- Neįtikėtini skaičiai: rusai prisipirko 200 tonų aukso
- Ukrainos dronai nulėkė 2,8 tūkst. km – pasiekė regioną, kuriame išgaunama 80 proc. Rusijos dujų
- Maskva ruošiasi blogiausiam: skubiai pradėtas bombų slėptuvių remontas
- „Danguje vykstantis siaubas“: Rusija siunčia į Kyjivą naujus reaktyvinius dronus
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Danguje vykstantis siaubas“: Rusija siunčia į Kyjivą naujus reaktyvinius dronus
17:58
Kelių kilometrų aukštyje ir beveik komercinio lėktuvo greičiu skrendantys nauji Maskvos ilgojo nuotolio reaktyviniai dronai muša iš vėžių Kyjivo oro gynybą.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva į Ukrainos sostinę paleido ne vieną atakos dronų bangą, dėl beveik nuolatinių oro pavojaus signalų paralyžiuodama miestą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė „pastarosiomis dienomis danguje vykstantį siaubą“ kaip naują Rusijos lyderio Vladimiro Putino taktiką ir pažadėjo atsaką.
Naujieji dronai kelia iššūkį palyginti efektyviam ir pigiam Ukrainos oro gynybos nuo dronų skydui, paskubomis pastatytam po 2022-ųjų Rusijos invazijos.
Ukraina greitai tapo pasauline lydere dronų gynybos srityje ir sudarė susitarimus su keliomis Vakarų ir Artimųjų Rytų šalimis dėl dalijimosi technologijomis.
Tačiau jos giriamam dronų perėmėjų tinklui – kuris numušdavo didžiąją daugumą labiau įprastų dronų, sukonstruotų su vidaus degimo varikliais ir propeleriais – sunkiau susidoroti su naujais reaktyviniais įrenginiais.
Ekspertai teigia, kad juose sumontuoti Kinijoje pagaminti lėktuvo tipo mini reaktyviniai varikliai ir jie gali skristi 5 km aukštyje 400–600 km per valandą greičiu – iki trijų kartų greičiau nei ankstesnės versijos, kurios buvo paremtos Irano dronais „Shahed“.
Naujausias modelis gali gabenti iki 90 kg sprogmenų, beveik dvigubai daugiau nei ankstesnės versijos, ir yra kur kas masyvesnis – 6 m ilgio su 5,5 metro sparnų moju.
Dėl tokio aukščio ir greičio jie yra nepasiekiami dabartiniam Ukrainos perėmėjų parkui ir „nubraukia mūsų pasiektą pažangą kovoje“, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karo ekspertas Serhijus Zhurecas.
Oro gynybos požiūriu analitikai sako, kad naujieji dronai labiau primena sparnuotąsias raketas nei įprastus dronus.
Skaičiuojama, kad Rusija rugpjūtį paleido 2,8 tūkst. reaktyvinių dronų, palyginti su 1,5 tūkst. liepą ir vos keliais šimtais birželį.
Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai sakė, kad sunaikinama apie 60 proc. jų, palyginti su daugiau nei 90 proc. lėčiau judančių, žemiau skrendančių dronų.
Paralyžiuotas miestas
Nauji išpuoliai vykdomi Kyjivui jau ir taip kenčiant nuo smarkiai suintensyvėjusių Rusijos balistinių raketų smūgių, kurie nuo vasaros pradžios nusinešė dešimtis gyvybių.
Penktadienį reaktyvinis dronas rėžėsi į Ukrainos saugumo tarnybos būstinę istoriniame Kyjivo centre – tai itin simbolinis smūgis, įvykdytas vidury baltos dienos.
Ukraina apkaltino Rusiją šiuo smūgiu siekus sužlugdyti JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio praėjusio savaitgalio vizitą Maskvoje ir Kyjive, kuriuo siekta atgaivinti įstrigusias taikos derybas.
Rusijos atakų banga kartais beveik visiškai paralyžiuoja Kyjivą – kasdien čia nuaidi iki dešimties oro pavojaus signalų.
Pavojaus metu daugelis įmonių ir įstaigų nedirba, ribojamas metro eismas, todėl keliuose susidaro spūstys, o žmonės būriuojasi gatvėse.
Daugelis mokyklų, kurios praėjusią savaitę grįžo po vasaros atostogų, pranešė pereinančios prie nuotolinio mokymo.
Ši situacija taip sutrikdė socialinį ir ekonominį gyvenimą, kad pareigūnai paskelbė apie retą saugumo protokolų sušvelninimą, kad maždaug 3 mln. gyventojų turintis miestas galėtų toliau funkcionuoti.
Pusės metų laukimas
Kyjivo pareigūnai sulaukė kritikos dėl to, kad nenumatė šios grėsmės.
Analitikai teigia, kad Rusija reaktyvinius dronus pradėjo gaminti prieš pusantrų metų, o dabar jų gali pagaminti apie 3 tūkst. per mėnesį.
Maskva „su šiais reaktyviniais dronais turi galimybių langą“, sakė Ukrainos tinklaraštininkas „Nikolajevskij Vaniok“, palaikantis glaudžius ryšius su šalies oro gynybos bendruomene ir turintis daugiau nei 2,6 mln. sekėjų platformoje „Telegram“.
