- Putinas netikėtai į Baltijos jūrą perkėlė naujausią Rusijos karo laivą
- Ypatingos svarbos vietoje dirba girti: Rusija sulaukė kitos šalies priekaištų
- „The Telegraph“. Rusijoje kyla slaptos dronų bazės: bent 10 NATO šalių – jų smūgių lauke
- Pralaimėjimą Rusijai pranašavęs įtakingas bankininkas sulaukė rūstaus atpildo
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“. Rusijoje kyla slaptos dronų bazės: bent 10 NATO šalių – jų smūgių lauke
10:29
Rusija įrengė keletą slaptų bazių, iš kurių gali paleisti moderniausius savo atakos dronus – reaktyvinius „Shahed“ – giliai į NATO šalių teritoriją, skelbia laikraštis „The Telegraph“, apibendrindamas savo naujausio tyrimo rezultatus.
Jo autoriai, remdamiesi nutekintais dokumentais ir palydovinėmis nuotraukomis, aptiko iki 10 naujų Rusijos bazių su neseniai įrengtomis paleidimo aikštelėmis, skirtomis moderniausiems Rusijos bepiločiams orlaiviams. Tai yra „Geran-4“ ir „Geran-5“ – reaktyviniai „Shahedai“. Pažymima, kad dronas „Geran-5“ turi 90 kg sveriančią kovinę galvutę, o deklaruojamas šio bepiločio orlaivio smogimo nuotolis siekia apie 1000 kilometrų.
„The Telegraph“ patikslino, kad kai kurios iš šių bazių jau naudojamos Rusijos smūgiams prieš Ukrainą, o nedidelis atstumas iki Ukrainos sienos sudaro palankias sąlygas masiniams oro antpuoliams, kurių metu Rusija bando pramušti „susilpnėjusią Kyjivo priešlėktuvinę gynybą“.
„Smūgio gali sulaukti ir Varšuva“
Kaip pažymi tyrimo autoriai, 7 iš 10 bazių buvo panaudotos per neseniai įvykdytus masinius antpuolius prieš Ukrainos sostinę. Tuo pačiu metu šios pačios bazės „kelia ilgalaikę grėsmę“ kelioms NATO šalims, kurios yra tokių smūgių veikimo spindulyje.
Laikraščio paskelbtame grafike matyti, kad prie tokių priskiriamos Turkija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, iš dalies net Graikija, Vengrija, Slovakija ir kitos Aljanso valstybės.
Remdamiesi analitikais, tyrimo autoriai įspėjo, kad karo prieš Europą atveju Rusija galėtų panaudoti savo dronų pajėgumus prieš NATO šalis, tokiu atveju šių dronų antskrydžio galėtų sulaukti ir tokie didmiesčiai kaip Varšuva.
„Europos ir JAV žvalgybos atstovai mano, kad Rusija svarsto galimybę surengti ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje, raketines ar dronų atakas prieš ypač svarbią infrastruktūrą arba atakas po „netikra vėliava“, už kurias kaltinimai bus permesti Ukrainai“, – teigiama „The Telegraph“ straipsnyje.
„Kepa“ reaktyvinius dronus
Nutekinti dokumentai ir palydovinės nuotraukos tyrėjams leido palei Rusijos sieną su Baltarusija ir Ukraina užfiksuoti mažiausiai 59 naujus dronų paleidimo įrenginius su bėgiais – mechaniniais nukreipimo takais, naudojamais fiksuoto sparno bepiločių orlaivių pakilimui, kai atsisakoma tradicinio kilimo ir tūpimo tako.
Kalbama apie tokias paleidimo platformas, kokios yra Halino kariniame aerodrome Kursko srityje, taip pat Asovicės ir Alešoko kaimų apylinkėse Briansko srityje.
„The Telegraph“ palygino šių vietovių palydovines nuotraukas, darytas praėjusią ir šį vasarą.
Matyti, kad kai kurios iš šių paleidimo aikštelių buvo įrengtos „perprofiliuotose“ karinėse bazėse ir civiliniuose oro uostuose, o kai kurias papildomas aikšteles Rusija įrengė kaimo vietovėse, dėstoma straipsnyje.
Nuotraukos, kurias išanalizavo dronų žvalgyba užsiimanti įmonė „DroneSec“, atskleidė, kad apie 20 iš neseniai įrengtų aikštelių turi prailgintas paleidimo bėgių trasas, o tai reiškia, kad taip galima paleisti naujausius Rusijos tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus.
