Karas Ukrainoje. „Financial Times“: derybų su Rusija metas atėjo ir Europa gali padėti

Telegram nuotr./Kryme įrengti taksofonai

Dėl elektros tiekimo sutrikimų viso pusiasalio miestuose įrengti laidiniai telefonai, skirti susisiekti su pagalbos tarnybomis.

Okupuotame Kryme pradėti įrengti taksofonai – penkiuose miestuose atsirado 24 ryšio punktai, praneša „Suspilne Krym“.

Leidinys patikslina, kad taksofonai įrengti tokiuose miestuose kaip Džankojus, Jevpatorija, Kerčė, Armjanskas ir Jany Kapu (Krasnoperekopskas).

Skelbiama, kad jie įrengti tam, kad žmonės galėtų išsikviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą, dujų avarinę tarnybą ar gelbėtojus tais atvejais, kai neveikia mobilusis ryšys arba nėra elektros.

„Dėl elektros tiekimo sutrikimų viso pusiasalio miestuose pagalbos tarnyboms buvo suteikti laidiniai telefonai. Svarbu: visiško elektros tiekimo nutraukimo ir mobiliojo ryšio nebuvimo atveju veikia 24 telefonai. Jais galima skambinti ugniagesiams numeriu 101, policijai – 102, greitajai pagalbai – 103, dujų avarinei tarnybai – 104 ir bendruoju pagalbos numeriu 112“, – teigiama okupacinio telekomunikacijų operatoriaus „Miranda“ pranešime.

Remiantis pateiktais duomenimis, Džankojuje ir Jany Kapu įrengta po 5 taksofonus, Armjanske ir Jevpatorijoje – po 6, o Kerčėje – 2.

„Okupacinė valdžia tai aiškina būtinybe užtikrinti galimybę iškviesti pagalbos tarnybas. Pirmieji taksofonai jau atsirado Džankojuje ir Jevpatorijoje. Džankojuje įrengti penki telefonai, o Jevpatorijoje vienas telefonas pastatytas Teatro aikštėje. Tai dar vienas įrodymas, kad okupuotame pusiasalyje blogėja civilinė infrastruktūra“, – pareiškė Kryme veikiantys pasipriešinimo judėjimo „Geltonasis kaspinas“ aktyvistai.

Anksčiau UNIAN pranešė, kad dėl Ukrainos smūgių okupuotam Krymui Rusijos turistai pradėjo atšaukinėti rezervacijas svečių namuose. Dėl to susidarė benzino trūkumas, apsunkinęs maisto ir kitų būtinų prekių tiekimą įvairioms įstaigoms. Be to, daugumoje pusiasalio gyvenviečių didžiąją dienos dalį atjungiama elektra ir vandens tiekimas. Kaip pažymi „The Guardian“, Krymo gyventojai nusivilia tiek Rusijos paskirta vietos valdžia, tiek Kremliumi, kuris žadėjo apsaugoti pusiasalį.

Taip pat buvo pranešta, kad kai kuriuose Krymo miestuose mobilusis ryšys ir internetas veiks tik kelias valandas per parą. Kovos su dezinformacija centras nurodė, kad Džankojaus gyventojai prie mobiliojo ryšio ir interneto galės prisijungti tik aštuonias valandas per dieną, o likusį laiką tinklas bus visiškai išjungtas.

Analitikų vertinimu, tai yra Rusijos okupacinių pajėgų bandymas apsunkinti duomenų apie jų technikos ir karių judėjimą perdavimą. Kita galima tokios politikos priežastis – siekis išlaikyti griežtą informacinės erdvės kontrolę pusiasalyje ir atriboti vietos gyventojus nuo Kremliui nepageidaujamos informacijos.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kęstutis Budrys

Europos Sąjungai patvirtinus 21-ąjį ekonominių ir individualiųjų sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog nuolaidos energetikos sektoriui silpnina bendrą sankcijų poveikį.

„Naujasis sankcijų paketas reikšmingai didina spaudimą Rusijos finansų sektoriui, toliau ribojama Rusijos prieiga prie kapitalo rinkos, vis dėlto derybų dėl 21-ojo sankcijų paketo rezultatai parodė, kad ES sankcijų politikos sprendimus vis labiau lemia valstybių narių ekonominiai interesai“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė ministras.

