Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
150 rusų diplomatų su šeimomis išsiuntė atgal į Rusiją: ambasada peikia Vokietiją
08:54
Daugiau nei 150 Rusijos diplomatų ir jų šeimų narių privalo palikti Vokietijos teritoriją, ketvirtadienį pranešė Rusijos ambasada Vokietijoje.
Tai – Vokietijos valdžios institucijų sprendimo uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne pasekmė. Vokietija šių žingsnių ėmėsi po to, kai oficialiai priskyrė Maskvai atsakomybę už dronų incidentą Leipcigo oro uoste.
„Ar tikrai sugedusio drono, kurio kilmė neaiški ir kuris nepadarė jokios žalos, atradimas yra „pagrįsta“ priežastis atimti iš šimtų tūkstančių Vokietijos piliečių ir Vokietijoje gyvenančių Rusijos piliečių galimybę naudotis konsulinėmis paslaugomis, ir skubos tvarka išsiųsti iš šalies daugiau nei 150 Rusijos atstovybių darbuotojų ir jų šeimų narių, taip pat sunaikinti paskutines dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo saleles?“, — piktinosi Rusijos diplomatai, kuriuos cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
Vokietijos veiksmai Rusijos ambasadoje buvo pavadinti „precedento neturinčiais, niekuo nepagrįstais žingsniais, kuriais siekiama sugriauti Rusijos ir Vokietijos santykius“.
„Jokių įrodymų, jokių argumentų, tik įprasti „highly likely“ (liet. labai tikėtina) stiliaus samprotavimai ir savo neadekvatumu beprecedentė reakcija, prie kurios, gavusios signalą iš Berlyno, paklusniai prisijungė Europos Sąjungos šalys“, – toliau skundėsi ambasados atstovai.
Rugpjūčio pradžioje Leipcigo-Halės oro uoste buvo rasti keli dronai su sprogmenimis. Vienas iš jų buvo aptiktas šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo, kitas – netoli oro uosto.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas netrukus pranešė, kad „hibridinės atakos“ vykdytojai veikė pagal Rusijos valstybinių struktūrų užsakymą.
Po to Vokietijos valdžia nusprendė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne, taip pat sugriežtinti į šalį atvykstančių rusų kontrolę.
Atsakydama į tai, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad ne vėliau kaip rugsėjo 18 d. bus uždarytas Vokietijos generalinis konsulatas Sankt Peterburge. Darbuotojams taip pat nurodyta palikti Rusiją iki šios datos.
Be to, kaip nurodė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijoje bus nutraukta ir Vokietijos Goethe's instituto filialų veikla.
2023 m. pabaigoje Vokietija, reaguodama į prastėjančius santykius su Rusija, uždarė savo konsulatus Kaliningrade, Jekaterinburge ir Novosibirske. Taigi šiuo metu vienintelė veikianti Vokietijos diplomatinė atstovybė Rusijoje yra ambasada Maskvoje.
„Kai atvyksime, juokauti laiko nebeliks“: naujokų kelionė į Ukrainos frontą – iš arti
11:58
Ketvirta valanda ryto. Tačiau po kareivių žaliais šalmais nematyti nė ženklo mieguistumo. Tai – ką tik mokymus baigę Ukrainos pėstininkai, kuriems šis rytas įsimins ilgam. Būtent šį rytą jie pirmą kartą vyksta į frontą. Leidinio „Postimees“ žurnalistas parengė išskirtinį reportažą – jis stebėjo, kaip prie Ukrainos kariuomenės fronte prisijungia nauji, ką tik mokymus baigę kariai. Kokios mintys sukasi jų galvose?
Kariai sustoję ratu Kramatorske. Kiekvienas turi 25–30 kilogramų sveriančią ekipuotę. Vieni iš jų ją padėję ant žemės ir ant jos atsisėdę. Rūko.
