Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgis Rusijai: 2 sugautus rusų tanklaivius amerikiečiai pardavė į metalo laužą
12:13
JAV pardavė į metalo laužą du su Rusija susijusius naftos tanklaivius „Era“ ir „Lileo“, kuriuos amerikiečiai konfiskavo sausį, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi „Lloyd's List“. Laivus už neatskleistą sumą įsigijo Dubajaus utilizavimo bendrovė „Global Marketing Systems“ (GMS).
Jie buvo nusiųsti į Indijos Alango uostą išmontavimui.
GMS patikslino, kad laivus pardavė JAV vyriausybė vadovaudamasi teismo sprendimo. Tačiau dėl neaiškumų dėl ankstesnių savininkų sandoris susidūrė su sunkumais, pažymėjo bendrovės generalinis direktorius Anilas Sharma.
Plaukiojo kaip „Bella 1“
Tanklaivis „Era“, iš pradžių plaukiojęs kaip „Bella 1“ su Panamos vėliava, buvo sulaikytas vandenyse į pietus nuo Islandijos sausio 7 dieną. Anksčiau, gruodžio pabaigoje, JAV pakrantės apsauga bandė jį sustabdyti Karibų jūroje prie Venesuelos krantų vykdomos blokados, skirtos nutraukti šios šalies naftos eksportą, metu.
Laivo neišgelbėjo tai, kad, bėgdamas per Atlantą, jis užsiregistravo Rusijoje ir pakeitė pavadinimą į „Marinera“.
Vašingtone teigta, kad jis gabeno sankcijomis apribotą naftą iš Venesuelos ir Irano. Tanklaivio savininku pasirodė esąs verslininkas iš Krymo Ilja Bugajus, skelbia „The Moscow Times“. Rusijos valdžia kaltino JAV „neteisėtu jėgos veiksmu“ ir laivybos laisvės pažeidimu, o Rusijos užsienio reikalų ministerija turėjo prašyti asmeniškai JAV prezidento Donaldo Trumpo, kad įgula būtų paleista.
Tanklaivis „Lileo“, anksčiau žinomas kaip „Veronica“, taip pat buvo amerikiečių konfiskuotas Karibų jūroje sausį. Jis bandė išvengti sulaikymo, pakeisdamas pavadinimą į „Galileo“ ir iškeldamas Rusijos vėliavą. Laivui buvo taikomos JAV sankcijos.
Iš viso vykdydamos jūrinę Venesuelos blokadą JAV valdžios institucijos konfiskavo dešimt naftos tanklaivių. Kaip pažymi „Reuters“, sankcijomis apriboti laivai neretai keičia pavadinimus ir vėliavas, siekdami išvengti aptikimo.
Mirė Lukašenkai iššūkį anksčiau metęs Aliaksandras Milinkevičius
13:31
Mirė buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aliaksandras Milinkevičius. Jam buvo 79 metai. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė politiko sūnus Ihoris Kulejus.
„Šiandien, 7.15 val. ryto, į amžinybę iškeliavo Aliaksandras Milinkevičius“, – rašė politiko sūnus.
2025 metų lapkričio 4 dieną A.Milinkevičius atsigulė į ligoninę planinei operacijai. Prieš tai atliktas tyrimas parodė, kad dešinioji kaklo arterija 80 procentų buvo užblokuota trombo. Gydytojai perspėjo apie didelę insulto riziką ir primygtinai rekomendavo chirurginę intervenciją.
Buvo atsidūręs reanimacijoje
Operacija buvo atlikta lapkričio 25 dieną, tačiau po jos A.Milinkevičiui išsivystė smegenų edema. Tris savaites jis praleido intensyviosios terapijos skyriuje. Po to prasidėjo ilgas gydymo laikotarpis. Politikas persirgo keliomis sunkiomis infekcijomis, o vėliau gydėsi neurologijos skyriuje, reabilitacijos centre ir specializuotame gydymo bei reabilitacijos centre.
Pasak politiko žmonos Innos Kulej, kairioji smegenų dalis, atsakinga už intelektą, kalbą ir atmintį, nenukentėjo. Tačiau pažeista buvo dešinioji smegenų dalis, atsakinga už judesį. Dėl to A.Milinkevičius nevaldė kairės rankos ir išliko rimtų problemų su kojų judrumu. Todėl jam reikėjo rimtos reabilitacijos, kuriai šių metų gegužę buvo pradėtas lėšų rinkimas. Reikiamą 120 tūkstančių zlotų (apie 33 tūkstančius JAV dolerių) sumą tuomet pavyko surinkti per dvi dienas.
