Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija nusitaikė į Zelenskį
11:19
Rusija pradėjo nukreipti bepiločius orlaivius į taikinius, susijusius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia portalas „Agentstvo“.
Per savaitę Rusijos dronai kelis kartus taikėsi į objektus, susijusius su Ukrainos prezidentu. Rugsėjo 9 ir 14 dienomis Rusijos dronai įskrido į Moldovos oro erdvę tuo metu, kai V. Zelenskis skrido per Kišiniovą.
Naktį į rugsėjo 14-ąją Rusijos šaltiniai pranešė apie ataką prieš 95-ąjį kvartalą prezidento gimtajame Kryvyj Riho mieste. O rugsėjo 16 dieną per ataką prieš Kyjivą buvo sunaikintas V. Zelenskio įkurtos „Kvartal 95“ bendrovės sandėlis ir pirmosios ponios Olenos Zelenskos labdaros fondo sandėlis.
Skrido į Norvegiją – pasirodė du dronai
Pirmasis epizodas įvyko rugsėjo 9 dieną, kai V. Zelenskis per Kišiniovą vyko į Norvegiją. Prieš jo lėktuvo išskridimą Moldova laikinai uždarė oro erdvę po to, kai pasirodė du Rusijos bepiločiai. Dėl to Ukrainos prezidento skrydis buvo atidėtas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas grėsmę pavadino „efemeriška“ ir pareiškė, kad jos „nebuvo“.
Per atgalinį skrydį rugsėjo 14 dieną į Moldovos oro erdvę taip pat įskrido vienas arba du Rusijos bepiločiai, pasakojo Ukrainos prezidentas. Moldovos valdžia nurodė, kad du bepiločiai maždaug po 10 minučių buvo virš šalies teritorijos. V. Zelenskis šiuos epizodus įvertino kaip Rusijos strategijos dalį, kuria siekiama įbauginti jį patį ir kitus užsienio lyderius.
Naktį į rugsėjo 14-ąją Rusijos bepiločiai atakavo Kryvyj Rihą. Kai kurie Rusijos karinę tematiką nušviečiantys šaltiniai rašė, kad smūgis teko 95-ajam kvartalui, šalia kurio gyveno V. Zelenskio šeima. Vienas pirmųjų didelių „Z“ kanalų „Ostaško! Važnoje“, remdamasis neįvardytais karo korespondentais, pranešė, kad bepiločiai „įskrido į 95-ąjį kvartalą“, pavadindamas jį „gimtąja Zelenskio vieta“. Vėliau šią žinią perspausdino ir kai kurie kiti leidiniai.
Ukrainos valdžia patvirtino patį Rusijos smūgį, tačiau ne pataikymą į 95-ąjį kvartalą. Laikinasis Kryvyj Riho rajono karinės administracijos vadovas Vitalijus Špakas pranešė, kad Rusijos bepiločiai atakavo Kryvyj Rihą ir „taikėsi į infrastruktūrą“. Konkretaus objekto ir rajono valdžia neįvardijo.
Atakavo Zelenskiui svarbią vietą
Galiausiai rugsėjo 16-osios rytą studija „Kvartal 95“ pranešė, kad buvo sunaikintas jos sandėlis – sudegė dekoracijos, kostiumai ir rekvizitas, kaupti apie 20 metų. Olenos Zelenskos fondas nurodė, kad visiškai sudegė jų humanitarinės pagalbos sandėlis, kuriame buvo generatoriai, medicinos įranga, buitinė technika, nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės, rašo „Agentstvo“.
Oficialiai Rusija šių smūgių nesiejo su V. Zelenskiu. Rusijos gynybos ministerija, apibūdindama rugsėjo 16 dienos ataką prieš Kyjivą, pareiškė, kad taikinys buvo „Kyjivo autotransporto įmonė“, kuri, ministerijos teigimu, gamino specializuotus automobilius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Tuo metu Rusijos kariniai propagandiniai šaltiniai, priešingai, pabrėžė smūgių ryšį su V. Zelenskiu. „EADaily“ antraštėje paskelbė frazę „Zelenskių porai – juoda diena“. „Ostaško! Važnoje“ studijos rekvizito sunaikinimą pavadino smūgiu „tam, kas Zelenskiui šventa“, kanalas „Dva majora“ – „vieno pagrindinių šiuolaikinio Ukrainos valstybingumo simbolių sunaikinimu“, o „Svodki opolčenija Novorosiji“ – „smūgiu žemiau juostos“ V. Zelenskiui.
