Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Akibrokštas Rusijai: vienos šalies rusiškos raketų sistemos gali išlėkti į orą
11:22
Turkijos derybos su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) dėl rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 pardavimo atsidūrė aklavietėje, rašo JAV portalas „Semafor“. Dėl to JAV senatoriai, reikalaujantys, kad Turkija jų atsikratytų, neduoda leidimo parduoti Ankarai naikintuvų F-35.
Jei Turkija negalės parduoti Emyratams S-400 arba išvesti jų iš rikiuotės, kaip jau anksčiau siūlė, lieka dar vienas variantas – fiziškai sunaikinti šias sistemas.
„Yra keletas šios problemos sprendimo variantų, ir manau, kad turkai nori ją išspręsti“, – portalui „Semafor“ pareiškė JAV pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Dronai laksto“ ir „viskas dega“: rusai puolė prie bankomatų
16:52
Nuo metų pradžios grynųjų pinigų augimo tempai Rusijoje viršijo 2022 metų rodiklius, atkreipė dėmesį dienraštis „The Washington Post“ (WP). Tai vyksta didėjant nuogąstavimams dėl galimo aktyvų konfiskavimo karo reikmėms, pažymi laikraštis. Visi, kas gali, bando išsivežti pinigus iš šalies, leidiniui sakė vienas Maskvos verslininkas.
Grynųjų pinigų kiekis Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites padidėjo 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų) – po 643,4 mlrd. rublių augimo liepą ir maždaug 450 mlrd. rublių birželį. Nuo metų pradžios prieaugis sudaro apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu užfiksuotu liepos mėnesį, sakė „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokia didelė grynųjų pinigų paklausa pastaraisiais metais nebuvo stebėta, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ mano, kad per 2026 metus Rusijoje grynųjų pinigų apyvartoje kiekis gali padidėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Didesnis grynųjų poreikis nei 2022 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos grasinimų – Britanijos premjero reakcija
16:47
Jungtinė Karalystė ir toliau 100 proc. rems Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją, pareiškė šalies ministras pirmininkas Andy Burnhamas po to, kai Rusija apkaltino Londoną „tyčiniu siekiu eskaluoti Ukrainos krizę“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Didžioji Britanija daro tai, ką seniai pažadėjo daryti – 100 % remia Ukrainą šiame neteisėtame kare, kurį veda Vladimiras Putinas“, – žurnalistams teigė A.Burnhamas.
Jis pabrėžė, kad Didžiosios Britanijos pozicija Ukrainos atžvilgiu, jam esant premjeru, liks tokia pati, kokia buvo ir ankstesniųjų ministrų pirmininkų laikais.
„Teikiame paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti, ir būtent tokia buvo Didžiosios Britanijos pozicija per visą šį karą ankstesnių premjerų kadencijų metu. Mano kadencijos metu ji išlieka nepakitusi. Mes nesame bičiuliai tik tada, kai viskas gerai. Mes būsime šalia Ukrainos sunkią valandą, ir tai nepasikeis“, – užtikrino jis.
Po to, kai pasirodė informacija apie tai, kad Ukrainos atakoms prieš Rusijos teritoriją buvo panaudotos Jungtinės Karalystės suteiktos raketos, Rusija pirmadienį pareiškė, kad Londonas „sumokės“ už dronų perdavimą Ukrainai.
Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pabrėžė, kad „Jungtinė Karalystė veikia kaip kraujo praliejimo nusikaltimų ir teroro aktų bendrininkė bei rėmėja“, bei pagrasino, kad „Londono veiksmai neišvengiamai turės pasekmių, už kuriuos jam teks atsakyti“.
To dar nebuvo: Rusija skelbia nukovusi 1671 Ukrainos droną
16:03
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusiją rekordiniu skaičiumi atakos dronų, skelbia propagandinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir „Interfax“.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai sunaikino 1671 Ukrainos droną, dešimt valdomų aviacinių bombų ir dvi „HIMARS“ raketas.
Reaguodamos į paskutinius įvykius, Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės nuolat atnaujino duomenis apie Ukrainos „absoliučius rekordus“.
„Per pastarąsias 24 valandas oro gynybos pajėgos virš Rusijos numušė 1671 droną – tai absoliutus rekordas“, – po pietų skelbė „RIA Novosti“.
Iš esmės Rusijos žiniasklaida užfiksavo, kad tai buvo didžiausia Ukrainos dronų ataka prieš Rusiją nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Tačiau nei Ukrainos gynybos ministerija, nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas kol kas nei patvirtino, nei paneigė šią informaciją.