Susidūręs su šia grėsme, V. Zelenskis praėjusią savaitę sušaukė savo karinį kabinetą, kad paspartintų greitesnių dronų perėmėjų gamybą.
Prototipai jau sukurti ir šiuo metu dirbama, „kad šis naujas ginklas pasiektų reikiamą efektyvumo lygį“, sakė jis.
Viena didelė Ukrainos ginklų bendrovė, gaminanti perėmėjus įprastiems dronams, AFP nurodė, kad „aktyviai ieško sprendimo“.
Analizės centro „Defense Express“ vadovas S. Zhurecas pabrėžė, kad Ukrainai reikia labiau kompleksinio atsako nei vien tik geresni perėmėjai.
Pilnavertis atsakas apimtų aviaciją, „žemė-oras“ tipo sistemas, elektroninę kovą ir daugiau smūgių prieš paleidimo bei gamybos vietas Rusijos teritorijoje, sakė jis.
„Rusai šiame technologiniame cikle įgijo pranašumą“, – teigė jis, įspėdamas, kad Ukrainai gali prireikti „iki šešių mėnesių“, kol ji sukurs veiksmingas atsakomąsias priemones.
Putinas neigia gandus apie mobilizaciją, bet rusai jau pastebi jos ženklus: DW atskleidė detales
19:38
Per pirmąją rugsėjo savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas du kartus viešai paneigė gandus apie artėjančią mobilizaciją šalyje, skelbia „Deutsche Welle“. Vis dėlto patys rusai pastebi ženklų, galinčių rodyti būsimą mobilizaciją.
Leidinys pranešė, kad rugsėjo 1 dieną V. Putinas šiuos gandus pavadino „visiška nesąmone“ ir apibūdino juos kaip prieš Rusiją nukreiptą „informacinę ataką“.
Po dviejų dienų, rugsėjo 3-iąją, Vladivostoke vykusiame ekonomikos forume Kremliaus vadovas pareiškė, kad „šiandien nėra nė vieno scenarijaus, dėl kurio reikėtų mobilizacijos“.
Kvietimų į karo prievolės įstaigas dalijimas
Leidinys paklausė Rusijoje gyvenančių savo skaitytojų, ar jie pastebi kokių nors artėjančios mobilizacijos ženklų. Dažniausiai žmonės minėjo gaunamus šaukimus iš karinių komisariatų.
„Mano sūnėnas gavo šaukimą atvykti patikrinti duomenų“, – rašė skaitytojas iš pramoninio Naberežnyje Čelnų miesto.
Kitas skaitytojas pranešė taip pat gavęs šaukimą, kuriuo jam nurodyta atvykti patikrinti duomenų.
„Gavau šaukimą, kuriuo nurodyta atvykti patikrinti duomenų. Dirbu savarankiškai. Ką man daryti?“ – klausė jis.
DW praneša, kad žmonės baiminasi, jog gali būti pašaukti į karinę tarnybą arba netekti galimybės laisvai išvykti iš šalies.
Dėl to kai kurie šaukimus gavę asmenys stengiasi kuo greičiau išvykti iš Rusijos, kol dar neįsigaliojo išvykimo iš šalies apribojimai.
„Vienas mano draugas prieš du mėnesius išvyko iš Rusijos po to, kai iš karinio komisariato gavo šaukimą atvykti patikrinti duomenų“, – pasakojo vienas skaitytojas.
Tačiau, kaip teigiama straipsnyje, ne visi mobilizacijos atveju emigraciją laiko realia išeitimi.
„Kalbant apie išvykimą, tai tik fantazija. Kur mes važiuotume ir, svarbiausia, iš ko tai finansuotume?“ – sakė vienas skaitytojas.
Vežami prievarta
Pažymima, kad birželį iš Rusijos Penzos srities pasirodė pranešimų, jog vyrai buvo prievarta vežami į karinius komisariatus ir verčiami pasirašyti karinės tarnybos sutartis.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, ši praktika tapo tokia paplitusi, kad gyventojai surengė protestus, palaikydami savo artimuosius ir kaimynus. Šią temą nušviečiantys žurnalistai teigia, kad tokie reidai tebevyksta.
„Žmonės sulaikomi, be kita ko, prie įėjimų į savo daugiabučius. Dažnai tai būna alkoholio vartoję vyrai. Prie jų prieina nepažįstami žmonės arba privažiuoja automobiliai – dažnai vietos valdžios institucijų suteiktos transporto priemonės.
Vyrai tiesiog sugriebiami ir išvežami, o vėliau jų šeimos ir kaimynai apie juos daugiau nieko negirdi. Kartais vėliau paaiškėja, kad jie buvo išvežti į karinius dalinius. Ten jie dažnai laikomi prieš išsiunčiant į frontą“, – DW pasakojo leidinio „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“) žurnalistė Jelena Lemiasova.
Kokių pasekmių gali turėti gautas šaukimas?
Teisininkas Artiomas Kliga paaiškino, kad šaukimas, išduotas „duomenims patikrinti“, savaime nereiškia, jog žmogus bus pašauktas į kariuomenę, mobilizuotas ar išsiųstas į frontą.