„Žinoma, mes nervinamės. Neramu“, – atvirai sako Ukrainos kariai, kai paklausiu, kaip jie šiuo metu jaučiasi.
„Pirmas kartas. Kaip, jūsų manymu, mes turėtume jaustis?“ – priduria jie, kalbėdami apie žengimą į frontą.
„Ar visi turi pirmosios pagalbos rinkinius?“ – sušunka priešais juos atsistojęs patyręs žvalgas, kurio šaukinys yra Striomnyj.
Jo užduotis – nuvesti šiuos 24-osios Ukrainos mechanizuotajai brigadai priskirtus nepatyrusius karius į pozicijas fronto linijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius sviedė riebų grasinimą Lietuvai: atsidursite taikiklyje
11:50
Į Lietuvoje kilusias diskusijas panaikinti draudimą dislokuoti branduolinius ginklus griežtai sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Lietuvos sprendimas panaikinti draudimą dislokuoti branduolinį ginklą, jei jis bus priimtas, žymės „labai rimtą eskalacijos etapą“, propagandiniam „Pirmajam kanalui“ pareiškė Vladimiro Putino spaudos sekretorius.
„Jei Lietuvoje bus dislokuoti prieš Rusijos Federaciją nukreipti branduoliniai ginklai, šios šalies teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, – rėžė D.Peskovas.
Tokia jo reakcija nuskambėjo į Lietuvos Seimo planus žiemą priimti Konstitucijos pataisą ir iš jos išbraukti nuostatą, draudžiančią dislokuoti masinio naikinimo ginklus šalies teritorijoje.
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, kuris kalbėjo su nacionaliniu transliuotoju LRT, dėl šio konstitucinio apribojimo Lietuva „NATO kontekste atrodo kaip balta varna“.
Prezidentas Gitanas Nausėda liepos mėnesį sušaukė susitikimą su parlamento ir vyriausybės vadovais, taip pat su parlamentinių frakcijų pirmininkais, po kurio pareiškė, kad buvo pasiektas platus sutarimas dėl to, jog ši konstitucinė nuostata yra pasenusi ir turi būti panaikinta.
Kyjive dundėjo sprogimai – Rusija užpuolė dvi degalines
11:32
Penktadienį Kyjive nugriaudėjo sprogimai po to, kai sostinėje buvo paskelbtas „raudonasis“ grėsmės lygis. Miesto valdžios institucijos pranešė, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai smogė į degalines Obolonskio ir Dnipro rajonuose.
Kyjivo miesto administracija pranešė, kad per ataką Obolonskio rajone buvo sužeisti 4 žmonės. Meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad drono nuolaužos nukrito ant automobilio ir sukėlė gaisrą negyvenamoje teritorijoje.
Nurodoma, kad tarp nukentėjusiųjų yra ir gelbėtojas, kuris buvo sužeistas per pakartotinę Obolonskio ataką, nurodė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Šiuo metu gaisrai degalinėse abiejuose rajonuose užgesinti.
Ketvirtadienį Rusijos dronas pataikė į „Ukrnafta“ degalinę sostinės Holosijivsko rajone, kilo gaisras. Nukentėjo keturi žmonės.
Praėjusią naktį Rusija vėl atakavo Kyjivą. Dnipro rajone smogta devynių aukštų gyvenamajam namui, kuriame kilo gaisras. Nukentėjo mažiausiai septyni žmonės.
Išplėšė 200 kv.km iš Rusijos nagų: „The Telegraph“ atskleidė, kaip Ukrainai tai pavyko
10:59
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija netoli Lymano gali tapti vienu iš svarbiausių sausumos karo epizodų. Ukrainos gynėjai atkovojo daugiau kaip 200 kv.km teritorijos, parodydami, kad net ir mūšio lauke, kuriame gausu dronų, šarvuočiai bei pėstininkai išlieka ypač svarbiu elementu, laikraščio „The Telegraph“ nuomonės skiltyje rašė karinis apžvalgininkas ir buvęs britų kariuomenės pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Pasak jo, ypač svarbus – ne tik atkovotos teritorijos dydis, bet ir pasirinktas operacijos būdas.Panašu, kad Ukrainos pajėgos keletą mėnesių slėpė savo ketinimus ir tuo pačiu metu rengė kompleksinį puolimą, kuriame buvo panaudota šarvuota technika, dronai, radioelektroninės kovos priemonės, maskuotė, apgaulė ir didelio tikslumo ginklai.
