Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Britanija kirto Rusijai atgal: neabejokit mūsų ryžtu
10:54
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sureagavo į Rusijos grasinimą Londonui dėl karinės pagalbos Ukrainai, kuria ji atakuoja objektus Rusijos teritorijos gilumoje, ir pabrėžė, kad stovi „petys į petį“ su Kyjivu, rašo BBC.
„Rusija neturėtų abejoti mūsų vyriausybės pasiryžimu pasipriešinti Rusijos agresijai Ukrainoje“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Londonas taip pat pridūrė, kad šalis „yra pasiryžusi suteikti Ukrainai reikiamą įrangą, kad ji galėtų apsiginti nuo neteisėtos Putino invazijos“.
Be kita ko, kaip dėstė Gynybos ministerija, Jungtinė Karalystė neketina mažinti karinės paramos Ukrainai, net ir po naujų Rusijos grasinimų.
Dieną prieš tai Rusijos ambasada Londone paskelbė grasinimą Jungtinei Karalystei, įspėdama dėl pasekmių po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Ukraina naudoja britiškus dronus smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Vienas karinis šaltinis leidiniui patvirtino, kad britų dronai iš tiesų buvo panaudoti atakose prieš Rusiją, kurios jai padarė ekonominių nuostolių maždaug už 38 mlrd. eurų.
Balandį Jungtinė Karalystė paskelbė apie dešimčių tūkstančių dronų, įskaitant tolimojo nuotolio, perdavimą Ukrainai – tai buvo didžiausia tokio pobūdžio parama istorijoje.
Šie dronai, kuriuos sukūrė dvi atskiros britų įmonės, buvo panaudoti didelio masto ir sėkmingose atakose prieš Rusijos karinius ir pramoninius objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlius.
Remiantis pranešimais, britų sistemos jau beveik pusę metų yra naudojamos Ukrainos pajėgų atakoms prieš naftos perdirbimo įmones ir kitus objektus Rusijos teritorijoje.
Putino patarėjas ciniškai pasisakė apie karo Ukrainoje „įšaldymą“
19:47
Kremlius dar kartą patvirtino, kad neplanuoja jokio karo Ukrainoje „įšaldymo“, praneša „Vesti“, remdamasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimu.
Rusija nenori karo „įšaldymo“
J.Ušakovas pareiškė, kad konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos „įšaldymas“ palei dabartinę kontaktinę liniją Maskvai yra nepriimtinas.
„Jūs žinote mūsų poziciją – ji to neleidžia“, – sakė jis.
Taip jis atsakė į klausimą apie kai kurių šalių siekį „įšaldyti“ karinę konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos palei dabartinę fronto liniją.
V.Putino patarėjas taip pat teigė, kad diplomatija visada vyksta „tyliai“. Pasak jo, visa tai, kas daroma viešai, jau priskiriama viešiems pareiškimams.
Ar Rusija nori užbaigti karą?
Anksčiau „RBC-Ukraine“ skelbė, kad Rusija esą niekada nesutiktų su karo veiksmų Ukrainoje „įšaldymu“, jei nebūtų išspręstos, jos teigimu, „pagrindinės“ arba „pirminės“ karo priežastys.
Taip pat skelbta, kad V.Putinas galėjo pasinaudoti susitikimu su Kazachstano prezidentu, siekdamas pateisinti tolesnį karo prieš Ukrainą tęsimą.
Be to, Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas asmeniškai pasiūlė Putinui „įšaldyti“ karą Ukrainoje ir grįžti prie 2022 metais Stambule vykusių derybų sąlygų.
Grįžo į frontą su protezu: pranešta apie 21 m. Ukrainos jūrų pėstininko žūtį
18:49
Rugpjūčio 18 dieną pranešta apie Ukrainos jūrų pėstininko Jevheno Minženero, šaukiniu Andatra, žūtį. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjas grįžo į frontą po galūnės netekimo ir protezavimo.
