Karas Ukrainoje. Šimtams tūkstančių rusų – žinutės iš karinių komisariatų: ko tikėtis

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos pratybos / Asociatyvinė nuotr.

Rusijos piliečiai vis dažniau, iškviesti į karinius komisariatus, gauna „mobilizacinius nurodymus“. Šaukimai vyrams siunčiami neva „duomenims patikslinti“ ir karinės apskaitos registrui atnaujinti, rašo „The Moscow Times“.

„Nurodymo“ įkliją į karinį bilietą, kuri įpareigoja paskelbus mobilizaciją atvykti į surinkimo punktą, galėjo gauti keli šimtai tūkstančių rusų, sako organizacijos „Škola prizyvnika“ teisės skyriaus vadovas Timofejus Vaskinas.

Masinis reiškinys

Mobilizacinius nurodymus kariniai komisariatai dalijo ir anksčiau – prieš karą ir po jo pradžios, tačiau 2026 metais ši praktika tapo masinė.

„Tikslių skaičių nežinome, nes ši informacija yra įslaptinta. Tačiau sprendžiant iš pranešimų socialiniuose tinkluose ir užklausų, kurias gauname mes bei mūsų kolegos – teisininkai, dirbantys šaukimo klausimais, – augimas buvo dramatiškas, dešimtimis kartų“, – „Deutsche Welle“ sakė T.Vaskinas.

Tai patvirtina ir Rusijos interneto paieškos sistemų statistika. „Yandex“ „Wordstat“ duomenimis, užklausų apie tai, kas yra „mobilizacinis nurodymas“, skaičius nuo metų pradžios išaugo daugiau kaip 800 proc.: sausį jų buvo 7 154, o rugpjūtį – 65 048. Tai didžiausias rodiklis nuo 2022 metų rugsėjo-spalio, kai 300 tūkst. rusų buvo priverstinai pašaukti į karą prieš Ukrainą.

Pats iškvietimas į karinį komisariatą „duomenims patikslinti“ dar nereiškia, kad šie žmonės būtinai bus mobilizuoti, pašaukti ar išsiųsti į frontą, pabrėžia organizacijos „Dviženija soznatelnyj otkozčikov“ teisės skyriaus vadovas Artiomas Klyga. Tačiau, jei mobilizacija prasidėtų, tai valdžiai padėtų greitai surinkti reikiamą žmonių skaičių, aiškino jis.

„Į tai reikia žiūrėti taip: pareigūnams buvo pavesta parengti sistemą bet kokiam (Vladimiro) Putino sprendimui. Ir jei tas sprendimas būtų mobilizacija, iš jų tikimasi pasirengimo“, – „Deutsche Welle“ teigė A.Klyga.

Kas mėnesį pritrūksta 6 tūkst. karių

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) vertinimu, Rusijos kariuomenė šiuo metu fronte kas mėnesį netenka daugiau kaip 40 tūkst. žmonių – žuvusių ir sužeistų. Nors kontraktininkų verbavimo mechanizmas toliau veikia, to nepakanka iš rikiuotės iškritusiems kariams pakeisti. Vakarų žvalgybų vertinimu, šis „atotrūkis“ sudaro apie 6 tūkst. žmonių per mėnesį – tiek naujų „savanorių“ srautas atsilieka nuo nuostolių.

„Lieka neaišku, kiek ilgai kariuomenė galės palaikyti dabartinį puolimo tempą... nevykdydama vienokios ar kitokios formos mobilizacijos“, – rašo ISW. Vakarų žvalgybos fiksuoja pasirengimą masiniam šaukimui regionuose, kur Rusijos gynybos ministerija tikrina poligonus ir kariuomenės galimybes aprūpinti naujokus maistu bei ginkluote.

Kremliui artimas „The Economist“ šaltinis teigia, kad Vladimiras Putinas planuoja papildomai į frontą išsiųsti dar 300-400 tūkst. rusų, oficialiai neskelbdamas naujos mobilizacijos. Manoma, kad šaukimo užduotis bus pavesta regionų valdžiai, kuri, siekdama nepasitenkinimą išlaikyti vietos lygmeniu, naudos spaudimą. Naujoji sistema jau išbandoma Penzos srityje, kur vyrai sulaikomi gatvėse ir prievarta siunčiami į karą, teigė šaltiniai.