„Šie šaukimai tik rodo, kad kariniai komisariatai gerokai pagerino karinės įskaitos tvarkymą. Jeigu prasidėtų mobilizacija, tokie duomenys padėtų valdžios institucijoms greitai pašaukti reikiamus žmones“, – paaiškino A. Kliga.
Rusai taip pat vis dažniau praneša gaunantys iš anksto išduodamus mobilizacinius nurodymus. Taikos metu tokie nurodymai neįpareigoja piliečių imtis jokių veiksmų. Tačiau paskelbus mobilizaciją juos gavę žmonės privalėtų atvykti į jiems priskirtą karinį komisariatą.
„Jie buvo išduodami ir prieš karą [prieš Ukrainą], ir jo metu. Tačiau pirmąjį 2026 metų pusmetį padėtis pasikeitė: panašu, kad jų pradėta išduoti šimtais tūkstančių. Tikslių skaičių nežinome, nes ši informacija yra įslaptinta. Tačiau sprendžiant iš įrašų socialiniuose tinkluose ir užklausų, kurias gavome mes ir mūsų kolegos, skaičiaus augimas buvo stulbinamas – dešimtis kartų“, – DW sakė Rusijos teisininkas Timofejus Vaskinas.
Kaip pažymi leidinys, 2022 metais Rusijoje paskelbtos dalinės mobilizacijos dekretas niekada nebuvo oficialiai atšauktas ir techniškai tebegalioja.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešimus apie naują mobilizacijos bangą ne kartą vadino „melagingomis naujienomis“.
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad D. Peskovas taip pat neigė pranešimus apie galimą mobilizaciją, kuri, kaip buvo kalbama, turėjo prasidėti 2022 metais. Likus vos aštuonioms dienoms iki dalinės mobilizacijos paskelbimo jis pareiškė: „Šiuo metu šis klausimas nėra svarstomas.“
Auga mobilizacinės parengties specialistų paklausa
Rugpjūčio 8 dienos duomenimis, DW Rusijos darbo paieškos platformoje „HeadHunter“ aptiko keletą darbo skelbimų, kuriuose ieškoma „mobilizacinės parengties“ specialistų. Maskvoje ir aplinkiniame regione buvo siūloma 40 tokių darbo vietų, o Sankt Peterburge – 13.
Pavyzdžiui, kai kurios įmonės ieško specialistų, atsakingų už tai, kad organizacija turėtų mobilizacijos planą ir žinotų, kaip veikti, jei valstybė ekonomiką pervestų į karo režimą. Į jų pareigas taip pat įeitų įmonės parengimas ekstremaliosioms situacijoms ir civilinės gynybos priemonėms, taip pat pagalba organizacijai pereinant prie specialaus veiklos režimo karo atveju.
Leidinys pažymėjo, kad tokius darbo skelbimus skelbė ir privačios įmonės, ir valstybės institucijos.
UNIAN anksčiau pranešė, kad žmogaus teisių projektas „Idite lesom“ („Eikite mišku“) informavo apie pirmąjį Rusijoje užfiksuotą atvejį, kai karinio komisariato sprendimu rezervistui buvo uždrausta išvykti iš šalies.
Kalbama apie 24 metų Rostovo srities gyventoją, kuris 2024 metais atliko privalomąją karinę tarnybą, o ją baigęs buvo perkeltas į rezervą. Rugsėjo 2 dieną jis mėgino išskristi į užsienį iš Krasnodaro, tačiau per pasų kontrolę buvo sulaikytas papildomam patikrinimui.
Galiausiai jam buvo įteiktas oficialus pranešimas, kuriuo laikinai apribota jo teisė išvykti iš Rusijos. Išvykimo iš šalies klausimas tapo itin aktualus po to, kai kovą pradėjo visapusiškai veikti elektroninis šaukimų registras.
Taip pat buvo pranešta, kad buvęs Europos Komisijos pareigūnas Jacques'as Lafitte'as straipsnyje leidiniui „The Globalist“ neatmetė galimybės, jog Rusija dėl blogėjančios savo karių padėties Ukrainoje gali rengti pavojingą provokaciją prieš NATO valstybes.
Vienu iš galimų taikinių galėtų tapti netoli Rusijos sienos esantis Estijos miestas Narva.
J. Lafitte'o nuomone, nauja mobilizacija galėtų turėti didžiausią poveikį padėčiai mūšio lauke. Tačiau tuo pat metu plataus masto šaukimas į kariuomenę galėtų sukelti rimtą nepasitenkinimą pačioje Rusijoje ir paskatinti dar daugiau žmonių išvykti iš šalies.
Dėl šios priežasties V. Putinui reikia patogaus preteksto mobilizacijai ir Kremlius gali tokį pretekstą sukurti.
Ukrainos dronai nulėkė 2,8 tūkst. km – pasiekė regioną, kuriame išgaunama 80 proc. Rusijos dujų
18:51
Ukrainos pajėgos surengė tolimiausią smūgį Rusijai – bepiločiai pirmą kartą pasiekė regioną, kuriame išgaunama 80 proc. Rusijos dujų, skelbia žiniasklaida.
Bepiločiai atakavo Naująjį Urengojų, esantį už 2,8 tūkst. km nuo sienos su Ukraina. Tai tolimiausia bepiločių ataka per visą karą. Ukrainos dronų taikiniu tapo Jamalo-Nencų autonominė apygarda, kurioje išgaunama 80 proc. Rusijos dujų.
