Sekite 15min Google- „The Atlantic“: Trumpui lieka vis mažiau svertų
- Ukraina įvykdė esminį karo pokytį, kuriuo Putinas yra labai nepatenkintas
- V.Zelenskis perspėja apie naują Rusijos pastiprinimą: kalba jau apie 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių
- „Maskva žlugs“: dronų vadas įvardijo 5 sąlygas karui užbaigti ir Ukrainos strategiją
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Atlantic“: Trumpui lieka vis mažiau svertų
20:56
Ukraina tapo gerokai stipresnė ir savarankiškesnė, todėl licencijos gaminti „Patriot“ sistemoms skirtas raketas-perėmėjas suteikimas jai galėtų būti naudingas ne tiek pačiai Ukrainai, kiek Jungtinėms Valstijoms ir jų gynybos pramonei. Tokią nuomonę straipsnyje išsakė amerikiečių žurnalistas ir „The Atlantic“ apžvalgininkas Michaelas Weissas.
Jis priminė, kad po liepos 28 dieną įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, jog Ukraina galėtų gauti licencijas gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas. Tačiau vos po dviejų dienų jis pasistengė išsklaidyti teigiamus lūkesčius pareikšdamas, kad Vašingtonas šiuo klausimu „turi būti atsargus“.
Vis dėlto rugpjūčio 8 dieną V. Zelenskis užsiminė, kad D. Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas. Baltieji rūmai kol kas viešai to nepatvirtino.
M. Weissas pažymėjo, kad D. Trumpo požiūris į Ukrainą niekada nebuvo palankus, tačiau kartais atrodo, kad jis yra pasirengęs padaryti jai ką nors gero. Vis dėlto po to sekantys Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino skambučiai arba D. Trumpo atstovo Steve'o Witkoffo vizitai į Maskvą vėl sustiprindavo jo priešiškumą Ukrainai.
Ukraina tapo pavyzdine sąjungininke
Žurnalistas pabrėžė, kad Ukrainos karinė padėtis šiuo metu yra stipresnė nei bet kada per pastaruosius kelerius metus. Didelę dalį savo ginkluotės ji gamina pati, stabdo Rusijos puolimą ir kai kuriose vietose netgi atsikovoja teritorijas. Be to, Ukrainai pavyko perkelti karą į pačią Rusiją.
M. Weisso nuomone, šie pasiekimai pavertė Ukrainą iš NATO pagalbos prašytojos neįkainojamu karinių technologijų ir praktinės patirties šaltiniu. Jis įsitikinęs, kad Ukraina yra ta Europos valstybė, kuri galėtų tapti svarbia Amerikos karinio tiekimo grandinės dalimi.
„Kyjivą netgi būtų galima pavadinti „pavyzdine sąjungininke“ – pasiskolinant terminą, kurį Izraeliui taikė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimams Elbridge'as Colby, tvirtas JAV saugumo pagalbos Kyjivui priešininkas“, – pabrėžė žurnalistas.
Pasak M. Weisso, pagrindinis klausimas dabar yra tai, ar D. Trumpo administracija pripažįsta Ukrainą gyvybiškai svarbia sąjungininke.
Jis įsitikinęs, kad licencijos gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas suteikimas Ukrainai nebūtų nuolaida valstybei klientei, kovojančiai beviltišką karą. Priešingai, tai galėtų tapti gamybos susitarimo, kuris galiausiai pasitarnautų pačių Jungtinių Valstijų interesams, pradžia.
Karo pobūdžio pokyčiai
M. Weissas pažymėjo, kad 2025 metais kare Ukrainoje įvyko vilčių teikiantis lūžis. Nors Rusija ir toliau terorizuoja Ukrainos miestus raketų smūgiais, Ukraina vis dažniau naudoja dronus, kad sužlugdytų didelius Rusijos puolimus fronte.
Tuo metu Rusija rėmėsi infiltracijos taktika – per Ukrainos gynybos spragas siųsdavo mažas, dviejų–keturių karių grupes, kurios mėgindavo užimti apleistus apkasus, pastatus ar kitas pozicijas, iš kurių galėtų apšaudyti besiginančią kariuomenę.
„Ukraina atsako tuo pačiu. Ji smogia naftos perdirbimo gamykloms ir eksporto terminalams net Sibire, taip pat oro bazėms ir strategiškai svarbioms Rusijos įmonėms, įskaitant „Wildberries“, kurios dalis produkcijos gali būti naudojama tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais“, – pridūrė žurnalistas.
Be to, M. Weissas pabrėžė, kad Ukrainai pavyko sustabdyti Rusijos puolimą Donbase, kurį S. Witkoffas, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir D. Trumpas anksčiau primygtinai ragino Ukrainą laikyti prarastu.
Karą stebinti organizacija „Black Bird Group“ apskaičiavo, kad praėjusių metų liepą Rusijos pajėgos užėmė beveik penkis kartus daugiau teritorijos nei šių metų liepą, o šių metų vasarį ir birželį jos faktiškai prarado daugiau teritorijos, nei užėmė.