AFP/ „Scanpix“/Karinės pratybos Ukrainoje

Rusijos pajėgos palaipsniui artėja prie svarbiausių Donecko srities miestų, o rudenį šioje kryptyje, tikėtina, gali prasidėti vieni iš kruviniausių mūšių šiais metais. Kaip pažymi naujienų agentūra „Reuters“, naujajai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybei tai taps kietu riešutėliu.

Rusai stumiasi link Slovjansko ir Kramatorsko – pagrindinių vadinamosios „tvirtovių linijos“ miestų.

Kariniai analitikai vertina, kad šiuo metu Rusijos daliniai yra mažiau nei 15 kilometrų atstumu nuo abiejų miestų. Jiems artėjant, Slovjanskas ir Kramatorskas nuožmiai atakuojami dronais ir valdomomis aviacinėmis bombomis.

CNN atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvairiuose rytinio fronto ruožuose vis dažniau atsiduria gynybinėje pozicijoje. Lyginant su pavasariu, pastebimas pokytis: tuomet Ukrainos pajėgos atkovodavo daugiau teritorijos, nei prarandavo.

Situacija pasikeitė Maskvos naudai, nors greito proveržio tikėtis neverta, CNN įvertino Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos analitikė Jenny Olmsted.

„Rusijos pajėgos toliau vykdo įsiskverbimo operacijas ir lėtai žengia Slovjansko bei Kramatorsko link, taip pat puola prie Konstiantinyvkos, tačiau labai lėtai“, – nurodė ji.

Sunkiausia – rugsėjį ir spalį

„Carnegie“ fonfo tarptautinei taikai analitikas Michaelas Kofmanas mano, kad rugsėjis ir spalis gali tapti sunkiausiu laikotarpiu šiais metais.

Anot jo, mechanizuotiems puolimams surengti Rusija gali bandyti pasinaudoti prastėjančiomis oro sąlygomis.

„Blogėjant oro sąlygoms, dronai tampa mažiau veiksmingi. Būtent šioje srityje rusai bando atgauti mobilumą mūšio lauke“, – pažymėjo M.Kofmanas.

Tačiau Ukraina jau įrodė galinti atremti tokias atakas. Rusų pradėtas puolimas prie Dobropylios nedavė laukto rezultato.

Išbandymas naujajai vadovybei

Donecko srities gynyba taps vienu pirmųjų didelio masto išbandymų naujajai Ukrainos karinei vadovybei, kuriai vadovauja generolas Mychaila Drapatas.

Liepos mėnesį ginkluotųjų pajėgų vado pareigose jis pakeitė generolą Oleksandrą Syrskį ir pradėjo kurti naują kariuomenės valdymo sistemą. Analitikų vertinimu, M.Drapatas stengiasi perduoti daugiau įgaliojimų tiesiogiai operatyvinio lygio vadams.

Svarbiausius postus Donecko srityje užėmė žinomi Ukrainos vadai Andrijus Bileckis ir Denysas Prokopenka. A.Bileckis vadovauja Trečiajam armijos korpusui, o D.Prokopenka – Nacionalinės gvardijos „Azov“ Pirmajam korpusui.

Jų daliniai laikomi vienais iš geriausiai parengtų ir techniškai aprūpintų Ukrainos pajėgose.

Anksčiau šiais metais A.Bileckio korpusas stabilizavo fronto ruožą netoli Slovojnsko. Savo ruožtu D.Prokopenkos pajėgos atliko svarbų vaidmenį, stabdant Rusijos puolimą netoli Dobropylios.

Regiono gynyboje taip pat dalyvauja pulkininkas Emilis Iškulovas, 11-ojo armijos korpuso vadas, kurio atsakomybės zona apima Slovjanską ir Kramatorską.

