Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Šokiruojantys faktai apie besitraukiantį Ukrainos generalinį prokurorą: ką buvo sumanęs
12:05
Atsistatydinimo pareiškimą parašęs Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka visai neseniai rengė atsakomąjį smūgį antikorupcinėms institucijoms NABU ir SAP – buvo sekami vadovai bei jų šeimos, skelbia žiniasklaida.
Atliekant kratas pas pirmąją generalinio prokuroro pavaduotoją Mariją Vdovičenko, kuri vis dar eina savo pareigas, rasta medžiagos, liudijančios apie vykdytą antikorupcinių institucijų vadovų, jų šeimos narių bei pavaldinių sekimą. Apie tai, remdamasis šaltiniais teisėsaugos institucijose, praneša portalas „Ukrajinska pravda“.
Ką liepė daryti
Portalo pašnekovai prokuratūros organuose teigia, kad rugsėjo 7-osios rytą gavo potvarkį „sisteminti visą turimą medžiagą“, susijusią su Nacionaliniu antikorupcijos biuru (NABU) ir Specializuotąja antikorupcine prokuratūra (SAP).
„Nepaisant pastarųjų įvykių, generalinis prokuroras ketino kontratakuoti antikorupcines institucijas. Praėjusių metų bandymai primesti šioms institucijoms Rusijos įtaką gali rodyti, kad Generalinio prokuroro biuras pirmenybę teikia pačiam puolimui, o ne jo teisėtumui“, – rašoma „Ukrajinska pravda“ medžiagoje.
Nusprendė trauktis
Rugsėjo 7 d. Ruslanas Kravčenka pateikė prašymą trauktis iš generalinio prokuroro pareigų. Pasak R.Kravčenkos, tai buvo „sąmoningai priimtas politinis sprendimas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“: Peskovas nepalaiko Europos dalyvavimo derybose
23:54
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – vadinamojo ES trejeto (EU-3) – nacionalinio saugumo patarėjų dalyvavimas derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gali „apsunkinti procesą“. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Tai iš tiesų gali apsunkinti derybų procesą. Nes, skirtingai nei amerikiečiai, europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“, – sakė Peskovas.
Pasak jo, jei derybų procesas bus vilkinamas, Ukrainos padėtis blogės, o Rusijos keliami reikalavimai taps „vis nemalonesni“.
„Jau seniai sakome, kad kiekviena prabėgusi diena blogina Kyjivo režimo padėtį“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigiamai įvertino derybas su JAV prezidento specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
„Nuo pat pradžių D. Trumpo administracija turėjo ir norą, ir gebėjimą matyti tikrąsias konflikto priežastis. Būtent tai leidžia tikėtis, kad pokalbiai, derybos ir kontaktai su atitinkamais pasiuntiniais bus naudingi abiem pusėms“, – sakė Lavrovas.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, D. Trumpo pasiuntiniai į Kyjivą atvežė keletą „labai gerų naujų idėjų“. Kalbama apie JAV prezidento atstovo Jaredo Kushnerio minėtą „taikos paketą“.
V. Zelenskis pridūrė, kad kol kas nežino, ar šias idėjas pavyks patobulinti ir paversti veiksmingomis. Pasak Ukrainos prezidento, darbas su jomis bus tęsiamas.
Taip pat buvo pranešta, kad "TVP World" politikos apžvalgininkas Stuartas Dowellas atkreipė dėmesį į J. Kushnerio pareiškimą, jog taika Ukrainoje galėtų būti „naudinga visoms pusėms“.
Tačiau, pasak S. Dowello, tokio „abipusiai naudingo“ susitarimo nėra. Jo vertinimu, Maskva gali būti pasirengusi tam tikroms nuolaidoms, nes Donaldui Trumpui reikia diplomatinės pergalės, ypač kai proveržį Irano klausimu pasiekti darosi vis sunkiau.
Apžvalgininkas neatmetė galimybės, kad Vladimiras Putinas gali padaryti pakankamai nuolaidų, jog palaikytų derybų procesą, tačiau kartu neatsisakytų svarbiausių savo reikalavimų Ukrainai.
Vyrai Rusijoje – nerizikuoja: ko griebiasi, kad išsisuktų nuo Putino plano
23:11
Maskvoje šaknis suleidus nerimui dėl vis garsesnių gandų apie priverstinę karinę mobilizaciją, 36-erių verslininkas Eradžas kreipėsi į savo dirbtinio intelekto asistentą, kad šis išanalizuotų naujienas ir įvertintų galimo šaukimo į kariuomenę tikimybę. Kai tikimybė tapo pakankamai didelė, vyras paprašė asistento surasti jam pigų skrydį iš Rusijos.