Anksčiau antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad nuo pirmadienio vakaro iki antradienio 5 val. ryto Maskvos srities link skrido 637 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 180 dronų, kaip teigiama, buvo sunaikinti.
Paaiškėjo, kad naktinio apšaudymo metu smogta internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliui Maskvos srityje, kuris užsiliepsnojo. Šį faktą patvirtino Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Jis naktinę ataką įvardijo kaip „didelio masto“ ir nurodė, kad regione buvo numušta 150 dronų.
Po smūgių bendrovė „Rosaviacija“ įvedė laikinus apribojimus orlaivių atvykimui ir išvykimui iš Maskvos Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo oro uostų.
Paskutinis šūvis prieš 10 savaičių: Ukraina atidengė savo Achilo kulną
15:21
Nors tai vienos iš labiausiai geidžiamų ginkluotės sistemų pasaulyje, šiuo metu jos riogso kukurūzų laukuose Ukrainoje nenaudojamos. Paskutinis šūvis iš jų buvo prieš 10 savaičių, išskirtiniame reportaže skelbia CNN.
Televizija tapo pirmąja žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Patriot“ sistemas Ukrainos teritorijoje. O su žurnalistais kalbėję ukrainiečių pareigūnai pabrėžė tik viena: šalis beveik išeikvojo savo raketų-perėmėjų atsargas.
„Turime įrangą, bet neturime, kuo numušinėti raketų“, – sakė Ukrainos karinis inžinierius Dmytro, kuris saugumo sumetimais neatskleidė pilno savo vardo.
Žurnalistai pamatė 16 „Patriot“ paleidimo įrenginių, kuriuose įsispaudę intensyvaus naudojimo pėdsakai. Paskutinį kartą Ukrainos kariai šias sistemas naudojo maždaug prieš 10 savaičių.
Ukraina nenoriai nurodo, kiek tiksliai priešraketinių ginklų, jei jų iš viso liko, ji turi – prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę sakė, kad šaliai reikia 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų, kad išgyventų žiemą, tačiau, jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc.
„Tai tikrai duria širdį. Matyti, kad turi techniką, bet negali perimti nė vienos raketos. Balistinės raketos skrenda virš galvos, o tu nieko negali padaryti. Negana to, o už nugaros – civiliai“, – kalbėjo Dmytro.
Inžinierius pažymėjo, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panašioje situacijoje atsidūrė 2025 m. gruodžio mėnesį.
„Sunku tai apibūdinti – tai stiprūs ir nemalonūs jausmai. Tarsi išmoksti vaikščioti, bet negali to daryti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali“, – teigė jis.
„Patriot“ valdymo centro įgulos narys Heorhijus paaiškino, kad sprendimą, kokį tiksliai taikini perimti, priima padalinio vadas – tam reikalinga didelė patirtis.
Pasak jo, sunkiausia – stebėti artėjančias raketas, kurios kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai ir karių šeimoms.
„Patriot“ raketos-perėmėjos paleidimą jis apibūdino kaip „kažką stebuklingo“, nes būtent tą akimirką sistema suteikia galimybę apsaugoti žmones nuo grėsmių iš oro.
JAV pagamintas priešraketinis kompleksas „Patriot“ atsidūrė pasaulinio tiekimo krizės centre, nes dešimtys šalių skubiai stengiasi sustiprinti savo gynybos sistemas. Tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią drasko karas su Iranu. O Ukrainoje jos gyvybiškai svarbios, nes šalį kone kiekvieną naktį niokoja Maskvos atakos.
Skaičiuoja, kad turtingos Persijos įlankos valstybės panaudojo dešimtis raketų-perėmėjų, o Dmytro pareiškė taip ir žinojęs, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai turės įtakos Ukrainai.
„Mes numatėme, kad turėsime problemų. Buvome labai sukrėsti, kai pamatėme, kiek raketų jie paleido vienu metu… būtent tas pačias raketas, kurias galėtume panaudoti prieš Rusijos balistiką“, – sakė jis.
Rugpjūčio 5 d. „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenori perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų-perėmėjų, bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Anot laikraščio, JAV prezidentas savo sprendimą paaiškino ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apginti.
Šiuo metu Ukraina derasi su Europos partneriais dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimp – visų pirma su Lenkija ir Vokietija, kurios turi atitinkamą ginkluotę, taip pat su Skandinavijos šalimis.