Tyrėjai priminė, kad Maskva sparčiai modernizuoja „Shahed“ tipo dronus, o naujų šių atakos bepiločių orlaivių variacijų panaudojimas iš minėtų bazių „leistų Putinui surengti smūgius prieš Lenkijos sostinę“.
„Šiuo metu nėra požymių, kad Rusija planuotų tokį puolimą, tačiau NATO lyderiai ruošiasi būsimam konfliktui“, – teigiama straipsnyje.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad išanalizuoti palydoviniai vaizdai parodė, jog Rusijos ginkluotėje esančių vadinamųjų dronų „kamikadzių" skaičius labai išaugo. Vienoje iš bazių yra pakankamai vietos vienu metu laikyti per 1000 tokių dronų.
Keletoje kitų svarbių objektų statomos papildomos paleidimo platformos, o tai, kaip teigia straipsnio autoriai, liudija apie Rusijos siekį tik stiprinti dronų keliamą grėsmę.
Kaip išsiaiškino „The Telegraph“, šios bazės aprūpinamos iš kelių gamyklų visoje Rusijos teritorijoje, įskaitant specialiąją ekonominę zoną Alabugoje – didžiausią Rusijos dronų gamyklą, kurioje per metus jų pagaminama iki 6000 vienetų.
Analizės įmonės „DroneSec“ vykdomasis direktorius ir įkūrėjas Mike'as Monnikas, ištyręs leidinio gautas palydovines nuotraukas, konstatavo, kad Kremlius „stipriai išplėtė“ savo dronų tinklą, siekdamas „pulti Ukrainą ir laikyti NATO valstybes tokių smūgių grėsmės šešėlyje“.
Pasak jo, paleidimo aikštelių plėtra rodo, „kaip Rusija išplėtė savo galimybes paleisti daugiau dronų, tuo pačiu naudodama technologijas, kurios apsunkina tokio tipo dronų perėmimą“.
„Kartu šie du veiksniai leidžia didinti bendrą bepiločių aviacijos sistemų skaičių, kurias Rusija gali panaudoti smūgiams prieš Ukrainą, ir didina sunkumus, su kuriais susiduria Ukrainos pajėgos, bandydamos perimti naujesnius Rusijos dronus“, – apibendrino M.Monnikas.
Putinas netikėtai į Baltijos jūrą perkėlė naujausią Rusijos karo laivą
13:59
Rusija iš Šiaurės karinio laivyno į Baltijos jūrą perkėlė modernią savo fregatą „Admiral Kasatonov“, galinčią nešti valdomąsias raketas. Ji atplaukė į regioną, praėjus kelioms dienoms po to, kai ten buvo pristatytas Rusijos priešpovandeninis eskadrinis minininkas „Admiral Levčenko“, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Straipsnyje pažymima, kad tai gali būti manevras, skirtas įbauginti Europos šalims, kurios intesyvina savo pastangas pažaboti Rusijos „šešėlinį laivyną“, įsilaipindamos ir konfiskuodamos laivus, kuriems taikomos sankcijos.
Praeitą savaitę Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pagrasino Europai griebtis atsakomųjų priemonių prieš minėtus europiečių veiksmus.
Jo teigimu, Vakarų šalių atliekami patikrinimai yra „niekas kitas, kaip piratavimas ir plėšimas“. Kremliaus šeimininkas pažadėjo į tai atsakyti „veidrodriniu atspindžiu“.
Pasak V.Putino, tokie veiksmai esą pažeidžia tarptautinę jūrų teisę, o Maskva, jo teigimu, reaguos į bet kokius savo laivyno užgrobimus, ypač Ramiajame vandenyne.
Kaip rašo „Bild“, fregata „Admiral Kasatonov“ yra vienas iš moderniausių Rusijos karo laivų. Jis pradėtas eksploatuoti tik 2020 m. ir, remiantis Rusijos duomenimis, gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei „Cirkon“.
Paskutinį kartą laivas buvo naudojamas Rusijos krovininių laivų apsaugai ir palydėjimui Viduržemio jūroje bei Lamanšo sąsiauryje.
