Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ypatingos svarbos vietoje dirba girti: Rusija sulaukė kitos šalies priekaištų
12:22 Atnaujinta 12:27
Egipto valdžia pareiškė pretenzijas bendrovei „Rosatom“, nurodydama, kad vietinės atominės elektrinės „El Dabaa“ statybos vyksta darant pažeidimus. Nors viešai Rusijos valstybinė korporacija tikina, kad laikomasi visų saugumo reikalavimų, jos vidaus dokumentai šias problemas patvirtina, praneša portalas „Politico“.
Situacija Egipte gali turėti įtakos projekto likimui Vengrijoje, kur naujoji valdžia pradėjo dviejų „Rosatom“ statomų naujų energijos blokų reviziją.
Birželio 4 d. konfidencialiame laiške, skirtame vienam iš „Rosatom“ vadovų, Egipto atominių elektrinių valdyba pranešė apie nebaigtuose statyti reaktorių blokuose nustatytus „defektus“, „branduolinės saugos kultūros“ pažeidimus ir vieno iš projekto darbuotojų „tyčinį aplaidumą“.
Konkrečiai nurodoma, kad 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo energijos blokų pamatų plokščių defektams pašalinti prireikė metų, o 4-ojo bloko betone rasta tuščių ertmių. Valdyba apkaltino „Rosatom“ „klaidinančiais metodais“ ir „fiktyviais darbais“, siekiant įrodyti, kad jdaugiau kaip pusė jėgainės statybų jau baigta, „nors vizualinė apžiūra objekte aiškiai rodo, kad pagrindiniai statiniai... vis dar yra požeminių statybų etape“.
Slėpė sunkiai sužalotą darbuotoją
Reguliuotojo teigimu, „Rosatom“ susiformavo neprofesionali korporatyvinė kultūra: pas darbuotojus rasta „draudžiamų alkoholinių gėrimų“, jie naudojosi „sufalsifikuotais leidimais“, socialiniuose tinkluose skelbė statybvietėje darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. O „sunkų atvirą lūžį“ patyręs darbininkas buvo slapta išvežtas asmeniniu automobiliu, siekiant „tyčia“ nuslėpti incidentą, užuot jį pristačius į ligoninę „specialiai įrengtu greitosios pagalbos automobiliu“.
Šį ir kitus dokumentus portalas „Politico“ gavo iš specialiųjų tarnybų pareigūno. Tarp jų – ir konfidencialūs „Rosatom“ dokumentai, kuriuose patvirtinamas Egipto valdžios nuogąstavimų pagrįstumas, išsamiai aprašomi vėlavimai, statybų kokybės problemos ir projekto valdymo nesėkmės.
„Rosatom“ 2025 metų audito išvados projekte buvo įspėjama apie „didelę riziką neįvykdyti“ sutartinių įsipareigojimų. Valstybinė korporacija tikisi pirmojo AE energijos bloko paleidimą atidėti pusantrų metų – nuo 2028 metų rugsėjo iki 2030 metų kovo.
„Rosatom“ portalui „Politico“ pareiškė, kad nė vienas Egipto valdžios laiške išdėstytas teiginys nebuvo „patvirtintas pagal projekte numatytas sutartines, technines ir priežiūros procedūras“.
Kokios Rusijos problemos Vengrijoje
Panašių neatitikimų gali būti nustatyta ir Vengrijoje, kur valstybinė korporacija stato du naujus Pakso atominės elektrinės reaktorius. Susitarimas dėl projekto „Paks-2“ įgyvendinimo buvo pasirašytas 2014 metais, o Rusija tuometinei Viktoro Orbano vyriausybei suteikė iki 10 mlrd. eurų valstybinį finansavimą.
Tačiau dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras suabejojo projekto įgyvendinimu. Pasak jo, Vengrija objektui papildomai išleido apie 2,8 mlrd. eurų nuosavų lėšų, nors, premjero žodžiais, jame kol kas tėra keli sandėliai ir dvi didelės betono duobės. „Paks-2“ turėjo pradėti veikti 2024 metais, tačiau „nematau, kad jie iš tikrųjų laikytųsi sutarties sąlygų“, sakė Peteris Magyaras.