Būtent toks karo modelis pastaraisiais metais sulaukė aršios kritikos dėl sparčios dronų sistemų plėtros, pastebėjo ekspertas.
Reikalauja Donbaso, bet praranda pozicijas
H.de Brettonas-Gordonas pastebėjo, kad ypač iškalbingas yra kontrastas tarp Kremliaus pareiškimų ir realios padėties fronte.
Savaitgalį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas JAV derybininkams Steve’ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui pareiškė, kad Donbaso teritorijos perdavimas Rusijai išlieka pagrindine karo nutraukimo sąlyga. Tuo tarpu Rusijos pajėgos patiria spaudimą Lymano rajone.
Maskva toliau reikalauja iš Ukrainos nuolaidų, išskyrė buvęs pulkininkas, nors pati turi problemų išlaikyti užgrobtas teritorijas. Jo nuomone, tai tik patvirtina, koks egzistuoja atotrūkis tarp Kremliaus politinės retorikos ir realios situacijos mūšio lauke.
Jis mano, kad Ukrainai tai gali turėti didelę reikšmę ir diplomatiniu lygmeniu.
Dronai negali užimti teritorijos
Operacija prie Lymano tapo savotišku paneigimu įsivaizdavimui, kad šiuolaikinį karą galima vesti daugiausia naudojant dronus. Taip, sutinka H.de Brettonas-Gordonas, dronai iš esmės pakeitė mūšio lauką: jie naudojami žvalgybai, nusitaikymui, smūgiams prieš techniką ir logistiką, taip pat leidžia naikinti objektus iš didelio atstumo.
„Tačiau yra esminis apribojimas: dronas negali savarankiškai užimti teritorijos ir ją išlaikyti. Tam vis dar reikalingi kariai“, – pabrėžė buvęs pulkininkas.
Ukrainos pajėgos, kaip rašė jis, pademonstravo, kad šarvuočiai gali veikti net ir aplinkoje, kurioje dronai tapo neatskiriama karo veiksmų dalimi.
„Tankai ir kitos šarvuotosios mašinos patiria nuostolių, tačiau radijoelektroninės kovos, maskavimo, apgaulės ir pagalbinių dronų derinys leidžia jiems manevruoti ir remti puolamąsias operacijas“, – paaiškino ekspertas.
Jis pridūrė, kad šarvuotosios pajėgos neveikia atskirai: jų veiksmai yra derinami su masiniu dronų, artilerijos ir kitų ginklų panaudojimu.
Ukraina pademonstravo bendrosios karinės operacijos galią
Pasak britų apžvalgininko, Ukrainos kariai iš esmės pritaikė klasikinį karo vedimo principą: surasti priešo silpnąją vietą, būtent ten sukurti pranašumą ir smogti, kol priešas nespės perkelti rezervų.
„Smogti priešui stipriai, smogti greitai, sukurti netikėtumą ir smogti ten, kur jam skauda“, – taip H.de Brettonas-Gordonas apibūdino Ukrainos operaciją prie Lymano.
Jo nuomone, rezultato nereikėtų vertinti kaip paprastos tankų pergalės prieš dronus. Tai, greičiau, bendrųjų karinių pajėgų veiksmingumo demonstravimas, kuomet šarvuočiai, pėstininkai, dronai, radijoelektroninė kova, artilerija ir aviacija papildo vieni kitus.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad ateities kariuomenė negali būti nei ta, tradicinė apsišarvavusi kariuomenė iš Šaltojo karo laikų, nei grynai „dronų armija“. Ji turi derinti abu komponentus – ir tuo pačiu turėti pakankamą skaičių žmonių teritorijoms užimti ir išlaikyti“, – išskyrė apžvalgininkas.