Tuo tarpu eskadrinis minininkas „Admiral Levčenko“, kurį Rusija dar liepos pabaigoje perkėlė iš Šiaurės laivyno į Baltijos jūrą, yra daugiau nei 160 metrų ilgio, priskiriamas sovietų gamybos „Udaloj“ klasės laivams, o Rusijos kariniame laivyne dislokuotas 1988 metais.
Žurnalistai paaiškino, kad jis buvo sukurtas povandeniniams laivams medžioti ir yra aprūpintas priešlėktuvinės gynybos sistemomis, torpedomis, laivų artilerija.
Iki šiol nėra jokių oficialių Maskvos pareiškimų dėl laivų perkėlimo. Tačiau tapo žinoma, kad Rusija jau keletą mėnesių aktyviai naudoja karo laivus „šešėliniam laivynui“ priskiriamiems tanklaiviams ir krovininiams laivams lydėti.
Jūrų saugumo ekspertas Moricas Brake'as įspėjo, kad V.Putino grasinimų nereikėtų vertinti vien tik kaip propagandinės retorikos.
„Strategiškai Maskva pirmiausia tokiu būdu siekia sukurti neapibrėžtumą ir padidinti Vakarų priemonių prieš jos „šešėlinį laivyną“ kainą“, – mano ekspertas.
M.Brake'o nuomone, Europa turėtų turėti omenyje, kad už Kremliaus grasinimų gali slypėti „konkretūs veiksmai“.
Ukraina – per žingsnį nuo vienos srities išvadavimo
13:40
Dnipropetrovsko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia karinius veiksmus, kuriais siekiama išlaisvinti regioną ir jo gyvenvietes iš Rusijos armijos gniaužtų.
Kaip rašo ukrainiečių transliuotojas „Suspilne“, remdamasis šaltiniais Generaliniame štabe, šiuo metu okupuota liko tik Dačnės gyvenvietė.
„Kontrolė Dnipropetrovsko srityje dar nėra visiškai atkurta. Šiuo metu okupacijos zonoje tebėra Dačnės gyvenvietės rajonas. Kariniai veiksmai tęsiasi“, – nurodė šaltinis.
Rugpjūčio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo sausio 29 d. iki rugpjūčio pradžios Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino maždaug 800 kv.km ploto teritoriją, grąžindamos Ukrainos kontrolę 26-iems kaimams Dnipropetrovsko, Donecko ir Zaporižios srityse.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Mychaila Drapatas išsamiai apibūdino puolimo eigą etapais. Jo teigimu, pirmojo etapo, prasidėjusio sausio 29 d., pavyko išlaisvinti apie 400 kv.km teritorijos.
Antrasis etapas prasidėjo gegužės 5 d. ir tęsiasi iki šiol – jo metu buvo papildomai išlaisvinta 490 kv.km, įskaitant 12 vietovių. Be to, karinės pajėgos surengė priešo grupių, įsiskverbusių į užnugario zoną dar 300 kv.km ploto teritorijoje, paiešką ir sunaikinimą.
Kaip sakė prezidentas V.Zelenskis, šių operacijų metu Rusijos pajėgos neteko mažiausiai 9550 karių, o daugiau kaip 6600 buvo sužeisti.
„Azov“ kariai įspėjo Rusiją: sunaikinsime be gailesčio
13:18
Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-asis „Azov“ korpusas patvirtino, kad Donecko srityje sėkmingai įvykdė operaciją „Pragaras-2“ – Rusijos pajėgos dėl to patyrė didelių nuostolių.
„Operacija „Pragaras-2“ – dar vienas argumentas (Rusijos kariuomenei – red.past.). Prieš mėnesį įspėjome okupantus: „Azov“ mato jų judėjimą ir smogs reikiamu momentu“, – žinutėje nurodė korpuso atstovai.
Pasak jų, kai kurie Rusijos armijos daliniai šiuos įspėjimus tiesiog ignoruoja ir toliau kaupia degalus okupuotame Donecko regione.
„Degantys taškai žemėlapyje žymi objektus, naudojamus degalų saugojimui ir tiekimui rusams. Per mėnesį šie taškai liko tik žemėlapiuose, o realybėje ten dabar – sudegusi žemė“, – teigė „Azov“ kariai.
Gynėjai taip pat pabrėžė, kad korpusas niekada neapšaudo civilinių degalinių ir nepuola taikių gyventojų, kaip tai kasdien daro rusų okupantai.
„Tačiau okupacinių pajėgų infrastruktūra bus sunaikinta be gailesčio“, – dar vienu įspėjimu pasidalijo „Azov“ korpusas.