M. Weissas taip pat pažymėjo, kad Ukraina tapo atsargesnė komunikuodama apie padėtį fronte. Nuo praėjusių metų ji sąmoningai delsia skelbti apie savo teritorinius laimėjimus, kad nepritrauktų papildomų Rusijos pajėgų į galimai susilpnėjusius fronto ruožus.
Vienas Ukrainos pareigūnas žurnalistui teigė, kad Ukraina taip pat pakeitė savo bendravimo su D. Trumpu strategiją. Pasak jo, Kyjivas D. Trumpą vertina kaip į sandorius orientuotą politiką. Todėl Ukraina stengiasi įtikinti JAV prezidentą išlaikyti esamą padėtį, užuot apeliavusi į humanitarinius ar moralinius argumentus.
Trumpui lieka vis mažiau svertų
M. Weissas pridūrė, kad D. Trumpas nebegalės primesti Ukrainai nepalankios taikos. Jis pažymėjo, kad dabar už karą moka Europa, o ne Amerikos mokesčių mokėtojai.
Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, pirmaisiais savo antrosios kadencijos metais D. Trumpas naujus JAV karinės pagalbos Ukrainai įsipareigojimus sumažino 99 proc.
NATO turi mechanizmą, leidžiantį Aljanso šalims finansuoti amerikietiškų ginklų pirkimą Ukrainai, tačiau iki šiol tokios pagalbos suma siekė tik 6,7 mlrd. JAV dolerių – tai tik nedidelė dalis iš 127 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Ukrainai skyrė Joe Bideno administracija ir Kongresas.
M. Weissas pažymėjo, kad šis trūkumas tapo mažiau pastebimas pasikeitus karo dinamikai ir Ukrainai išplėtojus gebėjimą pramoniniu mastu gaminti savo ginklus.
Užsienio politikos tyrimų instituto (Foreign Policy Research Institute) karo analitikas Robas Lee žurnalistui teigė, kad daugiau kaip 80 proc. nuostolių Rusijos ir Ukrainos kare sukėlė dronai, kurių didžiąją dalį Ukraina gamina pati.
Praėjusį mėnesį Ukrainos vyriausybė pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios leido eksportuoti ginklus ir gynybos technologijas.
Analitikų teigimu, taip nutiko todėl, kad šiuo metu šalis pagamina daugiau ginklų, nei pati gali įpirkti iš vietos gamintojų.
„Ukrainos dronai tokie įspūdingi, kad net tie, kurie kadaise kritikavo šalį, dabar nori prie to prisidėti. Viena Floridos dronų bendrovė „Powerus“ siekia gauti ukrainietiškos įrangos ir licencijų. Tarp jos investuotojų yra du gerai žinomi asmenys – Ericas Trumpas ir Donaldas Trumpas jaunesnysis.“
M. Weissas pabrėžė, kad Ukraina yra viena iš nedaugelio JAV sąjungininkių, stojusių Vašingtono pusėn kare su Iranu.
Be to, karo pradžioje JAV bazės Persijos įlankos regione patyrė didelę žalą per Irano dronų atakas. Kaip pranešama, Ukraina į regioną išsiuntė techninius konsultantus, kurie padėjo įdiegti ir eksploatuoti pažangią ukrainietišką sistemą „Sky Map“, naudojančią akustinius jutiklius ir dirbtinį intelektą atskrendantiesiems dronams aptikti ir numušti.
M. Weissas pažymėjo, kad šiuo metu vienintelis dalykas, kurį JAV Ukrainai ir toliau teikia nemokamai, yra žvalgybos informacija, įskaitant duomenų paketus, skirtus smūgiams Rusijos karių pozicijoms Ukrainoje ir energetikos infrastruktūrai pačioje Rusijoje.
Jis pabrėžė, kad nuopelnai už tokią politiką tenka CŽA direktoriui Johnui Ratcliffe'ui, kuris, kaip pranešama, žaisdamas golfą daro įspūdį prezidentui pateikdamas duomenis apie Rusijos nuostolius mūšio lauke.
Dar viena nauda JAV
Žurnalistas pažymėjo, kad D. Trumpui taip pat turėtų būti naudinga Ukrainos daroma žala Rusijos energetikos ekonomikai. Jo teigimu, sumažėjęs Rusijos naftos eksportas galėtų padaryti Indiją ir Kiniją jautresnes D. Trumpo taikomiems muitams.
M. Weissas taip pat priminė, kad D. Trumpas nuo pat pirmosios savo kadencijos pradžios ragino Europą atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir netgi įvedė sankcijas dujotiekiui „Nord Stream“.
„Irano ir Ukrainos karų tarpusavio sąsajos parodė, kad JAV karinės pagalbos gavėja taip pat gali tapti karinės pagalbos Jungtinėms Valstijoms teikėja“, – pabrėžė žurnalistas.
Kada Ukraina galės pradėti gaminti „Patriot“ raketas?
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Patriot“ raketų gamybos Ukrainoje pradžia priklausys nuo to, kokią technologinio gamybos ciklo dalį pavyks lokalizuoti šalyje.
V. Zelenskio teigimu, JAV paprastai neperduoda vienai valstybei viso raketų gamybos proceso „nuo pradžios iki pabaigos“. Atskirų komponentų gamyba paskirstoma tarp skirtingų šalių.