Gali pakeisti Maskvos planus
Ši Ukrainos pergalė kelia problemų Rusijos vadovybei. Jei Rusijos kariuomenė nesugebės suformuoti pakankamo kovinių pajėgų skaičiaus, pasinaudodama dabartine komplektavimo sistema, Kremlius potencialiai gali susidurti su būtinybe surengti naują mobilizacijos bangą, rašo H.de Brettonas-Gordonas.
Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui tai būtų „rimta politinė rizika“, nes nauja mobilizacija galėtų parodyti, kaip brangiai karas atsieina Rusijos visuomenei.
„Tuo pačiu metu Ukrainos operacijų rezultatai turėtų tapti signalu ir Vakarų šalims. Jungtinės Valstijos ir Europos valstybės neturėtų remtis prielaida, kad Rusija neišvengiamai laimi mūšio lauke. Pirmalaikės nuolaidos Maskvai gali tik suteikti Kremliui laiko atgauti jėgas ir pasiruošti naujam karo etapui“, – įspėjo autorius.
10:12
Tokio smūgio dar nebuvo: už 3000 km atakuotos dvi Rusijos dujų milžinės
10:11
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) pareiškė, kad įvykdė giliausią smūgį į Rusijos teritoriją nuo karo pradžios, pataikydamos į du didelius dujų infrastruktūros objektus, esančius daugiau kaip už 3000 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į du Rusijos dujų kondensato pramonės „gigantus“ – Naujojo Urengojaus ir Purovskių gamyklas Jamalo-Nenecų autonominėje apygardoje, viename iš pagrindinių naftos ir dujų gavybos regionų šiaurės Rusijoje.
„Pirmą kartą! Rekordinis pralaimėjimas nuo karo pradžios: SSO smogė kritiškai svarbioms Rusijos gamykloms, esančioms už 3000 km“, – socialiniuose tinkluose paskelbė pajėgų atstovai.
„SSO dronai nukeliavo daugiau nei 3000 kilometrų iki taikinio. Iki šiol ši teritorija buvo laikoma visiškai saugiu agresoriaus užnugariu“, – pridūrė Specialiųjų operacijų pajėgos.
Pranešimai apie galimai įvykdytą ataką pasirodė trečiadienio vakarą. Su Rusijos saugumo tarnybomis siejamas „Telegram" kanalas „Astra“ pranešė, kad dronai pirmą kartą smogė Jamalui ir kad Naujojo Urengojaus pramoniniame objekte kilo gaisras.
Jamalo-Nenecų srities gubernatorius Dmitrijus Artjukovas patvirtino, kad buvo įvykdyta ataka, sakydamas: „Šiandien buvo atremta dronų ataka prieš vieną iš pramoninių objektų Naujajame Urengojuje. Dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras.“
D.Artjukovas teigė, kad žuvusių ar sužeistų nėra, o valdžios institucijos vertina padarytą žalą.
Šis smūgis įvykdytas tuo metu, kai Ukraina sustiprino atakas prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti pagrindinį Maskvos karo pastangų pajamų šaltinį.
SSO teigimu, dvi gamyklos, į kurias trečiadienį buvo smogta, yra „kritinės svarbos“ Rusijos dujų kondensato pramonei.
SSO duomenimis, Naujojo Urengojaus gamyklos pajėgumas siekia 19,5 mln. tonų žaliavų per metus, o Purovskių gamykla 2025 m. perdirbo 13,4 mln. tonų dujų kondensato.
Kasdien sulaukia atsako
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smogė aštuoniems Rusijos infrastruktūros objektams, „kurie tarnauja karui“.
