigyti maisto produktų. Ukrainos kariuomenė naktį į trečiadienį tęsė smūgius Krymo energetikos sistemai.
Kaip pranešė Maskvos paskirta okupacinė Krymo vyriausybė, trečiadienį visiškai be elektros liko Armianskas, Džankojus ir Džankojaus rajonas, Krasnoperekopskas ir Krasnoperekopsko rajonas.
Vėl be elektros liko Kerčė, kur, kaip teigė valdžia, elektros tiekimas buvo atkurtas dar vakar. Į kitus rajonus elektra tiekiama dalinai, „priklausomai nuo elektros tinklo galimybių“, skelbia portalas „Agentstvo“.
Didžiojoje pusiasalio dalyje nėra vandens, pranešė valstybinė įmonė „Voda Kryma“.
Naktį į trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 6 elektros pastotėms, pranešė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vadovas Robertas Brovdis. Jo teigimu, per naktį ukrainiečiai smogė 53 kariniams taikiniams Kryme ir kitų okupuotų teritorijų pietinėse dalyse. Be to, per pastarąsias 72 valandas Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė keltui Kerčėje, sausakrūviui ir 19 „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams.
Iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 50 energetikos mazgų pusiasalyje.
Kritikai valdžiai: „Nusprendėte mus sunaikinti?“
Krymo gyventojai jau keletą dienų po pareigūnų įrašais toliau palieka skundus dėl to, kad namuose nėra elektros ir vandens. Jie rašo, kad negali įsigyti maisto produktų ir susisiekti su artimaisiais, bei reikalauja nustatyti elektros tiekimo nutraukimų grafiką. Krymo gyventojai pažymi, kad iš valdžios institucijų negauna realios informacijos apie padėtį, o pareigūnai ragina pasitikėti tik oficialiais pranešimais.
„Razdolnoje ir rajone nuo šeštadienio nėra elektros, vanduo per tą laiką buvo įjungtas tik vieną kartą per valandą arba šiek tiek dažniau. „Krymenergo“ apie mūsų rajoną apskritai tyli! Kada prasidės remonto darbai? Juk suprantate, kad taip gyventi neįmanoma??? Nupirkti maisto produktai sugedo, naujų negalima nusipirkti, nes į parduotuves nevežama nieko šviežio, o dėl QR kodų įvedimo parduotuvės negali parduoti vandens! Ar nusprendėte mus sunaikinti?“ – piktinosi gyventojai.
Trumpas suvaldė pyktį, kad NATO viršūnių susitikimas baigtųsi teigiamai
18:27
NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu.
Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.
„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje po 32 valstybių vadovų susitikimo, vykusio už uždarų durų, žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas NATO valstybių lyderius už uždarų durų patikino, jog nori, kad Jungtinės Valstijos liktų kariniame aljanse.
Pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, dalyvavusio tame susitikime, JAV lyderis pareiškė: „Mes norime likti su jumis.“
Tai atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, kurioje NATO lyderiai dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą įsipareigojimą“ laikytis Aljanso sutarties 5 straipsnyje įtvirtintos savitarpio pagalbos nuostatos.
„Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – teigiama deklaracijoje, į kurią ši formuluotė buvo įtraukta siekiant sumažinti nuogąstavimus dėl Vašingtono įsipareigojimų Aljansui.
Tačiau diena prasidėjo nelabai gerai: prieš pat susitikimą D. Trumpas smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepalaikė jo kampanijos prieš Iraną, pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos.
„Esu labai nusiminęs dėl NATO (...) dėl to, ką jie padarė dėl Grenlandijos, ir (...) dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su pagrindine terorizmą remiančia valstybe, t. y. Iranu“, – sakė jis.
„Didelis kontrastas“
Tačiau JAV prezidentui už uždarų durų tiesiogiai susitikus su Aljanso šalių lyderiais, jo tonas pastebimai pasikeitė, sakė derybose dalyvavęs šaltinis.
„Yra didelis kontrastas tarp to, ką Trumpas sako viešai, ir to, ką jis iš tikrųjų sako už uždarų durų“, – sakė šaltinis agentūrai AFP.
Jis taip pat sušvelnino savo retoriką dėl Irano, kurio lyderius anksčiau buvo pavadinęs „padugnėmis“ ir „pamišėliais“, ir jo pastabos šiuo klausimu buvo „ne tokios griežtos“, teigė šaltinis.