Maždaug po savaitės Eradžas jau bus Kipre, kur toli nuo Maskvos praleis bent du mėnesius.
Užlenkdamas pirštus ir kartu dėstydamas argumentus, vyras paaiškino savo logiką: Rusija jau prarado dešimtis tūkstančių savanorių karių, kuriuos į mūšio lauką Ukrainoje priviliojo dideliais atlyginimais, tačiau po to pasiekė tik nedidelę teritorinę pažangą.
„Ar pagal sutartis kariaujančių karių dar liko? Jų nebeliko, – vardijo jis. – Ar ką nors užėmėme? Ne. Ar derybos davė kokių nors rezultatų? Ne. Ar Putinas laikysis savo pozicijos? Jis tikrai laikysis savo pozicijos.“
Rusijoje – „barščių infliacija“: kaip tai pasireiškia
22:07
Nors Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ praneša apie infliacijos stabilizavimąsi ties maždaug 6 proc. riba, Rusijos vartotojai ir toliau susiduria su dviženkliu pagrindinių maisto produktų kainų augimu. Pagrindinės daržovės per metus pabrango 20–40 proc.
Analitikos bendrovės „NTech“ skaičiavimais, kuriuos skelbia „Kommersant“, vadinamojo barščių rinkinio daržovės, sudarančios dešimčių milijonų rusų kasdienio raciono pagrindą, per pastaruosius metus pabrango 20–40 proc.
Infliacijos lenktynių lyderiu tapo kopūstai: rugpjūčio pabaigoje kilogramas kainavo 30 rublių – 38 proc. daugiau nei prieš metus. Burokėliai mažmeninėje prekyboje pabrango 32 proc. (iki 35,4 rublio už kg), bulvės – 30 proc. (iki 41,5 rublio už kg), svogūnai – 32 proc. (iki 45,2 rublio už kg), o morkos – 20 proc. (iki 43,5 rublio už kg).
Moldovoje nukritus dronui kilo gaisras
21:49
Moldovos šiaurės vakaruose esančiame Ryškanų rajone nukritus dronui lauke užsidegė sausa augmenija.
Apie tai, remdamasis Moldovos generaline policijos inspekcija, pranešė „NewsMaker.md“, skelbia „Ukrinform“.
Pranešama, kad netoli Ryškanų rajone esančio Stari Mihailenio kaimo dronas nukrito į saulėgrąžų lauką ir sukėlė keturis gaisrus.
Policijos duomenimis, žmonės nenukentėjo. Nukritusio drono modelis kol kas nenustatytas.
Į įvykio vietą atvyko visos specializuotosios tarnybos. Specialistai apžiūri teritoriją ir aiškinasi incidento aplinkybes.
Policija paragino gyventojus nesiartinti prie drono nukritimo vietos ir pažadėjo daugiau informacijos pateikti vėliau.
Moldovos generalinė policijos inspekcija taip pat paskelbė pirmuosius vaizdus iš drono nukritimo vietos.
„Įvykio vietoje dirba specializuotosios tarnybos, kurios imasi visų būtinų priemonių teritorijai aptverti ir incidento aplinkybėms nustatyti“, – pabrėžė institucija.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Moldovoje, netoli Krokmazo kaimo, esančio Ștefan Vodă rajone, po pranešimo apie sprogimą buvo aptiktas išdegusios žemės plotas, taip pat metalo ir plastiko nuolauža.
Kushnerio „visiems naudinga taika“ gali suteikti Putinui dar vieną ginklą prieš Ukrainą
21:37
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris žada Ukrainai taiką, kuri būtų „naudinga visiems“. Tačiau, kaip „TVP World“ rašo politikos žurnalistas Stuartas Dowellas, pastarieji diplomatiniai įvykiai atrodo ne tokie optimistiški.
„Tai karas, kuriame ukrainiečiai kovoja už savo valstybingumo išlikimą, o Vladimiras Putinas – už jo sunaikinimą. Tad tokio dalyko kaip „laimi visi“ čia būti negali“, – mano apžvalgininkas.
Pasak S. Dowello, Maskva yra pasirengusi daryti nuolaidų, nes Trumpui reikia diplomatinės pergalės, ypač turint omenyje, kad pasiekti aiškų proveržį Irano klausimu darosi vis sunkiau.