Ypatingos svarbos vietoje dirba girti: Rusija sulaukė kitos šalies priekaištų
12:22 Atnaujinta 12:27
Egipto valdžia pareiškė pretenzijas bendrovei „Rosatom“, nurodydama, kad vietinės atominės elektrinės „El Dabaa“ statybos vyksta darant pažeidimus. Nors viešai Rusijos valstybinė korporacija tikina, kad laikomasi visų saugumo reikalavimų, jos vidaus dokumentai šias problemas patvirtina, praneša portalas „Politico“.
Situacija Egipte gali turėti įtakos projekto likimui Vengrijoje, kur naujoji valdžia pradėjo dviejų „Rosatom“ statomų naujų energijos blokų reviziją.
Birželio 4 d. konfidencialiame laiške, skirtame vienam iš „Rosatom“ vadovų, Egipto atominių elektrinių valdyba pranešė apie nebaigtuose statyti reaktorių blokuose nustatytus „defektus“, „branduolinės saugos kultūros“ pažeidimus ir vieno iš projekto darbuotojų „tyčinį aplaidumą“.
Konkrečiai nurodoma, kad 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo energijos blokų pamatų plokščių defektams pašalinti prireikė metų, o 4-ojo bloko betone rasta tuščių ertmių. Valdyba apkaltino „Rosatom“ „klaidinančiais metodais“ ir „fiktyviais darbais“, siekiant įrodyti, kad jdaugiau kaip pusė jėgainės statybų jau baigta, „nors vizualinė apžiūra objekte aiškiai rodo, kad pagrindiniai statiniai... vis dar yra požeminių statybų etape“.
Slėpė sunkiai sužalotą darbuotoją
Reguliuotojo teigimu, „Rosatom“ susiformavo neprofesionali korporatyvinė kultūra: pas darbuotojus rasta „draudžiamų alkoholinių gėrimų“, jie naudojosi „sufalsifikuotais leidimais“, socialiniuose tinkluose skelbė statybvietėje darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. O „sunkų atvirą lūžį“ patyręs darbininkas buvo slapta išvežtas asmeniniu automobiliu, siekiant „tyčia“ nuslėpti incidentą, užuot jį pristačius į ligoninę „specialiai įrengtu greitosios pagalbos automobiliu“.
Šį ir kitus dokumentus portalas „Politico“ gavo iš specialiųjų tarnybų pareigūno. Tarp jų – ir konfidencialūs „Rosatom“ dokumentai, kuriuose patvirtinamas Egipto valdžios nuogąstavimų pagrįstumas, išsamiai aprašomi vėlavimai, statybų kokybės problemos ir projekto valdymo nesėkmės.
„Rosatom“ 2025 metų audito išvados projekte buvo įspėjama apie „didelę riziką neįvykdyti“ sutartinių įsipareigojimų. Valstybinė korporacija tikisi pirmojo AE energijos bloko paleidimą atidėti pusantrų metų – nuo 2028 metų rugsėjo iki 2030 metų kovo.
„Rosatom“ portalui „Politico“ pareiškė, kad nė vienas Egipto valdžios laiške išdėstytas teiginys nebuvo „patvirtintas pagal projekte numatytas sutartines, technines ir priežiūros procedūras“.
Kokios Rusijos problemos Vengrijoje
Panašių neatitikimų gali būti nustatyta ir Vengrijoje, kur valstybinė korporacija stato du naujus Pakso atominės elektrinės reaktorius. Susitarimas dėl projekto „Paks-2“ įgyvendinimo buvo pasirašytas 2014 metais, o Rusija tuometinei Viktoro Orbano vyriausybei suteikė iki 10 mlrd. eurų valstybinį finansavimą.
Tačiau dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras suabejojo projekto įgyvendinimu. Pasak jo, Vengrija objektui papildomai išleido apie 2,8 mlrd. eurų nuosavų lėšų, nors, premjero žodžiais, jame kol kas tėra keli sandėliai ir dvi didelės betono duobės. „Paks-2“ turėjo pradėti veikti 2024 metais, tačiau „nematau, kad jie iš tikrųjų laikytųsi sutarties sąlygų“, sakė Peteris Magyaras.