Aliaksandras Milinkevičius buvo bendras demokratinių jėgų kandidatas 2006 metų prezidento rinkimuose. Po 2020 metų įvykių jis kartu su šeima gyveno už Baltarusijos ribų.
Maskva: galėtume mobilizuoti 1 iš 30 milijonų, bet kiltų problema
12:55
Šiuo metu Rusijoje nėra prielaidų naujai mobilizacijai, interviu kanalui „Cargrad“ pareiškė Valstybės Dūmos deputatas, atsargos generolas leitenantas Andrejus Guruliovas. Jo nuomone, tokius gandus skleidžia „priešas“, siekdamas „destabilizuoti padėtį“ šalies viduje.
A.Guruliovas patikino, kad kol kas Rusijos gynybos ministerijai pavyksta patenkinti personalo poreikius karui su Ukraina pasitelkiant kontraktininkus.
„Yra ir antras momentas. Na, gerai, mes su jumis sumobilizuosime milijoną žmonių. Laisvai? Laisvai. Mūsų ištekliai ten – beveik iki 30 milijonų. O kas toliau? Juos reikia aprengti, apauti, apmokyti, duoti techniką, ginklus ir taip toliau, ir panašiai. Ar pramonė šiandien tam pasirengusi?“ – klausė atsargos generolas leitenantas.
A.Guruliovas pabrėžė, kad „karas – tai ne tik kovos linija, bet ir šalies ekonomikos būklė“.
Per pastarąjį mėnesį Rusijos Valstybės Dūmoje jau ketvirtą kartą pasisakoma dėl pranešimų apie, kaip manoma, rengiamą naują mobilizaciją, skelbia „The Moscow Times“.
Liepos 24 dieną Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas pareiškė, kad apie naują masinį priverstinį šaukimą „kalbos nėra“, nes kontraktininkų gretos ir taip pildomos. Liepos 27 dieną panašų teiginį išsakė to paties komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, o dieną vėliau – jo kolega, atsargos generolas leitenantas Viktoras Sobolevas.
Savo nuomonę reiškė ir Medvedevas
Mobilizacijos temą taip pat kėlė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Liepos 28 dieną jis panašius pranešimus pavadino „purga“ (t. y. nesąmone, tuščiais gandais), pažymėdamas, kad taip neva Rusijos „priešai“ bando destabilizuoti padėtį ir išprovokuoti neigiamų nuotaikų augimą šalyje. Kartu D.Medvedevas pripažino, kad kontraktininkų verbavimo į karą tempai krenta.
„Viorstkos“ šaltinių duomenimis, Rusijos valdžia po rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimų gali įvesti karo padėtį ir paskelbti mobilizaciją. Mobilizacijos Rusijoje taip pat neatmetė Europos pareigūnai, tai argumentuodami dideliais Vladimiro Putino armijos nuostoliais fronte, kurie, CSIS vertinimu, iki liepos siekė 1,4 mln. žmonių.
Iš maždaug 300 tūkstančių 2022 metais mobilizuotų žmonių iki šių metų pradžios fronte liko vos kiek daugiau nei pusė – apie 168 tūkstančiai, skaičiavo Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto ekspertas Janis Kliuge, remdamasis federalinio biudžeto duomenimis.
Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis „Financial Times“ pareiškė, kad nauja mobilizacija rizikuoja virsti dideliais nuostoliais bei dezertyravimu, o vėlesnis „politinis efektas“ „gali būti labai neigiamas“ šalies vidaus situacijos požiūriu.
Zelenskis: Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas
11:32 Atnaujinta 12:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad per naktinę ataką pietrytiniame Zaporižios mieste, kai žuvo šeši ir buvo sužeista dar 19 žmonių, Rusija leido Šiaurės Korėjos raketas.
„Miestui smogta Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis, „Cirkoniais“ ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis“, – sakė jis, paminėdamas Rusijos hipergarsinių sparnuotųjų raketų sistemą „Cirkon“.