Prezidento karinis patarėjas Pavlo Palysia naujų vadų paskyrimą pavadino logišku sprendimu, nes jie jau turi daug kovinės patirties ir užsitarnavo autoritetą kariuomenėje.

Prašo daugiau laiko

Likusios Donecko srities užėmimas – vienas iš pagrindinių Kremliaus karo tikslų. 

Rusijos valdžia reikalauja, kad Kyjivas perduotų Maskvai dar neokupuotą regiono dalį. Ukraina tokius reikalavimus ne kartą atmetė. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donecko srities ateitis yra vienas iš pagrindinių šio karo klausimų.

Tuo tarpu vis dar nekontroliuojamoje Donbaso dalyje Rusijos kariuomenei iki šiol nepavyko greitai prasiveržti. Jos pažanga tebėra lėta, o Ukrainos kariai toliau priešinasi.

„Tai situacija, kuri vis dar gali klostytis įvairiai, ir vis dar svarstoma daug scenarijų“, – pažymėjo karybos ekspertas Emilis Kastehelmis.

Jo vertinimu, Rusija kol kas nepademonstravo veiksmingo būdo, kaip įveikti Ukrainos gynybą, kuri didžiąja dalimi yra paremta dronų sistemomis: „Apskritai sunku įsivaizduoti, kaip rusai galės pasiekti sėkmę už taktinio lygmens ribų.“

Kiek anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas P.Palysia pareiškė, kad rusams jau kelerius metus nepavyksta pelnyti nė vienos operatyviės pergalės Donecko srityje.

Pažymėtina, kad Rusija jau 15 kartų atidėjo terminus, iki kurių pabaigos turėjo pasiektos Donecko srities sienas.

„Rusijos politinė vadovybė siekia užimti Donbasą iki 2026 m. galo, o kariniai vadovai prašo atidėti terminą iki 2027 m. kovo 31 d.“, – nurodė jis.

15min koliažas/Vladimiras Putinas ir Romanas Abramovičius

Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas trečiadienį atmetė trečią Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus bandymą pasiekti, kad būtų panaikintos jam dėl karo Ukrainoje paskelbtos sankcijos.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi, į bloko juodąjį sąrašą, kuriame numatytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas, buvo įtrauktas 2022 metais, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą.

ES Bendrasis Teismas atmetė R. Abramovičiaus teiginius, kad blokas neteisingai siekė „išnaudoti jį dėl jo viešo žinomumo“.

Teismas nurodė, kad R. Abramovičius į sąrašą įtrauktas teisėtai, nes turėjo akcijų metalų milžinėse „Evraz“ ir „Norilsk Nickel“, kurios abi buvo „svarbus pajamų šaltinis“ Rusijos vyriausybei.

R. Abramovičius, kurio dvi ankstesnės bylos buvo atmestos 2023 ir 2025 metais, yra vienas iš daugelio Rusijos verslininkų, ginčijančių ES sankcijas.

Dmitrijaus Terechovo nuotr. / Wikipedia/ „ExileNova Plus“ nuotr./Per Ukrainos ataką nukentėjo Rusijos naikintuvas Su-33

Paaiškėjo pirmosios naktinės atakos prieš Novorosijską ir Anapą pasekmės – kliuvo Rusijos raketnešiams, naikintuvui ir sraigtasparniui. Apie tai paskelbė Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų vadas Robertas Brovdis.

Rugsėjo 9 d. naktį Ukrainos pajėgos sudavė kompleksinį smūgį Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazei. Atakos metu nukentėjo keli Rusijos kariniai laivai, tarp jų – raketnešiai.

Tuo pačiu metu netoli Anapos bepiločiai orlaiviai sunaikino naikintuvą Su-33 ir sraigtasparnį Mi-8. Gelendžiko rajone Ukrainos dronai pataikė į du radiolokacinės žvalgybos kompleksus:

• stotį „Kasta 2E2“;
• priešlėktuvinės gynybos sistemos S-300/S-400 sudėtyje esantį RLS 92N6.
   