„V. Putinas gali padaryti pakankamai nuolaidų, kad palaikytų procesą, neatsisakydamas jam svarbių reikalavimų. Šie reikalavimai išlieka griežti. Jis nori, kad Ukraina atiduotų teritorijas, įskaitant tas, kurių Rusija šiuo metu nėra okupavusi, atsisakytų narystės NATO, apribotų savo ginkluotąsias pajėgas ir sutiktų su „denacifikacija“, tai yra Maskvai atskaitinga vyriausybe. Platesnės jo sąlygos reikštų NATO karinio buvimo Rytų Europoje sumažinimą iki 1997 metų gegužės lygio“, – priminė žurnalistas.
Straipsnio autoriaus teigimu, susitarimas, ribojantis Ukrainos gynybinius pajėgumus, kartu su mažesniu JAV įsitraukimu galėtų padėti V. Putinui pasiekti savo tikslus net ir be slapto Vašingtono ir Maskvos susitarimo dėl įtakos sferų.
„Dėmesį atkreipė tai, kad JAV pasiuntiniai su V. Putinu susitiko nedalyvaujant Europos atstovams. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais prisijungė prie tolesnių diskusijų Kyjive. Tokia susitikimų seka neįrodo, kad egzistuoja susitarimas dėl Europos pasidalijimo, ir aš jos taip nevertinčiau. Tačiau ji rodo, kad Jungtinės Valstijos nemato problemos pirmiausia jautriausius klausimus aptarti su Rusija ir tik tada į pokalbį įtraukti Europos šalių vyriausybes“, – pridūrė S. Dowellas.
Tuo pat metu žiemai siūlomas susitarimas nutraukti energetikos infrastruktūros apšaudymą, apie kurį kalbėta per derybas, sukuria realią bendrų interesų sritį, mano žurnalistas.
„Tai nėra taikos susitarimas. Joks susitarimas nebuvo paskelbtas, o bet kokį susitarimą reikės stebėti, taip pat jame turės būti numatytos pasekmės už pažeidimus. Be tinkamų garantijų pauzė gali tiesiog suteikti vienai pusei laiko atsigauti, papildyti atsargas ir pasirengti kitam etapui“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Savo ruožtu Ukrainai nutraukus tolimojo nuotolio atakas, Rusija taip pat gautų laiko suorganizuoti ir dislokuoti naujas Rusijos pajėgas, sustiprintas Šiaurės Korėjos kariais, kitam puolimui.
Anksčiau „Bloomberg“ skelbė, kad karas Ukrainoje tęsis ir 2027 metais, nes JAV atstovų vizitas nedavė rezultatų. Konkrečiai, Rusijos prezidentas planuoja žiemą intensyvinti atakas prieš Ukrainą, kad išbandytų jos atsparumą ir Kyjivo sąjungininkų ryžtą.
Leidinys pažymėjo, kad Rusijos planas artimiausiems šešiems mėnesiams – intensyvinti atakas prieš Ukrainos energetikos ir šilumos energetikos infrastruktūrą, siekiant civilių gyventojų gyvenimą padaryti nepakeliamą.
Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į pasiūlymą atnaujinti derybas, kuriose dalyvautų Ukraina ir Jungtinės Valstijos. Pasak jo, apie tokių derybų vietą ir galimą laiką „dar per anksti kalbėti“.
„Žinoma, bet kokie daugiau ar mažiau veiksmingi bandymai yra mažas žingsnis taikos link. Mes iš tiesų labai vertiname JAV derybininkų taikos pastangas“, – pažymėjo D. Peskovas.
Įvertino JAV pasiuntinių vizitą Kyjive: karas Ukrainoje tęsis ir 2027 metais
21:01
Europos ir JAV pareigūnai susitaikė su tuo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ir kitais metais, pripažindami, jog naujausia JAV taikos iniciatyva derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nedavė rezultatų.
Su situacija susipažinę Europos pareigūnai „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos prezidentas žiemą planuoja intensyvinti atakas prieš Ukrainą, siekdamas išbandyti jos atsparumą ir Kyjivo sąjungininkų ryžtą.
„Prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams Jaredui Kushneriui ir Steve'ui Witkoffui per savaitgalį vykusias derybas Maskvoje ir Kyjive pavyko pasiekti labai nedidelę pažangą“, – teigė pareigūnai.
Tuo metu Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad V. Putinas ir D. Trumpas per antradienį vykusį valandos trukmės pokalbį telefonu „konstruktyviai ir gana atvirai“ aptarė pasiuntinių vizitų rezultatus. Jis pridūrė, kad abu lyderiai susitarė palaikyti ryšį.
Pareigūnai „Bloomberg“ pabrėžė, kad V. Putinas neparodė jokių ženklų, jog būtų pasirengęs sušvelninti savo poziciją, nepaisant pastaruoju metu Maskvai JAV siųstų signalų, kad norint atgaivinti įstrigusias taikos derybas reikia naujų idėjų.
