- Lukašenka įsakė Baltarusijos specialiosioms pajėgoms išsiskirstyti palei sieną su Ukraina
- Putinas prabilo apie Rusiją sukausčiusią degalų krizę
- „Bloomberg“: Putinas sugriežtino savo reikalavimus Ukrainai – dėl to kaltina Trumpą
- JAV generolas: Ukrainos F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą oro mūšyje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV generolas: Ukrainos F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą oro mūšyje
12:39
Ukrainos naikintuvas F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą. Tai liepos 21 d. per JAV Senato asignavimų komiteto posėdį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine‘as.
Demokratų partijos senatorius Richardas Durbinas paklausė generolo, kokią grėsmę Ukrainai kelia galimas oro gynybos sistemų finansavimo nutraukimas trejiems metams. Atsakydamas D.Caine‘as papasakojo apie Ukrainos gynybinių pajėgumų plėtrą.
„Norėčiau pabrėžti darbą, kurį atlieka Ukrainos pramonės bazė, plečianti savo pajėgumus. Tai apima viską: nuo jų „žemė–oras“ klasės pajėgumų iki „oras–oras“ klasės“, – pažymėjo D.Caine‘as.
Jis pabrėžė, kad „neseniai pasiekėme pirmąją pergalę oro mūšyje, kai Ukrainos naikintuvas F-16 numušė Rusijos naikintuvą“.
„Todėl manau, kad per pastaruosius kelerius metus jų gebėjimas stiprinti pakopinę gynybą stipriai padidėjo“, – pridūrė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas.
Rusijos lėktuvų sunaikinimas
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainai – Trumpo antausis: atsisakė suteikti 400 mln. dolerių
16:16
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atsisakė suteikti Ukrainai patvirtintą 400 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą, pareiškė senatorius Dickas Durbinas Senato asignavimų komiteto posėdyje.
Pasak jo, praėjusių metų rugsėjį JAV Atstovų rūmai pritarė šių lėšų skyrimui Kyjivui 2026 m., o D.Trumpas pasirašė atitinkamą įstatymo projektą, tačiau pagalba iki šiol nebuvo suteikta.
Pasak D.Durbino, dabar sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo priims naujasis JAV prezidentas, „kas jis bebūtų“, 2029 m.
Anksčiau Senato gynybos asignavimų pakomitečio pirmininkas senatorius Mitchas McConnellas sukritikavo Pentagono vadovybę dėl lėšų perdavimo vilkinimo.
„Pagalba Ukrainai, kurią patvirtinome prieš kelis mėnesius, dabar dulka Pentagone“, – rašė M.McConnellas straipsnyje laikraščiui „The Washington Post“.
Tuo pačiu metu JAV gynybos ministras Pete'as Hegsethas tvirtino, kad Pentagonas skyrė 400 mln. dolerių pagalbai Ukrainai. Jo teigimu, finansavimas „buvo skirtas Europos pajėgumams stiprinti“, tačiau jis nepateikė jokių papildomų detalių.
Be to, vėliau P.Hegsethas pareiškė, kad Senatas turėtų skirti papildomus asignavimus JAV ginkluotosioms pajėgoms, o ne Ukrainai.
Jis pabrėžė, kad be papildomų lėšų JAV kariuomenei teks sumažinti esamas ir būsimas personalo rengimo programas. Pentagono vadas taip pat pažymėjo, kad prezidento Joe Bideno administracija neužtikrino kariuomenei reikalingo finansavimo, perdavė ginklus Ukrainai ir atidėjo svarbių remonto darbų vykdymą.
JAV karinė parama Ukrainai ėmė augti po 2014 m. Krymo aneksijos. Nuo 2022 m., kai Rusijos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją, bendra pagalbos Ukrainai suma pagal įvairias programas viršijo 60 mlrd. JAV dolerių. Tačiau 2025 m. D.Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, naujų pagalbos paketų skyrimas faktiškai nutrūko. Demokratų spaudimu į 2025 ir 2026 metų biudžetus pavyko įtraukti tik simbolines sumas – kelis šimtus milijonų dolerių.
Tuo tarpu D.Trumpo administracija neįtraukė karinės pagalbos Ukrainai finansavimo pagal programą „Ukraine Security Assistance Initiative“ (USAI) į 2027 finansinių metų gynybos biudžeto projektą. USAI programa veikia nuo 2016 m. ir yra vienas iš pagrindinių karinės paramos Kyjivui kanalų, leidžiantis Pentagono atstovams tiesiogiai iš gamintojų užsakyti ginklus ir techniką Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Vokietija pritarė prieštaringai vertinamam Prancūzijos ir Rusijos branduoliniam projektui
16:02
Vokietijos pareigūnai trečiadienį pranešė uždegę žalią šviesą prieštaringai vertinamam Prancūzijos ir Rusijos branduoliniam projektui.
