Karas Ukrainoje. Ką Zelenskis ir Trumpas aptars susitikimo metu: „The Telegraph“ atskleidė pagrindinę temą

AP/ „Scanpix“/Johnas Ratcliffe'as

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Airijos Šanono oro uoste susitiko su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u.

Apie tai, remdamasi „Reuters“, praneša „RBC-Ukraine“.

Vieno šaltinio teigimu, susitikimas įvyko pirmadienį, rugsėjo 21 dieną. Kitas šaltinis teigė, kad jie kalbėjosi tuo metu, kai buvo papildomos jų lėktuvų degalų atsargos, tačiau susitikimo datos nenurodė.

„Reuters“ taip pat pridūrė, kad abu šaltiniai atsisakė atskleisti pokalbio detales.

CŽV direktoriaus vizitas į Rusiją

Primename, kad rugpjūčio 25 dieną CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as iš anksto neskelbto vizito atvyko į Maskvą, kur surengė keletą susitikimų.

Kremlius tvirtino, kad susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nebuvo, ir pareiškė, jog buvo „užmezgami ryšiai tarp specialiųjų tarnybų“.

Vėliau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad ši kelionė iš esmės buvo įprastinio pobūdžio. Jis teigė, kad ryšių kanalų tarp JAV ir Rusijos žvalgybos tarnybų išlaikymas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią eskalacijai didelio masto krizių ir konfliktų metu.

Tuo metu „The New York Times“ skelbė, kad J. Ratcliffe'as lankėsi Maskvoje siekdamas asmeniškai perduoti savo niūrų Rusijos karo prieš Ukrainą padėties vertinimą ir paraginti Kremlių susitarti, kol sąlygos Rusijai dar labiau nepablogėjo.

Žiniasklaidoje taip pat buvo keliamos kitos versijos, esą JAV gavo žvalgybinės informacijos apie ankstyvą Rusijos pasirengimą mobilizacijai ir planus „išbandyti“ NATO ryžtą. Remiantis šia versija, vizitu Maskva buvo perspėta nesiimti tokio žingsnio.

00.08 val. pranešta, kad Karinės aviacijos veiksmai Lenkijoje baigti.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė (DORSZ) pranešė, kad „karinės aviacijos veiksmai Lenkijos oro erdvėje, vykdyti siekiant užtikrinti saugumą Rusijos Federacijai naudojant oro atakos priemones prieš taikinius Ukrainoje, baigti“.

„Antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos grįžo prie įprastinės operacinės veiklos. Informuojame, kad Lenkijos Respublikos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota. Lenkijos kariuomenė nuolat stebi situaciją Ukrainos teritorijoje ir išlieka nuolatinėje parengtyje užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“, – priduriama pranešime.

Lenkijos vėliava / IMAGO/Richard Wareham / IMAGO/Richard Wareham

Dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą Lenkijos oro erdvėje buvo pradėjusi veikti karinė aviacija. Šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Liublino vaivadijos gyventojai gavo Vyriausybinio saugumo centro (RCB) perspėjimą.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pirmadienį 21.33 val. pranešė, kad dėl Rusijos vykdomų oro atakų prieš taikinius Ukrainoje Lenkijos oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija.

Netrukus Vyriausybinis saugumo centras informavo, kad Liublino vaivadijos gyventojams buvo išsiųstas perspėjimas.

„DĖMESIO! Rusijos oro ataka Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje veikia Lenkijos aviacija. Laukite tolesnių pranešimų“, – rašoma perspėjime.

Prevencinio pobūdžio veiksmai

Oro operacijų centras aktyvavo būtinas pajėgas ir priemones, o antžeminės oro gynybos bei radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė parengties būseną, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė.

Pranešime pabrėžiama, kad „šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio ir skirti oro erdvės saugumui bei jos apsaugai užtikrinti, ypač teritorijose, besiribojančiose su regionais, kuriems kyla grėsmė“.

„Ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė stebi esamą situaciją, o jai pavaldžios pajėgos ir priemonės išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti“, – rašoma pranešime.

Perspėjimas paskelbtas ir Latvijoje

Pirmadienio vakarą perspėjimą buvo paskelbusios ir Latvijos ginkluotosios pajėgos. Jis buvo susijęs su galima grėsme iš oro Kraslavos apylinkėse šalies pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija.