Be to, naujieji energijos blokai aušinimui turės naudoti Dunojaus vandenį, tačiau klimato kaita Europoje verčia abejoti šios technologijos veiksmingumu. Dėl didelių karščių ir nusekusio Dunojaus rugpjūčio pradžioje buvo laikinai sustabdyti Pakso AE reaktoriai.
„Rosatom“ generalinio direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo teigimu, „Paks-2“ statybos vyksta pagal grafiką: 5-ojo energijos bloko betonavimo parengiamieji darbai atlikti daugiau kaip 80 proc., o 6-ojo bloko darbai tęsiami.
Peterio Magyaro vyriausybė nusprendė atlikti išsamią „Paks-2“ projekto reviziją, įskaitant finansavimą ir projektavimą.
Londono Karališkasis jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) savo ataskaitoje įspėja Vakarų šalis nebendradarbiauti su „Rosatom“ ir dėl kitų priežasčių – nurodoma, kad korporacija palaiko glaudžius ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir dalyvauja valdant Ukrainoje užgrobtą Zaporižios AE.
Ukrainos oro pajėgos: į Moldovą atlėkė Rusijos raketa „Banderol“
18:58
Pirmadienį, rugpjūčio 17 d., į Moldovą atskriejo Rusijos raketa „Banderol“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Stebėjimo kanalų duomenimis, raketa dingo šalies teritorijoje.
„Telegram“ kanalas „Dikoje Pridnestrovje“ praneša, kad raketa įskrido į nepripažintos Padniestrės teritoriją. Sprogimą girdėjo Pervomaisko gyvenvietės, esančios pasienyje su Odesos sritimi, gyventojai.
Anksčiau Ukrainos oro pajėgos pranešė apie kelias „Banderol“ raketas, skriejančias Čornomorsko ir Odesos kryptimi.
Pirmą kartą tokia raketa
Rugpjūčio 10 d. Moldovos policija pranešė, kad rugpjūčio 9 d. netoli Krokmazo kaimo Štefan Vodos rajone, Moldovoje, sprogo, tikėtina, kovinis bepilotis orlaivis. Dėl incidento buvo apgadinti keli privatūs namų valdos.
Specialistai nustatė, kad sprogimas įvyko maždaug 2,5 metro aukštyje dronui susidūrus su medžiu miško juostoje. Policija pažymėjo, kad nuolaužos priminė valdomos raketos komponentus. Preliminariai aparatas buvo priskirtas drono-raketos tipui.
Tai buvo pirmasis tokio drono incidentas Moldovos teritorijoje. Po to šalies Užsienio reikalų ministerija konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Maskvoje.
Krokmazo kaimas yra pasienyje su Odesos sritimi, kurią rugpjūčio 9 d. masiškai atakavo Rusijos dronai. Odesos srities karinė administracija tuomet pranešė apie 14 nukentėjusiųjų, taip pat apie apgadintus gyvenamuosius namus ir energetikos objektus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos teigė, kad regionas buvo atakuotas, be kita ko, naudojant droną-raketą „Banderol“.
Rugpjūčio 5 d. Moldovoje buvo aptiktos Rusijos dronų „Geran“ nuolaužos.
Ar tikrai trūksta raketų: Pentagonas pasirašė sutartį dėl „Tomahawk“
18:45
Pentagonas pirmadienį paskelbė apie 22,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį su bendrove „Raytheon“ dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pasirodžius pranešimams apie jų trūkumą dėl karo su Iranu.
Laikinasis JAV karinių jūrų pajėgų sekretorius Hungas Cao pareiškė, kad ši sutartis „precedento neturinčiu greičiu paspartins „Tomahawk“ raketų pristatymą mūsų kariams“.