Kritikai baiminasi, kad šis projektas leis Maskvai vykdyti šnipinėjimą ir sabotažą.
Planuojama bendra Prancūzijos bendrovės „Framatome“ dukterinės įmonės ir Rusijos valstybinės branduolinės energijos agentūros „Rosatom“ įmonė nori gaminti kuro šerdis, naudojamas rusiškos konstrukcijos reaktoriuose.
Projektas būtų vykdomas „Framatome“ kuro šerdžių surinkimo gamykloje Lingeno mieste, Žemosios Saksonijos žemėje.
„Framatome“ dukterinė įmonė AND pateikė paraišką leidimui vykdyti projektą 2022 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Žemosios Saksonijos žemės aplinkos ministerija trečiadienį išplatintame pranešime nurodė, kad nusprendė pritarti projektui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanija ir Vokietija pradėjo slaptą raketų programą, skirtą smūgiuoti giliai į Rusiją
15:48
Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradėjo įgyvendinti slaptą aukšto tikslumo ilgojo nuotolio ginklų kūrimo programą „Deep Precision Strike“ (DPS). Ši ginkluotė galės naikinti taikinius iki 2000 km atstumu Rusijos teritorijoje, remdamasis britų ir vokiečių pareigūnais pranešė leidinys „Welt“.
Pranešama, kad ši programa yra pagrindinis naujojo Londono ir Berlyno karinio bendradarbiavimo projektas. Naujos kartos raketų kūrimą planuojama užbaigti iki 2034 metų.
2 raketos variantai
Projektas buvo pristatytas liepą Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime. Programos vertė siekia 35 mlrd. eurų, o joje dalyvauja iš viso 12 Aljanso valstybių. „Welt“ duomenimis, šiuo metu svarstomi du raketos variantai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lukašenka įsakė Baltarusijos specialiosioms pajėgoms išsiskirstyti palei sieną su Ukraina
15:16
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jis davė įsakymą specialiųjų operacijų daliniams išsiskirstyti palei šalies sieną su Ukraina. Jis tvirtina, kad dislokavimas skirtas „užtikrinti saugumą“, o ne ruoštis puolamiesiems veiksmams.
Tokį pareiškimą A.Lukašenka padarė per vyriausybės telekonferenciją, kurios vaizdo įrašą trčiadienį paskelbė „Telegram“ kanalas „Pul Pervovo“.
Pasak autoritarinio vadovo, specialiųjų operacijų pajėgos jo tiesioginiu įsakymu buvo dislokuotos palei Baltarusijos pietinę sieną.
Jis taip pat pasiūlė į karinę tarnybą išsiųsti piliečius, kaltinamus tuo, ką vyriausybė pavadino darbo drausmės pažeidimais. Pasak jo, po trumpų mokymų jie galėtų būti paskirti į specialiųjų operacijų pajėgas, dislokuotas netoli Ukrainos.
„Visi, kurie nemoka dirbti – siųskite juos į kariuomenę ir prie pietinės sienos. Į mišką: ten yra mūsų vyrai. Specialiųjų operacijų pajėgos mano įsakymu buvo išskirstytos palei Ukrainos sieną“, – dėstė A.Lukašenka.
Baltarusijos vadovas pasiūlė, kad toks pats požiūris turėtų būti taikomas ir vyriausybės pareigūnams, kurie nevykdo jiems pavestų užduočių.
A.Lukašenkos pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai prie Ukrainos sienos intensyvėja Baltarusijos karinė veikla, įskaitant kelių infrastruktūros, šaudmenų saugyklų bei degalų ir tepalų sandėlių statybą, pastebėjo naujienų portalas „United 24“.
Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija dislokuoja specialiųjų operacijų padalinius netoli Ukrainos nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Minskas taip pat ne kartą perkėlė pajėgas prie sienos, tuo pačiu tvirtindamas, kad šie dislokavimai yra gynybinio pobūdžio.
Anksčiau Baltarusijos valdžia išplėtė viduriniojo ugdymo militarizavimą, pasiųsdama vidurinių mokyklų mokinius į privalomas kelių dienų trukmės karines-patriotines stovyklas pagal Mogiliovo miesto vykdomojo komiteto švietimo skyriaus 2026 m. įsakymą.
Ukrainos dronai jau aptiko ir sunaikino 196 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus
15:04
Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi pareiškė, kad per dvi dienas Ukrainos pajėgos atakavo 13 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų ir 13 energetikos objektų okupuotame Kryme bei kitose okupuotose teritorijose.