Latvijos ginkluotosios pajėgos taip pat pranešė, kad buvo pakelti NATO Baltijos šalių oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) lyderis Genadijus Ziuganovas

Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė, kad Rusija galiausiai pralaimės, jei bus tęsiamas dabartinis politinis kursas ir karas prieš Ukrainą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.

Po Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų surengtame brifinge G. Ziuganovas paragino Maskvą pereiti prie „teisingumo, draugystės ir socializmo“ politikos.

„Jeigu kursas nepasikeis ir šis alinantis karas tęsis, pralaimės visi. Be posūkio į centro kairę, be posūkio teisingumo, draugystės ir socializmo link nėra jokios galimybės įtvirtinti šios pergalės“, – pabrėžė jis.

Komunistų partijos lyderis taip pat kritikavo dabartinę Kremliaus ekonominę politiką, atkreipdamas dėmesį į kylančias kainas ir Rusijos technologinį atsilikimą.

„Per 20 metų mes net savo telefono nesukūrėme“, – pridūrė Komunistų partijos lyderis.

G. Ziuganovo teigimu, pasaulio ekonomikai per metus augant 3–4 proc., Rusija jau 15 metų demonstruoja maždaug 1 proc. augimą.

Be to, Komunistų partijos lyderis pažymėjo, kad per plataus masto karo prieš Ukrainą metus Rusijos oligarchų skaičius išaugo nuo 105 iki 155. Pasak jo, Rusijos oligarchams kartu priklauso 700 mlrd. JAV dolerių vertės turto.

Spėliojama, kad po rinkimų Rusijoje gali būti paskelbta šimtų tūkstančių žmonių mobilizacija, nors Kremlius tai neigia. „Newsweek“ pažymėjo, kad po nesėkmingos dalinės mobilizacijos 2022 metų rugsėjį Kremlius sukūrė skaitmeninę infrastruktūrą, kuri supaprastina šaukimą į kariuomenę ir leidžia užkirsti galimus kelius išvengti tarnybos.

Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas / Scanpix

Antradienį, rugsėjo 22 dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak „The Telegraph“, per susitikimą D. Trumpas greičiausiai išreikš nepasitenkinimą smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Leidinys priminė, kad žiniasklaida anksčiau skelbė, jog prieš susitikimą vykusio pokalbio telefonu metu D. Trumpas darė spaudimą V. Zelenskiui. JAV prezidentas esą sakė Ukrainos vadovui, kad šie smūgiai didina pasaulinį dyzelino trūkumą ir lemia staigų degalų kainų augimą.

Ukrainos pareigūnai žurnalistams sakė, kad D. Trumpas, sunerimęs dėl smarkiai išaugusių dyzelino kainų, ragino V. Zelenskį nutraukti dronų ir raketų smūgius Rusijos energetikos objektams.

Tačiau leidinys pabrėžė, kad apribojus Ukrainos smūgius tolimojo nuotolio taikiniams Rusijos teritorijoje, V. Zelenskis galėtų netekti vieno iš galingiausių savo ginklų ir derybinių svertų.

Leidinys pažymėjo, kad D. Trumpo populiarumo reitingas JAV yra arti rekordiškai žemo lygio. Jis susiduria su plačiu visuomenės nepasitenkinimu dėl nerimo, susijusio su prekių įperkamumu ir smarkiai kylančiomis degalų kainomis. Daugelis analitikų mano, kad per lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas gali prarasti savo partijos kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate.

V. Zelenskis viešai pareiškė, kad pokalbis su D. Trumpu buvo „svarbus“, ir patikino, jog jo susitikimas su JAV prezidentu „gali daug ką pakeisti“.

Dyzelino sektoriaus problemos

Leidinys priminė, kad rugsėjo 21-osios rytą D. Trumpas pareiškė, jog dėl karo su Ukraina Rusija prarado savo dyzelino pramonės kontrolę. Jis tvirtino, kad daug Rusijos naftos perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos arba laikinai išvestos iš rikiuotės. Jis taip pat paragino užbaigti karą.

Tuo metu kai kurie respublikonai, tarp jų senatorius Chuckas Grassley, pasiūlė uždrausti dyzelino eksportą iš Jungtinių Valstijų. Jie teigia, kad prasidėjus rudens derliaus nuėmimo sezonui Amerikos ūkininkai kenčia dėl kylančių degalų kainų.