„Ypač svarbu užtikrinti, kad mūsų karinės jūrų ir bendrosios pajėgos turėtų triuškinančią ugnies galią, kurios joms reikia agresijai atgrasyti ir tėvynei apsaugoti, – pranešime teigė H.Cao. – Departamentas naudojasi visomis įmanomomis priemonėmis, kad patenkintų mūsų dabartinių operacijų poreikius.“
Praėjusį mėnesį paskelbtoje Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrimų centro analizėje nustatyta, kad JAV priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“ ir THAAD atsargos dėl konflikto su Iranu smarkiai sumažėjo.
Prieš jam prasidedant vasario pabaigoje, JAV turėjo daugiau nei 2 300 „Patriot“ ir daugiau nei 450 THAAD raketų perėmėjų – CSIS vertinimu, per vėlesnius karo mėnesius šie skaičiai sumažėjo maždaug perpus ar net daugiau.
„The Washington Post“ šį mėnesį pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas neseniai vykusiame kabineto posėdyje pareikalavo Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho paaiškinimų dėl šaudmenų trūkumo.
Tiek D.Trumpas, tiek P.Hegsethas vėliau neigė, kad JAV susiduria su senkančiomis raketų atsargomis.
„Tomahawk“ raketos daugiausia leidžiamos iš povandeninių laivų bei karo laivų ir gali nuskrieti daugiau nei 1 600 kilometrų.
Po žinios apie Rusijos karines bazes – NATO atsakas
18:37
NATO teigia, kad atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą, ypač jos gebėjimus smogti dideliais atstumais ir naudoti bepiločius orlaivius, galinčius pulti Aljanso valstybių narių teritoriją.
Apie tai pirmadienį, rugpjūčio 17 d., agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė neįvardytas NATO atstovas, komentuodamas dienraščio „The Telegraph“ informaciją apie tai, kad Rusija pastatė slaptas bazes, galinčias paleisti galingus dronus giliai į NATO teritoriją.
NATO atstovas pažymėjo, kad Aljansas atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą, ypač jos gebėjimus smogti dideliais atstumais ir naudoti bepiločius orlaivius. Aljanse pabrėžė, kad turi reikiamus planus, pajėgas ir priemones agresijai atgrasyti bei apsisaugoti nuo galimų grėsmių.
NATO atstovas taip pat pranešė apie sustiprintas priešakines gynybos pozicijas ir reguliariai vykdomas pratybas, skirtas papildomų sausumos pajėgų dislokavimui Aljanso rytiniame flange. Ypatingas dėmesys skiriamas gynybinės pozicijos lankstumo didinimui ir karinių inovacijų diegimo spartinimui.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Jis priminė, kad 2026 metų aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje sąjungininkės paskelbė apie NATO iniciatyvą „Drone Edge“. Pagal šią iniciatyvą sąjungininkės per ateinančius penkerius metus investuos apie 40 mlrd. JAV dolerių į kovos su bepiločiais orlaiviais priemones, taip pat iki 2027 metų pabaigos parengs penkis kartus daugiau dronų operatorių savo ginkluotosioms pajėgoms.
NATO atstovas užtikrino, kad sąjungininkės ir toliau „stiprina atsparumą ir tobulina turimas priemones, garantuodamos, kad Aljansas išliks pasirengęs atgrasyti (priešininką) ir ginti kiekvieną sąjungininkę“.
Rugpjūčio 16 d. britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė tyrimą, kad Rusija pastatė nemažai slaptų bazių, iš kurių gali paleisti savo naujausius smogiamuosius bepiločius orlaivius – reaktyvinius „Shahed“ dronus – smūgiams giliai į NATO šalių teritoriją.
Pirmadienį Vokietijos dienraštis „Bild“ taip pat paskelbė informaciją, kaip Aljansas elgtųsi invazijos į Baltijos šalis atveju. Planas numato, be kita ko, smūgius objektams Rusijos užnugaryje.