„Tokia pavojinga tendencija ne tik mažina ES galimybes didinti spaudimą Rusijai, bet ir silpnina jau priimtų sankcijų poveikį“, – pridūrė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Analitikų teigimu, Kremlius gali ruošti dirvą platesnei mobilizacijai.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Maskva taip pat gali ruoštis galimiems pilietiniams neramumams, kurie galėtų kilti po tokio sprendimo.

Naujausioje apžvalgoje ISW nurodė kelis pastarojo meto įvykius, tarp jų – vakar Rusijos Valstybės Dūmos priimtą įstatymo projektą, leidžiantį valdžiai verbuoti į karą piliečius, turinčius neišnykusį ar vis dar galiojantį teistumą.

Tačiau Vladimiras Putinas ir jo pareigūnai, regis, supranta tokio žingsnio nepopuliarumą, todėl, kaip teigiama, gali ruoštis paskelbti karinę padėtį, numatydami galimus neramumus.

ISW pridūrė:

„Kol kas neaišku, ar Putinas artimiausiu metu priims tokį sprendimą ir kaip galėtų atrodyti jo pranešimas apie mobilizaciją.“

Dar šiandien JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tai pripažino, teigdamas, kad Rusija netenka „daugiau nei 5 000–6 000 karių per savaitę“ ir pavadino tai „stulbinančiu skaičiumi“.

IMAGO/Alexey Filippov / IMAGO/SNA

Karinis orlaivis, kuris ketvirtadienį sudužo Maskvos srityje, galėjo būti moderniausias Rusijos oro pajėgų penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas „Su-57“, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP, remdamasis preliminariais Rusijos žiniasklaidos pranešimais.

Lėktuvas sudužo ketvirtadienį anksti ryte netoli Maskvos srities Zvenigorodo miesto, pranešė vietos žiniasklaida.

Nepriklausomas Rusijos platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ pranešė, kad sudužęs lėktuvas buvo vienas iš nedaugelio šiuo metu eksploatuojamų „Su-57“.

Visą tekstą skaitykite čia.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Rusai kas mėnesį iš bankų išsiima šimtus milijardų rublių, nes baimės dėl ekonomikos, mokėjimų trikdžių ir mažėjančio pasitikėjimo finansų sistema skatina vis daugiau žmonių savo santaupas laikyti grynaisiais.

Grynųjų pinigų kiekis apyvartoje per pirmąsias dvi liepos savaites išaugo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), po to, kai birželį buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd. eurų), rodo Rusijos centrinio banko duomenys. Nuo vasario pradžios grynųjų pinigų kiekis apyvartoje išaugo daugiau kaip 2,4 trln. rublių (26,9 mlrd. eurų).

Šis šuolis sutapo su Ukrainos dronų atakų banga, dėl kurios Kremlius ne kartą išjungė mobilųjį internetą didelėje šalies dalyje. Dėl to daugelis žmonių negalėjo atsiskaityti banko kortelėmis. Maskva teigia, kad interneto ribojimai būtini siekiant apsisaugoti nuo atakų.

Visą tekstą skaitykite čia.

NATO šalys pasiekė susitarimą dėl savo degalų tinklo 27 mlrd. eurų vertės modernizavimo, siekdamos užtikrinti tiekimą pajėgoms Europoje ateinančiais dešimtmečiais.

Trečiadienį Briuselyje vykusiame susitikime 32 Aljanso valstybių narių ambasadoriai patvirtino šį milžinišką tinklo atnaujinimo ir išplėtimo projektą.

„27 mlrd. eurų investicija leis modernizuoti esamą NATO degalų saugojimo ir skirstymo infrastruktūrą“, – teigiama NATO pranešime.

„Tai padės įrengti naujus objektus, įskaitant vamzdynus, Aljanso rytinėje ir pietrytinėje dalyse bei užtikrins, kad NATO pajėgos turėtų energijos išteklių, reikalingų kariniam pasirengimui“, – rašoma pranešime.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas, kurio šalis dėl karo kaimyninėje Ukrainoje yra susidūrusi su dronų įsibrovimais, pareiškė, kad, atsižvelgiant į grėsmę iš Rusijos pusės, šis projektas yra „būtinas siekiant sustiprinti saugumą“ NATO rytiniame flange.

