Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Britanija kirto Rusijai atgal: neabejokit mūsų ryžtu
10:54
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sureagavo į Rusijos grasinimą Londonui dėl karinės pagalbos Ukrainai, kuria ji atakuoja objektus Rusijos teritorijos gilumoje, ir pabrėžė, kad stovi „petys į petį“ su Kyjivu, rašo BBC.
„Rusija neturėtų abejoti mūsų vyriausybės pasiryžimu pasipriešinti Rusijos agresijai Ukrainoje“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Londonas taip pat pridūrė, kad šalis „yra pasiryžusi suteikti Ukrainai reikiamą įrangą, kad ji galėtų apsiginti nuo neteisėtos Putino invazijos“.
Be kita ko, kaip dėstė Gynybos ministerija, Jungtinė Karalystė neketina mažinti karinės paramos Ukrainai, net ir po naujų Rusijos grasinimų.
Dieną prieš tai Rusijos ambasada Londone paskelbė grasinimą Jungtinei Karalystei, įspėdama dėl pasekmių po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Ukraina naudoja britiškus dronus smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Vienas karinis šaltinis leidiniui patvirtino, kad britų dronai iš tiesų buvo panaudoti atakose prieš Rusiją, kurios jai padarė ekonominių nuostolių maždaug už 38 mlrd. eurų.
Balandį Jungtinė Karalystė paskelbė apie dešimčių tūkstančių dronų, įskaitant tolimojo nuotolio, perdavimą Ukrainai – tai buvo didžiausia tokio pobūdžio parama istorijoje.
Šie dronai, kuriuos sukūrė dvi atskiros britų įmonės, buvo panaudoti didelio masto ir sėkmingose atakose prieš Rusijos karinius ir pramoninius objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlius.
Remiantis pranešimais, britų sistemos jau beveik pusę metų yra naudojamos Ukrainos pajėgų atakoms prieš naftos perdirbimo įmones ir kitus objektus Rusijos teritorijoje.
„Išvažiavai, išdavei – mauk lauk“: Rusijos sistemą gali pakeisti iš esmės
13:22
Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Ela Pamfilova pareiškė, kad iš Rusijos išvykę piliečiai turėtų netekti galimybės dalyvauti rinkimuose. Apie tai ji papasakojo radijui „Komsomolskaja pravda“, atsakydama į klausimą apie „užsienio agentų“ dalyvavimą rinkimuose ir balsavimo organizavimą šalyse, kurias Rusijos valdžia priskiria neva „nedraugiškoms“.
„Manau, kad išvažiavai iš šalies, išdavei – mauk lauk. Bet tai mano pozicija. <...> Žinote, ateis nauji įstatymų leidėjai, tegul keičia įstatymus“, – sakė E.Pamfilova. Taip pat ji mano, kad teisėsaugos institucijos turi pakankamai galimybių nustatyti tą piliečių kategoriją, kuriai ateityje būtų galima atimti teisė spręsti Rusijos likimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinui siūlo slaptą karo planą
12:59
Nemažai Rusijos ekonomistų ir politinio „elito“ atstovų toliau pataria Rusijos vadovui Vladimirui Putinui neskelbti mobilizacijos. Vietoj to Kremlius svarsto paslėptas prievartos priemones, siekdamas padidinti su Rusijos gynybos ministerija pasirašomų sutarčių dalį.
Apie tai prakalbo Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Jo teigimu, dilema ta, kad V.Putinas yra suinteresuotas mobilizacija, tačiau jos paskelbimas sugriautų visuomeninę sutartį tarp valdžios ir gyventojų, kurios esmė – kad karas vyksta kažkur toli, o į frontą savanoriškai vyksta daugiausia tie, kurie nori uždirbti.
Tačiau stabdyti karo V.Putinas neketina, patikino A.Kovalenka, kurį cituoja portalas „New Voice“.
„Putinas nenori nutraukti karo bent iki 2028 metų ir jau planuoja karo veiksmus visiems 2027 metams. Šiems siekiams taip pat pritaria ne visi, tad yra erdvės daryti įtaką Maskvai“, – pabrėžė centro vadovas.
Jo teigimu, tokiais poveikio įrankiais yra smūgiai Rusijos ekonomikai, taip pat ES parama Ukrainai.
„Ir visa tai gali būti sustiprinta JAV ir Kinijos valios“, – pridūrė A.Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad manevravimo erdvė išlieka gana ribota, tačiau situacija nėra beviltiška.
Tuo pat metu Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes, kaip perspėjo centro vadovas, Rusija nukreips didelius išteklius ne tik į mūšio lauką, bet ir į informacinę bei politinę sferas. Konkrečiai, pabrėžė A.Kovalenka, Maskva bandys palaikyti atskirus potencialius politinius projektus Ukrainoje, skirdama finansavimą ir ieškodama tinkamų lyderių.