Kas įvyko
Po atakos vieno miesto pramonės objekto teritorijoje kilo gaisras, pranešė Jamalo-Nencų autonominės apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas. Pasak jo, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Nukentėjusios įmonės regiono vadovas neįvardijo. Ukrainos „Telegram“ kanalų „Exilenova+“ ir „Supernova+“ duomenimis, smūgis suduotas Naujojo Urengojaus kondensato paruošimo transportavimui gamyklai. Tai „Gazprom“ įmonė, perdirbanti naftos ir dujų kondensato mišinį, o jos bendras pajėgumas siekia 19,5 mln. tonų per metus.
Kokiu dronu galėjo atakuoti Ukraina
Analitikos centro „Conflict Intelligence Team“ atstovas, paprašęs neviešinti jo tapatybės, pokalbyje su portalu „Agentstvo“ teigė, kad atakai galėjo būti panaudoti birželį pristatyti ukrainietiški dronai FP-1. Skelbiamas jų skrydžio nuotolis – 2,7 tūkst. km.
Jamalo-Nencų autonominė apygarda bepiločių ataką patyrė pirmą kartą. Šis smūgis tapo nuotolio rekordu per visą karą Ukrainoje.
Ankstesnis rekordinis smūgis buvo suduotas liepos 6 dieną Omsko naftos perdirbimo gamyklai, esančiai už 2,5 tūkst. km nuo sienos su Ukraina.
Neįtikėtini skaičiai: rusai prisipirko 200 tonų aukso
18:19
Valiutos operacijų ribojimai paskatino rusus santaupas investuoti į aukso luitus. Nuo 2022 metų kovo jie įsigijo apie 200 tonų aukso, sako Rusijos finansų viceministras Aleksejus Moisejevas. Tai daugiau nei liko Rusijos nacionalinės gerovės fonde – 131,5 tonos rugsėjo 1 dieną – ir beveik 9 proc. viso aukso Rusijos tarptautinėse atsargose – 73,2 mln. Trojos uncijų, arba 2 277 tonos, rugpjūčio 1 dieną.
Aukso luitų paklausa šoktelėjo prasidėjus karui. Rusijos valdžia buvo priversta įvesti valiutos išėmimo iš sąskaitų ribojimus ir skubos tvarka panaikino PVM aukso luitų pirkimui. Anksčiau šis mokestis parduodant nebuvo grąžinamas, o tai ribojo investicijas į luitus. Įstatymas pradėjo galioti atgaline data – nuo 2022 metų kovo 1 dienos.
Pirko 12 kg aukso luitus
Iš pradžių rusai pirko standartinius maždaug 12 kg svorio luitus, prisiminė A.Moisejevas: daugelis bankų aukščiausios klasės klientų tiesiog perkėlė grynąją valiutą į didelius aukso luitus. Vėliau jie persiorientavo į mažesnio svorio luitus, o populiariausiu tapo 100 gramų luitas. Dabar, anot jo, vėl auga susidomėjimas dideliais standartiniais luitais, rašo „The Moscow Times“.
Rugsėjo 9 dieną vieno gramo aukso apskaitinė kaina siekė 12,34 tūkst. rublių, taigi 12 kg luito vertė sudaro 147 mln. rublių (apie 1,47 mln. eurų). Turtingiems rusams tai gali būti būdas apsaugoti savo santaupas nuo rublio nuvertėjimo, taip pat ir nuolat sklindant kalboms apie indėlių įšaldymą.
Sankcijos draudžia įvežti dolerius ir eurus
A.Moisejevas mano, kad auksas žmonėms pakeis grynąją valiutą, nes sankcijos draudžia įvežti į šalį dolerių ir eurų banknotus. Jo nuomone, didžiausias aukso paklausos augimas vyks būtent šio pakeitimo ribose.
„Manau, kad išvysime tradicinių Rusijai po SSRS žlugimo taupymo būdų, pačių konservatyviausių taupymo formų – grynosios užsienio valiutos – pakeitimo auksu procesą. Tai absoliučiai milžiniškos atsargos“, – sakė jis.
Šios atsargos gali siekti 7,6 trln. rublių – tiek grynosios valiutos rugpjūčio 1 dieną Rusijos namų ūkiai, Centrinio banko vertinimu, laikė savo rankose. Remiantis tą dieną galiojusia 10,5 tūkst. rublių už gramą apskaitine kaina, tai būtų maždaug 720 tonų aukso.
Tikėtina, kad tai daugiau nei dukart viršija metinę aukso gavybą šalyje. Po karo pradžios šie duomenys buvo įslaptinti, tačiau Pasaulio aukso taryba (WGC) vertino, kad 2024 metais Rusijoje buvo išgauta 330 tonų aukso, o pernai – 345 tonos. Vasarą gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas pareiškė, kad šiemet Rusija padidins aukso gavybą iki 480-500 tonų, tačiau ekspertai juo nepatikėjo.