Be to, naujieji energijos blokai aušinimui turės naudoti Dunojaus vandenį, tačiau klimato kaita Europoje verčia abejoti šios technologijos veiksmingumu. Dėl didelių karščių ir nusekusio Dunojaus rugpjūčio pradžioje buvo laikinai sustabdyti Pakso AE reaktoriai.
„Rosatom“ generalinio direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo teigimu, „Paks-2“ statybos vyksta pagal grafiką: 5-ojo energijos bloko betonavimo parengiamieji darbai atlikti daugiau kaip 80 proc., o 6-ojo bloko darbai tęsiami.
Peterio Magyaro vyriausybė nusprendė atlikti išsamią „Paks-2“ projekto reviziją, įskaitant finansavimą ir projektavimą.
Londono Karališkasis jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) savo ataskaitoje įspėja Vakarų šalis nebendradarbiauti su „Rosatom“ ir dėl kitų priežasčių – nurodoma, kad korporacija palaiko glaudžius ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir dalyvauja valdant Ukrainoje užgrobtą Zaporižios AE.
„Prie rytinės kavos“: parodė dronų ataką prieš didžiausią „Wildberries“ centrą Rusijoje
11:36
Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Ukrainos bepiločio orlaivio FP-1 smūgis prieš vieną iš didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų Koledino gyvenvietėje, Maskvos srityje.
„Prie rytinės kavos – vakarykštis smūgis. „Wildberries“ logistikos centrui Koledine – 250 tūkst. kv.m įspūdingų kadrų“, – taip vaizdo įrašą pakomentavo įmonės atstovai.
Jie nurodė, kad „Wildberries“ logistikos centrui Koledine smogta Ukrainos FP-1 dronais.
Paskutinį kartą šis logistikos centras buvo atakuotas liepos 16 d. naktį, kai Ukraina pradėjo savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ objektus.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas sekmadienį nurodė, kad nuo šeštadienio vakaro Rusijos priešlėktuvinė gynyba Maskvos srityje tariamai numušė 201 droną. Jo teigimu, iš viso į regioną skrido 600 dronų.
Rusijos „Telegram“ kanalai skelbė apie sprogimus ir oro gynybos pajėgų veiksmus Domodedove, Čekove, Stupinsko rajone ir Podolske.
Maskvos apylinkėse po dronų atakos prieš „Wildberries“ logistikos kompleksą kilo didžiulis gaisras.
Ukrainos smūgiai „Wildberries“ objektams įgavo plataus masto pobūdį: remiantis „Reuters“ duomenimis, ukrainiečių dronų buvo paveikti mažiausiai 20 bendrovės logistikos centrų, o dalis objektų buvo visiškai sunaikinta gaisrų. Iš viso prekybos platforma prarado apie 1,18 mln.kv.m sandėliavimo ploto.
Kaip sekmadienį nurodė Ukrainos gynybos ministerija, iš dešimties didžiausių Rusijos prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrų Ukrainos pajėgos iš rikiuotės jau išvedė septynis.
Ukrainiečių paaugliai tapo smurto Lenkijoje aukomis: išplūdo ir sukinėjo rankas
11:09
Lenkijos Bydgoščiaus mieste du ukrainiečių vaikai tapo susirėmimo aukomis dėl to, kad tarpusavyje kalbėjosi gimtąja kalba, skelbia Ukrainos generalinis konsulatas Gdanske.
Pasak pranešimo, parke, netoli Bydgoščiaus geležinkelio stoties, suaugęs vyras ir moteris ėmė kabinėtis prie 14-metės mergaitės ir 12-os metų berniuko, kurie yra brolis ir sesuo.
Nurodoma, kad vyras ir moteris iš pradžių ėmė juos keikti necenzūriniais žodžiais, tuomet pasipyė grasinimais ir pora perėjo prie fizinio smurto.
„Jie ėmė sukti vaikui ranką, sulaužė žaislinį droną ir jo nuolaužomis apmėtė berniuką, padarydami jam įbrėžimų“, – teigiama konsultato išplatintame pranešime.
Šiuo metu vaikų sveikatai pavojus negresia, tačiau jie patyrė stiprų emocinį stresą.
Konsulatas pažymėjo, kad šį atvejį stebi ypatingai atidžiai ir nuolat palaiko ryšį su nukentėjusiųjų motina.