Ką sakė Zelenskis
15min primena, kad liepos 26 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad V.Putinas planuoja šį rudenį surengti naują mobilizaciją. V.Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos gynybos ministerija į kariuomenę pritraukė 221 tūkstantį kontraktininkų, tačiau to nepakako: nuostoliai per tą patį laikotarpį siekė 225,5 tūkstančio žmonių, iš jų 131 tūkstantis – žuvusiųjų.
V.Zelenskis mano, kad V.Putinas paskelbs mobilizaciją po Valstybės Dūmos rinkimų rugsėjo 20 d.; per ją į frontą gali būti išsiųsta nuo 300 iki 500 tūkstančių žmonių.
„Jis nori sustiprinti mobilizaciją. Ne atvirai, nes bijo savo paties visuomenės, tačiau tai padarys spalio pradžioje, jei mes nesukelsime jam problemų su logistika, ginklais, benzinu ir dyzelinu, ir jei mūsų partneriai neįves visapusiškų sankcijų už jo agresiją“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas, pridurdamas, kad V.Putinas nutrauks karą tik pralaimėjimo atveju.
Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei
12:29
Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“, antradienį pranešė LRT radijas.
Anot radijo, Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad apie Lietuvos piliečio sulaikymą informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
Daugiau informacijos ministerija neteikia, motyvuodama asmens privatumo apsauga.
LRT radijo duomenimis, Lietuvos pilietis buvo apkaltintas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. Transliuotojas taip pat skelbia, kad Baltarusijos medienos perdirbimo pramonę iš esmės kontroliuoja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, o dalis įmonių šalyje jau buvo perimtos.
V.Slankauskas šiuo metu dirba austrų kapitalo bendrovės „HS Belakon“ vidaus audito skyriaus vadovu.
Anksčiau Austrijos investuotojai iš „Timber Group“ lietuvį samdė dėl jo patirties vadovaujant didelių gamyklų statyboms Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Be kita ko, V.Slankauskas taip pat yra dirbęs VMG (buvusioje Vakarų medienos grupėje) bei lietuvių pastatytoje „Mebelain“ gamykloje Baltarusijoje.
Karas jam nesvarbu: Kanye Westas ketina pasirodyti „Gazprom Arenoje“
12:18
JAV reperis Kanye Westas spalį pasirodys Sankt Peterburge, nepaisant penktus metus besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje, pirmadienį skelbiama „Gazprom Arenos“, kur planuojami du šio prieštaringai vertinamo atlikėjo koncertai, „Telegram“ kanale.
K. Westas, dar žinomas kaip Ye, šiais metais keliose Europos šalyse susidūrė su koncertų atšaukimu ir draudimais koncertuoti po virtinės antisemitinių pareiškimų, įskaitant Adolfo Hitlerio aukštinimą ir nacių simbolikos naudojimą.
Sausį K. Westas atsiprašė už šiuos komentarus, kuriuos priskyrė nediagnozuotam smegenų sužalojimui ir negydomam bipoliniam sutrikimui.
Jei šie koncertai įvyks, K. Westas taps viena didžiausių tarptautinių muzikos žvaigždžių, apsilankiusių Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Bilietų kainos – iki 1,6 tūkst. eurų
Bilietų kainos į du šou, numatytus spalio 10–11 dienomis, prasideda nuo 9 tūkst. rublių (90 eurų), o pigiausi bilietai buvo išparduoti per valandą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Brangiausi bilietai kainuoja 160 tūkst. rublių (1,6 tūkst. eurų).
„Gazprom Arena“ talpina iki 80 tūkst. žiūrovų.
Amerika prisimelavo: slapta pasiuntė Trumpo žmogų į Rusiją
12:14
JAV pareigūnas Rodney Mimsas Cookas jaunesnysis, kuris Baltuosiuose rūmuose kuruoja architektūros klausimus ir dalyvauja įgyvendinant Donaldo Trumpo naujosios pokylių salės projektą, vasarą lankėsi Rusijoje su neskelbta diplomatine misija ir susitiko su Kremliaus atstovais, rašo „Financial Times“ (FT), remdamasis informuotais šaltiniais.
Viešai Vašingtonas vizitą neigė. Valstybės sekretorius Marco Rubio birželį sakė, kad jam nieko nežinoma apie amerikiečių delegaciją forume.