Apie Jevheno žūtį pranešė jo draugas, karys Jaroslavas Hrubičius, kuris paskelbė bendrą nuotrauką su J.Minženeru ir pasidalijo jų susirašinėjimo fragmentu. Birželio 1 dienos žinutėse Jevhenas sakė, kad yra Donbase ir vyksta į komandiruotę.
„Tai tu ir neatvažiavai pas mane į protezavimo centrą, drauge. Iki tol ne kartą matėmės pas mane ligoninėje Kyjive – tu užkraudavai savo pašėlusia energija. Tu rodei pavyzdį ir buvai tikras Žmogus-voras su protezu. Tu juk ir negalėjai sėdėti nuošalyje. Tu buvai ir liksi galingas, mažyli.
Nepaisant jauno amžiaus, Žeka buvo vyresnysis seržantas, bepiločių orlaivių būrio vadas; po sunkaus sužeidimo grįžo į rikiuotę... Šiandien pasitvirtino, kad jūrų pėstininkas Jevhenas Minženeras žuvo. Myliu tave, broliuk“, – pažymėjo jo bičiulis J.Hrubičius.
„Levitate Ukraine“ – Ukrainos bendrovės, gaminančios protezus, atstovai pažymėjo, kad Jevhenas tikrai mylėjo gyvenimą.
„Jis buvo neįtikėtinai energingas, visada judantis, su charakteriu, jėga ir tuo ypatingu gyvenimo troškuliu, kurio neįmanoma nepastebėti. Jis buvo „Levitate“ dalis, mūsų draugas ir žmogus, kuriuo nuoširdžiai žavėjomės. Mums labai skaudu jį prarasti“, – pažymėjo bendrovės atstovas.
Kokia Jevheno istorija
2026 metų gegužę reabilitacijos centro „Unbroken Ukraine“ atstovai papasakojo Jevheno istoriją. Buvo skelbiama, kad jaunuolis gimė Chersono srityje, tačiau mokyklos metais persikėlė į Turkiją. Plataus masto karas prasidėjo, kai Jevhenui buvo 17 metų. Jis pasakojo, kad jį sukrėtė nuotraukos iš deokupuotos Bučos ir informacija apie tai, jog Mariupolio gynėjai pateko į nelaisvę.
Kai vaikinui sukako 18 metų, jis atvyko į Ukrainą ir įstojo į kariuomenės gretas. 2023 metų kovą jis papildė 38-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados gretas, kur tapo dronų operatoriumi. 2025 metų balandžio 10 dieną Jevhenas buvo sužeistas priešo drono atakos metu.
Jevhenas prarado koją, tačiau po gydymo, protezavimo ir reabilitacijos grįžo į frontą. 2025 metų lapkritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo gynėją valstybiniu apdovanojimu – Kovinių nuopelnų kryžiumi.
Į Rusijos uostą plaukęs graikų laivas gavo 5 dronų smūgius
18:05
Juodojoje jūroje po atakos užsiliepsnojo su Liberijos vėliava plauk3s graikų balkeris „Anna S“. Kaip praneša portalas „Proto Thema“, rugpjūčio 17 dieną laivui smogė penki bepiločiai maždaug 40 kilometrų nuo Novorosijsko.
Laive buvo 20 filipiniečių jūreivių ir kapitonas iš Rumunijos – jie nenukentėjo. Balkeris priklauso bendrovei „Neptune Tradebulk“. Laivas plaukė į Novorosijską pasikrauti grūdų. Leidinio duomenimis, laivas beveik visiškai sudegė. Ar jis vis dar plūduriuoja, ar jau nuskendo, nežinoma.
Tai jau antras per parą incidentas su graikų laivu netoli Novorosijsko. Rugpjūčio 16 dieną Juodojoje jūroje buvo atakuotas tanklaivis „Skiros“, gabenęs Rusijos naftą po pakrovimo Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminale. Graikų televizijos kanalo „Skai“ duomenimis, laivui smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis.