D. Trumpas taip pat anksčiau paskelbė, kad Jungtinės Valstijos derasi dėl „milžiniško sandorio“, pagal kurį būtų perkamos kalio trąšos iš Baltarusijos. Pasak jo, tai būtų gera žinia Amerikos ūkininkams ir gyvulių augintojams.

Zelenskio atsakas į Trumpo raginimus

Leidinys priminė, kad V. Zelenskis anksčiau pareiškė esąs pasirengęs nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, tačiau mainais Maskva turėtų apriboti savo atakas prieš Ukrainą.

„Ukrainos energetikos sektorius, ypatingos svarbos infrastruktūra ir mūsų maisto produktų eksportas turi nustoti būti Rusijos taikiniais, o tai lems atitinkamus mūsų žingsnius deeskalacijos link“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad šis klausimas bus aptartas su Ukrainos partneriais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.

Vienas Ukrainos pareigūnas žurnalistams sakė, kad D. Trumpas gali atidėti sankcijų Rusijai įstatymo, kurį pasirašė šeštadienį, įgyvendinimą, siekdamas įtikinti Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Tačiau leidinys pabrėžė, kad D. Trumpas gali pasinaudoti naujais plačiais įgaliojimais įvesti muitus Rusijai ir taip siekti paskatinti ją atnaujinti tiesiogines derybas su Ukraina.

Anksčiau „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pokalbį telefonu paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nes nerimauja, kad šie smūgiai didina pasaulinį dyzelino trūkumą ir kelia jo kainas.

Pareigūnų teigimu, per pokalbį telefonu JAV prezidentas Ukrainos vadovui sakė, kad svarbiausia yra „dyzelinas, dyzelinas, dyzelinas“.

Kitas pareigūnas pažymėjo, kad D. Trumpas išreiškė didelį susirūpinimą dėl kylančių dyzelino kainų ir pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad Rusijos tiekimas į pasaulinę rinką nenutrūktų ir taip padėtų stabilizuoti padėtį.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Praėjusią savaitę į Kiniją eksportuojamo Rusijos ESPO naftos mišinio kaina pirmą kartą nuo balandžio pakilo virš 120 dolerių už barelį – tai tapo savotiška dovana Kremliaus režimui, kurio biudžetas yra stipriai priklausomas nuo situacijos pasauliniame energetikos sektoriuje. leidinys „Postimees“ apžvelgia, kad vyksta naftos pramonės sektoriuje.

Kaip rašo nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“, pastaruoju metu Kinijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės skubėjo užsitikrinti lapkričio ir gruodžio mėnesių „ESPO“ naftos tiekimus ir tai darė anksčiau nei įprasta.

Pasak leidinio, dėl trumpo transportavimo maršruto šios rūšies nafta paprastai būdavo užsakoma iš anksto – prieš mėnesį ar du.

Bet ne tokiu išankstiniu laikotarpiu, koks buvo dabar.

Visą tekstą skaitykite čia.

Jaroslawas Kaczynskis / IMAGO/FOT.TEDI/NEWSPIX.PL / IMAGO/newspix

Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad plataus masto karo pradžioje Ukraina esą ketino įtraukti Lenkiją į karą su Rusija ir galėjo svarstyti galimybę sukurti „vieną valstybę“. Rusijai pradėjus invaziją, Kyjivas ne kartą kreipėsi į partnerius prašydamas karinės ir politinės paramos.

Apie tai pranešė „Rzeczpospolita“.

Kalbėdamas Jaunimo kongrese Lenkijos Augustavo mieste, J. Kaczynskis papasakojo apie, jo teigimu, pasikeitusį Ukrainos požiūrį į santykius su Lenkija.

Pasak jo, karo pradžioje Ukrainos valdžia esą tikėjosi, kad Varšuva imsis veiksmų, su kuriais Lenkija negalėjo sutikti.

„Dažnai kildavo įvairių klausimų, susijusių su tuo, ar ką nors daryti, ar nedaryti. Ukrainiečiai kartais tikėjosi iš mūsų dalykų, su kuriais dėl įvairių priežasčių, kurių negaliu aptarti, negalėjome sutikti“, – sakė J. Kaczynskis.

Jis tvirtino, kad vėliau abiejų šalių santykių situacija pasikeitė.