Savo „Telegram“ kanale R.Brovdi nurodė, kad liepos 21–22 d. vykdant operaciją „MoLoČKa“ Ukrainos kariai sunaikino 13 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų Azovo ir Juodosios jūrų vandenyse.
Pasak jo, tarp jų buvo vienas tanklaivis, 10 sausakrūvių laivų ir 2 vilkikai.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas nurodė, kad iš viso nuo liepos 6 iki 22 d. vykdant operaciją buvo aptikti ir sunaikinti 196 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai, iš kurių 126 – Azovo jūroje, o 70 – Juodojoje jūroje.
„Liepos 21–22 d. vykdyta operacija „Krymo jungiklis išjungtas“ sėkmingai apėmė 13 energetikos mazgų ir elektros pastočių Kryme (11) bei kitose okupuotų teritorijų dalyse (2). Bendras operacijos rezultatas liepos 1–22 d. – 117 energetikos objektų. Įrodymai bus pateikti vėliau“, – pažymėjo R.Brovdi.
Putinas prabilo apie Rusiją sukausčiusią degalų krizę: „Tai laikina“
14:17
Rusijos ekonomikos ir jos pagrindinių sektorių padėtis yra stabili, nepaisant bandymų destabilizuoti energetikos sektorių, o sunkumai degalų rinkoje yra laikini, pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas susitikime ekonomikos klausimais.
„Iš karto susitikimo pradžioje norėčiau pažymėti, kad šalies ekonomikos, ekonomikos šakų, ypač pagrindinių šakų, padėtis yra stabili, net nepaisant išorinių bandymų destabilizuoti padėtį degalų ir energetikos sektoriuje bei kai kuriose kitose srityse“, – kalbėjo V.Putinas.
„Tuo pačiu norėčiau dar kartą pabrėžti – sunkumai, su kuriais susiduriame degalų rinkoje, neabejotinai yra laikini ir negali paveikti bendros ekonominės dinamikos“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.
Jo teigimu, pagal Ekonomikos plėtros ministerijos vertinimus, „Rusijos Federacijos bendrasis vidaus produktas gegužę augo nedideliu tempu, bet vis dėlto augo – jis teigiamoje zonoje (0,3 proc.), o iš viso per penkis šių metų mėnesius augimas sudarė 0,2 proc“, – teisinosi jis.
„Vienas iš pagrindinių veiksnių čia, žinoma, yra vidaus paklausa – tiek iš valstybės, tiek iš verslo, tiek iš piliečių pusės“, – toliau dėstė V.Putinas.
„Pirmieji rezultatai“
„Vesti“ laidoje Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pareiškė, kad vyriausybės priemonės, skirtos degalų rinkai stabilizuoti, duoda rezultatų.
Jo teigimu, kai kuriuose regionuose jau panaikinami degalų tiekimo apribojimai, auga veikiančių degalinių skaičius, o eilės esą trumpėja.
„Matome, kad šios priemonės duoda rezultatų ir rinka jau iš dalies stabilizuojasi, daugelyje regionų panaikinami apribojimai, o tai matyti iš veikiančių degalinių skaičiaus ir mažėjančių eilių“, – kalbėjo jis, nors kol kas jokių to įrodymų nėra.
A.Novakas aiškino, kad teigiamą poveikį turėjo priemonės, susijusios su naftos produktų eksporto uždraudimu, rinkos aprūpinimu importu, taip pat gamybos apimčių didinimu ir naftos perdirbimo gamyklų remonto terminų atidėjimu. Tačiau, jam tenko pripažinti, kad kai kuriuose regionuose padėtis tebėra įtempta.
„Žinoma, kai kuriuose regionuose šiandien tebėra įtempta situacija, todėl šiandien aptarėme, kaip aprūpinti šiuos regionus naftos produktais“, – nurodė vicepremjeras.
Jis pridūrė, kad šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas žemdirbių aprūpinimui, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta derliaus nuėmimo darbai.
Ar tikrai Zelenskio tėvų sąskaitoje buvo aptiktos milžiniškos pinigų sumos?
14:02
Internete plinta teiginiai, esą Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) pareigūnai atliko kratą prezidento Volodymyro Zelenskio tėvų namuose dėl galimo mokesčių vengimo. Skelbiama, kad jų banko sąskaitose neva aptikta 11 mln. JAV dolerių. Tačiau ši istorija – visiškai išgalvota.
Pasak šios melagienos platintojų, pinigai į sąskaitas buvo pervesti 2025 metais, tačiau V.Zelenskio tėvai esą negalėjo paaiškinti tokios didelės sumos kilmės. Nepaisant to, teigiama, kad netrukus po apklausos jie buvo paleisti.
Šiems teiginiams pagrįsti platinamas „Euronews“ vaizdo įrašą imituojantis siužetas. Jame taip pat rodoma tariama leidinio „Ukrajinska pravda“ publikacijos ekrano kopija.