Be to, jis daugiau neminėjo nei Ispanijos, nei Grenlandijos.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas sutiko, kad D. Trumpo tonas susitikime buvo nuosaikesnis, ir agentūrai AFP teigė, kad jis perdavė „tam tikrą konstruktyvią žinią (...), kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, daugiau investuoti į gynybą“.
„Taigi atmosfera buvo gana gera, o žinutės – konstruktyvios“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad D. Trumpo protrūkius nebūtinai reikėtų vertinti kaip Aljanso susiskaldymo ženklą.
„Nelaikyčiau to požymiu, kad mes kažkaip silpnintume NATO ir kad transatlantinių ryšių nėra“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Manau, kad turėtume mažiau dramatizuoti situaciją“, – pridūrė ministras.
Pamatykite: jūrinis dronas smogė Rusijos tanklaiviui netoli Jaltos
18:24
Trečiadienį, liepos 8 d., Ukrainos saugumo tarnybos SBU jūrinis dronas „Sea Baby“ smogė tanklaiviui „Blue“, priklausančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Dėl šio smūgio laivagalis patyrė didelių pažeidimų. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuri surengė operaciją, vykdydama užduotį sumažinti Rusijos karinį ir ekonominį potencialą.
Smūgio metu tanklaivis buvo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje netoli okupuotos Jaltos.
Bandė neutralizuoti droną
Rusijos aviacijos bandymai neutralizuoti jūrinį droną buvo nesėkmingi.
„Suezmax“ klasės tanklaivis „Blue“ yra įtrauktas į ES, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos sankcijų sąrašą už Rusijos naftos gabenimą apeinant tarptautinius apribojimus. Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, tokie laivai laikomi teisėtais kariniais taikiniais.
„Kiekvienas sėkmingas smūgis jiems sumažina Kremliaus pajamas iš naftos, padidina Rusijos karinės logistikos išlaidas ir susilpnina Rusijos Federacijos finansinį pagrindą tolesnei agresijai“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Liepos 8-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos Azovo jūroje atakavo devynis Rusijos „šešėlinės laivyno“ tanklaivius. Remiantis Nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vado Roberto Brovdžio duomenimis, per tris dienas Ukrainos kariniai daliniai sunaikino dvi dešimtis Rusijos tanklaivių.
Prancūzija atsiųs karių NATO misijai Šiaurės šalyse
17:53
Prancūzija atsiųs karių Švedijos vadovaujamai NATO misijai Suomijoje, trečiadienį pranešė trys šalys.
„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
JAV prezidentas pasisakė dėl dangaus virš Ukrainos
16:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar būtų pasirengęs uždaryti oro erdvę virš Ukrainos kaip dalį saugumo garantijų.
„Jei tai būtina, taip“, – sakė jis NATO viršūnių susitikimo paraštėse vykusiame susitikime su V.Zelenskiu.
Trumpas: Ukraina gaus teisę gaminti „Patriot“ raketas
16:45 Atnaujinta 17:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – D. Trumpas sakė V.Zelenskiui.
„Mes dar neinformavome bendrovės apie tai, bet viskas susitvarkys“, – teigė jis.
Ukrainai vis sunkiau sekasi numušti Rusijos balistines raketas, nes senka itin svarbių JAV gamybos „Patriot“ perėmėjų atsargos.
Nepaisant pastarosiomis dienomis Maskvos vykdomų intensyvių Kyjivo bombardavimų, Ukraina, panašu, keičia karo eigą. Šalis stabilizavo fronto liniją ir rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
D. Trumpas pareiškė, kad šie smūgiai gali padėti užbaigti karą.
„Tai yra eskalacija, tačiau tai taip pat eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pakartojo savo įsitikinimą, kad tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą kovoms sustabdyti.
„Prezidentas nori tai užbaigti, ir aš tikiu, kad prezidentas V. Putinas nori tai užbaigti, tad tai turėtų būti geras derinys“, – kalbėjo jis.
Zelenskis skėlė kaip reikiant: negaliu skristi į Maskvą – ten daug Ukrainos dronų
16:33 Atnaujinta 16:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas norėjo surengti susitikimą Maskvoje, siekdamas užbaigti karą, tačiau jis atkakliai tvirtino, kad tai nėra priimtinas variantas.