Ko Zelenskio prašė Amerika
Anksčiau „Financial Times“ šaltiniai pranešė, kad liepos pabaigoje JAV paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neatakuoti tanklaivių prie Novorosijsko, kad nekiltų grėsmė Kazachstano naftos tiekimui per konsorciumo terminalą. Jų teigimu, jis sutiko nesmogti į laivus su sąlyga, kad jie nėra Ukrainos sankcijų sąraše ir negabena Rusijos krovinių.
Liepą bepiločių atakos ne kartą sutrikdė Kaspijos vamzdynų konsorciumo darbą ir privertė Kazachstaną sumažinti gavybą. Mėnesio pabaigoje, po smūgių bent aštuoniems tanklaiviams, konsorciumas svarstė galimybę sustabdyti veiklą dėl grėsmės saugumui ir aplinkai, skelbia „The Moscow Times“.
Liepą per Kaspijos vamzdynus buvo išsiunčiama apie 1,3 mln. barelių naftos per parą – 300 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, skaičiavo „Kpler“. Palyginti su gegužės rodikliais, apimtis sumažėjo 600 tūkst. barelių per parą. Rusijos žaliava sudaro 5-10 proc. konsorciumo eksporto.
Ukrainos ir Belgijos ministrai susitikimą turėjo perkelti į bombų slėptuvę
17:39
Kyjive suveikus oro pavojaus sirenoms, Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai ir Belgijos diplomatijos vadovui Maxime'ui Prevot antradienį teko vesti derybas požeminėje slėptuvėje.
„Dėl mūsų sostinę puolančių Rusijos dronų derybas vedėme po žeme, (...) bombų slėptuvėje – tai kasdienė milijonų ukrainiečių realybė, kurią šiandien patyrė ir mūsų svečiai iš Belgijos“, – socialiniuose tinkluose parašė A.Sybiha.
Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti abu diplomatijos vadovai, sėdintys prie stalo kambaryje be langų, ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dvi delegacijos eina požeminiais koridoriais.
Karo nuniokotoje Ukrainoje oro pavojaus sirenos kaukia kasdien, nes Rusija vis leidžia dronų ir raketų salves į kaimyninę šalį, versdama žmones bėgti į slėptuves ir žudydama civilius sostinėje bei visoje šalyje.
Liepos mėnesį lankydamasi Kyjive Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen dėl mieste paskelbto oro pavojaus ir dronų grėsmės taip pat turėjo trumpam nuvykti į slėptuvę.
„Dronai laksto“ ir „viskas dega“: rusai puolė prie bankomatų
16:52
Nuo metų pradžios grynųjų pinigų augimo tempai Rusijoje viršijo 2022 metų rodiklius, atkreipė dėmesį dienraštis „The Washington Post“ (WP). Tai vyksta didėjant nuogąstavimams dėl galimo aktyvų konfiskavimo karo reikmėms, pažymi laikraštis. Visi, kas gali, bando išsivežti pinigus iš šalies, leidiniui sakė vienas Maskvos verslininkas.
Grynųjų pinigų kiekis Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites padidėjo 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų) – po 643,4 mlrd. rublių augimo liepą ir maždaug 450 mlrd. rublių birželį. Nuo metų pradžios prieaugis sudaro apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu užfiksuotu liepos mėnesį, sakė „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokia didelė grynųjų pinigų paklausa pastaraisiais metais nebuvo stebėta, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ mano, kad per 2026 metus Rusijoje grynųjų pinigų apyvartoje kiekis gali padidėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Didesnis grynųjų poreikis nei 2022 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos grasinimų – Britanijos premjero reakcija
16:47
Jungtinė Karalystė ir toliau 100 proc. rems Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją, pareiškė šalies ministras pirmininkas Andy Burnhamas po to, kai Rusija apkaltino Londoną „tyčiniu siekiu eskaluoti Ukrainos krizę“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Didžioji Britanija daro tai, ką seniai pažadėjo daryti – 100 % remia Ukrainą šiame neteisėtame kare, kurį veda Vladimiras Putinas“, – žurnalistams teigė A.Burnhamas.