Azerbaidžano niuksas Rusijai: griebėsi veiksmų prieš propagandininkus
14:56
Azerbaidžano valdžios institucijos paskelbė, kad į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą įtraukia tris Rusijos propagandininkus: Rusijos transporto ministerijos vadovo patarėją ir vadinamąjį karinį tinklaraštininką Aleksejų Čadajevą, televizijos kanalo „Maskva 24“ laidų vedėją Ivaną Kniazevą ir politologą, žiniasklaidos vadybininką Semioną Uralovą, rašo naujienų portalas „Minval“, remdamasis respublikos Generaline prokuratūra.
Pasak prokuratūros, visi trys propagandininkai yra susiję su viešais raginimais imtis terorizmo, „prievartiniu Azerbaidžano konstitucinės santvarkos pakeitimu“, šalies teritorinio vientisumo pažeidimu ir tautinės neapykantos kurstymu.
Nurodoma, kad pagrįstų įtarimų priežastimi tapo dvi laidos, paskelbtos socialinio tinklo „YouTube“ kanale „Semenas Uralovas“ liepos 14 d. ir rugpjūčio 13 d.
Pirmojoje, kaip teigė prokurorai, propagandininkai ragino taikyti smurtinius metodus prieš Azerbaidžaną, nuversti teisėtą šalies valdžią ir pažeisti jos teritorinį vientisumą, taip pat kurstyti tautinę neapykantą.
„The Moscow Times“ spėjo, kad kalbama apie laidą pavadinimu „Kiek Rusijoje yra Alijevo agentų?“, kuri dabar yra nebeprieinama.
Kitoje laidoje, valdžios institucijų duomenimis, A.Čadaevas, I.Kniazevas ir S.Uralovas ragino vykdyti terorizmą, įskaitant smurto panaudojimą prieš respubliką, atskirų asmenų sunaikinimą ir jų „tikslinį likvidavimą“.
Patys laidos autoriai jos turinį pristato kaip „politinę ekspertizę“. Visiems trims nedalyvaujant Azerbaidžane buvo pareikšti kaltinimai pagal keletą baudžiamųjų straipsnių. Įtariamieji paskelbti ieškomais, informacija perduota ir Interpolui.
Dieną prieš tai paaiškėjo, kad iš Rusijos buvo deportuotas Azerbaidžano diasporos Maskvoje vadovas Bahtiaras Gasanovas. Kaip pranešė naujienų agentūra APA, B.Gasanovo pilietybė buvo panaikinta dar 2025 m., o 2026 m. birželį jį sulaikė teisėsaugos pareigūnai ir nusiuntė į laikinąjį migrantų sulaikymo centrą.
Liepos mėnesį Azerbaidžano valdžia pateikė keletą griežtų pareiškimų Maskvos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, mėnesio pradžioje Baku pareiškė protestą Rusijai dėl Azerbaidžano bendrovės „SOCAR“ objektų bei ambasadų pastatų apgadinimų, patirtų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Ukrainos miestus, kurios, kaip teigia respublikos Užsienio reikalų ministerija, buvo „tyčinio“ pobūdžio.
Liepos viduryje šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pabrėžė, kad respublikos buvimą Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje vertina kaip kolonijinės padėties laikotarpį „be teisių“ ir kad sovietmečiu iš Azerbaidžano „buvo išvežti milijardai tonų naftos“.
Praėjus kelioms dienoms, I.Alijevas taip pat pasisakė dėl Rusijos nesugebėjimą patikimai aprūpinti partnerių nafta ir dujomis, kurių gamyba ir tiekimas buvo išvesti iš rikiuotės dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Azerbaidžanas pabrėžė, kad Baku yra pasirengęs pakeisti Rusiją Europos energetikos rinkoje, esant tam tikroms sąlygoms žymiai padidindamas tiekimą.
Davė mėnesį: Ukraina skelbia evakuaciją vienoje iš savo sričių
14:41
Ukrainos institucijos antradienį nurodė evakuoti beveik 2,2 tūkst. vaikų su jų tėvais ar globėjais iš gyvenviečių šalies vidurio rytuose esančioje Dnipropetrovsko srityje, suintensyvėjus Rusijos smūgiams ir Maskvos pajėgoms pamažu stumiantis į priekį.