Ukraina savo ruožtu siekia gauti kuo daugiau gamybos proceso elementų, kad išvengtų priklausomybės nuo sudėtingos tiekimo grandinės per kelias Europos valstybes ir sumažintų biurokratines kliūtis.
„Ukraina tam nesiryžtų“: generolas prakalbo, ko reikia operacijai Kryme surengti
23:05
Ukraina Krymą laiko strateginės operacijos dalimi, tačiau norint įgyvendinti sėkmingą karinę kampaniją tam reikia turėti galimybių, interviu leidiniui „Postimees“ pareiškė Estijos atsargos generolas majoras Neeme'as Valis. Jis paaiškino, ko trūksta Ukrainai, kad surengtų sėkmingą operaciją okupuotame Kryme.
„Tai būtų didesnio masto operacija“, – tokią operaciją komentuoja atsargos generolas majoras.
– Oro gynyba yra vienas iš pagrindinių Ukrainos rūpesčių. Nors JAV pažadėjo suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ raketas, dabar Donaldas Trumpas pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
– Aš nesistebiu, nes tokie pažadai nuolat duodami ir atšaukiami – taip bendrauja dabartinė JAV administracija.
Tačiau jei Ukrainai bus suteikta licencija gaminti „Patriot“ raketas, manau, kad Ukraina turi tam reikiamų pajėgumų – ji turi kvalifikuotą darbo jėgą, įgūdžius ir viską, ko reikia gamybai pradėti.
Zelenskis paskelbė apie naujus kontaktus siekiant sustiprinti oro gynybą
22:38
Ukraina stiprina diplomatines pastangas, siekdama gauti naujus oro gynybos paketus ir atsakyti į Rusijos smūgius.
Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi jo „Telegram“ kanalu.
Diplomatija ir oro gynybos stiprinimas
Šalies vadovas pažymėjo, kad Ukraina ir toliau aktyviai dirba diplomatiniame fronte, siekdama apsaugoti valstybę ir jos piliečius.
„Šią savaitę turėsime naujų kontaktų su tarpininkais, konkrečiai dėl žingsnių ir pasiūlymų, kurių reikia. Ukraina visuomet aktyviai veikia diplomatijos srityje. Taip pat bus naujų kontaktų dėl oro gynybos paketų – siekiant apsaugoti mūsų valstybę ir mūsų žmones“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pranešė apie pokalbį su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychailo Drapatymu dėl miestų gynybos ir pabrėžė, kad į kiekvieną Rusijos ataką bus atsakyta. Karas taps vis labiau juntamas pačioje Rusijoje.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) tęsia operaciją prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Taip pat buvo smogta Rusijos oro gynybos sistemoms, radarų stotims ir infrastruktūrai Azovo bei Juodosios jūrų regionuose.
„Patriot“ gamyba Ukrainoje
Primename, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, jog dėl biurokratinių procedūrų „Patriot“ oro gynybos sistemų gamybos diegimas Ukrainoje pagal JAV licencijas užtruktų nuo 12 mėnesių iki kelerių metų.
Tuo pat metu Ukraina ir Jungtinės Valstijos susitarė, kad JAV kas mėnesį tieks Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtas raketas-perėmėjas.
Tačiau, pasak šalies vadovo, net ir tokio kiekio nepakaks visiems Ukrainos oro gynybos poreikiams visiškai patenkinti.
Ukraina įvykdė esminį karo pokytį, kuriuo Putinas yra labai nepatenkintas
19:26
Ukraina iš esmės pakeitė karo su Rusija pobūdį, perkeldama reikšmingą dalį karo veiksmų į priešo teritoriją. Apie tai praneša Australijos leidinys „ABC News“.
Leidinys, be kita ko, analizuoja 40 dienų smūgių prieš Rusiją kampaniją, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė birželio pabaigoje, siekdamas perkelti karą giliau į Rusijos teritoriją ir daryti jai spaudimą nutraukti karo veiksmus.
Po to Ukrainos pajėgos gerokai suintensyvino raketų ir tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos infrastruktūrą, visų pirma naftos ir dujų objektus, logistikos centrus bei karines bazes.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) duomenimis, per šią kampaniją buvo surengta mažiausiai 100 sėkmingų kombinuotų smūgių. Tolimiausias smūgis buvo suduotas naftos perdirbimo gamyklai Omske, esančiai maždaug už 2 700 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos. Objektas buvo taip smarkiai apgadintas, kad buvo priverstas sustabdyti veiklą.
Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje dronų karo ekspertė Alexandra Molloy mano, kad per karą Ukraina gerokai patobulino savo pajėgumus tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu. Pasak jos, išaugusi dronų gamyba pakeitė pačią konflikto logiką.
„Jie... pakeitė visą gynybos lygtį. Anksčiau per metus buvo pagaminama apie tūkstantį dronų. Dabar matome prognozes, kad per metus bus pagaminama 10 mln. dronų“, – sakė A. Molloy.
To pasekmės aiškiai matomos iš atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Pirmaisiais karo metais buvo užfiksuoti trys tokie smūgiai, antraisiais – 13, o ketvirtaisiais karo metais jų skaičius jau viršijo 130.