  VIDEO: Smūgis Rusijai: pataikė į raketnešius, naikintuvą Su-33 ir sraigtasparnį Mi-8

  

  Smūgis Rusijai: pataikė į raketnešius, naikintuvą Su-33 ir sraigtasparnį Mi-8

  „ExileNove Plus“ nuotr.

Novorosijske dega mazuto terminalas 

Bepiločiai orlaiviai naktį atakavo ir patį Novorosijską (Rusijos Krasnodaro kraštas). Po smūgių mazuto terminalo teritorijoje kilo didžiulis gaisras, skelbia „RBK Ukraina“.

Kalbama apie Novorosijsko mazuto terminalą – vieną svarbiausių Novorosijsko transporto mazgo įmonių. Ji priklauso Novorosijsko jūrų prekybos uostui, didžiausiam Rusijos jūrų uostui pagal krovos apimtis. Terminalas orientuotas į mazuto ir šviesiųjų naftos produktų saugojimą bei perkrovimą. Jo pralaidumas siekia apie 4 mln. tonų per metus.

Be pramoninio objekto, ugnis persimetė bent į vieną daugiabutį gyvenamąjį namą Kunikovo gatvėje.

„RBK Ukraina“ priminė, kad Novorosijske užfiksuotas didelis gaisras po virtinės sprogimų uosto infrastruktūros rajone. Liudininkai nufilmavo galingą gaisrą, o vietos valdžia pripažino tik patį bepiločių orlaivių „atakos atrėmimo“ faktą, nepranešdama apie sugriovimus ar nukentėjusiuosius.

Rusija Juodojoje jūroje patiria gerokai didesnių nuostolių nei Ukraina. Tuo metu uosto komplekso darbas Novorosijske buvo minimalus, o krovos apimtys artėjo prie nulio.

ZumaPress/AFP/Scanpix/Johnas Ratcliffe'as, Tomaszas Siemoniakas

Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas susitiko su Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe’u. Susitikimas įvyko didėjant nerimui dėl Rusijos keliamos grėsmės NATO ir JAV atnaujinus diplomatines pastangas užbaigti karą Ukrainoje.

T.Siemoniakas patvirtino, kad antradienį agentūros būstinėje netoli Vašingtono įvyko „labai svarbus pokalbis“. Ministras pridūrė, kad Lenkijos premjerą Donaldą Trumpą informavo apie susitikimo metu gautą svarbią informaciją, „susijusią su Lenkijos saugumu“.

„Lenkijos ir Amerikos aljansas yra stiprus ir nepajudinamas“, – teigė T.Siemoniakas. Jis pabrėžė, kad glaudus žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas yra vienas iš šios sąjungos pamatų, ir padėkojo J.Ratcliffe’ui už draugystę bei paramą Lenkijai, skelbia „TVP World“.

Susitikimas surengtas JAV atnaujinus diplomatines pastangas nutraukti konfliktą Ukrainoje, kartu baiminantis galimo karo eskalavimo už jos ribų.

Rugpjūčio 25 d. J.Ratcliffe’as lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos išorės žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriumi Aleksandru Bortnikovu.

Susirūpino dėl hibridinio karo prieš Baltijos šalis ir Lenkiją

Pokalbių detalės nebuvo viešinamos, tačiau, agentūros „Bloomberg“ duomenimis, šis netikėtas vizitas įvyko po JAV žvalgybos perspėjimų, kad Rusija gali bandyti išbandyti NATO vykdydama hibridinio karo operacijas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, įskaitant infrastruktūros sabotažą ar operacijas su svetima vėliava.

Praėjusį savaitgalį JAV prezidento pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šeštadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o kitą dieną Kyjive kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vis dėlto šie susitikimai apčiuopiamo proveržio neatnešė.

Clemento Molino nuotr./Ukrainos kontrpuolimas prie Lymano

Ukrainos kariai, vykdydami kontrpuolimą Lymano kryptimi, atkirto Rusijos kariuomenės pleištą į šiaurę nuo miesto ir išlaisvino daugiau nei 200 kv. km teritoriją, skelbia Prancūzijos atvirųjų šaltinių (OSINT) analitikas Clement’as Molinas. Apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą prie Lymano buvo žinoma, portalui „Agentstvo“ sakė OSINT analitikas Kirilas Michailovas.