Privaloma evakuacija paskelbta 16 gyvenviečių, esančių į rytus nuo srities administracinio centro Dnipro, socialiniuose tinkluose pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Per mėnesį šeimos su vaikais privalo palikti šias teritorijas. Tėvai, globėjai ar kiti teisėti atstovai turi išvežti 2 177 berniukus ir mergaites į saugesnes teritorijas“, – sakė O.Hanža.
Jis nurodė, kad evakuotieji bus vežami į tranzito centrus, jiems bus padedama surasti naują gyvenamąją vietą.
Dnipropetrovsko sritis dažnai apšaudoma Rusijos dronais ir raketomis.
Kovos srities rytuose tęsiasi, tačiau, remiantis naujienų agentūros AFP duomenų iš Karo studijų instituto (ISW) analize, Ukrainos kariuomenė praėjusį mėnesį šiame regione pasiekė nedidelių laimėjimų.
Rusijos puolimas palei nusidriekusią fronto liniją 2026-aisiais sulėtėjo, nors Ukrainos kariuomenė vis dar patiria žmogiškųjų išteklių trūkumą ir nuovargį, Rusijos invazijai tęsiantis penktuosius metus.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, liepos mėnesį Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios.
Ukrainos žvalgyba: Rusija gali surengti puolimą prieš Kyjivą ir Černihivą
13:52
Rusija vasario mėnesį gali pradėti puolimą prieš Kyjivo ir Černihivo sritis, jei surengs naują mobilizacijos bangą, antradienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR).
Nors šiuo metu nėra požymių, kad Rusija būtų pasirengusi naujam puolimui iš šiaurės, potencialiai tokia operacija yra įmanoma, o pagrindiniu veiksniu tam galėtų tapti nauja mobilizacijos banga Rusijoje.
Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis, duodamas interviu naujienų portalui „RBK-Ukraina“, sakė, kad tai, ar bus mobilizacija, paaiškės po rugsėjo mėnesį vyksiančių Rusijos Federacijos Valstybės Dūmų rinkimų.
Tačiau, jo teigimu, Rusija yra vienaip ar kitaip yra pasirengusi mobilizacijai, nes Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dekretas, priimtas dar 2022 m., tebegalioja.
„Iki rinkimų jie bandys parodyti kokius nors laimėjimus tose fronto atkarpose, kur gali ką nors nuveikti. O po to – galbūt bus mobilizacija“, – kalbėjo V.Skibickis.
„Jei agresorius šiais metais surengs naują mobilizacijos bangą, jie gali paruošti galingą smogiamąjį junginį artėjant vasariui, kitų metų pradžioje“, – pridūrė jis.
Karinės žvalgybos vado pavaduotojas įvardijo vasario mėnesį, žinodamas V.Putino potraukį simbolizmui ir simbolinėms datoms.
„Ar priešas gali šiais metais pradėti puolimo veiksmus iš šiaurės? Teoriškai taip, bet praktiškai nėra sąlygų, rodiklių, kurie rodytų, kad jie pasirengę šiai operacijai, nėra tam reikalingų pajėgų“, – kalbėjo jis.
Pagal anksčiau skelbtus Ukrainos karinės žvalgybos duomenis, šiuo metu Rusijos smogiamąjį junginį sudaro apie 670 tūkst. kovinių pajėgų ir 65 tūkst. rezervo karių.
Tuo tarpu kiekvieną mėnesį Rusijos patiriami nuostoliai fronto linijoje yra didesni nei priimamų naujokų skaičius.
Birželio 30 d. tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija gali pradėti puolimą Černihivo srityje iš Briansko srities teritorijos, ir nurodė, jog gynybos pajėgos ruošiasi tokiam įvykių scenarijui.
Savo ruožtu Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai liepos 31 d. paskelbtoje ataskaitoje, komentuodami priešo pareiškimus apie gyvenviečių užėmimą šiaurės Ukrainoje, nurodė, kad Rusijos karinė vadovybė klaidina Kremlių dėl tariamos sėkmės šiaurės Ukrainoje.
„Išvažiavai, išdavei – mauk lauk“: Rusijos sistemą gali pakeisti iš esmės
13:22
Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Ela Pamfilova pareiškė, kad iš Rusijos išvykę piliečiai turėtų netekti galimybės dalyvauti rinkimuose. Apie tai ji papasakojo radijui „Komsomolskaja pravda“, atsakydama į klausimą apie „užsienio agentų“ dalyvavimą rinkimuose ir balsavimo organizavimą šalyse, kurias Rusijos valdžia priskiria neva „nedraugiškoms“.