„Mes griežtai smerkiame bet kokias ksenofobijos apraiškas. Kova su netolerancija ir ukrainiečių saugumo užtikrinimas – tai viena iš pagrindinių temų, kurios bus aptariamos artimiausiomis dienomis konsulate numatytame susitikime su Pomeranijos vaivadijos vadovais, miestų merais ir policijos vadais. Šio atvejo nepaliksime be atitinkamų teisinių priemonių“, – teigiama pranešime.
Dėl užpuolimo policijai pateiktas pareiškimas. Užpuolikai šiuo metu yra ieškomi.
Tai – naujausias incidentas serijoje Lenkijoje įvykdytų išpuolių prieš Ukrainos tautybės žmones.
Anksčiau pranešta, kad vienas vyras Lenkijos autobuse įžeidinėjo ukrainiečių vaikus. Incidento metu užfiksuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas internete, girdima, kaip jis garsiai ir grubiai kalba su vaiku, minėdamas Ukrainą.
Vroclave trys lenkai žiauriai sumušė ukrainiečių porą tiesiog gatvėje – vyrą parvertė ant žemės ir spardė jam į galvą, o moteris, bandžiusi užstoti, taip pat sulaukė smūgių į veidą.
Lenkijos Gdynės mieste 76 metų amžiaus vyras du kartus medine lazda smogė 40-metei ukrainietei į pakaušį, po to pabėgo iš įvykio vietos.
Praeitą savaitę 22 šalies miestuose, įskaitant Varšuvą, Krokuvą ir Gdanską, į gatves išėjo demonstrantai, kad išreikštų protestą prieš išaugusį smurtą ir priešiškumą ukrainiečių atžvilgiu.
Akciją, kurios šūkis „Nebūk abejingas“ surengė Lenkijos pilietinis judėjimas „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD).
Organizatorių teigimu, demonstracijos buvo skirtos reaguoti į vis dažnesnius žodinius ir fizinius išpuolius prieš žmones dėl jų kilmės, kalbos ar išvaizdos.
Jomis taip pat siekta pademonstruoti solidarumą su ukrainiečiais ir kitomis smurtą bei diskriminaciją patiriančiomis mažumomis.
Rusija atakavo Odesą: pataikė į užsienio civilinį laivą
10:47
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė ataką prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą. Kaip pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, buvo apgadintas civilinis laivas, plaukiojantis su Togo Respublikos vėliava.
Jo teigimu, nukentėjo keturi žmonės, iš kurių trys paguldyti į ligoninę, vienas – sunkioje būklėje. Pareigūnas užtikrino, kad visiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.
„Dėl atakos kilo gaisrai, kurie šiuo metu visiškai užgesinti“, – pažymėjo O.Kiperis.
Dieną prieš tai Rusijos kariai reaktyviniais dronais atakavo pašto skyrių prekybos centre Odesos priemiestyje. Taip pat buvo pataikyta į gyvenamuosius namus. Nukentėjo daugiau nei dešimt žmonių. Dėl smūgių iš dalies sugriuvo antrasis prekybos centro aukštas, buvo apgadintas pašto skyrius.
Prokuratūros duomenimis, taip pat iš dalies sugriuvo dviejų aukštų gyvenamasis namas, buvo apgadintas fasadas, stogas, išdaužyti langai privačiame name. Nukentėjo penki žmonės: keturi vyrai, kurių amžius 34–76 metai, ir 29 metų amžiaus moteris. Visi sužeistieji yra ligoninėje.
Po Putino vizito Kurilų salose – Rusija prie Japonijos krantų pasiuntė 4 raketinius laivus
09:08
Praėjus dienai po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizito vienoje iš ginčytinų Kurilų salų, Rusija pasiuntė keturis raketomis ginkluotus karo laivus Japonijos pakrantės link. Šie laivai praplaukė maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Hokaido salos, rašo „UNITED24“.
Kaip sekmadienį nurodė Japonijos jungtinis štabas, rugpjūčio 14 d. prie Sojos kyšulio, esančio šiaurinėje Hokaido saloje, buvo aptikti pastebėti keturios Rusijos raketinės korvetės „Molnija-1“.
Japonijos jūrų savigynos pajėgų patrulinis lėktuvas „P-3C“ stebėjo Rusijos laivus ir rinko informaciją apie jų judėjimą. Japonijos valdžios institucijos nurodė, kad laivai neįplaukė į Japonijos teritorinius vandenis.
Šios korvetės priklauso Rusijos Ramiojo vandenyno laivynui.