„Bet jis susitiks, ir Zelenskis susitiks, ir kažkas įvyks. Tai bus teigiamas žingsnis. Manau, tikiuosi, kad tai įvyks netrukus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad jam sunku nuvykti į Maskvą, nes ten ore skraido labai daug Ukrainos dronų.
Trumpas: „Nemanau, kad Rusija vėl užpultų Ukrainą“
D.Trumpas teigė, kad bendradarbiaus su Rusija dėl saugumo garantijų, siekdamas užtikrinti, kad Ukraina niekada daugiau nebūtų užpulta.
„Rusija mus labai gerbia, ir mes ketiname dirbti prie tam tikro saugumo susitarimo. Jei pavyks sudaryti tinkamą susitarimą, tai padės Europai… ir dirbsime prie tam tikro saugumo paketo.“
Jis sakė, kad nemano, jog Rusija tuomet vėl užpultų Ukrainą.
JAV prezidentas taip pat dar kartą pakartojo, kad Ukraina turi „milžinišką potencialą“.
Trumpas: esu pasirengęs vykti į Ukrainą „tinkamu laiku“
D.Trumpas žurnalistų buvo paklaustas, ar yra pasirengęs vykti į Ukrainą.
Jis atsakė teigiamai, tačiau pridūrė: „Tačiau norėčiau tai padaryti tada, kai karas bus pasibaigęs.“
Jis juokavo, kad JAV slaptosios tarnybos dėl to „nebūtų labai patenkintos“.
Tačiau pakartojo, kad yra pasirengęs vykti į Ukrainą tinkamu laiku, ir pagyrė Kyjivą kaip „gražų miestą“.
„JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus“
Paklaustas apie Ukrainos patirtį dronų srityje, D.Trumpas pripažino jų kompetenciją šioje srityje ir teigė, kad JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus.
„Mes pirktume jų dronus. Mes gaminame dronus, gaminame puikius dronus, bet jie sugeba pagaminti jų labai daug, o tai nuostabu, nes karo sąlygomis jie juos gamina rūsiuose, bet kur, kur tik yra bent menkas prieglobstis, ar net jei jo visai nėra.“
Jis teigė, kad Ukraina užima ypač gerą padėtį ginklų gamybos srityje, nes turi reikiamų talentų.
„Būtent tai sakau ir apie „Patriot“ raketas. Jie sugebėtų tai padaryti; dauguma šalių to nesugebėtų.“
Trumpas – apie Zelenskį: „Sunku patikėti, tiesa?“
16:14 Atnaujinta 16:23
Neoficialiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu prakalbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tai buvo „geras susitikimas“, ir tvirtino, jog su Ukrainos vadovu užmezgė gerus santykius.
„Sunku patikėti, tiesa? Nuo Ovaliojo kabineto iki dabar, manau, užmezgėme labai gerus santykius“, – sakė jis.
„Ir tai dar ne pabaiga“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Ne, tai ne pabaiga, galbūt tai bus tik pradžia“, – patvirtino D.Trumpas, kurį cituoja dienraštis „The Guardian“.
„Per kelias savaites pasiekėme didelę pažangą“
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie tai, kad gynyba yra prioritetas, o taikos derybos skirtos aptarti, kaip užbaigti karą.
Jis taip pat sakė, kad pradedama dirbti dėl dronų sandorio su JAV. „Tai labai gera pradžia“, – tikino jis.
Tuo tarpu D.Trumpas vėl įsiterpė ir patikino, kad užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą „nėra lengviausias dalykas“, nes tiek Vladimiras Putinas, tiek V. Zelenskis yra „sudėtingi asmenys“.
„Bet manau, kad per pastarąsias kelias savaites pasiekėme didelę pažangą, ir pažiūrėsime, kaip viskas klostysis“, – sakė jis.
Trumpas: Amerika yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai
D.Trumpas buvo paklaustas, ar jis pasirengęs įvesti papildomas sankcijas Rusijai.
JAV vadovas tvirtino, kad „prezidentui Putinui daromas didelis spaudimas“, ir pridūrė: „Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta.“
Ar JAV būtų pasirengusios suteikti saugumo garantijas Ukrainai?