Pareigūnai teigė, kad projekto įgyvendinimas užtruks apie 25 metus.

NATO Vidurio Europos vamzdynų sistema buvo įkurta praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant Šaltojo karo metu aprūpinti degalais Aljanso pajėgas žemyne.

Šis 5 300 kilometrų ilgio tinklas šiuo metu kerta Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Liuksemburgą bei Nyderlandus ir juo tiekiami degalai į 29 Aljanso saugyklas.

„Zumapress“/„Scanpix“/Sergejus Lavrovas

Diplomatijoje labai dažnai ar, teisingiau sakant, dažniausiai procesai vyksta užkulisiuose. Parodomoji pusė, retorika, viešos žinios dažnai prasilenkia su tuo, kas vyksta iš tikrųjų. Ypač įdomu, kas buvo kalbama per JAV inicijuotą valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.

Susitikimas įvyko Maniloje vykstančio ASEAN regioninio forumo, kuriame jau dalyvavo abu diplomatai, kuluaruose. Tokie aukščiausiojo lygio susitikimai dažnai suteikia galimybių dvišalėms deryboms, net ir tarp priešininkų.

Bet pokalbis vyko tik apie pusvalandį. Kokią žinią galima perduoti per tokį trumpą laiką?

Kremliaus propaganda suskubo pranešti, kad S.Lavrovas informavo kolegą apie „tikrąją padėtį“ fronte su Ukraina, dar kartą priminė apie seniai numarintus, jei tokie ir buvo, susitarimus Aliaskoje. Atseit, būtent jais vadovaujantis Rusija pasirengus derėtis dėl taikos. Reikia suprasti, kad tik tokiu atveju, jei visas Donbasas bus perduotas Rusijos kontrolei.

Dar Kremlius pabrėžė, jog įspėjo JAV ir Europą dėl tolesnės „eskalacijos“ ir karinės paramos Ukrainai tiekimo pavojaus.

„Didelė tikimybė, kad pokalbio turinys buvo kitoks“

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/Scanpix/Volodymyras Zelenskis, Mychaila Fedorovas

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, reaguodamas į šalies prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, pareiškė, kad nesutiks užimti jokios kitos pareigybės, išskyrus gynybos ministro postą. Atitinkamą M.Fedorovo komentarą portalas „New Voice“ gavo iš jo spaudos tarnybos.

M.Fedorovas pareiškė, kad yra dėkingas V.Zelenskiui už visus pasiūlytus variantus, tačiau šiuo metu Ukrainoje yra tik trys pareigos, kurios, be karo lauke esančių karių, iš tikrųjų lemia karo eigą. Jo teigimu, tai yra prezidentas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir gynybos ministras.

„Būtent todėl nesutinku užimti jokios kitos pareigos, išskyrus gynybos ministro. Nė viena iš kitų pareigų nesuteikia realių įgaliojimų įveikti korupciją viešuosiuose pirkimuose, užbaigti pradėtą kariuomenės pertvarką, planuoti ir įgyvendinti asimetrinius veiksmus bei operacijas prieš priešą, išnaikinti melo ir neatsakingumo kultūrą sistemos viduje ir užbaigti kitus darbus, kuriuos mūsų komanda jau pradėjo Gynybos ministerijoje“, – pabrėžė buvęs ministras.

Jis pridūrė, kad niekada nesikoncentravo į pareigas ar statusą, o jam svarbu tik galimybė realiai daryti įtaką rezultatams ir priartinti Ukrainos pergalę.

M.Fedorovas pažymėjo, kad 2026 m. sausio mėn. kartu su komanda atėjo į Gynybos ministeriją su konkrečiu karo pabaigos planu, numatančiu oro erdvės gynybą, fronto sustabdymą ir smūgį priešo ekonomikai.

Pasak buvusio ministro, per pusę metų Gynybos ministerija nuosekliai įgyvendino šį planą, ir Ukraina pirmą kartą per pastaruosius metus pradėjo perimti iniciatyvą.

„Mūsų bendri rezultatai sukūrė tai, ko anksčiau nebuvo – galimybių langą, leidžiantį priversti Rusiją taikos sąlygomis. Ir jo negalima prarasti“, – sakė jis.