Daugiausia rusiško aukso eksportuojama
Dabar didžioji dalis Rusijoje išgaunamo aukso keliauja eksportui, o vidaus vartojimui tenka apie 22 proc., įvertino Aukso pramonininkų sąjunga. Jos duomenimis, 7 proc. aukso pardavimų tenka Maskvos biržai, 6 proc. – juvelyrikos pramonei, 5 proc. nuperka fiziniai asmenys, 3 proc. įsigyja valstybės brangiųjų metalų ir brangakmenių saugykla, o 1 proc. sunaudojama monetų ir medalių gamybai.
Eksporto geografija siaurėja, todėl „neseniai priėjome prie išvados, kad būtina plėtoti vidaus rinką“, – sakė sąjungos vadovas Sergejus Kašuba. Skirtingai nei A.Moisejevas, jis fizinių asmenų aukso pirkimus vadina „gana menkais“ ir kelia tikslą padidinti aukso realizavimą vidaus rinkoje iki pusės visos gavybos, pastebi „The Moscow Times“.
Auksą vyniojo į šokolado popierių
Dalis aukso, kurį įsigijo rusai, taip pat galėjo būti išvežta iš šalies. Kai kurie taip gelbėjo savo santaupas, tačiau dažniau dalyvavo aukso eksporto be muitų mokėjimo schemose.
„Žmonės tiesiog vežėsi kišenėse. Prisikimšo kišenes ir išvažiavo“, – pasakojo A.Moisejevas. Federalinė muitų tarnyba buvo pranešusi, kaip viena rusė mėgino išgabenti į Stambulą aukso luitus, suvyniotus į „Alionka“ šokolado popierių, ir apie kitus panašius atvejus. Siekiant sustabdyti šį srautą, nuo gegužės 1 dienos fiziniams asmenims uždrausta išvežti į užsienį daugiau kaip 100 gramų aukso luitais.
Zelenskis ragina didinti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl civilių mirčių
17:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį priekaištavo tarptautinei bendruomenei, kad ši neužima griežtesnės pozicijos dėl Rusijos, jai intensyvinant bombardavimus Ukrainos civilinėse teritorijose.
Rugpjūčio pabaigoje Rusija pradėjo savaitę trukusias naktines ir dienines atakas prieš Kyjivą — tai buvo sunkiausias nuolatinis bombardavimas Ukrainos sostinėje nuo tada, kai prieš daugiau nei ketverius metus prasidėjo Rusijos plataus masto invazija. Ukrainos pareigūnų teigimu, nuolatiniai raketų ir dronų smūgiai tęsiasi ir šį mėnesį, siekiant palaužti visuomenę.
Tarptautinės ekonominės sankcijos Rusijai ir pastangos diplomatiškai izoliuoti Maskvą nesustabdė invazijos. V. Zelenskis paragino šalis padidinti spaudimą.
„Deja, tarptautinės bendruomenės reakcija į šiuos smūgius, kurie praktiškai kiekvieną dieną nusineša žmonių gyvybių, buvo per maža“, — socialiniuose tinkluose sakė jis.
„Tačiau atsakas reikalingas — Maskva neturi žengti į žiemą manydama, kad gali išsisukti su raketų ir dronų teroru be pasekmių“, — pabrėžė prezidentas.
Jungtinių Tautų (JT) teigimu, liepą dėl suintensyvėjusių Rusijos oro atakų žuvo ar buvo sužeista daugiau Ukrainos civilių nei per bet kurį mėnesį nuo 2022 metų kovo: 437 civiliai žuvo, o daugiau nei 2,6 tūkst. buvo sužeisti.
JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš viso žuvo daugiau nei 16,8 tūkst. Ukrainos civilių, o daugiau nei 51 tūkst. buvo sužeista.
JAV atnaujino pastangas nutraukti kovas, savaitgalį nusiuntusi specialiuosius pasiuntinius į Kyjivą ir Maskvą, nors Vašingtono pastangos kol kas neatnešė jokios esminės pažangos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio vėlai antradienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos buvo turiningos, tačiau dar daug reikia nuveikti.
Kyjivo gyventojai bando atsigauti po dronų smūgio
Naktį į trečiadienį Rusijos oro atakos nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes, o dar septyni žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai. Maskva šešis Ukrainos regionus atakavo dronais ir balistinėmis bei sparnuotosiomis raketomis.
Keturi iš sužeistųjų buvo 22 aukštų gyvenamajame pastate Kyjivo Darnycios rajone, kur dronas apgadino 11-ąjį aukštą ir sukėlė gaisrą 12-ajame aukšte, nurodė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.
62 metų Olha Smal, gyvenanti 12-ajame aukšte, pasakojo, kad sprogimo banga bloškė ją per virtuvę. Viename iš jos miegamųjų kilo gaisras ir butas greitai prisipildė dūmų, sakė ji. Jos nėščia kaimynė buvo sužeista.
„Gyveni po vieną dieną. Nežinai, kas su tavimi nutiks rytoj ar net šiandien, – agentūrai „The Associated Press“ sakė O. Smal. – Tai labai, labai sunku.“
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos smogė dronų gamyklos sandėliui Kyjive.
Ji taip pat teigė, kad smogė degalų rezervuarams ir elektros pastotei Mykolajivo uostamiestyje Pietų Ukrainoje.