Tuo pat metu Rusija susidūrė su naftos perdirbimo apimčių mažėjimu ir degalų trūkumu. Liepą naftos perdirbimo apimtys nukrito iki žemiausio lygio per daugiau kaip du dešimtmečius.
Šias problemas vis labiau jaučia ir paprasti Rusijos gyventojai. Straipsnio autorius aiškina, kad dėl degalų trūkumo valdžia buvo priversta įvesti benzino pardavimo apribojimus, o Rusija pradėjo ieškoti papildomų tiekimo šaltinių užsienyje. Konkrečiai degalai buvo importuojami iš Kazachstano, Indijos, Japonijos ir Maroko.
Visiškai nauju Ukrainos atakų taikiniu neseniai tapo didžiausios Rusijos internetinės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos sandėliai. Smūgių sulaukė apie 20 bendrovės objektų.
Ekspertė Jennifer Parker pažymi, kad „Wildberries“ yra svarbi ne tik civilinei ekonomikai, bet ir tiekia tam tikrą įrangą Rusijos kariuomenei.
Tuo pat metu Ukraina suintensyvino atakas prieš karinę infrastruktūrą. Neseniai SBU paskelbė sunaikinusi strateginį bombonešį Tu-95MS, du naikintuvus Su-35 ir du mokomuosius kovinius lėktuvus L-39.
Ukrainos pajėgos taip pat toliau smūgiuoja Rusijos logistikos maršrutams okupuotose pietinėse Ukrainos teritorijose.
J. Parker pažymi, kad Ukrainos kampanijos mastas tapo rimtu išbandymu Rusijos oro gynybai. Pasak jos, Rusijos gynybos sistemos efektyvumas pasirodė esantis mažesnis, nei buvo tikėtasi prieš karą.
„ABC News“ pažymi, kad karas palaipsniui transformuojasi iš užsitęsusios konfrontacijos rytų fronte į plataus masto tolimojo nuotolio smūgių varžybas.
Ukrainos dronai suteikia galimybę atakuoti taikinius tokiais atstumais, kurie anksčiau buvo pasiekiami tik brangioms raketų sistemoms ir koviniams lėktuvams.
Ekspertų teigimu, bepiločių technologijų plėtra jau keičia ne tik dabartinio karo eigą, bet ir visą šiuolaikinių ginkluotų konfliktų koncepciją.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, intensyvėjantis oro karas tarp Ukrainos ir Rusijos lemia vis efektyvesnius smūgius, kurie daro žalą ekonominei infrastruktūrai ir didina civilių aukų skaičių.
Jungtinių Tautų duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo mažiausiai 1 396 civiliai – tai 37 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tuo pat metu Rusijos raketų smūgių Ukrainai skaičius ir toliau auga.
Taip pat buvo pranešta, kad Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madiaras“ Brovdi mano, jog karas gali baigtis tik sunaikinus penkis pagrindinius Rusijos karo mašinos ramsčius: finansavimą, ginklų gamybą, užnugario apsaugą, mobilizacinius pajėgumus ir stabilumo iliuziją.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos strategija turi būti sistemingai ir asimetriškai nukraujinti agresorę, nuosekliai ardant šiuos jos karo mašinos komponentus.
Rusija sulauks pastiprinimo: Zelenskis įspėja – naujų karių atsiųs daugiau nei manyta
17:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijoje gali būti dislokuota nuo 30 iki 50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Tai gerokai daugiau nei Kyjivo anksčiau skelbtas vertinimas. Tuo pat metu Ukraina praneša ir apie Rusijoje dislokuojamą Šiaurės Korėjos raketų dalinį bei prašo Pietų Korėjos pagalbos stiprinant oro gynybą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad jau priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti 30–50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie padėtų Maskvai kare prieš Ukrainą.
Apie tai sekmadienį pranešė „Reuters“.
Dar liepą V.Zelenskis kalbėjo apie maždaug 30 tūkst. papildomų Šiaurės Korėjos karių, todėl naujausias jo nurodytas skaičius yra gerokai didesnis. Ukrainos prezidentas neatskleidė, iš kur gauta ši informacija.
Šiaurės Korėja jau anksčiau tiesiogiai įsitraukė į Rusijos karinį puolimą Ukrainoje. Skaičiuojama, kad 2024 metais į Rusijos Kursko sritį buvo pasiųsta apie 14 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, padėjusių Rusijos pajėgoms kovoti su Ukrainos kariuomenės įsiveržimu į šį Rusijos regioną.
Maskvos ir Pchenjano kariniai ryšiai itin sustiprėjo po to, kai 2024 metais abiejų režimų lyderiai Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kurioje numatyta abipusė pagalba vienai iš valstybių susidūrus su išorės agresija.
Kalbama ne tik apie karius
Naujausi duomenys rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ne tik gyvąją jėgą.
„Reuters“ šią savaitę, remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnu, paskelbė, kad Šiaurės Korėjos raketų dalinys pradėjo dislokavimą vakarų Rusijoje, Voronežo srityje.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, maždaug 90 Šiaurės Korėjos karių dalinys gali disponuoti iki 120 balistinių raketų ir šešiais paleidimo įrenginiais, kurie galėtų būti naudojami smūgiams Ukrainoje.
Pasak Kyjivo, Rusija jau gavo naują 40 Šiaurės Korėjos KN-23 ir KN-24 raketų partiją.