Jis pabrėžė, kad Didžiosios Britanijos pozicija Ukrainos atžvilgiu, jam esant premjeru, liks tokia pati, kokia buvo ir ankstesniųjų ministrų pirmininkų laikais.
„Teikiame paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti, ir būtent tokia buvo Didžiosios Britanijos pozicija per visą šį karą ankstesnių premjerų kadencijų metu. Mano kadencijos metu ji išlieka nepakitusi. Mes nesame bičiuliai tik tada, kai viskas gerai. Mes būsime šalia Ukrainos sunkią valandą, ir tai nepasikeis“, – užtikrino jis.
Po to, kai pasirodė informacija apie tai, kad Ukrainos atakoms prieš Rusijos teritoriją buvo panaudotos Jungtinės Karalystės suteiktos raketos, Rusija pirmadienį pareiškė, kad Londonas „sumokės“ už dronų perdavimą Ukrainai.
Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pabrėžė, kad „Jungtinė Karalystė veikia kaip kraujo praliejimo nusikaltimų ir teroro aktų bendrininkė bei rėmėja“, bei pagrasino, kad „Londono veiksmai neišvengiamai turės pasekmių, už kuriuos jam teks atsakyti“.
Rusija skelbia nukovusi 1671 Ukrainos droną
16:03
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusiją rekordiniu skaičiumi atakos dronų, skelbia propagandinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir „Interfax“.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai sunaikino 1671 Ukrainos droną, dešimt valdomų aviacinių bombų ir dvi „HIMARS“ raketas.
Reaguodamos į paskutinius įvykius, Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės nuolat atnaujino duomenis apie Ukrainos „absoliučius rekordus“.
„Per pastarąsias 24 valandas oro gynybos pajėgos virš Rusijos numušė 1671 droną – tai absoliutus rekordas“, – po pietų skelbė „RIA Novosti“.
Iš esmės Rusijos žiniasklaida užfiksavo, kad tai buvo didžiausia Ukrainos dronų ataka prieš Rusiją nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tačiau visiškai neaišku, kuo remdamasi Gynybos ministerija pateikė tokią statistiką.
Tačiau nei Ukrainos gynybos ministerija, nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas kol kas nei patvirtino, nei paneigė šią informaciją.
Anksčiau antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad nuo pirmadienio vakaro iki antradienio 5 val. ryto Maskvos srities link skrido 637 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 180 dronų, kaip teigiama, buvo sunaikinti.
Paaiškėjo, kad naktinio apšaudymo metu smogta internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliui Maskvos srityje, kuris užsiliepsnojo. Šį faktą patvirtino Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Jis naktinę ataką įvardijo kaip „didelio masto“ ir nurodė, kad regione buvo numušta 150 dronų.
Po smūgių bendrovė „Rosaviacija“ įvedė laikinus apribojimus orlaivių atvykimui ir išvykimui iš Maskvos Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo oro uostų.
Paskutinis šūvis prieš 10 savaičių: Ukraina atidengė savo Achilo kulną
15:21
Nors tai vienos iš labiausiai geidžiamų ginkluotės sistemų pasaulyje, šiuo metu jos riogso kukurūzų laukuose Ukrainoje nenaudojamos. Paskutinis šūvis iš jų buvo prieš 10 savaičių, išskirtiniame reportaže skelbia CNN.
Televizija tapo pirmąja žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Patriot“ sistemas Ukrainos teritorijoje. O su žurnalistais kalbėję ukrainiečių pareigūnai pabrėžė tik viena: šalis beveik išeikvojo savo raketų-perėmėjų atsargas.
„Turime įrangą, bet neturime, kuo numušinėti raketų“, – sakė Ukrainos karinis inžinierius Dmytro, kuris saugumo sumetimais neatskleidė pilno savo vardo.
Žurnalistai pamatė 16 „Patriot“ paleidimo įrenginių, kuriuose įsispaudę intensyvaus naudojimo pėdsakai. Paskutinį kartą Ukrainos kariai šias sistemas naudojo maždaug prieš 10 savaičių.