Vienas iš pašnekovų savo ruožtu teigė, kad Rusijos planas artimiausiems šešiems mėnesiams – intensyvinti atakas prieš Ukrainos energetikos ir šilumos energetikos infrastruktūrą, siekiant civilių gyvenimą padaryti nepakeliamą, taip pat stiprinti hibridines atakas ir politinį kišimąsi Europoje, kad būtų susilpninta parama Kyjivui.
„Turime būti pasirengę užsitęsusiam konfliktui ir tam, kad Ukrainos poreikiai išliks dar daugelį mėnesių ir metų. Taip pat turime būti pasirengę kitiems tikėtiniems scenarijams“, – antradienį per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Elbridge'as Colby.
Vienas šaltinių teigė, kad V. Putinas pasinaudojo JAV pasiuntinių vizitu siekdamas šalies viduje pademonstruoti savo stiprybę prieš rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus.
„Prieš susitikdamas su jais Kremliuje, jis privertė JAV delegaciją laukti iki vakaro, todėl S. Witkoffui ir J. Kushneriui teko kelias valandas praleisti vakarieniaujant su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu brangiame restorane Maskvos centre“, – pridūrė šaltinis.
Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų derybos galėtų būti atnaujintos po Valstybės Dūmos rinkimų, nors mažai tikėtina, kad tokios diskusijos turėtų reikšmingos įtakos taikos susitarimo procesui.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į pasiūlymą atnaujinti derybas, kuriose dalyvautų Ukraina ir Jungtinės Valstijos, pareiškė, kad kalbėti apie tokių derybų vietą ir galimą laiką dar „per anksti“.
„Žinoma, bet kokie daugiau ar mažiau veiksmingi bandymai yra mažas žingsnis taikos link. Mes iš tiesų vertiname JAV derybininkų taikos pastangas“, – sakė jis.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie derybų proceso atnaujinimą ir įvardijo pagrindinį klausimą. Jis pažymėjo, kad teritorijų klausimas tebėra aktualus.
„Svarbiausia, kad šiandien turime galimybę viską aptarti: saugumo garantijas, ir iš tiesų kalbame apie Ukrainos ateitį. Mes visi norime – ir šiuo klausimu esame vieningi – kuo greičiau užbaigti karą“, – pareiškė valstybės vadovas.
Rumunijoje dėl įtariamo sabotažo plano sulaikytas Rusijos pilietis
20:45
Rumunijos institucijos antradienį pranešė sulaikiusios Rusijos pilietį, kuris kaltinamas filmavęs ir fotografavęs karinius objektus šioje su Ukraina besiribojančioje NATO šalyje, siekdamas Maskvos nurodymais pasirengti sabotažo aktui.
Prokurorai savo pranešime nurodė, kad 40-metis Rusijos pilietis kaltinamas karinės žvalgybos informacijos rinkimu šalyje nuo 2026 metų vasario iki liepos.
Įtariamasis tariamai fotografavo NATO įrangą keliose karinėse bazėse, įskaitant bazę sostinėje Bukarešte, taip pat karių ir kovinės įrangos judėjimą.
Ukraina prašo partnerių jau dabar paskolinti „Patriot“ raketų: ką siūlo mainais?
19:53
Ukraina artimiausioms šalims partnerėms siūlo apsikeitimo schemą dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų perėmėjų, reikalingų Rusijos balistinėms raketoms numušti. Pagal šį pasiūlymą sąjungininkai dabar perduotų Ukrainai raketų perėmėjų iš savo atsargų, o Ukraina ateityje kompensuotų jų vertę, kai bus pagamintos jos užsakytos naujesnės raketų perėmėjų versijos.
Kaip pranešė UNIAN korespondentas, apie tai Ukrainos gynybos ministras Jevhenas Khmara pareiškė pirmą kartą dalyvaudamas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime („Ramstein-36“), kuris vyksta nuotoliniu būdu.
Y. Khmara pažymėjo, kad rugsėjo 8-osios naktį priešas surengė dar vieną masinę oro ataką, per kurią buvo paleistos sparnuotosios ir balistinės raketos bei reaktyviniai „Shahed“ dronai.
„Mūsų oro gynybai, be kita ko, pavyko perimti 31 iš 32 sparnuotųjų raketų. Tačiau padėtis dėl balistinių raketų yra gerokai sudėtingesnė. Šį sudėtingumą lemia būtent „Patriot“ raketų trūkumas“, – pabrėžė Y. Khmara.