Donaldas Tuskas: Rusijos planuose – ir smūgiai Ukrainos sąjungininkams
19:41
Jau penktus metus tęsiantis karui Ukrainoje, Rusijos planuose, be kita ko, numatyti „hibridiniai“ dronų ir raketų smūgiai Kyjivo sąjungininkams, ketvirtadienį įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Remiantis žvalgybos vertinimais, Rusijos planas (...) apima hibridinius smūgius, naudojant dronus ir raketas, Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją“, – pareiškė jis parlamente.
„The Economist“: rusai jau iki spalio Kyjive gali sukelti „tikrą pragarą“
19:30
Rusijos okupantai ir toliau reguliariai rengia masines atakas prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Baiminamasi, kad iki spalio Ukrainos sostinėje gali sutrikti maisto ir vandens tiekimas bei nuotekų sistemų veikla, rašo „The Economist“.
Vienas Vakarų diplomatas žurnalistams pareiškė, kad Kyjivas gali „palūžti“ dar šiais metais. Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad iki spalio tikisi „tikro pragaro“.
„Jie (Rusijos okupantai – red. past.) kankins Kyjivą. Jie mėgins pasinaudoti nuovargiu, išsekimu ir kitais veiksniais, kad išprovokuotų tragediją“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Leidinys pažymi, kad Kyjive parduotuvės dėl oro pavojaus signalų uždaromos kelis kartus per dieną, o sustabdžius viešąjį transportą žmonės negali tęsti kelionės. Mokyklos išleidžia vaikus namo arba perkelia pamokas į požemines patalpas, todėl tėvai svarsto galimybę išsiųsti vaikus į Vakarų Ukrainą ar net į užsienį.
Žurnalistai pažymėjo, kad kiekviena išvykstanti šeima mažina mokesčių bazę ir darbo jėgą, kuri jau yra sumažėjusi dėl maždaug milijono kariuomenėje tarnaujančių žmonių ir panašaus skaičiaus asmenų, besislapstančių siekiant išvengti mobilizacijos.
Be to, diplomatijai nepavyko sustabdyti karo veiksmų. Leidinio šaltinių teigimu, lankydamiesi Maskvoje ir Kyjive JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Rusijos ir Ukrainos atstovais aptarė pasiūlymą dėl riboto techninio susitarimo.
Leidinys taip pat rašo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgina dėl aukštų pasaulinių dyzelino kainų kaltinti Ukrainos atakas prieš Rusiją. Pasak leidinio, galimybė deryboms gali atsiverti po rugsėjo 20 dieną vyksiančių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų, kuriuos „The Economist“ vadina farsu, ir iki lapkritį vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų.
Leidinio šaltinių teigimu, D. Trumpas gali mėginti rinkėjams pristatyti kaip savo pasiekimą susitarimą dėl Juodosios jūros, kuris palengvintų blokuojamą Rusijos naftos bei Rusijos ir Ukrainos grūdų eksportą. Spalio pradžioje Abu Dabyje taip pat gali įvykti trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos.
Ukrainos pareigūnas pokalbyje su žurnalistais taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog JAV reikalaus visiškai prorusiško susitarimo. Tačiau, anot jo, būtų iliuzija tikėtis platesnio taikos susitarimo ar paliaubų. Jis pabrėžė, kad V. Putinas nesutiks sustabdyti puolimo iki kito pavasario.
Tuo metu Ukraina ketina toliau kovoti ir daryti Rusijai didžiulę žalą. Leidinys pridūrė, kad kova dėl teritorijų tęsiasi, tačiau akivaizdžiai vyksta ne taip, kaip norėtų V. Putinas – grynasis Rusijos teritorinis prieaugis šiais metais, leidinio vertinimu, gali siekti apie 100 kvadratinių kilometrų, arba vos 0,017 proc. Ukrainos teritorijos, buvusios iki 2014 metų.
Vieno iš leidinio šaltinių Ukrainoje teigimu, patvirtintų žuvusių Rusijos karių skaičius siekia 600 tūkst., o Ukraina, jos skaičiavimais, kiekvieną mėnesį nukauna 22–23 tūkst. Rusijos karių. Pridėjus sunkiai sužeistuosius, Rusijos nuostoliai, tikėtina, viršija dabartinį 30–31 tūkst. karių per mėnesį verbavimo tempą.