„Tai buvo žiaurus išpuolis, apskaičiuotas padaryti maksimalią žalą būtent civilinei infrastruktūrai“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Tokį kaltinimą V. Zelenskis paskelbė įspėjęs, kad Rusija rengiasi dislokuoti daugiau Šiaurės Korėjos karių ir gavo naujų balistinių raketų iš Pchenjano.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino balistinių raketų smūgius Ukrainos miestams, o Ukraina atsako smūgiais toli Rusijos teritorijoje.
Praėjusią naktį rusai atakavo Kyjivą, Zaporižią ir Dnipropetrovską, pranešė regionų pareigūnai.
Rytiniame Dnipropetrovsko regione žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Sostinėje Kyjive, anot V. Zelenskio, nukentėjo infekcinių ligų ligoninė, o dėl smūgių fronto miestuose Chersone ir Charkive dingo elektra.
Kyjive taip pat nukentėjo vaikų ligoninė, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, paskelbusi išdaužytų langų ir griuvėsių kieme nuotraukas.
„Vaikai ir medicinos personalas nenukentėjo, nes išpuolio metu jie buvo slėptuvėje“, – pranešė ministerija.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos „sudavė grupinį smūgį didelio tikslumo antžeminiais ginklais, pataikydamos į karines pramonės įmones ir transporto bei logistikos centrus Kyjivo ir Zaporižios miestuose“.
Šiaurės Korėjos parama
Per visą puspenktų metų trunkančią invaziją Rusija kreipiasi į Šiaurės Korėją paramos.
Anksčiau Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių, kad padėtų Rusijai atremti ukrainiečių kontrpuolimą jos vakariniame Kursko regione.
Vakarų, Kyjivo ir Seulo žvalgyba jau seniai kaltina Šiaurės Korėją tiekiant ginklus Rusijai.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija gerokai suintensyvino smūgius balistinėmis raketomis – greitu ir galingu ginklu, kurį sunku perimti. Per šias atakas Kyjive žuvo dešimtys žmonių.
Tik pažangiausia oro gynyba, tokia kaip JAV gamybos sistema „Patriot“, gali perimti šias raketas.
Nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios vasarį Ukraina praneša apie didelį „Patriot“ raketų perėmėjų trūkumą.
Kyjivas taip pat suintensyvino savo tolimojo nuotolio dronų smūgius naftos infrastruktūrai ir elektroninės prekybos sandėliams Rusijoje. Ukraina sako, kad šie atsakomieji smūgiai yra pateisinami ir kad jais siekiama apriboti Maskvos logistikos bei pajamų šaltinius.
Dėl naujausios eskalacijos žūstančių civilių skaičiai Ukrainoje pasiekė aukščiausią lygį nuo pirmųjų karo mėnesių 2022 metais, skelbia Jungtinės Tautos.
Ką Kremlius slepia už nuolat kartojamos savo „pasakos“ žmonėms Rusijoje
11:31
Rusija turi būti pasirengusi užsitęsusiam karui, nes artimiausioje ateityje nebus įmanoma pasiekti taikos. Tokį naratyvą Kremliaus pareigūnai pastaruoju metu diena iš dienos kartoja rusams. Leidinys TVNET apžvelgia, kodėl tokia žinutė Rusijos gyventojams yra svarbi ir kas už jos slypi.
Buvęs Ukrainos žurnalistas Rodionas Mirošnikas nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki spalio 4 d. buvo vadinamosios Luhansko liaudies respublikos „ambasadoriumi“ Rusijoje.
Šių pareigų jis neteko po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausančią Luhansko sritį. Nuo 2023 m. rudens žurnalistas dirba Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
Interviu su Kremliaus propagandine naujienų agentūra TASS jis įspėjo Rusijos gyventojus, kad reikia rengtis ilgai truksiančiam karui su Ukraina.
R.Mirošnikui taikomos tiek Ukrainos, tiek Europos Sąjungos sankcijos. Vyras reguliariai dalyvauja įvairiose Rusijos propagandinės televizijos pokalbių laidose.
Interviu metu jis aiškino, kad „Vakarai siekia tęsti karą“ ir „visiškai neigia bet kokią konflikto sprendimo galimybę“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Latvijos ir Baltarusijos sienos aptiktas migrantų išraustas tunelis
10:54 Atnaujinta 12:45
Prie Latvijos ir Baltarusijos sienos praėjusią naktį buvo aptiktas migrantų išraustas tunelis, žurnalistams pranešė vidaus reikalų ministras Janis Dombrava.