Pasak jo, Rusija tai žino ir mėgina išsekinti Ukrainos oro gynybą, ekonomiką bei visuomenę.
Be to, jo teigimu, siekiant užtikrinti Ukrainos atsparumą būtini oro gynybos sprendimai.
„Padedami mūsų partnerių ir pasinaudodami ES paskola sudarome sutartis dėl maždaug tūkstančio „Patriot“ raketų. Ir dar kartą esame jums už tai dėkingi“, – pabrėžė Y. Khmara.
Tačiau, kaip paaiškino ministras, didžioji dalis šių raketų bus pristatyta tik per artimiausius kelerius metus.
„Todėl prašome jūsų jau šiandien perduoti mums raketų iš savo atsargų mainais į būsimas patobulintas raketas pagal mūsų sudarytas sutartis“, – pabrėžė Y. Khmara.
Jis taip pat akcentavo raketų „oras–oras“ tiekimo Ukrainai ir priemonių, skirtų kovoti su reaktyviniais dronais bei sparnuotosiomis raketomis, svarbą.
Skubiai reikia papildomo finansavimo gynybos plėtrai
Kaip pabrėžė Ukrainos gynybos ministras, jau dabar būtina priimti finansinius sprendimus, reikalingus Ukrainai paremti.
Jis priminė, kad per šių metų NATO viršūnių susitikimą Ankaroje Ukrainai buvo pažadėta 70 mlrd. eurų saugumo paramos.
„Dabar matome, kad mūsų partneriai jau skiria 62 mlrd. eurų, įskaitant dvišalę pagalbą ir ES paskolą. Dėkojame už tai“, – sakė Y. Khmara.
Tačiau Ukrainai dar reikia skirti papildomus 8 mlrd. eurų.
Jis taip pat pažymėjo, kad bendras gynybos biudžeto deficitas šiuo metu siekia 23 mlrd. eurų (arba 27 mlrd. JAV dolerių). Šios lėšos leistų pritraukti finansavimą dronų gamybai ir užtikrinti stabilų jų tiekimą šiais metais bei kitų metų pradžioje.
„Iki 90 proc. mūsų sėkmės mūšio lauke priklauso nuo dronų. Prašau jūsų iki lapkričio priimti būtinus finansinius sprendimus, kad jau šią žiemą galėtume matyti rezultatus mūšio lauke“, – pabrėžė Y. Khmara.
„Patriot“ raketų perėmėjų trūkumas
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Ukrainai reikia „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perėmėjų. Siekiant išspręsti šią problemą, būtina skirti Europos Sąjungos lėšų JAV gamybos ginklams įsigyti ir paskatinti Ispaniją bei Graikiją, kurios turi didžiausias Europoje Ukrainai reikalingų raketų perėmėjų atsargas, perduoti jų Ukrainai.
Tačiau Ispanija ir Graikija turi senesnių PAC-2 raketų perėmėjų atsargų. Šios raketos yra mažiau veiksmingos prieš balistines grėsmes nei naujesnės PAC-3 MSE.
Tuo pat metu Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas neseniai patikino, kad jo šalis ir toliau tieks Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtas raketas.
Rumunijoje paskelbtas oro pavojus dėl atlekiančio drono: pakelti F-18
18:06
Rumunija šalies rytinės dalies gyventojams paskelbė oro pavojų, kilus susirūpinimui dėl galimo bepiločio orlaivio, pastebėto kaimyninėje Moldovoje, kuris tikriausiai atskrido iš Ukrainos pusės.
Jasų apskrities prefektas Constantinas Dolachi-Pelinas naujienų agentūrai „Agerpres“ teigė, kad bepilotis orlaivis į Rumunijos teritoriją pateko iš Moldovos.
Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad reaguojant į incidentą į orą buvo pakelti du naikintuvai F-18.
Dėl šio pavojaus taip pat teko trumpam sustabdyti skrydžius tarptautiniame Jasų oro uoste.
Laukiama daugiau informacijos apie šį incidentą.
Vokietija skubiai siunčia Ukrainai oro gynybos raketų
17:59
Vokietija iš savo karinių atsargų papildomai siunčia Ukrainai „skubiai reikalingų“ gaudomųjų raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, pirmadienį pranešė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Nusprendžiau (...) pristatyti Ukrainai skubiai reikalingų gaudomųjų raketų PAK-2 iš Bundesvero atsargų“, – per virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą sakė B. Pistorius.
Jis paragino kitus Ukrainos rėmėjus „peržiūrėti savo atsargas ir atlikti panašius tiekimus“.