Artėja žiema
Leidinys pabrėžia, kad šiai žiemai Ukraina yra pasirengusi geriau nei ankstesniais metais. Ukrainos energetikos infrastruktūra, jau seniai esanti vienu pagrindinių Rusijos taikinių, buvo sustiprinta padedant Vakarų šalims.
Tačiau Ukrainos pareigūnai ir analitikai tikisi, kad Rusijos smūgiai energetikos sektoriui vis tiek kartkartėmis sukels didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimų ir tikriausiai jie bus dar dažnesni nei praėjusiais metais.
Leidinys pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas okupantų taikinys bus Kyjivas ir jo energetikos infrastruktūra. Šaltinių teigimu, jei, kaip ir praėjusiais metais, būtų sunaikinti vietos elektros gamybos objektai, Kyjivas galėtų tapti „elektros sala“, priklausoma nuo kelių pažeidžiamų infrastruktūros mazgų.
Vienas tokių mazgų yra didelė 750 kV pastotė Makarive, Kyjivo srityje. Jei šis mazgas veiktų, Kyjivas elektros energiją gautų maždaug 16 valandų per parą, o jam neveikiant – tik keturias valandas.
Vienas Ukrainos pareigūnas žurnalistams sakė, kad moralinis sunkios žiemos spaudimas tikriausiai privers visus susitelkti. Tačiau jis neatmetė, kad tai bus vienas sunkiausių išbandymų.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis paskelbė, kad Kyjivas ir Kyjivo sritis įtraukti į padidintos rizikos teritorijų sąrašą. Vietos verslas nuo šiol gali gauti dalinę kompensaciją už dėl Rusijos karinės agresijos apgadintą ar sunaikintą turtą, taip pat dalinę draudimo įmokų kompensaciją pagal draudimo nuo karo rizikos sutartis.
Anksčiau į padidintos rizikos teritorijų sąrašą buvo įtrauktos tik Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Odesos, Poltavos, Sumų, Charkivo, Chersono ir Černihivo sričių teritorijos.
Derybininkų klausimas ir Putino taktika: analitikas dekonstravo, kodėl derybos – aklavietėje
18:35
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad taika tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiekta per vieną dieną. Nuo to laiko, kai D.Trumpas grįžo į prezidento postą, praėjo daugiau nei pusantrų metų, įvyko daug derybų raundų, tačiau karo pabaiga nė kiek nepriartėjo. Interviu leidiniui TVNET Ukrainos teisininkas ir buvęs ministras Vadymas Černyšas, kuris 2015 ir 2016 m. dalyvavo Ukrainos ir Rusijos derybose Minske, įvardijo dabartinių taikos derybų iššūkius, padarytas klaidas ir kaip Rusija reikalauja nuolaidžiauti Vladimirui Putinui.
– Atsižvelgiant į jūsų patirtį dirbant Minsko derybų proceso metu, kaip vertinate dabartines derybas – kokie yra jų panašumai? Kokia yra rusų ir ukrainiečių tarpusavio dinamika tokiose uždarose derybose?
– [Minsko derybos] turėjo kitokią struktūrą. Visų pirma, procesui vadovavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), o už visą derybų procesą buvo atsakingos dvi valstybės – Prancūzija ir Vokietija.
Taip pat buvo keturios derybų pogrupės, kiekviena skirta kitai sričiai – ekonomikai, saugumui, humanitariniams klausimams ir politiniam aspektui.
Prancūzija buvo atsakinga už politinį dialogą, o Vokietija – už ekonominius klausimus. Šveicarija buvo atsakinga už humanitarinius klausimus ir saugumą. Pirmininkavo Turkijos diplomatas.
Amerikiečiai kartais dalyvavo susitikimuose, bet tik sėdėdavo ir klausydavosi. Tuo tarpu dabar amerikiečiai yra pačiame proceso centre.
Kinija atsikirto Amerikai dėl „pragariškų sankcijų“
17:33
JAV Kongresas priėmė senatoriaus Lindsey Grahamo parengtą įstatymo projektą dėl antirusiškų sankcijų – Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad tokios ribojamosios priemonės neturi pagrindo.
Apie tai ministerija ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., pranešė socialiniame tinkle „X“. Savo reakciją taip pat išreiškė Indija, skelbia „Reuters“.
Kinijos URM pareiškime pabrėžiama, kad amerikietiški apribojimai neturėtų daryti įtakos Pekino ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis.