Likęs Rusijoje ir pasisakęs prieš karą Levas Šlosbergas gavo 11 metų kolonijos
18:28
Vienam ryškiausių Rusijos opozicijos politikų, partijos „Jabloko“ pirmininko pavaduotojui Levui Šlosbergui skirta 11 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, praneša opozicinis portalas „Mediazona“.
Pskovo miesto teismas jį pripažino kaltu dėl pakartotinio Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir vadinamųjų melagingų žinių apie kariuomenę skleidimo – straipsnių, kuriais Kremlius po invazijos į Ukrainą sistemingai naudojasi slopindamas viešą karo kritiką.
Prokurorė Ana Goriačeva L.Šlosbergui siūlė skirti 12 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir ankstesnį nuosprendį – 2025 metų lapkritį politikui buvo skirta 420 valandų privalomųjų darbų už vadinamųjų „užsienio agento“ pareigų nevykdymą.
L.Šlosbergas buvo vienas iš nedaugelio žinomų Rusijos opozicijos politikų, kurie liko šalyje ir viešai pasisakė prieš karą Ukrainoje. 2023 metų birželį Rusijos teisingumo ministerija jį įtraukė į vadinamųjų „užsienio agentų“ sąrašą. Vėliau politikas ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis dėl tariamo Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir „užsienio agentams“ nustatytų reikalavimų nevykdymo.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bild“: NATO parengė planą, kaip elgtųsi Baltijos šalių invazijos atveju
18:03
NATO turi karinio atsako koncepciją Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis atveju, rašo Vokietijos leidinys „Bild“. Šio atsako tikslas turėtų būti besiveržiančių pajėgų sustabdymas ir Rusijos karinių pajėgumų susilpninimas. Planas numato, be kita ko, smūgius objektams Rusijos užnugaryje. Šią koncepciją 15min įvertino ir Lietuvos karybos ekspertai.
Atsakomasis smūgis Rusijos puolimo atveju susideda iš trijų tarpusavyje susijusių strategijų, sudarančių „NATO sausumos karo vedimo koncepciją“, rašo „Bild“. Vienu pagrindinių koncepcijos rengėjų laikraštis įvardija JAV kariuomenės majorą Andrew Pingrey.
Stabdytų smūgius
Jei Rusijos kariuomenė pultų Baltijos šalis raketomis ir dronais, taip pat pradėtų veržtis su tankais, kaip tai buvo Ukrainoje, NATO ketina pirmiausia sustabdyti raketų smūgius, rašo laikraštis. Tam Aljanso naikintuvai, raketos ir bepiločiai orlaiviai turėtų išvesti iš rikiuotės Rusijos raketų sistemas. Šiuo atveju vienu iš taikinių taps Kaliningradas, kur išdėstyta daug Rusijos oro gynybos sistemų ir raketų kompleksų.
Kartu palei sienas su Rusija ir Baltarusija numatoma sukurti „autonominę zoną“, kuri turėtų tapti apsauginiu barjeru ir kurioje pirminį kontaktą su besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis turėtų priimti mašinos. Šioje zonoje NATO karių dislokuoti neplanuojama. Rusijos puolimą turėtų stabdyti bepiločiai orlaiviai ir kitos autonominės karinės mašinos.
Kitame etape, kaip numato koncepcija, NATO smogs Rusijos gilumoje. Specialiosios pajėgos turės sunaikinti pagrindines karines bazes ir tiekimo punktus. Prie tokių objektų priskiriami aerodromai, gynybos pramonės įmonės, tiltai ir geležinkeliai, aprašo laikraštis.
Pasitelktų rusus, kurie priešinasi Putinui
Operacijoms Rusijos viduje taip pat numatoma pasitelkti rusus, kurie priešinasi Vladimirui Putinui, pažymi „Bild“.
Be to, svarstoma sukurti „oro tiltą“, kuriuo lėktuvais į Rusiją būtų gabenami dronai ir robotai. Šios technikos užduotis būtų aerodromų ir karinių bazių sunaikinimas.