„Manau, kad išvažiavai iš šalies, išdavei – mauk lauk. Bet tai mano pozicija. <...> Žinote, ateis nauji įstatymų leidėjai, tegul keičia įstatymus“, – sakė E.Pamfilova. Taip pat ji mano, kad teisėsaugos institucijos turi pakankamai galimybių nustatyti tą piliečių kategoriją, kuriai ateityje būtų galima atimti teisė spręsti Rusijos likimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinui siūlo slaptą karo planą
12:59
Nemažai Rusijos ekonomistų ir politinio „elito“ atstovų toliau pataria Rusijos vadovui Vladimirui Putinui neskelbti mobilizacijos. Vietoj to Kremlius svarsto paslėptas prievartos priemones, siekdamas padidinti su Rusijos gynybos ministerija pasirašomų sutarčių dalį.
Apie tai prakalbo Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Jo teigimu, dilema ta, kad V.Putinas yra suinteresuotas mobilizacija, tačiau jos paskelbimas sugriautų visuomeninę sutartį tarp valdžios ir gyventojų, kurios esmė – kad karas vyksta kažkur toli, o į frontą savanoriškai vyksta daugiausia tie, kurie nori uždirbti.
Tačiau stabdyti karo V.Putinas neketina, patikino A.Kovalenka, kurį cituoja portalas „New Voice“.
„Putinas nenori nutraukti karo bent iki 2028 metų ir jau planuoja karo veiksmus visiems 2027 metams. Šiems siekiams taip pat pritaria ne visi, tad yra erdvės daryti įtaką Maskvai“, – pabrėžė centro vadovas.
Jo teigimu, tokiais poveikio įrankiais yra smūgiai Rusijos ekonomikai, taip pat ES parama Ukrainai.
„Ir visa tai gali būti sustiprinta JAV ir Kinijos valios“, – pridūrė A.Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad manevravimo erdvė išlieka gana ribota, tačiau situacija nėra beviltiška.
Tuo pat metu Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes, kaip perspėjo centro vadovas, Rusija nukreips didelius išteklius ne tik į mūšio lauką, bet ir į informacinę bei politinę sferas. Konkrečiai, pabrėžė A.Kovalenka, Maskva bandys palaikyti atskirus potencialius politinius projektus Ukrainoje, skirdama finansavimą ir ieškodama tinkamų lyderių.
Ką sakė Zelenskis
15min primena, kad liepos 26 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad V.Putinas planuoja šį rudenį surengti naują mobilizaciją. V.Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos gynybos ministerija į kariuomenę pritraukė 221 tūkstantį kontraktininkų, tačiau to nepakako: nuostoliai per tą patį laikotarpį siekė 225,5 tūkstančio žmonių, iš jų 131 tūkstantis – žuvusiųjų.
V.Zelenskis mano, kad V.Putinas paskelbs mobilizaciją po Valstybės Dūmos rinkimų rugsėjo 20 d.; per ją į frontą gali būti išsiųsta nuo 300 iki 500 tūkstančių žmonių.
„Jis nori sustiprinti mobilizaciją. Ne atvirai, nes bijo savo paties visuomenės, tačiau tai padarys spalio pradžioje, jei mes nesukelsime jam problemų su logistika, ginklais, benzinu ir dyzelinu, ir jei mūsų partneriai neįves visapusiškų sankcijų už jo agresiją“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas, pridurdamas, kad V.Putinas nutrauks karą tik pralaimėjimo atveju.
Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei
12:29
Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“, antradienį pranešė LRT radijas.
Anot radijo, Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad apie Lietuvos piliečio sulaikymą informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
Daugiau informacijos ministerija neteikia, motyvuodama asmens privatumo apsauga.
LRT radijo duomenimis, Lietuvos pilietis buvo apkaltintas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. Transliuotojas taip pat skelbia, kad Baltarusijos medienos perdirbimo pramonę iš esmės kontroliuoja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, o dalis įmonių šalyje jau buvo perimtos.
V.Slankauskas šiuo metu dirba austrų kapitalo bendrovės „HS Belakon“ vidaus audito skyriaus vadovu.
Anksčiau Austrijos investuotojai iš „Timber Group“ lietuvį samdė dėl jo patirties vadovaujant didelių gamyklų statyboms Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Be kita ko, V.Slankauskas taip pat yra dirbęs VMG (buvusioje Vakarų medienos grupėje) bei lietuvių pastatytoje „Mebelain“ gamykloje Baltarusijoje.