Pasak ministerijos, Rusijos kariuomenė taip pat smogė laivui, plaukusiam į Odesą su kariniais kroviniais, ir logistikos objektams Ukrainos Starokozačės pasienio punkte su Moldova. Per smūgį pasienyje žuvo du civiliai, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Ukraina teigia smogusi Rusijos karinio jūrų laivyno bazei
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina į rusų smūgius atsako kasdienėmis tolimojo nuotolio atakomis prieš infrastruktūrą toli Rusijos teritorijoje.
Jo teigimu, naujausi Ukrainos smūgiai buvo nukreipti į Novorosijską – uostą prie Juodosios jūros Rusijos Krasnodaro krašte. Pasak V. Zelenskio, smogta karinio jūrų laivyno bazei, įskaitant terminalą, naudojamą naftai krauti, karinio uosto objektus ir karo laivus su sparnuotosiomis raketomis.
Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazė yra svarbus Rusijos Juodosios jūros laivyno centras, kur prižiūrimi laivai, jiems teikiamas logistinis palaikymas, nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas pranešė, kad per drono ataką Novorosijske žuvo keturi žmonės.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto oro gynyba numušė 596 Ukrainos dronus.
Maskva ruošiasi blogiausiam: šiuos darbus liepė padaryti skubiai
17:24 Atnaujinta 17:34
Trijuose Maskvos rajonuose bus kapitaliai suremontuotos devynios slėptuvės. Valdžia tam skyrė 39 mln. rublių (391 tūkst. eurų), pranešė kanalas „Ostorožno, Moskva“, remdamasis viešųjų pirkimų portalo duomenimis. Kalbama apie slėptuves Azovo, Bolotnikovos ir Nagornajos gatvėse, taip pat Lenino prospekte.
Ten bus atnaujinti įėjimai, pertvaros ir durys, atnaujinta vidaus apdaila, suremontuotos vandentiekio, elektros tiekimo, kanalizacijos, ventiliacijos ir ryšių sistemos. Darbai turi būti baigti iki lapkričio 30 dienos.
Išsigando Ukrainos
Maskvos slėptuvių kapitalinio remonto konkursai paskelbti po to, kai Ukraina paskelbė apie planus paleisti į Maskvą savo balistines raketas. Kaip rugpjūčio viduryje teigė raketų kūrėja bendrovė „Fire Point“ ir buvęs Ukrainos ministras Mychaila Fedorovas, tai gali įvykti iki 2026 metų pabaigos, primena „The Moscow Times“.
Smūgiams į Maskvą planuojama naudoti raketą F-9, galinčią gabenti iki 800 kg kovinį užtaisą ir naikinti taikinius iki 850 km.
„Tokios sistemos gali kelti rimtą grėsmę Rusijos karo pramonės objektams, energetikos infrastruktūrai ir kitiems strateginiams taikiniams“, – pažymėjo Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vyresnysis analitikas Antonas Zemlianojus.
Maskvą saugo trys „žiedai“
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis teigė, kad Maskvą juosia trys oro gynybos „žiedai“, kuriuos sudaro daugiau kaip 100 paleidimo įrenginių ir 50 mobiliųjų zenitinių raketų sistemų „Pancyr“.
Pagrindinėmis Rusijos sistemomis, galinčiomis veikti prieš balistinius taikinius, laikomos zenitinių raketų sistemos S-400 ir S-500. Pastarųjų ginkluotėje yra nedaug. 2025 metų gruodį Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pranešė, kad kovinį budėjimą pradėjo pirmasis oro gynybos pulkas, aprūpintas S-500, tačiau jų skaičiaus nepatikslino. Kaip rašė „Newsweek“, 2020-ųjų pradžioje Rusija turėjo 56 S-400 sistemas.
Žinoma, kad Maskvoje S-400 buvo dislokuotos buvusiuose Timiriazevo žemės ūkio akademijos bandomuosiuose laukuose sostinės šiaurėje. Panašios aikštelės atsirado tarp Sokolnikų ir Losino Ostrovo parkų, Izmailovo miško parke ir už 9 km nuo Kremliaus – šalia Rusijos prezidento jaunesniosios dukters Katerinos Tichonovos fondo „Innopraktika“ biuro.
Ukrainos karinio portalo „Militarnyj“ duomenimis, gegužės mėnesį Maskvos regione buvo dislokuota apie 20 S-400 sistemų.
Kremliui – svarbios aviakompanijos smūgis: masiškai atšaukinėja skrydžius į Rusiją
17:01
Bendrovė „Air Arabia“, viena iš didžiausių aviakompanijų Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, masiškai atšaukia skrydžius į Rusiją, kurie buvo numatyti rudenį, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Specializuotas portalas „Profi.Travel“ kalbino kelionių agentūrų atstovus. Samaros bendrovės „Aventura“ vadovė Tatjana Smirnova pažymėjo, kad oficialaus laiško iš aviakompanijos kol kas nebuvo gauta, tačiau paaiškėjo, kad spalio mėnesiui užsakyti skrydžiai buvo atšaukti.
Kitas pašnekovas – bilietų rezervavimo specialistas ir kelionių agentas iš Jekaterinburgo – patvirtino, kad „Air Arabia“ atšaukė skrydžius trečiadienį, rugsėjo 9 d., o „pranešimas bus išsiųstas artimiausiu metu“.