Galutinis šio etapo tikslas – labai susilpninti Rusijos tiekimo linijas, taip pat užkirsti kelią tolesnėms smūgių bangoms.
NATO tikslas, kaip pabrėžiama koncepcijoje, nėra Rusijos teritorijos užėmimas. Aljansas sau kelia uždavinį atstumti Rusijos pajėgas atgal prie sienos.
Nori atgrasyti Rusiją
„Bild“ atskirai pažymi, kad NATO kariškiai nenori laikyti šių planų paslaptyje. Jų požiūriu, atgrasymas veikia tik tada, kai priešininkas tiksliai žino, ko tikėtis, jei pultų Aljanso šalis, apibendrina laikraštis.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų žiniasklaida ir žvalgybos tarnybos vis dažniau įspėja apie galimą tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą. Rugpjūčio pradžioje „The Wall Street Journal“, remdamasi naujausiais JAV žvalgybos vertinimais, pranešė, kad Rusija galėtų surengti ribotą ataką prieš NATO šalį jau šį rudenį.
„Labai panašu į realybę“
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir karybos ekspertas Darius Antanaitis, portalui 15min komentuodamas „Bild“ išdėstytą gynybos koncepciją, pažymėjo, kad ji paremta tam tikromis prielaidomis ir tai labai panašu į realybę, kaip viskas vyktų, jeigu prasidėtų karas su Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lavrovas pagrasino Ukrainos rėmėjams – sulaukė griežto Vokietijos atsako
17:30
Vokietijos vyriausybė atmetė Rusijos grasinimus valstybėms, teikiančioms karinę pagalbą Ukrainai. Berlynas pareiškė, kad neleis Maskvai jo įbauginti ir nekeis savo politikos Kyjivo atžvilgiu, praneša leidinys „Welt“.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad Rusijos grasinimai ir pareiškimai, nukreipti į ES ir NATO, nėra nieko naujo. Berlynas juos fiksuoja, tačiau neleis šiems pareiškimams paveikti savo paramos Ukrainai.
Vokietijos reakcija pasirodė kaip atsakas į rugpjūčio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą. Jis paskelbė, kad Rusija „gerokai sustiprins savo metodus“, siekdama sunaikinti viską, ką Vakarai neva naudoja Kyjivo „karo mašinai kurstyti“. S.Lavrovas apkaltino Briuselį vykdant pavojingą politiką Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų atžvilgiu.
Šių pareiškimų fone Vokietija sustiprino dėmesį karinės pagalbos siuntų Ukrainai saugumui. Saugumo priemonės taip pat apima Vokietijos vyriausybės sprendimą nebeteikti informacijos apie konkrečias siuntas, jų laiką, apimtis ar Ukrainai tiekiamos karinės pagalbos kiekius.
Incidentas su sprogmenimis Vokietijos oro uoste
Pareiškimai nuskambėjo po incidento Leipcigo oro uoste, kur krovinių terminalo apsaugos zonoje buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Netoliese stovėjo keli Ukrainos krovininiai lėktuvai. Šis oro uostas naudojamas karinės pagalbos Ukrainai persiuntimui. Tarp svarstomų versijų – ir Rusijos dalyvavimas. Minėta, kad rasti DNR pėdsakai gali būti anksčiau fiksuoti su Lietuva susijusiuose įvykiuose.
Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas sprogmenų turintis dronas.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad incidentas galėjo būti hibridinės atakos dalis.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos lėktuvas esą gabeno šaudmenis, tačiau ši informacija vėliau buvo paneigta. „Die Zeit“ rašė, kad dronas atsitrenkė į Ukrainos An-124 lėktuvą, tačiau nesprogo.
Putinas per karą Irane uždirbo beveik 30 milijardų dolerių
16:29
Naftos ir kitų žaliavų kainų šuolis dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidino Rusijos pajamas iš eksporto. Antrąjį ketvirtį jos siekė 125,7 mlrd. dolerių – 28 mlrd. dolerių (27 proc.) daugiau nei prieš metus, skaičiuoja Rusijos centrinis bankas.