„Rusija kasdien tęsia teroro aktus prieš Ukrainą. Ir kasdien ji sulaukia deramo atsako. Ačiū kiekvienam kariui, visiems, kurie užtikrina mūsų tolimuosius smūgius ir jų tikslumą“, – pridūrė V.Zelenskis.
Lavrovas grasina Vakarams: ką iš tiesų padarė Vokietija
09:06
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vokietijos reakciją į mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste pavadino kone karo Rusijai paskelbimu.
Prabilęs apie uždaromas Rusijos diplomatines atstovybes, jis brėžė paraleles su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą kaltino neišmokus istorijos pamokų, o šalies politikoje įžvelgė atgyjančio nacizmo požymių. Tačiau skambūs S.Lavrovo pareiškimai paremti iškraipytais faktais ir klaidinančiais istoriniais palyginimais.
„Apskritai, iš esmės tai yra tikro karo pradžia. Generalinis konsulatas buvo išvarytas iš Bonos... Berlyne uždaromi Rusų namai. Pamenu, kad prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, tiksliau – Didžiajam Tėvynės karui, vokiečiai taip pat uždarinėjo savo diplomatines atstovybes... Jie vėl nori karo. (...)
Jis (Friedrichas Merzas, –15min) iš esmės rengiasi paskelbti mums karą. Istorijos pamokos visiškai neišmoktos. Paaiškėjo, kad šios nacizmo metastazės vėl ima reikštis. Tai pavojingas reiškinys. Manau, Rusijos vadovybė padarys atitinkamas išvadas“, – tvirtino Rusijos diplomatijos galva S.Lavrovas.
Rusijos politologas ir istorikas Dmitrijus Savinas, komentuodamas 15min, šį S.Lavrovo pareiškimą įvertino kaip propagandinio bauginimo priemonę, skirtą kurstyti priešų apsuptos Rusijos vaizdinį ir palaikyti įtampą santykiuose su Europos Sąjunga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Audito rezultatai atskleidė spragas: kur dingo 1,2 milijardo Ukrainos ginklams
08:41
Kai 2024 m. Rusijos kariai ėmė pulti tranšėjas Ukrainos rytuose, ukrainiečių kariai atsakė paleisdami ugnį. Tačiau sviediniai, užuot sprogę šalia besiveržiančių karių, krisdavo iš paleidimo vamzdžių arba tyliai bumbtelėdavo ant žemės, sukeldami dulkes.
Paaiškėjo, kad viena Ukrainos ginklų gamykla kariuomenei pristatė tūkstančius minosvaidžių sviedinių su defektais. Įtakingas ginklų gamyklos vadovas Leonidas Šymanas galiausiai buvo suimtas ir apkaltintas vienu iš daugiausiai viešai aptartų gynybos pramonės sukčiavimo atvejų nuo plataus masto karo pradžios.
Tačiau, kaip rodo „The New York Times“ gauti vyriausybės audito duomenys, net ir tada, kai pareigūnai pastebėjo, kad ginklai tiekiami su defektais, Ukrainos gynybos pirkimų agentūra toliau sudarinėjo naujas sutartis su L.Šymano gamykla.
Šis atvejis iliustruoja nuolat pasikartojantį scenarijų Ukrainoje.
Remiantis laikraščio gautais vyriausybės audito dokumentais, teismo dokumentais ir pranešimais Ukrainos žiniasklaidoje, 7 iš 10 didžiausių Ukrainos karinių rangovų laimėjo naujus užsakymus, nepaisant vykdomų tyrimų dėl sukčiavimo, ankstesnių sutarčių įsipareigojimų nevykdymo ar vadovų areštų dėl korupcijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naktį atakuotas Kyjivas: užsidegė 9 aukštų daugiabutis, yra sužeistųjų
08:20
Naktį į rugsėjo 11-ąją Rusijos okupantai surengė dar vieną ataką prieš Kyjivą. Dėl smūgio Dnipro rajone kilo gaisras devynių aukštų gyvenamajame name, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Iš pradžių buvo pranešta, kad per apšaudymą nukentėjo du žmonės.