Panašiais liudijimais dalijasi ir „Telegram“ kanalas „Baza“. Nurodoma, kad spalio mėnesiui įsigyti bilietai yra atšaukti, tačiau klientai apie tai kol kas sužino tik po to, kai kreipiasi į aviakompaniją.
Viename iš gautų atsakymų teigiama, kad „aviakompanijos skrydžiai iš Rusijos regionų yra atšaukti“, o klientui pasiūlytas „pilnas pinigų grąžinimas“.
Pati aviakompanija patvirtino skrydžių atšaukimą ir užtikrino, kad keleiviams bus grąžinti pinigai už įsigytus bilietus, rašo „The Moscow Times“.
2003 m. įkurta bendrovė „Air Arabia“, didžiausia pigių skrydžių bendrovė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, vykdo skrydžius į daugiau nei 170 vietų visame pasaulyje.
Sprendimas atšaukti skrydžius, panašu, priimtas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie tai, kad skrydžiai virš Rusijos tampa nesaugūs.
Ukrainos lyderis įspėjo viso pasaulio aviakompanijas ir draudikus apie skrydžių į Rusijos oro uostus, visų pirma, į Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus svarbiausius miestus, riziką.
Jo teigimu, Kyjio veiksmai nekelia grėsmės „civilinei aviacijai kaip tokiai“, tačiau „Rusijos danguje bus dronų, todėl į tai reikia atsižvelgti“.
Praėjusią savaitę „Air Tanzania“, Tanzanijos nacionalinė aviakompanija, kuri tik liepos mėnesį pradėjo tiesioginius skrydžius į Maskvą, pirmoji iš užsienio aviakompanijų laikinai atšaukė skrydžius į Rusijos sostinę, remdamasi saugumo grėsmėmis „įvertinus maršruto riziką“.
Vienas iš bendrovės lėktuvų, skridęs iš Zanzibaro į Maskvą, rugsėjo 2 d. buvo nukreiptas į Sankt Peterburgą, kai Maskvos oro uostai susidūrė su Ukrainos bepiločių orlaivių atakomis ir sustabdė veiklą. Antradienį skrydžiai buvo atnaujinti.
Po pasikėsinimo į Rusijos generolą uždėjo antrankius Moldovos MMA kovotojui
16:32 Atnaujinta 17:41
Praėjusią savaitę dėl pasikėsinimo į kariškį Rusijos Saratovo srityje sulaikytas Moldovos pilietis Nicolae Cociu pasirodė esąs mišriųjų kovos menų kovotojas, rodo portalo „Agentstvo“ analizė. Savo paskyroje viename socialiniame tinkle jis skelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus iš mišriųjų kovos menų ir kikbokso varžybų, taip pat, tikėtina, nuotraukas iš tarnybos Moldovos kariuomenėje.
Nuo birželio pradžios jis ėmė skelbti ir nuotraukas iš Rusijos.
Ką skelbė FSB
Apie N.Cociu sulaikymą antradienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas ir FSB. Jų pranešimuose teigiama, kad Moldovos pilietis buvo sulaikytas Astrachanės srityje. Jam iškelta baudžiamoji byla dėl teroro akto, pasikėsinimo nužudyti ir neteisėtos ginklų apyvartos.
Pasak Tyrimų komiteto ir FSB versijos, N.Cociu 2025 metais esą buvo užverbuotas Ukrainos specialiųjų tarnybų per vieną socialinį tinklą ir neva sutiko už 70 tūkst. JAV dolerių nužudyti Rusijoje „aukšto rango kariškį“. Kaip teigiama jėgos struktūrų pranešimuose, šių metų kovą Moldovos pilietis praėjo šaudybos parengimą poligone netoli Kyjivo, o birželį atvyko į Rusiją.
Kas vyko
Praėjusį ketvirtadienį Rusijos Saratovo srities Probuždenije gyvenvietėje nežinomas asmuo, važiavęs motociklu, šaudė į Rusijos Oro ir kosmoso pajėgų karininką. Viena kulka pataikė į veidą, kita – į liemenį. Sužeistasis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau liko gyvas.
Oficialiai Rusijos valdžia nepranešė, kas buvo pasikėsinimo taikinys, tačiau „Telegram“ kanalai skelbė, kad tai buvo generolas majoras Nikolajus Varpachovičius – Rusijos ginkluotųjų pajėgų 22-osios aviacijos divizijos vadas, kuriam Ukrainos saugumo tarnyba SBU rugpjūčio 31 dieną pareiškė įtarimus byloje dėl smūgio Kyjivo „Ochmatdyt“ ligoninei.
Pasak Tyrimų komiteto ir FSB, po išpuolio N.Cociu neva turėjo grįžti į Moldovą. Tačiau, kaip teigiama pranešimuose, išvykstant iš Rusijos jį sulaikė jėgos struktūros.
Jėgos struktūros taip pat paskelbė N.Cociu sulaikymo ir apklausos vaizdo įrašą. Sulaikytojo veidas juose sulietas. Vaizdo medžiagoje taip pat parodytas N.Cociu pasas, kuriame matyti jo gimimo metai ir tai, kaip jo vardas bei pavardė rašomi lotyniškai – Nicolae Cociu.