Šiaurės Korėja nuo karo pradžios Rusijai taip pat tiekė milijonus artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, balistines raketas, tolimojo nuotolio artileriją bei salvinės raketų ugnies sistemas, rodo Ukrainos ir nepriklausomi vertinimai.
V.Zelenskis teigia, kad Ukrainos teritorijoje jau aptikta Šiaurės Korėjoje pagamintų raketų liekanų.
Jo vertinimu, karas Ukrainoje suteikia Pchenjanui galimybę ne tik įgyti realios šiuolaikinio karo patirties, bet ir perimti Rusijos karines technologijas.
Ukraina kreipėsi į Pietų Korėją
Šiame kontekste V.Zelenskis paragino Pietų Korėją glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina.
Kyjivui ypač trūksta modernių oro gynybos sistemų, galinčių numušti balistines raketas. Rusija pastaruoju metu tokių raketų naudoja daugiau, o jų perėmimas yra viena silpniausių Ukrainos oro gynybos vietų.
V.Zelenskis sakė, kad Ukraina norėtų Pietų Korėjos paramos būtent oro gynybos srityje. Jis taip pat pasiūlė Seului bendradarbiauti bepiločių orlaivių technologijų srityje ir teigė, kad Ukrainos diplomatai dėl galimų susitarimų jau palaiko ryšį su Pietų Korėjos puse.
Rusai netoli Ukrainos sienos sukūrė kelias naujas kontroliuojamas zonas
16:20
Per pastarąsias kelias savaites Rusijos okupantai Pietų Slobožanščynos kryptimi netoli Ukrainos sienos sukūrė kelias nedideles savo kontroliuojamas zonas. Apie tai per televizijos maratoną pranešė Jungtinių pajėgų grupuotės atstovas Viktoras Trehubovas.
„Pastarosiomis dienomis aktyvumas šiek tiek sumažėjo. Tačiau tai trumpalaikis reiškinys, nes visą savaitę jis buvo gana didelis. Tai ypač pasakytina apie Lymano ir Pietų Slobožanščynos kryptis, kur priešas ir toliau aktyviai puola“, – sakė jis.
V. Trehubovas pažymėjo, kad Lymano kryptimi priešas mėgino veržtis tiesiai Lymano link ir bandė ten įsitvirtinti.
Jis pridūrė, kad Pietų Slobožanščynos kryptimi rusai mėgino prasiskverbti ir rasti spragų Ukrainos pajėgų gynyboje palei sieną, ten kurdami nedideles kontroliuojamas zonas.
Jungtinių pajėgų grupuotės atstovas pabrėžė, kad abiem atvejais priešo mėginimai prasiveržti buvo sustabdyti.
Kartu jis pridūrė, kad per pastarąsias kelias savaites Pietų Slobožanščynos kryptimi vis dėlto atsirado kelios naujos nedidelės Rusijos pajėgų kontroliuojamos zonos.
Anksčiau stebėsenos projektas „DeepState“ pranešė, kad Rusijos okupantai pasistūmėjo Časiv Jare, Donecko srityje. Analitikai pažymėjo, kad priešas taip pat pasistūmėjo netoli Illinivkos.
Kaip žinoma, Illinivka yra kaimas Donecko srities Kramatorsko rajone, o Časiv Jaras – miestas tos pačios srities Bachmuto rajone.
Ukrainoje sunaikintas Pasaulio sveikatos organizacijos sandėlis su medicinos prekėmis
16:13
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sandėlis, kuriame buvo laikomos medicinos prekės Ukrainos Dnipro mieste, buvo sunaikintas, sekmadienį pranešė PSO vadovas.
„Praėjusį penktadienį PSO humanitarinės pagalbos sandėlis Dnipre, Ukrainoje, buvo apšaudytas ir sunaikintas. Šiuo metu apie aukas nepranešama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Jis teigė, kad anksčiau tą dieną vietoje lankėsi PSO darbuotojas ir vairuotojai, ir „komandai pavyko evakuoti 130 iš maždaug 300 palečių, jie paliko teritoriją prieš pat ataką“.
Po Rusijos atakos sustojo Vokietijos gamyklos Žytomyre veikla – joje dirba 3,5 tūkst. žmonių
15:43
Naktį Žytomyras patyrė intensyvią Rusijos kariuomenės ataką, po kurios veiklą sustabdė viena didžiausių regiono įmonių – Vokietijos bendrovės „Kromberg & Schubert“ gamykla. Apie tai pranešė Žytomyro srities administracija.
Gamykloje gaminamos automobilių elektros instaliacijos sistemos ir laidų pynės pasauliniams automobilių gamintojams, tarp jų – „Volkswagen“, „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Škoda“ ir „Porsche“.
Gamyklos gamybiniai pajėgumai ir infrastruktūra buvo smarkiai apgadinti, todėl bendrovė paskelbė laikinai stabdanti veiklą, tačiau konkretaus termino, kada ji galėtų būti atnaujinta, nenurodė.
„Galimos veiklos atnaujinimo datos bus žinomos atlikus techninį įvertinimą ir nustačius visą būtinų atkūrimo darbų mastą“, – teigiama bendrovės pranešime.