Pasieniečiai, bendradarbiaudami su kariškiais ir policija, Latvijoje aptiko migrantų grupę, sakė ministras.
„Bandant tiksliau atsekti, kaip jie pateko į šalį, buvo aptiktas slaptas tunelis“, – sakė J.Dombrava ir pridūrė, kad tai pirmas Latvijoje pastebėtas migrantų išraustas tunelis.
Pasak jo, bus aiškinamasi, kokios prevencinės priemonės būtų reikalingos. J.Dombrava pavedė savo ministerijos sekretoriui išsiaiškinti galimybes skenuoti žemę palei valstybės sieną ir imtis kitų priemonių aiškinantis, ar esama ir kitų tunelių.
Paaiškėjo, kodėl Trumpas atsisakė perduoti Ukrainai „Patriot“ technologiją
10:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pažado leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas, nuogąstaudamas, kad itin svarbios technologijos gali atsidurti Rusijos rankose. Apie tai rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Anksčiau Amerikos lyderis slaptų šiuolaikiškiausios amerikietiškos raketos brėžinių perdavimą Kyjivui pristatė kaip gana paprastą dalyką.
„Duosime jums licenciją gaminti „Patriot“, – cituojami D.Trumpo žodžiai, pasakyti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui NATO viršūnių susitikimo Ankaroje (Turkija) liepą kuluaruose.
D.Trumpas tuomet tvirtino, kad Ukrainos gamyklos galės „gana greitai“ pradėti gaminti savas raketas.
Bent jau taip jis manė, pabrėžia „The Telegraph“.
Tačiau nuo tada savo pažado jis atsisakė. Neseniai jis pareiškė, kad „sunku perduoti tokią technologiją... ir, žinote, būna atvejų, kai perduodi technologiją, o tie žmonės vėliau gali atsigręžti prieš tave“.
Baiminasi, kad perdavus Ukrainai, slapta informacija atsidurs Maskvoje
Leidinio duomenimis, jo pozicijos pasikeitimą lėmė vis aštrėjančios diskusijos dėl to, ar verta perduoti technologijas, kurios, kaip baiminasi padėjėjai ir ekspertai, gali atsidurti Maskvos rankose.
Kyjivo siekio gauti „Patriot“ raketas centre – radaras, kurį Alabamoje gamina bendrovė „Boeing“. Ši technologija tokia pažangi, kad Vašingtonas riboja jos eksportą net artimiausioms sąjungininkėms, rašo „The Telegraph“.
Raketos „akys ir ausys“
Radaras, žinomas kaip aktyvioji „PAC-3 Ka-Band“ diapazono radiolokacinė savaiminio nusitaikymo galvutė (PAC-3 Ka-Band Active Radar Seeker), yra perėmimo raketos „akys ir ausys“. Jis paskutinėmis skrydžio sekundėmis nustato taikinio buvimo vietą ir nukreipia perėmimo raketą tiesioginiam susidūrimui su juo.
Straipsnyje pabrėžiama, kad atsisakymas suteikti Ukrainai prieigą prie šios technologijos gali tapti jos išlikimo klausimu.
JAV kruopščiai kontroliuoja „Patriot“ gamybai reikalingus techninius brėžinius ir retai leidžia gamybą už savo šalies ribų. Vokietija ir Japonija yra vienintelės šalys, turinčios licencijas gaminti šias raketas pačios. Tačiau Vašingtonas Japonijai neleido gaminti „PAC-3 Ka-Band“ diapazono radaro.
„The Telegraph“ taip pat nurodo, kad praėjo treji metai, kol Japonijos kariuomenei pavyko sėkmingai išbandyti PAC-3 raketą. Analitikų nuomone, Ukraina gali susidurti su panašiais terminais.
Ką turėtų perduoti Amerika
Leidimas Ukrainai gaminti savas raketas reiškia, kad reikėtų perduoti ne tik įrangą, bet ir brėžinius, programinę įrangą bei specialiąsias žinias.
Aukšto rango šaltinis Jungtinės Karalystės vyriausybėje, gerai susipažinęs su JAV sprendimų priėmimo eiga, nurodė, kad būtent šios kliūtys yra pagrindinės delsimo priežastys.