Augimą pirmiausia lėmė padidėjusios mineralinių produktų, maisto produktų ir metalų tiekimo apimtys, komentuoja Centrinis bankas. Pagrindinį vaidmenį suvaidino pasaulinių žaliavų kainų augimas „dėl sumažėjusio tiekimo, susijusio su konfliktu Artimuosiuose Rytuose, tarp jų – dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo“.
Rusijos žaliavų eksporto kainų indeksas (į jį taip pat įeina metalai, trąšos, žemės ūkio prekės), kurį skaičiuoja „Gazprombank“ kainų indeksų centras, šoktelėjo nuo 67,7 punkto prieš pat karo pradžią iki 101 punkto balandžio 10 d., o vėliau mažėjo iki 72,8 punkto liepos pradžioje.
Didžiausią indėlį įnešė kuro ir energetikos pramonės prekės. Pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo, Rusijos „Urals“ nafta pabrango nuo vasario mėnesio 44,5 dolerio už barelį iki 77 dolerių kovą ir 95 dolerių balandį, skelbia Rusijos ekonominės plėtros ministerija. Jos vidutinė kaina antrąjį ketvirtį siekė 82 dolerius už barelį – tai 1,5 karto daugiau nei prieš metus ir nei pirmąjį ketvirtį, pažymi Rusijos centrinis bankas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Rusijai pagelbėjo JAV sprendimas
Padidėjo ir eksporto apimtys. Dėl naftos deficito JAV kovą panaikino draudimą pirkti Rusijos naftą ir naftos produktus, jau esančius tanklaiviuose. Maisto produktų tiekimas išaugo dėl sukauptų didelių grūdų atsargų ir padidintų eksporto kvotų, pažymi Centrinis bankas.
Dabar situacija apsivertė. Dėl Ukrainos dronų atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones naftos produktų gamyba liepą smuko 21 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir vyriausybė uždraudė jų eksportą. Šis nuostolis buvo iš dalies kompensuotas padidėjusiu naftos eksportu, tačiau bendra Rusijos naftos eksporto (naftos ir naftos produktų) apimtis liepą sumažėjo 5 proc., palyginti su praėjusiais metais, skaičiuoja Tarptautinė energetikos agentūra.
Mineraliniai produktai sudaro Rusijos eksporto pagrindą, pažymi Federalinė muitinės tarnyba: jos duomenimis, pirmąjį pusmetį jiems teko daugiau nei pusė prekių eksporto (120,7 mlrd. iš 219,5 mlrd. dolerių).
Dujos ir nafta garantavo tik 51 proc. metinio plano
Pajamos iš eksporto į Rusiją patenka su 1,5–2 mėnesių atidėjimu. Kainų pikas buvo kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, o gegužę valiutos srautas sustiprino rublį iki beveik 70 rublių už dolerį gegužės pabaigoje. Vėliau žaliavų kainos ėmė mažėti, JAV birželį atnaujino sankcijas, ir kursas nukrito iki 85 rublių už dolerį.
Stiprus rublis smarkiai sumažino aukštų kainų naudą biudžetui. Suomijos banko analitikų skaičiavimais, pirmąjį pusmetį vidutinė Rusijos naftos kaina rubliais buvo 4 proc. žemesnė nei numatyta biudžete. Atsižvelgiant į didelius mokėjimus naftos kompanijoms už degalų kainų palaikymą žemiau pasaulinio lygio, Rusijos biudžeto naftos ir dujų pajamos sausio–liepos mėnesiais buvo 17,8 proc. mažesnės nei pernai ir sudarė 51,5 proc. metinio plano.