„Kinijos ir kitų šalių ekonominis bei prekybinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį ir neturėtų būti veikiamas trečiųjų šalių kišimosi ar spaudimo. Kinija pasisako prieš eksteritorinę jurisdikciją ir vienašales sankcijas, neturinčias pagrindo tarptautinėje teisėje ir nesankcionuotas JT Saugumo Tarybos“, – pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas.
Dokumentą dar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Indijos URM pareiškė, kad „atkreipė dėmesį“ į priimtą dokumentą. Vis dėlto Naujasis Delis ir toliau ketina pirkti energijos išteklius iš įvairių tiekėjų, atsižvelgdamas į „rinkos dinamiką“.
Ministerija pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais šį klausimą kėlė kontaktų su amerikiečių partneriais metu ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimo dvišalių santykių pablogėjimo, taip pat išreiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybiniams ir ekonominiams interesams apsaugoti.
Anksčiau įstatymo projekto priėmimą pakomentavo ir Rusija: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva stebi situacijos raidą, pavadino JAV veiksmus „nedraugiškais“ ir pridūrė, kad papildomų sankcijų įvedimas apsunkins taikaus sureguliavimo Ukrainoje paieškas.
„Pragariškos sankcijos“ Rusijai
2025 m. balandį JAV Senatui buvo pateiktas naujų sankcijų Rusijai įstatymo projektas – jo bendraautoriais tapo senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis, o dokumentas numatė 500 proc. muito įvedimą prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą bei kitas žaliavas.
2025 m. birželį WSJ rašė, kad D. Trumpo administracija bandė priversti L. Grahamą sušvelninti įstatymo projektą, o portalas „Politico“ pranešė, kad dokumentas prieš priimant gali būti gerokai sušvelnintas.
2026 m. liepos 10 d. L. Grahamas pranešė pasiekęs susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos įstatymo projekto versijos, o rugsėjo 16 d. Atstovų Rūmai jį galutinai patvirtino.
Dokumentas numato reikšmingą sankcijų spaudimo Rusijai sustiprinimą, be kita ko, suteikia JAV prezidentui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus šalims, kurios ir toliau perka Rusijos energijos išteklius, taip pat išplečia apribojimus Rusijos kariniam vadovybei, finansų ir energetikos sektoriams, užsienio tiekėjams bei „šešėlinio laivyno“ laivams.
„Naikintuvai F-16 tampa beverčiais“: pilotas prakalbo, kad ukrainiečiai priversti taupyti raketas
17:14
Ukrainos naikintuvų F-16 pilotai gina šalies dangų nuo Rusijos atakų, tačiau kritinis amerikietiškos gamybos raketų trūkumas kelia grėsmę šiai misijai. Tai interviu „Newsmax“ pareiškė Ukrainos F-16 dalinio vadas, turintis šaukinį „Phantom“, remdamasis Karinių oro pajėgų informacija.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia papildomų raketų ne tik „Patriot“ sistemoms, bet ir AIM-120 raketų. Jis taip pat pažymėjo, kad neginkluotas orlaivis yra „bevertis įrankis“.
Pranešama, kad trūkumas tapo toks didelis, jog Ukrainos pilotai priversti taupyti raketas, o kai kurių kovinių misijų metu Rusijos oro taikiniams naikinti kliaujasi savo F-16 įrengtomis patrankomis.
Kaip pranešė „Unian“, dar liepos mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ pareiškė, kad Ukrainai trūksta raketų, skirtų apsiginti nuo masinių Rusijos balistinių raketų smūgių.
Jis sakė, kad daugiausia dėmesio skiria deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais sąjungininkais, siekiant užtikrinti tolesnę finansinę ir karinę paramą Ukrainos gynybai bei sustiprinti sankcijas Rusijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
25 tūkst. šiaurės korėjiečių jau Rusijoje: kuo apsimeta ir kokius pinigus gauna
16:52
Rusija vis aktyviau pasitelkia darbuotojus iš Šiaurės Korėjos bepiločių orlaivių, naudojamų kare prieš Ukrainą, gamybai, nepaisydama tarptautinių sankcijų. Tai Šiaurės Korėjai užtikrina svarbų pajamų šaltinį, finansuojantį jos nelegalias ginkluotės kūrimo programas.
Apie tai ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV ir jos sąjungininkų parengta ataskaita.
Pasak Daugiašalės sankcijų stebėsenos grupės vertinimų, Rusijos bepiločių orlaivių pramonėje dirba iki 25 000 šiaurės korėjiečių. Tarp jų – ir Alabugos ekonominėje zonoje, kur surenkami „Shahed“ dronai.
Kim Jong Uno režimui uždirbo 800 mln. dolerių
Ataskaitoje nurodoma, kad Šiaurės Korėjos darbuotojai užsienyje pernai Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno režimui uždirbo iki 800 mln. JAV dolerių.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad stiprėjantys Maskvos ir Pchenjano kariniai ryšiai apima ne tik ginkluotę ir karius, bet plečiasi ir į darbo jėgą bei pramoninę gamybą.
Kremlius priima darbo jėgą į sektorius, kurie palaiko jo karą prieš Ukrainą, o mainais Kim Jong Uno režimas gauna prieigą prie užsienio valiutos ir galimybę finansuoti savo branduolinę bei balistinių raketų programas. Tai dar labiau griauna sankcijų sistemą, kurios laikymosi užtikrinime kadaise dalyvavo ir pati Rusija, rašo „Bloomberg“.
Apsimeta studentais
Ataskaitoje taip pat patikslinama, kad šiaurės korėjiečiai Rusijoje maskuojami kaip studentai pagal vizų programą – taip apeinamos sankcijos.
Vidutinės tokio „studento“ metinės pajamos siekia 7500 dolerių, tačiau didžiąją dalį uždarbio pasiima Kim Jong Uno režimas. Anot analitikų, kai kuriais atvejais konfiskuota suma viršijo faktinį uždarbį.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad iki 2025 m. pabaigos Rusijoje dirbo nuo 15 000 iki 30 000 šiaurės korėjiečių.
Rugsėjo 3 d. vokiečių leidinys „Bild“ rašė, kad bepiločių orlaivių gamyklos plėtros plotas ypatingoje Alabugos ekonominėje zonoje (Tatarstano Respublika, Rusija) jau viršija 1000 hektarų – tai rodo palydoviniai vaizdai. Šioje teritorijoje Rusija aktyviai stato naujus gamybos objektus, sandėlius ir transporto infrastruktūrą.
Nuo rugpjūčio Alabugoje taip pat verbuojami jauni darbuotojai iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
Latvija planuoja uždrausti maisto produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos
15:53
Latvijoje draudimas importuoti Rusijos ir Baltarusijos kilmės produktus ateityje bus taikomas ne tik žemės ūkio produktams bei pašarams, bet ir maisto produktams, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, tačiau šiam siūlymui dar reikės galutinio Saeimos pritarimo.
Nuo 2024 metų kovo Latvijoje galioja nacionalinis importo draudimas, taikomas iš Rusijos ir Baltarusijos kilusiems žemės ūkio ir pašarų produktams.
Visgi, pasak įstatymo projekto autorių iš Žemės ūkio ministerijos, šis draudimas netaikomas maisto produktams, todėl Latvijos parduotuvių lentynose vis dar galima įsigyti tam tikrų šiose šalyse pagamintų produktų, pavyzdžiui, sausainių ir šokolado.
Planuojamas importo draudimas apims platų maisto produktų asortimentą, įskaitant zefyrus, sausainius, padažus, paruoštas vartoti sriubas, šokoladą ir saldainius.
Draudimas taip pat palies įvairių augalų sėklas, vaistines žoles, prieskonius, aliejų ir miltų produktus. Be to, bus draudžiama importuoti cukrinių runkelių melasą ir runkelių išspaudas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat perdirbtus augalinius produktus, pavyzdžiui, konservuotas daržoves, daržovių salotas ir obuolių tyrę.
Pakeitimuose numatytas draudimas importuoti maisto produktus iš Rusijos ir Baltarusijos, net jei juos į Latviją bandoma įvežti per kitas trečiąsias šalis. Šiuo žingsniu Latvijos sankcijų režimas tampa griežtesnis nei kitų ES valstybių narių, kurios vis dar importuoja iš Rusijos ir Baltarusijos bei į jas eksportuoja nemažus maisto ir gėrimų kiekius.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad grėsmę vis dar kelia ilgalaikės Rusijos ir Baltarusijos pastangos politinėmis, ekonominėmis ir informacinėmis priemonėmis daryti įtaką Latvijos valstybei, visuomenei bei jos vertybėms, taip pat silpninti šalies užsienio politikos kursą ir vidaus politinį stabilumą. Todėl, siekiant išvengti galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, būtina mažinti ekonominius ryšius su šalimis agresorėmis.
Turkijai pabodo atakos prieš jų laivus: kreipėsi į Rusiją ir Ukrainą
15:44
Turkija nusiuntė Rusijai ir Ukrainai pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti civilių laivų užpuldinėjimus Juodojoje jūroje, ketvirtadienį agentūrai AFP pranešė turkų diplomatas.
Tokių veiksmų imtasi po to, kai Juodojoje jūroje smarkiai išaugo išpuolių skaičius. Pramonės duomenys rodo, kad nuo birželio pabaigos nukentėjo mažiausiai 25 Turkijai priklausantys laivai.
„Pasidalijome memorandumų teksto projektu su rusais ir ukrainiečiais, kad rastume sprendimą dėl šių smūgių Juodojoje jūroje“, – teigė turkų diplomatas.
Jis sakė, kad šį pasiūlymą įkvėpė grūdų koridoriaus mechanizmas – 2022 metais tarpininkaujant Turkijai ir JT sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą be pavojaus būti užpultiems.
Nors Rusija po metų iš šio susitarimo pasitraukė, Ukraina sukūrė alternatyvų maršrutą laivybos keliu, besidriekiančiu palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes.
„Tame mechanizme yra galbūt keturių ar penkių mylių tarpas, kur Ukrainos laivas turi palikti nacionalinius teritorinius vandenis ir plaukti tarptautiniuose vandenyse, o tai yra rizikinga dalis“, – paaiškino jis.
„Taigi, mūsų pasiūlymą taip pat įkvėpė ir tai“, – kalbėjo diplomatas.
Robertas Kaunas – apie sunaikintą rusišką droną: „Jo taikinys nebuvome mes“
15:40
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė sulaukęs karinės žvalgybos patvirtinimo, jog šią savaitę į Lietuvą įskridęs ir pirmą kartą virš mūsų šalies numuštas dronas buvo rusiškas.
Primename, kad dronas Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, buvo numuštas rugsėjo 15-osios naktį, netrukus po vidurnakčio.
Iš kur atskrido, jau aišku
Ministras 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ ketvirtadienį teigė, kad jau yra nustatyta ir patvirtinta, jog sprogmenis turėjęs bepilotis orlaivis buvo paleistas iš Rusijos teritorijos.
„Bet jo taikinys nebuvome mes“, – tvirtino R.Kaunas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Armėnijos premjeras: Rusijos karinė bazė šalyje nėra būtina
15:20
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje.
Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo.
Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.
Šie N. Pašiniano komentarai pasirodė Armėnijai vis labiau orientuojantis į vakarietišką užsienio politiką ir tolstant nuo tradicinės sąjungininkės Maskvos įtakos zonos.
„Mes niekada nekėlėme klausimo dėl Rusijos karinės bazės veiklos Armėnijoje nutraukimo“, – per spaudos konferenciją sakė N. Pašinianas.
Visgi jis pabrėžė, kad jei Maskva norėtų uždaryti savo 102-ąją karinę bazę, esančią šiaurės vakariniame Giumri mieste, Armėnija tam neprieštaraus.
„102-oji karinė bazė nieko neprideda prie Armėnijos saugumo“, – pridūrė lyderis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Maskva yra pasirengusi išvesti karius iš bazės „nors ir rytoj“, jei Armėnija nuspręstų, kad Rusijos karinis buvimas jai nebėra reikalingas.
Pagal 2010 metų susitarimą, Rusijos teisė eksploatuoti šią bazę buvo pratęsta iki 2044 metų. Joje dislokuota apie 3 tūkst. Rusijos karių.
Ketvirtadienį Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Jerevaną siekiu „nutraukti ryšius“ su Maskva ir plėsti bendradarbiavimą su NATO.
Ilgalaikių sąjungininkių santykiai smarkiai pablogėjo, Jerevanui gilinant ryšius su ES ir JAV po to, kai Armėnija apkaltino Rusiją neapsaugojus jos per susidūrimus su kaimyniniu varžovu Azerbaidžanu.
Armėnija taip pat sustabdė savo dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) 2024 metais ir ėmėsi veiksmų siekdama galimos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Anksčiau šiais metais Maskva įvedė draudimus ir apribojimus įvairioms Armėnijos prekėms, įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Briuselis pasiūlė Armėnijai prekybos gelbėjimo ratą, pagal kurį būtų liberalizuota beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES, panaikinant taikomus muitus.
Nepaisant to, Rusija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių, o Armėnija yra stipriai priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių.