Sudėtingą situaciją Lymano rajone pripažino ir su Rusijos gynybos ministerija susijęs „Z“ kanalas „Rybar“.

Puolimo chronologija

Ukrainos pajėgų kontrpuolimas truko apie keturis mėnesius, rašo C.Molinas. Jo duomenimis, gegužės 22 d. Ukrainos kariai surengė didelį mechanizuotą šturmą į rytus nuo Iziumo, Novoje kaimo kryptimi. Birželio pradžioje ši gyvenvietė buvo iš esmės išlaisvinta.

Liepos pabaigoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo judėti į rytus nuo Novoje, Novomychailivkos rajone. Rugpjūčio viduryje Ukrainos kariai pasiekė šiaurinį Kolodezių pakraštį, o rugpjūčio 24 d. surengė dar vieną sėkmingą mechanizuotą šturmą tarp Katerynivkos ir Novoliubivkos, teigia C.Molinas.

Rugsėjo pradžioje Ukrainos kariams pavyko perkirsti Rusijos pleišto pagrindą, tvirtina analitikas. Jo vertinimu, dėl to Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau nei 200 kv. km (tai maždaug atitinka Rusijos miesto Jaroslavlio plotą). Vis dėlto Rusijos pajėgos tebėra į vakarus nuo Kolodezių, todėl kontrpuolimas dar nėra baigtas.

Apie Ukrainos pajėgų bandymą atkirsti Rusijos placdarmą vakariniame Žerebeco upės krante, Srednio ir Derylovo rajone, rugpjūčio 25 d. rašė karo tyrinėtojas iš Lenkijos kanale „Thorkill“. Jo duomenimis, svarbią sėkmę Ukrainos kariai pasiekė maždaug rugpjūčio 18 d., kai užėmė Rusijos atramos punktą į šiaurę nuo Kolodezių ir perkirto kelią Kolodeziai-Ivanivka.

Tą pačią dieną kanalas „Rybar“ pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando „nupjauti“ pleištą. Po dviejų dienų kanalas padėtį prie Lymano pavadino „nerimą keliančia“ ir pripažino, kad keliuose ruožuose iniciatyva perėjo Ukrainos kariams.

Operatyvinio saugumo režimas

Kontrpuolimo metu Ukrainos pusė laikėsi operatyvinio saugumo režimo, pažymėjo C.Molinas. Liepos viduryje kitas Prancūzijos OSINT analitikas „Playfra“ pranešė apie „geras naujienas“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmus prie Lymano, tačiau atsisakė atskleisti detales, remdamasis operatyvinio saugumo reikalavimais.

Apie puolimą OSINT bendruomenėje buvo žinoma gana seniai, tačiau daugelis tyrėjų susilaikė nuo publikacijų, kol nepasirodė pranešimai iš Ukrainos pusės, portalui „Agentstvo“ patvirtino K.Michailovas. Jo nuomone, detalių viešinimas dabar gali rodyti, kad Ukrainos pajėgos pakankamai tvirtai įsitvirtino atkovotoje teritorijoje.

Su Ukrainos gynybos ministerija susijęs projektas „DeepState“ kol kas nepatvirtino tokio masto pleišto likvidavimo, apie kurį rašo C.Molinas. Karo studijų institutas (ISW) rugsėjo 7 d. taip pat pranešė, kad kol kas negali nustatyti pilno Ukrainos kontratakų prie Lymano masto.

„ISW šiuo metu dar nėra pasirengęs įvertinti šių veiksmų masto ar rezultatų. Pastarosiomis dienomis Rusijos šaltiniuose ir atviruosiuose duomenyse padaugėjo pranešimų apie vykstančias Ukrainos kontratakas Lymano apylinkėse.