Papildomas valiutos srautas mažai padės Rusijos ekonomikai: jo poveikis bus „labai nuosaikus“, įspėjo Rusijos valdžiai artimas analitinis centras CMACP. Dalis rentos, gautos kaip papildomos naftos ir dujų pajamos biudžetui, bus išleista, dalį „suės“ rublio stiprėjimas, o poveikis ekonomikai apsiribos, visų pirma, gyventojų vartojimo padidėjimu. Aukštų žaliavų kainų poveikis Rusijos ekonomikai yra laikinas, pažymėjo Suomijos banko analitikai – jos eksporto fizinė apimtis vargu ar pastebimai augs artimiausiais metais, nes Rusija tampa vis labiau izoliuota ekonomika, o jos eksporto pagrindas (nafta ir dujos) lieka sankcijų taikymo objektu.
Linas Linkevičius. Ko velnias nešė Putiną į Kurilus?
16:06
Sakoma, kad Rusijos protu negalima suprasti. Dar rusai mėgina visiems įrodyti, kokie jie yra išskirtiniai ir kad jų demokratija yra kitokia, negu visur, kad jų dvasia yra tiek turtinga, kad visas pasaulis gali tik pavydėti, pastebi savo komentare buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusai dar vis nepamiršta priminti, kokie jie galingi ir stiprūs. Būna labai apmaudu, jei pasaulis apie tai pamiršta ir vis reikia priminti.
Bet juk psichologijos dėsniai galioja visiems, net rusams.
Ką tai reiškia, jei nuolat mėginama pabrėžti savo galią ir stiprumą?
Dažniausios to priežastys kiekvienam žmogui, net rusui – nesaugumo jausmo kompensacija, pripažinimo poreikis, baimės maskavimas ir šiaip, paprastas narcisizmas.
Štai, Vladimiras Putinas pirmą kartą susiruošė apsilankyti Kurilų salose, kurių japonai nepripažįsta ir teisėtai vadina savo Šiaurinėmis teritorijomis. Kilo klausimai: kodėl dabar, kodėl Kurilai? Svarstė japonai, svarstė visas pasaulis.
Ukrainoje tos jėgos niekaip nepavyksta pademonstruoti, tai kodėl nepamėginus Tolimuosiuose Rytuose?
Atsakymas parėjo iš pasipiktinusių propagandinių Rusijos televizijų kanalų. Kodėl niekas nesuprato? Juk taip Rusija pademonstravo savo jėgą!
Ukrainoje tos jėgos niekaip nepavyksta pademonstruoti, tai kodėl nepamėginus Tolimuosiuose Rytuose?
Bent kur nors tą jėgą juk reikia demonstruoti! Štai kodėl netyla prognozės, jog bus mėginamos visokios hibridinės operacijos ir kitokios provokacijos Rytiniame NATO sparne. Tik vis dar matuojamos galimos pasekmės, bijoma per stipriai gauti per nagus.
Geriau ramiai ir taikiai nuvykti į Kurilus. Nors ten situacija nekelia jokios įtampos, galima juk ją sukurti, nusiųsti prie Hokaido salos keturis raketinius katerius. Ką jie ten veiks? Ogi demonstruos jėgą!
Kol tą jėgą demonstruos prie Hokaido salos, liks vis mažiau galimybių pasipuikuoti Ukrainos fronte.
„Yandex“ nesėkmingai bandė paslėpti Rusijos raketų bazę netoli Sankt Peterburgo
15:47
Rusijos technologijų bendrovė „Yandex“ bando paslėpti raketų bazę, dislokuotą netoli Kronštato salos, šalia Sankt Peterburgo, skelbia Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE.
Pasak pranešimo, žemėlapių paslaugos tekėjas pakeitė vaizdus, kad užmaskuotų karinės paskirties objektą.
Kaip pastebėjo agentūros žurnalistai, vietoje to, kad vietovę būtų užtušavę standartiniais metodais, programinės įrangos kūrėjai pasinaudojo skaitmeninio redagavimo programa, panašia į „Photoshop“, jog dublikuotų miško vaizdus ir po jais paslėptų karinę bazę.