Tie patys keturi karo laivai buvo pastebėti rugpjūčio 9 d. maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Japonijos Rebuno salos, prieš plaukdami į rytus per Sojos sąsiaurį. Po to, rugpjūčio 14 d., jie buvo pastebėti plaukiantys atgal į vakarus.
Laivai pasirodė prie Hokaido, praėjus dienai po to, kai Iturupe, vienoje iš Kurilų salų, apsilankė V.Putinas. O tai sukėlė Tokijo pasipiktinimą.
Japonija laiko Iturupą savo Šiaurinių teritorijų dalimi, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga ir kurios tebėra Rusijos kontrolėje. Dėl šio dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo Japonija ir Rusija negali oficialiai sudaryti Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties.
Rusija laiko Kurilų salas strategiškai svarbiomis ir visame salyne išlaiko karinę infrastruktūrą. Iturupo saloje įrengtas „Burevestnik“ karinis aerodromas.
„Molnija-1“ – tai sovietų suprojektuota raketinė korvetė, skirta kovoti su paviršiniais taikiniais pakrantės ir artimiausiuose jūros vandenyse. Kiekvienas laivas ginkluotas keturiomis 3M80 „Moskit“ viršgarsinėmis priešlaivinėmis raketomis, 76 mm AK-176M laivybos pabūklu, dviem šešiavamzdėmis 30 mm AK-630M artimosios gynybos ginklų sistemomis ir „Igla-1“ raketomis žemė-oras.
Šis karinio jūrų laivyno manevras surengtas tuo metu, kai Maskva vis aštriau reiškia savo poziciją dėl teritorinio ginčo. Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Japoniją apie „siaubingas pasekmes“ po to, kai Tokijas pakartotinai pareiškė savo pretenzijas į salas ir, protestuodamas prieš V.Putino vizitą į Iturupą, iškvietė Rusijos ambasadorių.
Belgorodo regione per Ukrainos raketų smūgius žuvo šeši žmonės
08:12
Per Ukrainos raketų smūgius Rusijos Belgorodo regione žuvo šeši žmonės, pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Šuvajevas.
„Ukrainos teroristai raketomis atakavo Koloskovo kaimą Valujskio rajone“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ teigė laikinasis Belgorodo gubernatorius.
Jis pridūrė, kad žuvo šeši asmenys, o dar keturi, tarp jų vienas vaikas, buvo sužeisti.
Fedorovas: Ukraina iki metų pabaigos galėtų panaudoti savo balistines raketas prieš Rusiją
07:35
Ukraina gali pradėti naudoti šalies viduje pagamintas balistines raketas smūgiams Rusijos teritorijoje per ateinančius tris–šešis mėnesius, „CBS News“ sakė buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
„Turime nugalėti Rusiją kiekviename technologiniame cikle ir priimti sprendimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – teigė M.Fedorovas, pridurdamas, kad nors Ukraina inovacijas diegia greitai, Rusija taip pat sparčiai tobulėja.
Iki atleidimo liepos mėnesį M.Fedorovas atliko pagrindinį vaidmenį kuriant Ukrainos strategiją naudoti dronus, nepilotuojamas antžemines sistemas ir kitas technologijas, siekiant kompensuoti Rusijos pranašumą gyvąja jėga bei konvencine ginkluote.
Iki šiol Kyjivas giliems smūgiams į Rusijos karinius ir pramoninius taikinius daugiausia naudojo tolimojo nuotolio dronus ir sparnuotąsias raketas. Balistinės raketos suteiktų Ukrainai greitesnę ir potencialiai sunkiau perimamą tolimojo nuotolio atakų priemonę.
Tuo tarpu Rusija reguliariai leidžia balistines raketas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Ukraina turi tik ribotas priemones tokiems ginklams perimti, todėl jie yra viena sudėtingiausių grėsmių šalies oro gynybai.
Ukrainos gynybos gamintoja „Fire Point“ birželį išbandė balistinę raketą – tai dalis platesnių Kyjivo pastangų išplėsti savo šalies viduje gaminamą tolimojo nuotolio arsenalą.
M.Fedorovas, teigiantis, kad Ukrainos balistinių raketų programa paspartėjo jam einant gynybos ministro pareigas, „CBS News“ sakė besitikintis, jog Ukrainos balistinė raketa bus paleista prieš Rusiją dar iki šių metų pabaigos.