„Kromberg & Schubert“ yra 100 proc. Vokietijos kapitalo civilinė įmonė, Žytomyro srityje veikianti jau 11 metų ir suteikianti darbo vietas maždaug 3,5 tūkst. vietos gyventojų.
Nepaisant didelio sugriovimų masto, pranešama, kad per ataką nė vienas įmonės darbuotojas nenukentėjo.
Rusija naikina Ukrainos verslą
UNIAN anksčiau pranešė, kad per masinę Rusijos raketų ataką rugpjūčio 5-osios naktį Rusijos pajėgos smogė keliems didelėms Ukrainos bendrovėms priklausantiems objektams Kyjive ir aplinkiniame regione.
Buvo visiškai sunaikintas didžiausias „Rozetka“ sandėlis Brovaruose, du „Epicentr“ sandėlių kompleksai, įskaitant keramikos gamyklą, ir „Nova Poshta“ siuntų rūšiavimo centras Kyjive.
Per ataką prieš „Nova Poshta“ objektus žuvo trys žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti.
Taip pat žuvo vienas „Epicentr“ darbuotojas, o trys jo kolegos buvo sužeisti.
„Maskva žlugs“: dronų vadas įvardijo 5 sąlygas karui užbaigti ir Ukrainos strategiją
13:15
Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madiaras“ Brovdi įvardijo penkias sąlygas, kurioms susiklosčius Rusijos karas prieš Ukrainą galėtų baigtis. Apie tai jis parašė savo „Telegram“ kanale, minėdamas 51-ąjį gimtadienį.
Pasak kariškio, priešas aktyviai tęsia puolimą ir nerodo jokių ženklų, kad ketintų sustoti. Jo nuomone, karo veiksmų nutraukimas įmanomas tik įvykus esminėms permainoms pačioje Rusijoje. Jas jis išsamiai apibūdino.
„Karas baigsis tik tuomet, kai susiklostys dar penkios aplinkybės: agresorius fiziškai praras galimybę už jį mokėti (1), gaminti ginklus (2), apsaugoti savo užnugarį (3), siųsti gyvąją jėgą į skerdynes (4) ir savo pelkėje palaikyti stabilumo bei kontrolės iliuziją (5)“, – pabrėžė Madiaras.
Kaip jis pridūrė, būtent tuo turėtų būti grindžiama būsimoji Ukrainos strategija – „sisteminiu, asimetriniu Rusijos „nukraujinimu“, nuosekliai ardant šiuos penkis jos karo mašinos kertinius akmenis“.
Jis taip pat paragino ukrainiečius laikytis ir perspėjo, kad ateityje bus dar sunkiau.
„O kol kas linkiu žmonėms gyventi ir ištverti, nes bus sunkiau nei anksčiau. Mes kovojame protu ir matematika“, – pažymėjo vadas ir pridūrė, kad Ukrainos ginklai yra tautos intelektas, technologinis pranašumas ir įsipareigojimas istoriniam teisingumui.
Savo įrašą Madiaras užbaigė trumpu, tačiau emocingu pareiškimu apie šalies ateitį:
„Mes išliksime. Maskva žlugs. Krymą pamaitinsime ir atstatysime.“
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos surengė smūgius keliems Rusijos objektams Chersono srityje, tarp jų – FSB bazei „Benya House“.
Bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto „Madiaro“ Brovdi teigimu, vykdant operaciją „Crimean Switch Off“ taip pat buvo sunaikinta 10 priešo elektros energijos tiekimo objektų.
Iš viso liepą ir rugpjūtį laikinai okupuotoje teritorijoje sunaikinta 211 elektros energijos tiekimo objektų.
Per operaciją giliai priešo operacinėje zonoje smogta daugiau kaip 100 taikinių, tarp jų – „šešėlinio laivyno“ laivams, oro gynybos sistemoms „Buk“, ginklų sandėliams ir karinės technikos remonto objektams.
Penki žuvusieji per naujus Rusijos ir Ukrainos smūgius
13:10
Per naktį iš šeštadienio į sekmadienį surengtus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės, dešimtys buvo sužeisti.
Tuo pat metu Ukrainos surengta dronų ataka Belgorodo srityje Rusijoje nusinešė trijų žmonių gyvybes.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus masto Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios, abi kariaujančios šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių vis daugėja civilių aukų.
Rusija kliaujasi balistiniu teroru, socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis nurodė, kad šią savaitę į šalį buvo paleista 61 įvairaus tipo raketa.
„Reikia daugiau spaudimo, daugiau sankcijų Rusijai ir daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.
Du žmonės, žuvę per Rusijos drono smūgį, buvo didžiajame šiaurės rytų mieste Charkive. Ten taip pat buvo sunaikinti keturi gyvenamojo namo aukštai, nurodė prezidentas.
Pasak srities gubernatoriaus Oleho Synehubovo, sužeisti 23 žmonės. Jo pasidalintose nuotraukose matyti nuniokotas pastatas, kuriame darbavosi gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos prezidento teigimu, naktį aštuoni žmonės buvo sužeisti ir Odesoje, kur smūgiai apgadino elektros tinklus, uostą bei gyvenamuosius namus.