Vis dėlto nei vaizdo siužetas, nei jame pateikiama informacija nėra autentiški. Nei „Euronews“, nei publikacija, kuria tariamai remiamasi, – „Ukrajinska pravda“ – nėra skelbę apie kratą V.Zelenskio tėvų namuose ar jų sulaikymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Permainos nesibaigė: Zelenskis paskelbė apie naująjį Generalinio štabo vadą
13:24 Atnaujinta 13:33
Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadu taps generolas majoras Ihoris Skybiukas, trečiadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis.
„Kartu su Mychaila Drapatu ir Jevhenijumi Chmara nusprendėme, kad naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadu taps generolas majoras Ihoris Skybiukas – labai patyręs karininkas, su kuriuo naujasis vyriausiasis vadas petys į petį gynė Ukrainą“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidentas.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad šiandien sprendimai dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės pasikeitimų bus įforminti, ruošiami atitinkami dekretai.
V.Zelenskis taip pat pranešė, kad susitikimo metu buvo nuspręsta, kaip buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir buvęs Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas tarnaus Ukrainos gynybai.
Susitikime, kuriame dalyvavo nauji kariniai vadai, taip pat buvo aptartas Ukrainos kibernetinių pajėgų plėtojimas, karių rengimas ir padalinių pajėgumų stiprinimas, korpusų sistemos plėtra. V.Zelenskis nurodė, kad veiksmingas mobilizacijos procesas buvo nustatytas kaip prioritetas, siekiant užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimą vykdyti gynybos užduotis.
Buvo išanalizuotas vidutinio nuotolio ir didelio nuotolio smūgių veiksmingumas, gynybinės operacijos Oleksandrivsko kryptimi, taip pat nustatyti veiksmai, skirti paspartinti „Freja“ priešraketinės programos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su JAV dėl licencijų „Patriot“ raketų gamybai, teigiama pranešime.
I.Skybiukas nuo 2025 m. ėjo Generalinio štabo vado pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis buvo Ukrainos desantinių-šturmo pajėgų vadas. 2022 m. jis vadovavo 80-ajai atskirajai desantinei-šturmo brigadai, kuri išlaisvino Izijumą per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Charkive.
Jis taip pat tarnavo Ukrainos taikos palaikymo kontingento specialiosios kuopos specialiojo būrio vadu Kosove, Serbijos Respublikoje (2001–2002 m.).
Kremlius pakomentavo esminius pokyčius Ukrainoje
13:06 Atnaujinta 13:11
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos sprendimas paskirti naują vyriausiąjį kariuomenės vadą nepakeis situacijos fronto linijoje.
„Nemanau, kad tai atneš kokių nors pokyčių fronto linijose“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva ketina toliau tęsti savo prieš beveik puspenktų metų pradėtą puolimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zalužnas prakalbo apie naują Ukrainos kariuomenės vadą
13:01 Atnaujinta 13:04
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir dabartinis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose pakomentavo Mychailos Drapato paskyrimą Ukrainos kariuomenės vadu.
Pasak jo, naujasis ginkluotųjų pajėgų vadas susidurs su milžiniškais sunkumais. Kur kas didesniais, nei jis įsivaizduoja. Tačiau Mychaila tikrai niekada neturės priežasties gėdytis, sakė V.Zalužnas.
„Garbingas žmogus neturi jokių dievukų, todėl jam nėra ko prarasti. Vienintelis dalykas, kurį jis turi, – tai pareiga“, – kalbėjo buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.
V.Zalužnas teigė, kad garbė yra brangesnė už bet kokias pareigas ar apdovanojimus.
„Reikalas, kuriam skiriame visą savo gyvenimą, pirmiausia grindžiamas moraliniais principais ir vertybėmis, sudarančiomis garbę. Garbė, kuri yra brangesnė už bet kokias pareigas ar apdovanojimus.
Būtent tai skatina kurti idėjas ir ieškoti būdų joms įgyvendinti. Ir būtent tai mus skatina ieškoti žmonių, kurie su garbe kartu su tavimi neš savo sunkų kryžių. Tie, kurie mąsto ir elgiasi kitaip, anksčiau ar vėliau patirs gėdą“, – tikino V.Zalužnas.
Kaip viskas vyko
15min primena, kad po šešių protestų dienų dėl atleisto gynybos ministro Mychailos Fedorovo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė sprendimą atleisti Oleksandrą Syrskį iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų ir jo vietoje paskirti M.Drapatą.
O.Syrskis apibendrino savo kadenciją ir pareiškė, kad M.Drapatui perduoda puolimą vykdančias pajėgas.