Jungtinėms Valstijoms taip pat reikėtų nustatyti kiekvieną Ukrainos gamyklą, kiekvieną darbuotoją ir subrangovą, kurie gautų prieigą prie šios technologijos.
Ir svarbiausia – joms reikės garantijų, kad šios paslaptys nebus pavogtos ar perduotos rusams, pabrėžia laikraštis.
Be to, JAV prezidentui artimas šaltinis pranešė, kad administracijoje žinoma apie atvejus, kai sąjungininkų Ukrainai perduotas ginklas atsidurdavo Europos juodojoje rinkoje.
Pasaulio ginklų gigantai išsigando Ukrainos
15min primena, kad pirmadienį JAV žiniasklaida skelbė, jog pasauliniai gynybos gigantai „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ baiminasi ukrainietiškų „Patriot“ konkurencijos.
JAV gamintojai, gaminantys oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, baiminasi, kad Ukraina galėtų jas patobulinti, gaminti greičiau ir pigiau, jei jai būtų suteikta licencija šiems ginklams gaminti, teigia žurnalas „The Atlantic“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad D.Trumpas pagaliau sutiko licencijas Kyjivui vystyti šias technologijas. Nors Baltieji rūmai to dar nepatvirtino, toks sprendimas reikštų reikšmingą pozicijos pokytį.
Pirmą kartą D.Trumpas apie tai, kad Kyjivas gautų licenciją gaminti šios itin svarbios oro gynybos sistemos raketas-perėmėjas, prabilo per NATO viršūnių susitikimą liepos pradžioje. Vėliau jis ėmė dvejoti, aiškindamas, kad šių šaudmenų Jungtinėms Valstijoms reikia savo reikmėms.
Maskvoje – dronų antskrydis: uždaryti oro uostai
10:21
Maskvą praėjusią naktį atakavo dronai, Rusijos pareigūnai teigia, kad buvo sunaikinta mažiausiai 13 dronų ir kad Maskvos oro uostuose buvo laikinai apriboti skrydžiai.
Apie tai rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš pradžių teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė septynis Maskvos link skridusius dronus. Vėliau jis sakė, kad buvo sunaikinti dar šeši dronai. Vietose, kur nukrito dronų nuolaužos, dirbo pagalbos tarnybos.
Po atakos Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ apribojo Maskvos oro uostų veiklą.
Dėl Rusijos oro erdvės naudojimo apribojimų Domodedovo ir Žukovskio oro uostams priimti ir išleisti skrydžius leista tik gavus atitinkamų institucijų patvirtinimą.
Vėliau „Rosaviacija“ pranešė, kad apribojimai panaikinti.
Britų ambasadorius pasišaipė iš Rusijos: net sraigės juda greičiau
09:55
Rusijos pajėgos patiria milžiniškų nuostolių Rytų Ukrainoje, o tikrasis jų žengimo į priekį tempas pasirodė esąs lėtesnis net už greitį, kuriuo juda sraigė, interviu naujienų portalui „RBK-Ukraina“ pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorius Ukrainoje seras Neilas Cromptonas.
Pasak diplomato, Ukrainos rytuose, ypač Donecko srityje, tęsiasi išsekimo karas, kurio metu Ukrainos gynėjai rusams pridaro drakoniškų nuostolių.
Kaip rodo štabų vadų duomenys, su kuriais susipažino ambasadorius, Rusijos kariuomenės nuostolių dinamika atrodo maždaug taip:
– Balandis ir gegužė: apie 35 tūkst. sužeistųjų ir žuvusių per mėnesį;
– Liepa: 42,7 tūkst. sužeistųjų arba žuvusiųjų.
„Manau, birželį šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis. Kai išsiskleidžia lapai, kariams judėti šiek tiek saugiau. Tačiau tai yra nepaprastas rodiklis. Jei „Google“ paieškos sistemoje ieškosiu informacijos apie sovietų nuostolius karo Afganistane metu, ten nurodyta, kad žuvo 15 tūkst. žmonių“, – atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės pasiuntinys.
Nepaisant Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimų apie tariamai greitą Rusijos armijos veržimąsi į priekį, tikroji situacija mūšio lauke yra priešinga, pabrėžė N.Cromptonas.