Susitiko su Kremliaus pareigūnais
Prieš kelionę R.M.Cookui buvo išduotas diplomatinis pasas ir surengti išsamūs instruktažai. Apie R.M.Cooko atvykimą kaip pirmojo per kelerius metus oficialaus JAV atstovo Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume forumo metu kalbėjo Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
R.M.Cookas, vadovaujantis Amerikos Dailiųjų menų komisijai (US Commission of Fine Arts), birželį atvyko į Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą. Ten jam buvo suteikta diplomatinė apsauga, o be viešų renginių jis surengė derybas su Rusijos pareigūnais. Tarp jo pašnekovų buvo Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobiakovas, Kremliuje atsakingas be kita ko už Peterburgo forumo organizavimą.
Kaip rašo FT, JAV administracija tikėjosi, kad tokie neįprasti tarpininkai kaip R.M.Cookas gali padėti pajudinti iš mirties taško Rusijos ir Amerikos santykius.
Prakalbo apie savo „dačią“
Plačiau skaitykite ČIA.
Investuotojas ir jo rusiškos šaknys: kas stovi už „Trumpo koridoriaus“
11:55
Kol Jerevanas rengiasi didžiausio komunikacinio projekto TRIPP – vadinamojo „Trumpo kelio arba koridoriaus“ – įgyvendinimui, jo pagrindine figūra tampa investuotojas iš JAV Konstantinas Sokolovas. Kas apie jį žinoma ir ką apie jį galvoja Armėnijoje, klausia ir daugiau pasakoja Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) žurnalistai.
Armėnijos vyriausybė uždegė žalią šviesą stambaus masto projektui TRIPP (Trump Route for International Peace and Prosperity, liet. „Trumpo kelias tarptautinei taikai ir gerovei“), perduodama JAV ir Armėnijos susitarimo pagrindų dokumentą Konstituciniam Teismui patikrinti dėl atitikties šalies konstitucijai. Lygiagrečiai su šiuo procesu Vašingtonas paleido į gyvenimą naują investicinį fondą TRIPP+, kurio bazinis kapitalas viršija 200 mln. JAV dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Akibrokštas Rusijai: vienos šalies rusiškos raketų sistemos gali išlėkti į orą
11:22
Turkijos derybos su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) dėl rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 pardavimo atsidūrė aklavietėje, rašo JAV portalas „Semafor“. Dėl to JAV senatoriai, reikalaujantys, kad Turkija jų atsikratytų, neduoda leidimo parduoti Ankarai naikintuvų F-35.
Jei Turkija negalės parduoti Emyratams S-400 arba išvesti jų iš rikiuotės, kaip jau anksčiau siūlė, lieka dar vienas variantas – fiziškai sunaikinti šias sistemas.
„Yra keletas šios problemos sprendimo variantų, ir manau, kad turkai nori ją išspręsti“, – portalui „Semafor“ pareiškė JAV pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paleido raketas į Charkivą: žuvo 10 žmonių
10:39
Rusijos pajėgos surengė raketinį smūgį į Pečenihų miestelį Charkivo srityje, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Preliminariais duomenimis, per Rusijos išpuolį žuvo 10 žmonių. Kaip nurodoma, dar 8 žmonės buvo sužeisti. Šiuo metu jiems teikiama visa reikalinga medicininė pagalba.
Rusijos atakos metu buvo apgadinta 10 privačių namų, kavinė, paštas, parduotuvė ir mažiausiai 7 automobiliai. Šiuo metu vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, kurios šalina Rusijos smūgio padarinius.
Kaip pirmadienį rašė laikraštis „The Kyiv Independent“, Ukraina ir Rusija faktiškai įžengė į „visuotinio karo“ etapą. Jis pasireiškia tuo, kad, be kovų fronte ir smūgių kariniams objektams užnugaryje, šalys stengiasi padaryti kuo daugiau žalos civilinei infrastruktūrai ir patiems priešininko ekonomikos pamatams. Tokių atakų tikslas – bandymas padaryti priešininkui tokią didelę žalą, kad jo ekonomika nesugebėtų jos atlaikyti.
Paaiškėjo, kiek Rusijos milijardieriai „prisimetė“ prie Putino karo prieš Ukrainą
10:02
Rusijos milijardieriai į federalinį biudžetą pervedė beveik 400 milijardų rublių (apie 4,055 mlrd. eurų), reaguodami į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino išsakytą raginimą savanoriškai prisidėti prie iždo papildymo, kurį sukėlė jo agresijos karas prieš Ukrainą, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Rugpjūčio viduryje neatlygintinos įplaukos sudarė 383,69 mlrd. rublių, paskelbė laikraštis „Vedomosti“, remdamasi „Elektroninio biudžeto“ duomenimis.
Tuo tarpu iki kovo mėnesį įvykusio V.Putino susitikimo su verslo atstovais, kurio metu, remiantis „The Bell“ šaltinių duomenimis, jis ir pasiūlė verslininkams prisidėti prie šalies biudžeto papildymo, nevalstybinių organizacijų įnašai į iždą sudarė 15,6 mlrd. rublių.