Ukraina nenoriai nurodo, kiek tiksliai priešraketinių ginklų, jei jų iš viso liko, ji turi – prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę sakė, kad šaliai reikia 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų, kad išgyventų žiemą, tačiau, jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc.
„Tai tikrai duria širdį. Matyti, kad turi techniką, bet negali perimti nė vienos raketos. Balistinės raketos skrenda virš galvos, o tu nieko negali padaryti. Negana to, o už nugaros – civiliai“, – kalbėjo Dmytro.
Inžinierius pažymėjo, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panašioje situacijoje atsidūrė 2025 m. gruodžio mėnesį.
„Sunku tai apibūdinti – tai stiprūs ir nemalonūs jausmai. Tarsi išmoksti vaikščioti, bet negali to daryti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali“, – teigė jis.
„Patriot“ valdymo centro įgulos narys Heorhijus paaiškino, kad sprendimą, kokį tiksliai taikini perimti, priima padalinio vadas – tam reikalinga didelė patirtis.
Pasak jo, sunkiausia – stebėti artėjančias raketas, kurios kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai ir karių šeimoms.
„Patriot“ raketos-perėmėjos paleidimą jis apibūdino kaip „kažką stebuklingo“, nes būtent tą akimirką sistema suteikia galimybę apsaugoti žmones nuo grėsmių iš oro.
JAV pagamintas priešraketinis kompleksas „Patriot“ atsidūrė pasaulinio tiekimo krizės centre, nes dešimtys šalių skubiai stengiasi sustiprinti savo gynybos sistemas. Tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią drasko karas su Iranu. O Ukrainoje jos gyvybiškai svarbios, nes šalį kone kiekvieną naktį niokoja Maskvos atakos.
Skaičiuoja, kad turtingos Persijos įlankos valstybės panaudojo dešimtis raketų-perėmėjų, o Dmytro pareiškė taip ir žinojęs, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai turės įtakos Ukrainai.
„Mes numatėme, kad turėsime problemų. Buvome labai sukrėsti, kai pamatėme, kiek raketų jie paleido vienu metu… būtent tas pačias raketas, kurias galėtume panaudoti prieš Rusijos balistiką“, – sakė jis.
Rugpjūčio 5 d. „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenori perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų-perėmėjų, bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Anot laikraščio, JAV prezidentas savo sprendimą paaiškino ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apginti.
Šiuo metu Ukraina derasi su Europos partneriais dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimp – visų pirma su Lenkija ir Vokietija, kurios turi atitinkamą ginkluotę, taip pat su Skandinavijos šalimis.
Azerbaidžano niuksas Rusijai: griebėsi veiksmų prieš propagandininkus
14:56
Azerbaidžano valdžios institucijos paskelbė, kad į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą įtraukia tris Rusijos propagandininkus: Rusijos transporto ministerijos vadovo patarėją ir vadinamąjį karinį tinklaraštininką Aleksejų Čadajevą, televizijos kanalo „Maskva 24“ laidų vedėją Ivaną Kniazevą ir politologą, žiniasklaidos vadybininką Semioną Uralovą, rašo naujienų portalas „Minval“, remdamasis respublikos Generaline prokuratūra.
Pasak prokuratūros, visi trys propagandininkai yra susiję su viešais raginimais imtis terorizmo, „prievartiniu Azerbaidžano konstitucinės santvarkos pakeitimu“, šalies teritorinio vientisumo pažeidimu ir tautinės neapykantos kurstymu.
Nurodoma, kad pagrįstų įtarimų priežastimi tapo dvi laidos, paskelbtos socialinio tinklo „YouTube“ kanale „Semenas Uralovas“ liepos 14 d. ir rugpjūčio 13 d.
Pirmojoje, kaip teigė prokurorai, propagandininkai ragino taikyti smurtinius metodus prieš Azerbaidžaną, nuversti teisėtą šalies valdžią ir pažeisti jos teritorinį vientisumą, taip pat kurstyti tautinę neapykantą.