„Mūsų buvęs Generalinio štabo viršininkas kartą pasakė, kad sraigė iš tikrųjų juda greičiau nei Rusijos ginkluotosios pajėgos. Ir to kaina yra milžiniška“, – kalbėjo jis.
Britų diplomatas pažymėjo, kad tikrasis didelio masto pokytis fronte yra susijęs su didėjančiu Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio smūgių efektyvumu.
„Pavyzdžiui, vidutinio nuotolio smūgiai Kryme. Prezidentas Putinas buvo priverstas paskelbti nepaprastąją padėtį. Rusijos poilsiautojai nevažiuoja į Krymą. Žmonės priversti išvykti. Tai daro realią žalą kariniams tiekimo maršrutams“, – vardijo ambasadorius.
Jo nuomone, Krymas svarbus tiek Ukrainai, tiek Rusijai dėl įvairių priežasčių. Tačiau rusams tai – „karo karūnos perlas“.
„Todėl manau, kad Maskvai tai yra politiškai sudėtinga situacija. Ir, kaip matome iš naujienų, visa tai nėra paslaptis“, – apibendrino diplomatas.
Tai tiksinčios bombos: Rusija sugalvojo keršto planą Ukrainai
09:07
Prie daugumos iš jų įėjimų riogso smėlio maišai. Kitose matyti nuolaužų paliktos žymės ir gaisro pėdsakai. Iš kai kurių liko tik apdegusių griuvėsių krūvos. Degalinės visoje Ukrainoje byloja tą patį – tai naujas ir mirtinas Rusijos karo frontas.
Per paskutinius mėnesius Rusijos pajėgos užpuolė beveik 250 degalinių visoje Ukrainoje. Tai, kaip sako pareigūnai, analitikai ir degalinių operatoriai, yra sisteminga ir žudikiška atsako į Ukrainos smūgius naftos perdirbimo gamykloms kampanija.
Degalinės, buvusios numylėta ir keistoka ukrainiečių gyvenimo dalimi, tapo nerimo ir baimės šaltiniu.
Ukraina tvirtina, kad jos tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tikslas – nutraukti pajamų srautą, maitinantį Rusijos karo mašiną, ir daryti spaudimą Kremliui, kad šis nutrauktų karo veiksmus.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad savo smūgiais prieš degalines Ukrainoje siekia sutrikdyti Kyjivo ginkluotųjų pajėgų transporto logistiką.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį ukrainiečiai, skirtingai nuo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros objektus, degalinėse, į kurias skrenda rusų dronai, kasdien lankosi daugybė civilių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremliui – netikėti lojalių sąjungininkių dūriai
08:54
Per paskutines savaites Kremlius vienas po kito sulaukė smūgių dėl savo perspektyvos išlaikyti pasaulinę įtaką. Artimuosiuose Rytuose – neužtikrintumas dėl karinių bazių likimo, ištikimas sąjungininkas priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o vienos buvusios sovietų respublikos lyderis pradėjo demonstruoti nepaklusnumą, rašo laikraštis „The Times“.
Straipsnyje primenama, kad sekmadienį Sirija paskelbė, jog Rusijos Chmeimimo karinių oro pajėgų bazė ir karinė jūrų bazė Tartuse nebebus išimtinai kontroliuojamos Maskvos. Objektai bus pertvarkyti į bendrų pratybų centrus. Tai buvo vienintelės oficialios Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.
Rusijos kariuomenė 9 metus rėmė buvusį autoritarą Basharą al-Assadą, nužudydama tūkstančius Sirijos sukilėlių ir civilių. Tačiau Kremliaus šeimininkas įsakė savo kariams nesikišti, kai sukilėliai įsiveržė į Damaską.
Pati Sirija susitarimą dėl bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje pavadino „Rusijos buvimo reorganizavimu“, kuris esą atvers kelią į „naują etapą Sirijos ir Rusijos santykiuose“.
Rusijos užsienio politikos ir Artimųjų Rytų ekspertė Hanna Notte pažymėjo, kad tikimybė, jog Rusija ateityje galės naudoti Sirijos bazes savo kariniams tikslams, tampa vis mažesnė, tačiau visiškai to atmesti nereikėtų.