„Mes norime tai padaryti, norime tai padaryti, kad išgelbėtume gyvybes. … Aš stengiuosi išgelbėti gyvybes“, - sakė D.Trumpas.
Jis taip pat pakartojo savo ankstesnius teiginius, kad tiek Ukraina, tiek Rusija turi didelį potencialą.
Paprašė klausimų Putinui
D.Trumpas žurnalistams sakė, kad nori išgirsti jų klausimą V.Putinui, ir pažymėjo, kad vėliau jį užduos.
Reporteriai paklausė: „Kada jis baigs šį karą?“
„Manau, kad tokio klausimo jo niekada neklausiau“, – juokavo JAV prezidentas.
Tačiau jis pridūrė, kad V.Putinas „nori jį greitai baigti“ ir „kuo greičiau“.
„Aš su juo daug bendrauju. Dabar – šiek tiek rečiau, bet santykiai labai geri“, – sakė jis.
D.Trumpas tikino, kad jis „yra griežtas Rusijos atžvilgiu, daug griežtesnis, nei turėčiau būti“.
V.Zelenskis įsiterpė ir pastebėjo, kad nėra tikras, kokios yra V.Putino sąlygos taikos susitarimui, ir teigė, kad jos „keičiasi“, nes Ukrainos kariuomenė stiprėja.
Lenkija: NATO degalų vamzdynas turi būti pratęstas iki pat Baltijos šalių
16:05
Trečiadienį į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje atvykęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį pareiškė sieksiąs, jog NATO degalų vamzdynų tinklas būtų pratęstas iki aljanso rytinio flango ir taip būtų sprendžiama problema, kurią kariniai pareigūnai laiko vienu didžiausių iššūkių kilus konfliktui su Rusija.
Jei šis planas bus įgyvendintas, vamzdyno pratęsimas galėtų tapti vienu iš didžiausių infrastruktūros projektų Europoje.
„Dvejopo naudojimo vamzdynų pobūdis... suteikia galimybę užtikrinti saugumą visam NATO rytiniam sparnui, todėl tai taip pat yra proga man ir visai Vidurio Europai dar kartą iškelti šį klausimą“, – sakė Lenkijos prezidentas, kurį cituoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Aukšto rango NATO kariniai pareigūnai ragina pratęsti aljanso Šaltojo karo laikų degalų vamzdynų tinklą šimtais kilometrų į rytus link Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių, o vėliau – toliau į šiaurę link Suomijos ir į pietryčius link Rumunijos. Tačiau, kaip rašo žurnalas „Der Spiegel“, toks projektas susiduria su dideliais sunkumais, nes jis gali kainuoti 21 mlrd. eurų, o užbaigti jį užtruktų 20-25 metus.
10 tūkst. kilometrų ilgio vamzdynas, įkastas 80 centimetrų gylyje po žeme, šiuo metu driekiasi per dvylika šalių, tačiau baigiasi Vakarų Vokietijoje, kur aptarnauja ne tik karines bazes, pavyzdžiui, JAV Ramštaino oro bazę, bet ir didelius civilinius centrus, pavyzdžiui, didžiausią Vokietijos oro uostą Frankfurte. Iš pradžių jis buvo nutiestas pirmiausia Vakarų oro pajėgoms aptarnauti konflikto su tuometine Tarybų Sąjunga atveju.
Lenkijos rytų studijų centro studija parodė, kad karo metu oro pajėgos turėtų suvartoti net iki 85 proc. viso karinio kuro. NATO vamzdynais tekantis reaktyvinis kuras taip pat gali būti naudojamas antžeminėms transporto priemonėms, nes sumaišius jį su priedais, jis tampa tinkamas sunkvežimiams ir tankams, kurie paprastai yra varomi dyzelinu.
Tinklo išplėtimas taip pat padėtų išspręsti saugojimo pajėgumų trūkumo problemą, nes vamzdyne esantis kuras papildo saugojimo rezervuaruose laikomą kurą.
Remiantis Lenkijos analitinio centro tyrimu, konflikto atveju NATO degalų suvartojimas greičiausiai viršytų esamos infrastruktūros pajėgumus dar prieš prasidedant visapusiškiems karo veiksmams dėl sausumos pajėgų judėjimo, oro transporto operacijų ir naikintuvų skrydžių.