V. Zelenskis pasmerkė dar vieną smūgį, nutaikytą į energetikos infrastruktūrą netoli prekybos centro Pavlohrade, Dniepropetrovsko srityje. Ten buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai, informavo jis.
Socialiniuose tinkluose šeštadienio vakarą išplatintuose vaizduose, kurių AFP nepavyko patikrinti, matyti degančių pastatų vaizdai, panašu, komercinėje teritorijoje.
Rusijoje per Ukrainos drono ataką pasienio mieste Belgorode žuvo trys žmonės, pranešė laikinai einantis srities gubernatoriaus pareigas Aleksandras Šuvajevas.
Jo teigimu, sužeisti 25 žmonės, tarp jų – ketverių ir devynerių metų vaikai.
Užsidegė automobiliai, du daugiabučiai ir gyvenamasis namas, pranešė A. Šuvajevas.
Rusijos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti naktį liepsnojantis daugiabutis, kurį stebi gatvės kitoje pusėje susirinkę gyventojai.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šiemet konfliktas pareikalavo daugiau civilių aukų.
Prieš ketverius su puse metų pradėta Rusijos invazija tęsiasi, o taikos susitarimo perspektyvos išlieka miglotos.
„The Times“: drąsūs Ukrainos smūgiai Rusijai gali būti naudingi Putinui
10:58
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai pasiekia vis gilesnes Rusijos teritorijas nei bet kada anksčiau. Kyjivas tikisi, kad ši kampanija pakirs Rusijos visuomenės moralę, tačiau kyla pavojus, kad ji gali būti naudinga radikalios linijos šalininkams, raginantiems Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ne įšaldyti konfliktą, o jį eskaluoti, rašo „The Times“.
Pažymima, kad Ukrainos kampanijos techninė sėkmė nekelia abejonių. Kampanijos piko metu smūgiai iš rikiuotės išvedė daugiau kaip trečdalį visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Atakos prieš laivus Azovo jūroje – vien liepą buvo apgadinti 236 laivai – smarkiai apribojo komercinę laivybą šiame gyvybiškai svarbiame vandens kelyje. Laivybos srautas sumažėjo maždaug trimis ketvirtadaliais.
Pastaruoju metu Ukraina dėmesį nukreipė į bendrovei „Wildberries“ priklausančius objektus. Buvo atakuota daugiau kaip tuzinas didelių bendrovės sandėlių ir logistikos centrų, dėl to apgadinta arba sunaikinta maždaug 20 proc. visų jos sandėliavimo pajėgumų.
Kadangi didžioji dalis prekių šiuose sandėliuose buvo saugoma pardavėjų – nuo privačių verslininkų iki didelių bendrovių – žala palietė daugybę įmonių. Vienu vertinimu, bendra iki šiol padaryta žala viršija 280 mlrd. rublių.
„Viltys, kad plataus masto atakos galėtų paralyžiuoti Rusijos ekonomiką, atrodo nepagrįstos. Pajamos iš naftos ir dujų išaugo dėl besitęsiančios krizės Persijos įlankoje. Nors bazinės pajamos nuo kampanijos pradžios sumažėjo maždaug penktadaliu, dabar jos stabilizuojasi. Panašiai ir „Wildberries“ žada ribotas kompensacijas pardavėjams, kartu siekdama perkelti prekių atsargas į saugesnius sandėlius kaimyniniame Kazachstane“, – rašoma straipsnyje.
Nuotaikos Rusijoje
Svarbu tai, kad Ukraina turi ribotas dronų ir raketų atsargas. Ji buvo priversta dalį išteklių, skirtų kampanijai prieš naftos perdirbimo gamyklas, nukreipti smūgiams prieš „Wildberries“, todėl rusai gavo laiko remontuoti apgadintus objektus. Ilgos eilės prie degalinių, kurios praėjusį mėnesį Kremliui sukėlė nepatogumų, jau trumpėja arba visai išnyko.
„Tačiau tai yra ne tik ekonominė, bet ir politinė kampanija, kurios tikslas – atnešti karą Rusijos žmonėms. Tai neabejotinai pavyko: didžiąją praėjusio mėnesio dalį atakos buvo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose“, – rašo žurnalistai.
Apklausų bendrovės „Levada“ duomenimis, praėjusį mėnesį rusų, manančių, kad karas klostosi sėkmingai, dalis nukrito iki rekordiškai žemo 50 proc. lygio – tai 19 procentinių punktų mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Tuo tarpu tik 28 proc. respondentų teigė manantys, kad karas klostosi blogai. Likusieji nebuvo tikri.
Sociologai taip pat užfiksavo V. Putino asmeninio populiarumo reitingo smukimą. Nors dėl reikšmingos opozicijos nebuvimo šie rodikliai tebėra dirbtinai išpūsti, jo palaikymas vis dėlto sumažėjo iki 74 proc. – žemiausio lygio nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
Pažymima, kad Rusijoje taip pat auga nepasitenkinimas, tačiau jis nukreiptas ne tiek prieš V. Putiną, kiek prieš Ukrainą. Nors dauguma pasisako už konflikto įšaldymą ir derybų pradžią, egzistuoja reikšminga mažuma, mananti, kad agresiją prieš Ukrainą reikėtų dar labiau sustiprinti.