Įprastai „Yandex“ užtušuodavo jautrias vietoves, tačiau šiuo atveju platformos kūrėjai nusprendė visiškai nuslėpti karinės infrastruktūros objekto egzistavimą.
Nepaisant to, kad objektas buvo užmaskuotas „Yandex“ duomenyse, minimas raketų batalionas tebėra aiškiai matomas Vakarų palydovinių žemėlapių platformose, įskaitant „Google“, „Apple“ ir „Microsoft“.
Paslėpta vieta netoli Kronštato anksčiau buvo naudojama „Bastion“ pakrančių gynybos raketų sistemoms, taip pat susijusioms radaro sistemoms ir elektroninės žvalgybos įrangai laikyti.
Rugpjūčio 16 d. Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusijos „Bastion“ pakrančių raketų pozicijas okupuotame Kryme, ir taikėsi į paleidimo vietas ir dislokavimo zoną, kurioje buvo laikoma reta ir brangi sistema, kurią Rusijos kariai naudoja šaudydami viršgarsines „Oniks“ ir „Circon“ raketas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Lenkija prakalbo apie pasirengimą karui su Rusija
15:10
Lenkija jau ruošiasi plataus masto karui su Rusija. Be kita ko, Varšuva turi duomenų, kad netrukus Maskva gali įvykdyti naują didelio masto provokaciją, įspėjo Lenkijos nacionalinės gynybos viceministras Cezary Tomczykas, skelbia naujienų portalas „Polsat News“.
Kaip paaiškino pareigūnas, Lenkijos valdžios institucijos ir kariuomenė jau sprendžia, kaip elgsis blogiausio scenarijaus atveju – galimo karo su Rusija.
Nors aktyvus pasirengimas tokiai galimai įvykių sekai tęsiasi, Varšuva viliasi, kad tai niekada neįvyks.
„Mes ruošiamės karui, tikėdamiesi, kad jis niekada neprasidės“, – pabrėžė viceministras.
„80 proc. Lenkijos gynybos sistemos pajėgumų yra skirti karo metui, o, esant taikai, panaudoti galima tik nedidelę jų dalį. Mes nestipriname kariuomenės dėl spaudos dėmesio, mes ją kuriame, tikėdami, kad ji turi būti pasirengusi vykdyti nacionalinės gynybos operacijas itin nepalankiomis sąlygomis, ir turime turėti tam reikalingas priemones“, – pridūrė jis.
Anot politiko, Lenkija ne tik stiprina gynybos pajėgumus, bet ir ruošiasi galimai agresijai prieš energetiką ir infrastruktūrą.
Kaip pažymėjo viceministras, šiuo metu kur kas realiau yra tai, kas gali įvykti per artimiausius kelis mėnesius – nauja didelio masto Rusijos provokacija. C.Tomczykas nesuteikė daugiau informacijos apie tai, ką konkrečiai turi omenyje.
Jis priminė NATO pajėgų Europoje vado Aleksuso Grynkewichiaus pareiškimą, kuomet jis pažymėjo, kad 2027 m. Rusija galėtų atkurti savo karinį potencialą ir būti pasirengusi konfliktui su Europa.
Kaip sakė viceministras, Lenkijos valdžia jau nebeskirsto scenarijų į „realius“ ir „nerealius“, o tik į „tikėtinus“ ir „mažai tikėtinus“.
„Šiandien aš nepasakysiu tikslios datos. Didelio masto Kremliaus provokacija pilnai gali įvykti per kelis mėnesius“, – įspėjo jis.
C.Tomczyko įsitikinimu, pagrindinis veiksnys iki šiol išlieka nepakitęs – įvykių raida Rusijos ir Ukrainos kare.
Jis spėjo, kad šiuo metu Rusija nėra pasirengusi karui su NATO, tačiau, kaip pažymėjo jis, tai nereiškia, jog jo niekada nebus.
„Juolab, mes matome: Ukraina sulaikė Rusiją – jau nekalbant apie visą Aljanso potencialą. Turime suvokti savo jėgą“, – sąjungininkus ragino politikas.