Ukrainos pajėgos neseniai įrodė, kad kontroliuoja Sviatohirską (į šiaurės vakarus nuo Lymano) ir kad Rusijos kariuomenės šioje gyvenvietėje nėra – tai pripažino ir Rusijos „kariniai tinklaraštininkai“. Vis dėlto šiuo metu turima nedaug įrodymų, leidžiančių tiksliai įvertinti Rusijos ir Ukrainos pajėgų kontroliuojamas teritorijas Lymano kryptimi.

ISW žemėlapių sudarymo metodika nuvertina tikėtiną Ukrainos laimėjimų mastą per šiuo metu vykstančias kontratakas Lymano kryptimi. Tikėtina, kad laikui bėgant papildoma viešai prieinama informacija atskleis visą Ukrainos pajėgų pasiekimų šioje kryptyje mastą. ISW ir toliau atnaujins savo vertinimus, kai tik bus gauta daugiau įrodymų“, – sakoma ISW analitikų vertinime.

Kodėl tai svarbu

C.Molinas šią operaciją pavadino viena svarbiausių Ukrainos pergalių šiais metais. Jo vertinimu, pleišto praradimas apsunkins Rusijos puolimą Lymano link ir toliau Iziumo bei Slovjansko kryptimis, o Ukrainos pajėgoms suteiks papildomo laiko gynybai stiprinti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė apsaugos kairįjį Slovjansko gynybos flangą, neleisdama Rusijos kariuomenei pasiekti Sviatohirsko aukštumų, iš kurių ji galėtų kontroliuoti logistikos maršrutus į Slovjanską, teigė CIT atstovas.

„Thorkill“ operacijos reikšmę vertina atsargiau. Rugsėjo pradžioje jis Ukrainos pajėgų stūmimąsi prie Lymano priskyrė prie taktinių sėkmių antraeilėje kryptyje ir teigė, kad tai kol kas nepakeitė bendros operatyvinės situacijos. Svarbiausiais fronto ruožais jis įvardijo Kramatorsko aglomeracijos, Dobropilios ir Orichivo kryptis.

Nesėkminga Rusijos vasaros kampanija

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas įvyko nesėkmingos Rusijos kariuomenės vasaros kampanijos fone. Taip jos rezultatus įvertino ISW ir Suomijos OSINT projekto „BlackBird Group“ analitikas Emilis Kastehelmi.

„BlackBird Group“ skaičiavimais, grynasis Rusijos teritorinis prieaugis rugpjūtį sudarė apie 133 kv. km. Nors Rusijos stūmimosi tempai liepą ir rugpjūtį pradėjo augti, jie išliko gerokai mažesni nei praėjusiais metais.

SIPA/ „Scanpix“/Roberto Vannacci

Italijoje sparčiai kyla ultradešiniųjų politiko Roberto Vannacci, pagarsėjusio savo prorusiškomis pažiūromis, populiarumas, rašo laikraštis „The Times“.

R.Vannacci – buvęs Italijos karinių specialiųjų pajėgų generolas, kuris 2021–2022 m. ėjo Italijos karinio atašė Maskvoje pareigas. Pasak jį pažinojusio buvusio Jungtinės Karalystės karinio atašė Rusijoje Johno Formano, italas atvirai žavėjosi Rusija.

Jo teigimu, R.Vannacci patiko „stiprios rankos“ lyderystės ir tvarkos idėja. Kaip pažymima, tai – tipiškas daugelio Italijos karininkų bruožas. Pasakojama, kad jo žmona mėgo Maskvos švarą, o jis pats anksčiau sakė, jog ten jo vaikai galėjo „saugiai žaisti žaidimų aikštelėje“, kaip kad senais laikais Italijoje.

Dar 2021 m. pabaigoje, kai Rusija sutelkė savo pajėgas prie sienos su Ukraina, R.Vannacci toliau tvirtino, kad invazijos nebus. Pasak J.Formano, italas buvo nepatyręs ir garsiai tuo įtikinėjo net Italijos ambasadorių Maskvoje.

„Jis neturėjo patikimų šaltinių ir kentėjo nuo arogancijos, pernelyg didelio pasitikėjimo savimi bei naivumo“, – vardijo J.Formanas.

Plačiau skaitykite ČIA.