„Rusija labai atsargiai vertina, kiek Ahmedą al-Sharaa iš tikrųjų sugebės išlaikyti valdžią ir stabilizuoti padėtį Sirijoje. Rusija, tikriausiai, mąsto taip: „Pažiūrėsime, kokia bus Sirijos padėtis po penkerių ar dešimties metų. O mes tiesiog palauksime“, – įvertino analitikė.
Šis susitarimas numato, kad Maskva išlaikys ribotas teises papildyti savo karo lėktuvų degalų bakus Chmeimimo bazėje, tačiau, pasak Nikitos Smagino, eksperto Irano klausimais ir Rusijos politikos Artimuosiuose Rytuose, be to, Rusijai yra mažai priežasčių optimizmui.
„Naujoji Sirijos valdžia palaipsniui išstumia Rusiją iš šalies… Tam tikru momentu jie nori atsikratyti Rusijos buvimo. Tiesiog tai neįvyksta akimirksniu. Sirijos valdžia elgiasi gana pragmatiškai, ir aš net pasakyčiau, gana sumaniai, kad nepakenktų santykiams su Rusija šiuo sudėtingu pereinamuoju, vis dar nestabiliu laikotarpiu“, – sakė jis.
Antausis iš Kazachstano ir Serbijos
Pastebima, kad, nors Irano režimas, suteikęs karinę paramą Rusijos invazijai į Ukrainą, kol kas atlaikė JAV ir Izraelio bombardavimą, Kremlius vis tik nesugebėjo užkirsti kelio kitų savo pagrindinių sąjungininkų žlugimui.
Maskvai nepavyko išgelbėti B.al-Assado, ji taip pat buvo bejėgė užkirsti kelią Venesuelos lyderio Nikolaso Maduro sulaikymui – operacijai, kurią įgyvendino JAV specialiosios pajėgos.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė taip pat buvo laikoma V.Putino „Trojos arkliu“ Europos Sąjungoje, tačiau ji patyrė triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose prieš ministrą pirmininką Peterį Magyarą.
Iš Rusijos nagų išslydo ir galia Pietų Kaukaze, kur Armėnija ir Azerbaidžanas dabar tolsta nuo Kremliaus įtakos sferos.
Kremlius sulaukia nerimą keliančių signalų ir iš kitų tradicinių savo sąjungininkų.
Serbija, viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri neįvedė sankcijų prieš Maskvą po jos pradėto plataus masto karo į Ukrainą, praėjusią savaitę priėmė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį. Tai buvo pirmas jo vizitas šioje šalyje nuo invazijos pradžios.
Vienas iš Ukrainos pareigūnų pavadino derybas tarp V.Zelenskio ir prezidento Aleksandro Vučičiaus „antausiu“ V.Putinui ir pastangų, kuriomis siekiama „atplėšti serbus“ nuo Kremliaus, dalimi.
„The Times“ atkreipė dėmesį, kad V.Zelenskio kelionė į Belgradą surengta po to, kai Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas tiesiai šviesiai pareiškė Kremliaus šeimininkui, kad Rusijai jau laikas nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
„Gaila, kad žūsta jauni žmonės“, – derybų metu Omske rėžė Kazachstano vadovas.
Atvirkštinis efektas
Savo ruožtu V.Putinas kreipėsi į Šiaurės Korėją pagalbos dėl karo Ukrainoje ir, tikėtina, dabar dar labiau kliausis Pchenjanu.
„Priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos gyventojų. Jie studijuoja šį karą“, – savaitgalį socialiniuose tinkluose pranešė V.Zelenskis.
Nors ekspertė H.Notte spėjo, kad Rusijos įtakos susilpnėjimas gali būti palankiai sutiktas Vakarų šalių, tai, jos vertinimu, gali tik suteikti V.Putinui ryžto siekiant Rusijos tikslų Ukrainoje.
„Jei visą jėgą sutelkėte į šį karą, jam pavaldžiomis padarėte kitas užsienio politikos sritis ir net susitaikėte su įtakos praradimu kitose pasaulio dalyse – ir visa tai dėl Ukrainos užkariavimo, – tuomet jums tikrai teks iš to išeiti nugalėtoju. Kuo didesnis spaudimas Rusijai kitose pasaulio dalyse, tuo labiau tai paskatins tolesnį Rusijos pozicijos dėl Ukrainos sugriežtinimą ir, galbūt, net pasirengimą konflikto eskalavimui“, – kalbėjo ekspertė.