Kas jis toks
Portalas „Agentstvo“ aptiko Nicolae Cociu profilį viename socialiniame tinkle. Jame 2024 metų vasarį buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame N.Cociu atsako į Balkanų šalyse ir Rytų Europoje veikiančios kovų organizacijos „Balkan Ultimate Fighting“ (BUF PVP) klausimus. Vaizdo įraše matyti, kad atsakinėjančiojo kairės rankos dilbio vidinėje pusėje yra apgamas. Toks pat apgamas toje pačioje vietoje matyti ir Rusijos jėgos struktūrų sulaikyto asmens vaizdo įraše.
„Agentstvo“ taip pat palygino N.Cociu balsą iš socialiniame tinkle paskelbto BUF PVP vaizdo įrašo ir sulaikytojo balsą Rusijos jėgos struktūrų įraše, pasitelkusi dvi dirbtiniu intelektu pagrįstas paslaugas. Analizė rodo, kad abiejuose vaizdo įrašuose kalba tas pats žmogus. Viena iš lyginamosios analizės paslaugų nustatė 74 proc. panašumą, kai sutapimo riba siekia 70 proc.
Remiantis įrašais jo profilyje, N.Cociu 2022 metų gegužę ir spalį, taip pat 2023 metų sausį dalyvavo kikbokso varžybose Rumunijoje. 2024 metų vasarį jis buvo pristatytas kaip mišriųjų kovos menų organizacijos BUF PVP kovotojas.
Norvegijos karaliaus laidotuvėse – vieningi kaip kumštis Nausėda ir Zelenskis: žengė greta
16:08
Trečiadienį Norvegijos sostinėje laidojamas karalius Haraldas V. Pagerbti šalies vadovo susirinko pasaulio lyderiai ir karališkųjų šeimų atstovai. Ceremonijoje dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris procesijos metu ėjo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Karaliaus laidotuvėse dalyvauja Europos karališkųjų šeimų nariai ir užsienio šalių vadovai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės princas Williamas, Ispanijos karališkoji pora, Suomijos, Vokietijos ir Čekijos prezidentai, taip pat Prancūzijos ir Tailando ministrai pirmininkai yra tarp tų, kurie atvyko į Oslą atiduoti pagarbos rugpjūčio 28-ąją mirusiam 89 metų monarchui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Merzas supyko ant Trumpo: kodėl atsisakė kalbėtis telefonu
16:03
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį atšaukė numatytą pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo laikraštis „The Guardian“.
Tokį sprendimą kancleris priėmė, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas viešai pasidžiaugė Vokietijos kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergale Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietija griežtai sureagavo į Lavrovo pareiškimą apie „tikro karo“ pradžią
15:39
Netikėtas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas apie esą prasidėjusį „tikrą karą“ tarp Rusijos ir Vokietijos yra nevilties požymis. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, skelbia leidinys „Bild“.
Vokietijos diplomatijos vadovas sukritikavo kolegos iš Rusijos žodžius ir apkaltino jį melo skleidimu.
Kalbama apie pareiškimą, kuriame S.Lavrovas piktinosi Berlyno kaltinimais Maskvai. Kaip žinoma, Vokietija būtent Rusiją laiko atsakinga už drono ataką Leipcigo/Halės oro uoste.
J.Wadephulio įsitikinimu, Rusijos užsienio reikalų ministras puikiai suvokia Maskvos kaltę ir žino Vokietijos reakciją į šį incidentą.
Jis taip pat leido suprasti, kad S.Lavrovo pareiškimas, paskelbtas Saksonijos-Anhalto rinkimų dieną, galėjo būti mėginimas sukelti papildomą neapibrėžtumą Vokietijos visuomenėje.
Tai tikra Rusijos nevilties išraiška
J.Wadephulis pabrėžė, kad Rusijos valdžia naudoja turimas priemones poveikiui visuomenei daryti, tačiau Vokietija nepasiduos bauginimui.
Žodinę eskalaciją iš S.Lavrovo pusės Vokietijos ministras pavadino „tam tikra Rusijos nevilties išraiška“.
Šiame kontekste vokiečių diplomatas priminė, kad Rusija „nepasiekė tokios sėkmės šiame kare (prieš Ukrainą – red. past.), kokios tikėjosi“, nes „karas turėjo baigtis per kelias dienas, o dabar tęsiasi jau penktus metus“.
Vokietijos ir Rusijos santykių krizė
Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo oro uoste netoli Ukrainos transporto lėktuvo An-124 „Ruslan“ buvo aptiktas įtartinas objektas. Dėl incidento oro uosto darbas laikinai buvo sustabdytas. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo bepilotis orlaivis.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas šį įvykį pavadino „nauju pavojaus lygiu“ šaliai ir viena iš hibridinės grėsmės apraiškų.
Vėliau paaiškėjo, kad bepilotis orlaivis pataikė į pažeidžiamiausią An-124 sparno vietą.
-
Tarp vyrų Rusijoje – panika: ko griebiasi, kad išsisuktų nuo to, ką ruošia Putinas
-
Ukraina prašo partnerių jau dabar paskolinti „Patriot“ raketų: ką siūlo mainais?
-
Įvertino JAV pasiuntinių vizitą Kyjive: karas Ukrainoje tęsis ir 2027 metais
-
„Europiečiai daro viską, kad šis karas nesibaigtų“: Peskovas prieštarauja Europos dalyvavimui derybose