Per kitą mėnesį aukų suma išaugo 10 kartų – iki 159,7 mlrd. rublių. Gegužę ji padidėjo 45,5 proc., birželį – 27 proc., o liepą ir pirmą rugpjūčio pusę – dar 30 proc.
„Tai, kad Rusijos verslas padeda biudžetui, yra faktas“, – pabrėžė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas, kurį cituoja žurnalas „Ekspert“.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad nėra kalbama apie konkrečių sumų pervedimą, o pati pagalba yra išimtinai „savanoriško“ pobūdžio.
Vis dėlto žurnalo „Ekspertas“ šaltiniai pranešė, kad vyriausybė iki metų pabaigos tikisi gauti apie 300 mlrd. rublių „savanoriškų“ įnašų iš verslininkų. A.Šochinas taip pat pažymėjo, kad verslo atstovai pervedė lėšas ne tik iš korporacinių, bet ir iš šeimos fondų.
„Svarbiausia verslui – kad savanoriškos aukos nebūtų susijusios su fiskalinės naštos didinimu. Ne ta prasme, kad verslas bando išsipirkti, bet turi būti išlaikyta interesų pusiausvyra tarp įmonių galimybių ir biudžeto rėmimo“, – pažymėjo jis.
A.Šochino teigimu, „savanoriškų“ įnašų tema susitikime tarp V.Putino ir verslo atstovų buvo aptariama kartu su kitais biudžeto deficito padengimo mechanizmais. Buvo svarstomas mokestis už praėjusių metų nepagrįstą pelną (windfall tax), tačiau, kaip pažymėjo jis, sąlygų tokiam mokesčiui įvesti nėra, nes daugelis įmonių „patiria nuostolius“.
Kaip rašo „The Moscow Times“, Rusijos federalinio biudžeto deficitas sausio–liepos mėnesiais pasiekė 6,455 trilijonų rublių (apie 64,8 mlrd. eurų). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šis rodiklis padidėjo 1,4 karto ir jau beveik dvigubai viršija visų einamųjų metų planą.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos biudžetas karui skyrė beveik 50 trilijonų rublių. Siekdama padengti išlaidas kariuomenei ir ginklų gamybai, vyriausybė išleido tris ketvirtadalius Nacionalinio gerovės fondo laisvųjų lėšų, įvedė eksporto ir valiutos keitimo mokesčius, padidino gamtinių išteklių gavybos mokestį, konfiskavo privačių asmenų turto už 4 trilijonus rublių.
2025 m. taip pat buvo padidintas pelno mokestis ir pajamų mokestis turtingiems piliečiams, o 2026 m. – PVM ir smulkiojo verslo mokesčiai.
Lavrovas atšovė Japonijai dėl Kurilų salų: „Peržengėte padorumo ribas“
08:20
Maskva pirmadienį pranešė išsikvietusi Japonijos ambasadorių, Tokijui pasmerkus neseniai įvykusį prezidento Vladimiro Putino vizitą į Rusijos tolimuosiuose rytuose esančias Kurilų salas, į kurias pretenzijas reiškia ir Japonija.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai temdo ginčai dėl šių teritorijų, Japonijoje vadinamų Šiaurinėmis teritorijomis, kurias Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais.
73-ejų V.Putinas į salas atvyko po apsilankymo netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje. Tai paskatino Japoniją protestuoti ir išsikviesti Rusijos ambasadorių.
Atsakydama į tai, Maskva išsikvietė Japonijos pasiuntinį Akirą Muto.
Japonijos pareigūnai, kritikuodami V.Putino kelionę, „peržengė padorumo ribas“, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mes išsikvietėme (Japonijos) ambasadorių“, – žurnalistams sakė S.Lavrovas, pridurdamas, kad Tokijas iš pradžių teigė, jog A.Muto negali atvykti nedelsiant.
„Mums buvo pasakyta arba kad jo nėra Maskvoje, arba kad jis negaluoja. Mes nelabai supratome šios situacijos“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėliau valstybinei naujienų agentūrai TASS teigė, kad po S.Lavrovo komentarų ambasadorius „staiga pasijuto geriau“ ir antradienį atvyks į susitikimą.
S.Lavrovo teigimu, A.Mutos iškvietimas buvo skirtas aptarti „Japonijos vadovybės elgesį“ ir tai, kaip ambasadoriai „turėtų elgtis priimančiojoje šalyje“.
Santykius tarp Japonijos ir Rusijos dar labiau pablogino 2022 metais prasidėjęs plataus masto konfliktas Ukrainoje.
Japonija prisijungė prie kitų G7 šalių, įvesdama sankcijas Rusijai bei skirdama finansinę ir nemirtiną gynybinę pagalbą Kyjivui.