Tuo metu, pareigūnų duomenimis, 5.30 val. Dnipro rajone jau buvo žinoma apie aštuonis nukentėjusiuosius.
Vėliau Kyjivo policija pranešė, kad praėjusią naktį priešas miestą atakavo dronais. Dnipro rajone buvo apgadintas devynių aukštų gyvenamasis namas, kuriame nuo pirmo iki penkto aukšto kilo gaisras.
„Nukentėjo aštuoni žmonės. 64 metų vyras ir 57 metų moteris patyrė nudegimų ir buvo hospitalizuoti. 23 metų moteris patyrė skeveldrinių sužalojimų. Dar penkiems žmonėms medicinos pagalba suteikta jų nehospitalizuojant“, – priduriama pranešime.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 66 dronus, įskaitant daugiau nei 50 „Shahed“ tipo dronų. Ukrainos gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 62 dronus, o keturi smogė trims vietovėms.
Dronai atakavo Saratovą ir Rusijos Belgorodo sritį: naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, yra aukų
07:20
Naktį į rugsėjo 11-ąją dronai atakavo Saratovą Rusijoje, o vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai.
Apie 2 val. nakties Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas paskelbė apie bepiločių orlaivių atakos grėsmę regione.
„Iš Gynybos ministerijos gauta informacija apie bepiločių orlaivių keliamą grėsmę. Vietovėse, kuriose kyla potenciali grėsmė, gali būti įjungtos vietinės perspėjimo sistemos. Visos avarinės tarnybos parengtos visiškai parengčiai“, – pažymėjo jis.
„Astra“ duomenimis, Saratovo naftos perdirbimo gamykla anksčiau buvo atakuota mažiausiai 16 kartų.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ taip pat pranešė, kad dėl dronų atakos kilo gaisras Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Ozon“ sandėlyje Saratove. Atakos padariniai kol kas nežinomi.
Be to, sprogimų nugriaudėjo Saratovo srities Engelse.
Tuo metu per dronų atakas Rusijos pasienio Belgorodo srityje žuvo žmonių ir buvo sužeista dar septyni, pranešė vietos valdžia, skelbia „Reuters“.
Konkrečiai, vienas vyras žuvo sprogus dronui nenurodytoje vietoje į rytus nuo Belgorodo esančiame Novyj Oskolo mieste. Dar penki žmonės buvo sužeisti skirtingose gyvenvietėse.
„Dar vienas vyras žuvo dronui smogus į jo automobilį Šebekine, esančiame visai šalia Ukrainos sienos. Automobiliu važiavusi moteris buvo sužeista“, – priduriama pranešime.
Anksčiau aviacijos ekspertas Konstantinas Kryvolapas atkreipė dėmesį į silpnąją rusų vietą. Jis pareiškė, kad Rusijos energetikos sektorius būtų „visiškai sunaikintas“, jei į dujotiekius nebūtų tiekiamos dujos.
„Kam atakuoti Jamalo kryžkelę? Reikia atakuoti gamyklas, kurios perdirba dujas, vėliau tekančias per šią Jamalo kryžkelę. Tai yra pagrindinė grandis. Jei dujos nebus tiekiamos į vamzdyną, Rusijos energetikos sektoriui galas“, – tikino K. Kryvolapas.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad Ukrainos dronai sustabdė Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, aprūpinančios Maskvą degalais, darbą. Po atakos buvo sustabdytas pagrindinis gamyklos CDU-6 įrenginys ir antrinis CDU-4 įrenginys.
Per smūgį užsidegusio CDU-6 įrenginio pajėgumas siekia 8 mln. metrinių tonų naftos per metus.