„The Moscow Times“ spėjo, kad kalbama apie laidą pavadinimu „Kiek Rusijoje yra Alijevo agentų?“, kuri dabar yra nebeprieinama.
Kitoje laidoje, valdžios institucijų duomenimis, A.Čadaevas, I.Kniazevas ir S.Uralovas ragino vykdyti terorizmą, įskaitant smurto panaudojimą prieš respubliką, atskirų asmenų sunaikinimą ir jų „tikslinį likvidavimą“.
Patys laidos autoriai jos turinį pristato kaip „politinę ekspertizę“. Visiems trims nedalyvaujant Azerbaidžane buvo pareikšti kaltinimai pagal keletą baudžiamųjų straipsnių. Įtariamieji paskelbti ieškomais, informacija perduota ir Interpolui.
Dieną prieš tai paaiškėjo, kad iš Rusijos buvo deportuotas Azerbaidžano diasporos Maskvoje vadovas Bahtiaras Gasanovas. Kaip pranešė naujienų agentūra APA, B.Gasanovo pilietybė buvo panaikinta dar 2025 m., o 2026 m. birželį jį sulaikė teisėsaugos pareigūnai ir nusiuntė į laikinąjį migrantų sulaikymo centrą.
Liepos mėnesį Azerbaidžano valdžia pateikė keletą griežtų pareiškimų Maskvos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, mėnesio pradžioje Baku pareiškė protestą Rusijai dėl Azerbaidžano bendrovės „SOCAR“ objektų bei ambasadų pastatų apgadinimų, patirtų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Ukrainos miestus, kurios, kaip teigia respublikos Užsienio reikalų ministerija, buvo „tyčinio“ pobūdžio.
Liepos viduryje šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pabrėžė, kad respublikos buvimą Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje vertina kaip kolonijinės padėties laikotarpį „be teisių“ ir kad sovietmečiu iš Azerbaidžano „buvo išvežti milijardai tonų naftos“.
Praėjus kelioms dienoms, I.Alijevas taip pat pasisakė dėl Rusijos nesugebėjimą patikimai aprūpinti partnerių nafta ir dujomis, kurių gamyba ir tiekimas buvo išvesti iš rikiuotės dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Azerbaidžanas pabrėžė, kad Baku yra pasirengęs pakeisti Rusiją Europos energetikos rinkoje, esant tam tikroms sąlygoms žymiai padidindamas tiekimą.
Davė mėnesį: Ukraina skelbia evakuaciją vienoje iš savo sričių
14:41
Ukrainos institucijos antradienį nurodė evakuoti beveik 2,2 tūkst. vaikų su jų tėvais ar globėjais iš gyvenviečių šalies vidurio rytuose esančioje Dnipropetrovsko srityje, suintensyvėjus Rusijos smūgiams ir Maskvos pajėgoms pamažu stumiantis į priekį.
Privaloma evakuacija paskelbta 16 gyvenviečių, esančių į rytus nuo srities administracinio centro Dnipro, socialiniuose tinkluose pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Per mėnesį šeimos su vaikais privalo palikti šias teritorijas. Tėvai, globėjai ar kiti teisėti atstovai turi išvežti 2 177 berniukus ir mergaites į saugesnes teritorijas“, – sakė O.Hanža.
Jis nurodė, kad evakuotieji bus vežami į tranzito centrus, jiems bus padedama surasti naują gyvenamąją vietą.
Dnipropetrovsko sritis dažnai apšaudoma Rusijos dronais ir raketomis.
Kovos srities rytuose tęsiasi, tačiau, remiantis naujienų agentūros AFP duomenų iš Karo studijų instituto (ISW) analize, Ukrainos kariuomenė praėjusį mėnesį šiame regione pasiekė nedidelių laimėjimų.
Rusijos puolimas palei nusidriekusią fronto liniją 2026-aisiais sulėtėjo, nors Ukrainos kariuomenė vis dar patiria žmogiškųjų išteklių trūkumą ir nuovargį, Rusijos invazijai tęsiantis penktuosius metus.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, liepos mėnesį Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios.