Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Netoli Lenkijos sienos – sprogimai, pakelti naikintuvai: aiškėja, kas nutiko
14:58
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas. Laikinai sustabdyta dviejų oro uostų veikla.
Kaip pranešama, netoli Lenkijos sienos Ukrainoje buvo girdimi sprogimai – manoma, kad ten nukrito arba buvo numuštas kovinis dronas. Lenkijos premjeras sako, kad galėjo būti atakuota degalinė Ukrainoje.
Tvn24.pl rašo, kad kariuomenės atstovo teigimu, naikintuvai pakilo dėl to, kad netoli nuo sienos pastebėtas Lenkijos link artėjantis bepilotis orlaivis.
„Naujausiais duomenimis, greičiausiai šis dronas netoli sienos arba buvo numuštas, arba pataikė į savo taikinį“, – portalui sakė kariuomenės atstovas leitenantas pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
Jo teigimu, maždaug už keturių kilometrų nuo sienos buvo girdimas sprogimas.
Tvp.info teigimu, pirminiais duomenimis, dronas, kaip manoma, su sprogmenimis, nukrito arba buvo numuštas apie 4 km nuo Lenkijos sienos, Ukrainos pusėje.
„Orlaivis greitai artėjo prie mūsų sienos“, – rašo portalas.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi vienu Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą metu pasigirdo sprogimo garsas.
Lenkijos sienos apsaugos tarnybos teigimu, joks iš sienos perėjimo punktų per incidentą nenukentėjo.
Galėjo sprogti degalinė
Ketvirtadienį Varšuvoje kartu su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu kalbėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Rusija įvykdė „masinę, labai brutalią ataką“ prieš vakarų Ukrainą netoli Lenkijos sienos.
„Tikriausiai vėl buvo atakuota degalinė. Įvyko galingas sprogimas. Taip pat buvo pakelti mūsų orlaiviai“, – sakė D.Tuskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinija atsikirto Amerikai dėl „pragariškų sankcijų“
17:33
JAV Kongresas priėmė senatoriaus Lindsey Grahamo parengtą įstatymo projektą dėl antirusiškų sankcijų – Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad tokios ribojamosios priemonės neturi pagrindo.
Apie tai ministerija ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., pranešė socialiniame tinkle „X“. Savo reakciją taip pat išreiškė Indija, skelbia „Reuters“.
Kinijos URM pareiškime pabrėžiama, kad amerikietiški apribojimai neturėtų daryti įtakos Pekino ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis.
„Kinijos ir kitų šalių ekonominis bei prekybinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį ir neturėtų būti veikiamas trečiųjų šalių kišimosi ar spaudimo. Kinija pasisako prieš eksteritorinę jurisdikciją ir vienašales sankcijas, neturinčias pagrindo tarptautinėje teisėje ir nesankcionuotas JT Saugumo Tarybos“, – pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas.
Dokumentą dar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Indijos URM pareiškė, kad „atkreipė dėmesį“ į priimtą dokumentą. Vis dėlto Naujasis Delis ir toliau ketina pirkti energijos išteklius iš įvairių tiekėjų, atsižvelgdamas į „rinkos dinamiką“.
Ministerija pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais šį klausimą kėlė kontaktų su amerikiečių partneriais metu ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimo dvišalių santykių pablogėjimo, taip pat išreiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybiniams ir ekonominiams interesams apsaugoti.
Anksčiau įstatymo projekto priėmimą pakomentavo ir Rusija: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva stebi situacijos raidą, pavadino JAV veiksmus „nedraugiškais“ ir pridūrė, kad papildomų sankcijų įvedimas apsunkins taikaus sureguliavimo Ukrainoje paieškas.
„Pragariškos sankcijos“ Rusijai
2025 m. balandį JAV Senatui buvo pateiktas naujų sankcijų Rusijai įstatymo projektas – jo bendraautoriais tapo senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis, o dokumentas numatė 500 proc. muito įvedimą prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą bei kitas žaliavas.
2025 m. birželį WSJ rašė, kad D. Trumpo administracija bandė priversti L. Grahamą sušvelninti įstatymo projektą, o portalas „Politico“ pranešė, kad dokumentas prieš priimant gali būti gerokai sušvelnintas.
2026 m. liepos 10 d. L. Grahamas pranešė pasiekęs susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos įstatymo projekto versijos, o rugsėjo 16 d. Atstovų Rūmai jį galutinai patvirtino.
Dokumentas numato reikšmingą sankcijų spaudimo Rusijai sustiprinimą, be kita ko, suteikia JAV prezidentui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus šalims, kurios ir toliau perka Rusijos energijos išteklius, taip pat išplečia apribojimus Rusijos kariniam vadovybei, finansų ir energetikos sektoriams, užsienio tiekėjams bei „šešėlinio laivyno“ laivams.
„Naikintuvai F-16 tampa beverčiais“: pilotas prakalbo, kad ukrainiečiai priversti taupyti raketas
17:14
Ukrainos naikintuvų F-16 pilotai gina šalies dangų nuo Rusijos atakų, tačiau kritinis amerikietiškos gamybos raketų trūkumas kelia grėsmę šiai misijai. Tai interviu „Newsmax“ pareiškė Ukrainos F-16 dalinio vadas, turintis šaukinį „Phantom“, remdamasis Karinių oro pajėgų informacija.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia papildomų raketų ne tik „Patriot“ sistemoms, bet ir AIM-120 raketų. Jis taip pat pažymėjo, kad neginkluotas orlaivis yra „bevertis įrankis“.
Pranešama, kad trūkumas tapo toks didelis, jog Ukrainos pilotai priversti taupyti raketas, o kai kurių kovinių misijų metu Rusijos oro taikiniams naikinti kliaujasi savo F-16 įrengtomis patrankomis.
Kaip pranešė „Unian“, dar liepos mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ pareiškė, kad Ukrainai trūksta raketų, skirtų apsiginti nuo masinių Rusijos balistinių raketų smūgių.
Jis sakė, kad daugiausia dėmesio skiria deryboms su Jungtinėmis Valstijomis, prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais sąjungininkais, siekiant užtikrinti tolesnę finansinę ir karinę paramą Ukrainos gynybai bei sustiprinti sankcijas Rusijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
25 tūkst. šiaurės korėjiečių jau Rusijoje: kuo apsimeta ir kokius pinigus gauna
16:52
Rusija vis aktyviau pasitelkia darbuotojus iš Šiaurės Korėjos bepiločių orlaivių, naudojamų kare prieš Ukrainą, gamybai, nepaisydama tarptautinių sankcijų. Tai Šiaurės Korėjai užtikrina svarbų pajamų šaltinį, finansuojantį jos nelegalias ginkluotės kūrimo programas.
Apie tai ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV ir jos sąjungininkų parengta ataskaita.
Pasak Daugiašalės sankcijų stebėsenos grupės vertinimų, Rusijos bepiločių orlaivių pramonėje dirba iki 25 000 šiaurės korėjiečių. Tarp jų – ir Alabugos ekonominėje zonoje, kur surenkami „Shahed“ dronai.
Kim Jong Uno režimui uždirbo 800 mln. dolerių
Ataskaitoje nurodoma, kad Šiaurės Korėjos darbuotojai užsienyje pernai Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno režimui uždirbo iki 800 mln. JAV dolerių.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad stiprėjantys Maskvos ir Pchenjano kariniai ryšiai apima ne tik ginkluotę ir karius, bet plečiasi ir į darbo jėgą bei pramoninę gamybą.
Kremlius priima darbo jėgą į sektorius, kurie palaiko jo karą prieš Ukrainą, o mainais Kim Jong Uno režimas gauna prieigą prie užsienio valiutos ir galimybę finansuoti savo branduolinę bei balistinių raketų programas. Tai dar labiau griauna sankcijų sistemą, kurios laikymosi užtikrinime kadaise dalyvavo ir pati Rusija, rašo „Bloomberg“.
Apsimeta studentais
Ataskaitoje taip pat patikslinama, kad šiaurės korėjiečiai Rusijoje maskuojami kaip studentai pagal vizų programą – taip apeinamos sankcijos.
Vidutinės tokio „studento“ metinės pajamos siekia 7500 dolerių, tačiau didžiąją dalį uždarbio pasiima Kim Jong Uno režimas. Anot analitikų, kai kuriais atvejais konfiskuota suma viršijo faktinį uždarbį.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad iki 2025 m. pabaigos Rusijoje dirbo nuo 15 000 iki 30 000 šiaurės korėjiečių.
Rugsėjo 3 d. vokiečių leidinys „Bild“ rašė, kad bepiločių orlaivių gamyklos plėtros plotas ypatingoje Alabugos ekonominėje zonoje (Tatarstano Respublika, Rusija) jau viršija 1000 hektarų – tai rodo palydoviniai vaizdai. Šioje teritorijoje Rusija aktyviai stato naujus gamybos objektus, sandėlius ir transporto infrastruktūrą.
Nuo rugpjūčio Alabugoje taip pat verbuojami jauni darbuotojai iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.
Latvija planuoja uždrausti maisto produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos
15:53
Latvijoje draudimas importuoti Rusijos ir Baltarusijos kilmės produktus ateityje bus taikomas ne tik žemės ūkio produktams bei pašarams, bet ir maisto produktams, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, tačiau šiam siūlymui dar reikės galutinio Saeimos pritarimo.
Nuo 2024 metų kovo Latvijoje galioja nacionalinis importo draudimas, taikomas iš Rusijos ir Baltarusijos kilusiems žemės ūkio ir pašarų produktams.
Visgi, pasak įstatymo projekto autorių iš Žemės ūkio ministerijos, šis draudimas netaikomas maisto produktams, todėl Latvijos parduotuvių lentynose vis dar galima įsigyti tam tikrų šiose šalyse pagamintų produktų, pavyzdžiui, sausainių ir šokolado.
Planuojamas importo draudimas apims platų maisto produktų asortimentą, įskaitant zefyrus, sausainius, padažus, paruoštas vartoti sriubas, šokoladą ir saldainius.
Draudimas taip pat palies įvairių augalų sėklas, vaistines žoles, prieskonius, aliejų ir miltų produktus. Be to, bus draudžiama importuoti cukrinių runkelių melasą ir runkelių išspaudas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat perdirbtus augalinius produktus, pavyzdžiui, konservuotas daržoves, daržovių salotas ir obuolių tyrę.
Pakeitimuose numatytas draudimas importuoti maisto produktus iš Rusijos ir Baltarusijos, net jei juos į Latviją bandoma įvežti per kitas trečiąsias šalis. Šiuo žingsniu Latvijos sankcijų režimas tampa griežtesnis nei kitų ES valstybių narių, kurios vis dar importuoja iš Rusijos ir Baltarusijos bei į jas eksportuoja nemažus maisto ir gėrimų kiekius.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad grėsmę vis dar kelia ilgalaikės Rusijos ir Baltarusijos pastangos politinėmis, ekonominėmis ir informacinėmis priemonėmis daryti įtaką Latvijos valstybei, visuomenei bei jos vertybėms, taip pat silpninti šalies užsienio politikos kursą ir vidaus politinį stabilumą. Todėl, siekiant išvengti galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, būtina mažinti ekonominius ryšius su šalimis agresorėmis.
Turkijai pabodo atakos prieš jų laivus: kreipėsi į Rusiją ir Ukrainą
15:44
Turkija nusiuntė Rusijai ir Ukrainai pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti civilių laivų užpuldinėjimus Juodojoje jūroje, ketvirtadienį agentūrai AFP pranešė turkų diplomatas.
Tokių veiksmų imtasi po to, kai Juodojoje jūroje smarkiai išaugo išpuolių skaičius. Pramonės duomenys rodo, kad nuo birželio pabaigos nukentėjo mažiausiai 25 Turkijai priklausantys laivai.
„Pasidalijome memorandumų teksto projektu su rusais ir ukrainiečiais, kad rastume sprendimą dėl šių smūgių Juodojoje jūroje“, – teigė turkų diplomatas.
Jis sakė, kad šį pasiūlymą įkvėpė grūdų koridoriaus mechanizmas – 2022 metais tarpininkaujant Turkijai ir JT sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus per Juodąją jūrą be pavojaus būti užpultiems.
Nors Rusija po metų iš šio susitarimo pasitraukė, Ukraina sukūrė alternatyvų maršrutą laivybos keliu, besidriekiančiu palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes.
„Tame mechanizme yra galbūt keturių ar penkių mylių tarpas, kur Ukrainos laivas turi palikti nacionalinius teritorinius vandenis ir plaukti tarptautiniuose vandenyse, o tai yra rizikinga dalis“, – paaiškino jis.
„Taigi, mūsų pasiūlymą taip pat įkvėpė ir tai“, – kalbėjo diplomatas.
Robertas Kaunas – apie sunaikintą rusišką droną: „Jo taikinys nebuvome mes“
15:40
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė sulaukęs karinės žvalgybos patvirtinimo, jog šią savaitę į Lietuvą įskridęs ir pirmą kartą virš mūsų šalies numuštas dronas buvo rusiškas.
Primename, kad dronas Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, buvo numuštas rugsėjo 15-osios naktį, netrukus po vidurnakčio.
Iš kur atskrido, jau aišku
Ministras 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ ketvirtadienį teigė, kad jau yra nustatyta ir patvirtinta, jog sprogmenis turėjęs bepilotis orlaivis buvo paleistas iš Rusijos teritorijos.
„Bet jo taikinys nebuvome mes“, – tvirtino R.Kaunas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Armėnijos premjeras: Rusijos karinė bazė šalyje nėra būtina
15:20
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį pareiškė, kad Jerevanas neprieštarautų, jei Rusija uždarytų savo karinę bazę šalyje.
Pasak premjero, ši bazė nebeužtikrina šalies nacionalinio saugumo.
Minėta bazė, esanti netoli Armėnijos sienos su Turkija, ilgą laiką buvo svarbus Maskvos karinės įtakos Pietų Kaukaze simbolis.
Šie N. Pašiniano komentarai pasirodė Armėnijai vis labiau orientuojantis į vakarietišką užsienio politiką ir tolstant nuo tradicinės sąjungininkės Maskvos įtakos zonos.
„Mes niekada nekėlėme klausimo dėl Rusijos karinės bazės veiklos Armėnijoje nutraukimo“, – per spaudos konferenciją sakė N. Pašinianas.
Visgi jis pabrėžė, kad jei Maskva norėtų uždaryti savo 102-ąją karinę bazę, esančią šiaurės vakariniame Giumri mieste, Armėnija tam neprieštaraus.
„102-oji karinė bazė nieko neprideda prie Armėnijos saugumo“, – pridūrė lyderis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Maskva yra pasirengusi išvesti karius iš bazės „nors ir rytoj“, jei Armėnija nuspręstų, kad Rusijos karinis buvimas jai nebėra reikalingas.
Pagal 2010 metų susitarimą, Rusijos teisė eksploatuoti šią bazę buvo pratęsta iki 2044 metų. Joje dislokuota apie 3 tūkst. Rusijos karių.
Ketvirtadienį Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Jerevaną siekiu „nutraukti ryšius“ su Maskva ir plėsti bendradarbiavimą su NATO.
Ilgalaikių sąjungininkių santykiai smarkiai pablogėjo, Jerevanui gilinant ryšius su ES ir JAV po to, kai Armėnija apkaltino Rusiją neapsaugojus jos per susidūrimus su kaimyniniu varžovu Azerbaidžanu.
Armėnija taip pat sustabdė savo dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) 2024 metais ir ėmėsi veiksmų siekdama galimos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Anksčiau šiais metais Maskva įvedė draudimus ir apribojimus įvairioms Armėnijos prekėms, įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Briuselis pasiūlė Armėnijai prekybos gelbėjimo ratą, pagal kurį būtų liberalizuota beveik 80 proc. Armėnijos eksporto į ES, panaikinant taikomus muitus.
Nepaisant to, Rusija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių, o Armėnija yra stipriai priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių.
Ukrainai perduoti 252 Rusijos grąžinti žuvusiųjų kūnai
14:02
Ketvirtadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalis per apsikeitimą žuvusiaisiais su Rusija atgavo 252 žmonių kūnus.
Mainais Rusija gavo 23 kūnus, pranešė naujienų svetainė RBK, remdamasi rusų parlamentaru Šamsailu Saralijevu.
Apsikeitimas karo belaisviais ir žuvusiais kariais yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Vykdant repatriacijos priemones Ukrainai sugrąžinti 252 žuvusių asmenų kūnai“, – pranešė Ukrainos koordinacinis štabas elgesiui su karo belaisviais.
Policija ir kiti pareigūnai „atliks visus būtinus tyrimus ir nustatys repatrijuotų kūnų tapatybes“, pridūrė štabas.
Ukraina 2027 metais gynybai planuoja skirti rekordiškai daug lėšų
14:00
Ukrainos vyriausybė kitais metais planuoja skirti rekordinius du trečdalius savo biudžeto gynybai, rodo vyriausybės dokumentai.
Puspenktų metų Rusijos vykdomas puolimas nualino Ukrainos ekonomiką, padarydamas milijardinius nuostolius ir atverdamas didžiulę skylę jos biudžete.
Karo nualinta šalis iš pradžių naudojo savo pajamas gynybos išlaidoms apmokėti, tačiau vis labiau kliaujasi užsienio rėmėjų pagalba.
Ukrainos vyriausybė kitais metais prašys papildomų 53 mlrd. dolerių (45,9 mlrd. eurų) užsienio pagalbos, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko lėšas, teigiama pranešime.
„2027 metų biudžeto projektas buvo sudaromas tuo metu, kai tęsėsi Rusijos agresija, o saugumo ir gynybos poreikiai išliko itin svarbūs“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai teigė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
„Tai neabejotinai yra vyriausybės prioritetas numeris vienas. Visi įmanomi valstybės vidaus ištekliai nukreipiami siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų veiksmingai pasipriešinti agresorei“, – pridūrė jis.
Ukraina 2027 metais gynybai ir saugumui planuoja išleisti rekordinius 4,9 trln. grivinų (109 mlrd. dolerių, 94,5 mlrd. eurų) – tai sudaro apie 44 proc. BVP ir yra rekordas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją, teigiama pranešime.
Maždaug trečdalis šios sumos bus skirta karių atlyginimams, o likusi dalis – ginklams ir įrangai.
Tuo metu Rusija 2027 metais gynybai planuoja išleisti apie 13,6 trln. rublių (161 mlrd. dolerių, 139,6 mlrd. eurų), arba apie 30 proc. savo biudžeto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį perspėjo, kad parlamentui teks priimti „nemalonias ir nepopuliarias“ priemones užsienio finansavimui pritraukti, tarp jų – mokestį užsienio siuntoms.
„Šiuo metu be šių dalykų neįmanoma užtikrinti visų mūsų gynybos poreikių ir Ukrainos atsparumo“, – sakė jis.
Nuo 2022 metų, kai įsiveržė Rusija, Ukraina iš užsienio partnerių gavo apie 200 mlrd. dolerių (173,4 mlrd. eurų) finansavimo, taip pat milijardų dolerių (eurų) vertės karinės pagalbos.
Lenkijoje vykdomos karinės aviacijos operacijos
13:40
Lenkijos tarnybos išplatino perspėjimą rytinių regionų gyventojams dėl oro atakų grėsmės, ketvirtadienį skelbia Lenkijos radijas.
„DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! Oro atakos grėsmė. Raskite saugią vietą. Laikykitės tarnybų nurodymų. Laukite tolimesnių pranešimų“, – rašoma Valstybės saugumo centro pranešime, kuriuo jis pasidalijo ir socialiniuose tinkluose.
Šis perspėjimas išsiųstas Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojams. Beveik tuo pačiu metu buvo išplatintas ir įspėjimas dėl Rusijos vykdomo puolimo Ukrainos teritorijoje.
„Situacija yra stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje budi Lenkijos aviacija. Laukite tolimesnių pranešimų“, – nurodoma pranešime.