Ko nori Putinas?
Visų pirma augantis civilių aukų skaičius Rusijoje yra naudingas griežtosios linijos šalininkams. Naujas Rusijos valstybinės žiniasklaidos pasirengimas skelbti informaciją apie šalies viduje žūstančius žmones rodo mėginimą įtikinti visuomenę, kad rusai yra aukos, o ne agresoriai.
Straipsnyje rašoma:
„Putino tikslas – legitimizuoti karą ir bet kokią būsimą jo eskalaciją. Iš pradžių jo numanomas pažadas buvo toks, kad rusai nebus verčiami kariauti, nebent patys savanoriškai pasirinks tai daryti. Vėliau jis mėgino savo „specialiąją karinę operaciją“ pristatyti kaip egzistencinę būtinybę. Nepaisant milžiniškos propagandos kampanijos, ši linija taip ir nesuveikė.
Naujas, ciniškas, kerštu paremtas požiūris gali pasirodyti veiksmingesnis stiprinant paramą režimui ir pateisinant nepopuliarius žingsnius, pavyzdžiui, rezervistų mobilizaciją siekiant kompensuoti dabartinį šauktinių trūkumą.“
Rusija jau atsako ugnimi į ugnį. Didžiosios Odesos uostų kompleksas buvo ne kartą atakuotas, todėl didžioji dalis laivybos šiame regione buvo sustabdyta.
Ukrainai išnaudojus visas turėtas „Patriot“ raketų, reikalingų Rusijos balistinėms ir hipergarsinėms raketoms perimti, atsargas, kyla nerimas, kad prasidėjus žiemai Maskva atnaujins kampaniją prieš energetikos infrastruktūrą, kuri jau dabar veikia mažiau nei trečdaliu prieškarinio pajėgumo.
Ukrainos tikslas
Birželio pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo 40 dienų trukmės giliųjų smūgių prieš Rusiją kampaniją, kurios tikslas – „priversti ją užbaigti karą“ iki žiemos.
Tai buvo rizikingas, tačiau galbūt būtinas žingsnis. V. Zelenskiui reikėjo parodyti Ukrainos Vakarų sąjungininkams, o ypač skeptiškai nusiteikusiam prezidentui Donaldui Trumpui, kad jis turi „kozirių“.
Pažymima, kad tuo pat metu kai kuriuose Kyjivo sluoksniuose iš tiesų buvo manoma, jog po paviršiumi rusenantį Rusijos elito nepasitenkinimą galima iškelti į viešumą smūgiuojant itin matomiems ekonominiams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Žurnalistai rašo:
„Mėginimai demoralizuoti tautą ir oro smūgiais priversti ją prašyti taikos gali būti sėkmingi, tačiau tik tuo atveju, jei tokiais smūgiais galima padaryti iš tiesų triuškinamą žalą. Antrojo pasaulinio karo metais atominės bombos, numestos ant Hirošimos ir Nagasakio, privertė Japoniją kapituliuoti, tačiau „Blitz“ bombardavimai tik sustiprino Didžiosios Britanijos ryžtą. Kol kas Ukrainai nepavyko pasiekti tokio poveikio.“
Jų vertinimu, giluminiai smūgiai neabejotinai mažina pasitikėjimą V. Putinu ir silpnina ekonomiką, taigi ir Rusijos karo mašiną. Jie taip pat skatina pragmatišką ir technokratinį elitą vis garsiau raginti elgtis santūriau ir nutraukti karo veiksmus.
Tačiau „vanagai“ šią kampaniją naudoja kaip pretekstą stumti V. Putiną į dar žiauresnį ir labiau eskaluojamą karo etapą, mėginant greitai užbaigti karą sau palankiomis sąlygomis.
„Sandėlių karas“ neišvengiamai reiškia smūgius gyvenamosiose vietovėse ir šalia jų, todėl civilių aukų skaičius abiejose pusėse didėja. Be to, V. Putinas dabar gali manyti turintis daugiau pagrindo mobilizuoti papildomų karių rudens kampanijai ir mažiau baimintis visuomenės protestų.
Prieš dešimt dienų į Lenkijos oro erdvę įskriejusi nuo kurso nukrypusi Rusijos raketa ir trečiadienį Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste aptiktas sprogmenų prikrautas dronas, kuris, kaip manoma, buvo nukreiptas į ginklus gabenusį Ukrainos krovininį lėktuvą, gali būti perspėjimas apie tai, kas laukia ateityje.
„Apskaičiuota Ukrainos rizika gali paskatinti Putiną imtis dar pavojingesnio lošimo“, – pridūrė analitikai.
Smūgiai Rusijai
Ukrainos gynybos pajėgos Rusijoje, Gelendžike, karinio dalinio Nr. 2156 teritorijoje sunaikino Rusijos elektroninės kovos sistemą „Volna Kupol Garant“.
Apie tai pranešė „Dnipro Osint“ OSINT analitikas Garbuzas, paskelbęs rugpjūčio 7 dienos palydovines nuotraukas.
Jis paaiškino, kad šis kompleksas sukuria kryptinius radijo trukdžius palydovo link ir taip neleidžia jam priimti signalų iš antžeminių terminalų.