„Vėliau viskas pradėjo klostytis visiškai kitaip, tačiau reikia aiškiai pasakyti, kad ukrainiečiai pakeitė savo koncepciją. Man atrodo, kad iš pradžių jie turėjo gana keistą sumanymą – įtraukti mus į šį karą, netgi sukuriant vieną valstybę. Zelenskio kalba Seime buvo nukreipta būtent šia kryptimi“, – teigė PiS lyderis.

Lenkijos kariniai pajėgumai buvo riboti

Pasak J. Kaczynskio, pirmaisiais plataus masto karo mėnesiais Ukraina galėjo neteisingai įvertinti Lenkijos karinius pajėgumus.

„Lenkija, net jeigu būtų buvusi labai karinga valstybė, praktiškai neturėjo realių ginkluotųjų pajėgų. Ji negalėjo įsitraukti į karą“, – sakė jis.

J. Kaczynskis taip pat iškėlė prielaidą, kad Ukrainos skaičiavimuose galėjo būti atsižvelgiama į Lenkijos narystę NATO.

„Be to, buvo kalbama ir apie narystę NATO. Jie tikriausiai manė, kad tokius tikslus galima pasiekti, tačiau nesu tuo tikras – tai nustatys istorikai“, – sakė jis.

PiS lyderis taip pat kalbėjo apie padėtį Lenkijoje prieš Rusijos plataus masto invaziją.

Pasak jo, hibridinis karas prasidėjo dar iki plataus masto konflikto, o Lenkijos Vyriausybė jau ruošėsi galimiems įvykiams.

„Prisiminkite, kad dar prieš viskam prasidedant jau vyko hibridinis karas. Kai tai įvyko, mes jau buvome priėmę visus sprendimus, išskyrus vieną – sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį Lenkijos pasienio teritorijose“, – sakė J. Kaczynskis.

Jaroslawas Kaczynskis buvo vienas pirmųjų užsienio politikų, apsilankiusių Kyjive po Rusijos plataus masto invazijos pradžios.

2022 m. kovo 15 dieną jis į Ukrainos sostinę vyko kartu su tuometiniu Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša.

Delegacija susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Vizitas vyko tuo metu, kai Kyjivo regione tęsėsi kovos ir Rusijos atakos.

Po susitikimo J. Kaczynskis pareiškė, kad Ukrainai reikia ne tik solidarumo, bet ir konkrečių tarptautinės bendruomenės veiksmų. Jis taip pat pasisakė už galimybę Ukrainoje dislokuoti NATO taikos palaikymo misiją arba sukurti kitą tarptautinį formatą.

„Scanpix“/ SIPA ir „Shutterstock“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukraina neatmeta asmeninių derybų su Rusija aukščiausių vadovų lygiu. Svarbiausias klausimas turėtų būti konkretus tokio susitikimo rezultatas.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu interviu „CBC News“.

V. Zelenskis atsakė į klausimą, ar būtų pasirengęs asmeniškai sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Prezidentas teigė, kad pati tokio susitikimo perspektyva jam nekelia teigiamų emocijų, tačiau jis pasirengęs ją svarstyti, jeigu toks susitikimas turėtų praktinę prasmę.

„Man tai normalu, nors tai nėra mano noras ir tikrai nebūtų geriausia mano gyvenimo diena – geriau tą laiką praleisčiau su savo šeima“, – sakė valstybės vadovas.

Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad V. Putiną laiko Ukrainos priešu, ir pareiškė žinantis tikrąjį jo tikslą.

„Jis yra priešas, ir aš žinau tikrąjį jo tikslą – okupuoti mus, jeigu nebūsime pakankamai stiprūs arba neturėsime saugumo garantijų“, – sakė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, saugumo garantijos yra vienas pagrindinių klausimų šiame kontekste. Jam jos reiškia užtikrintumą, kad Rusija negalės iš naujo okupuoti Ukrainos.

Taigi prezidentas neatmetė galimybės asmeniškai kalbėtis su V. Putinu. Tačiau V. Zelenskis aiškiai leido suprasti, kad toks susitikimas turi būti susietas su konkrečiais rezultatais ir realiomis saugumo garantijomis Ukrainai.

Primename, kad Rusijos diktatoriaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, jog Kremlius tikisi naujo trišalio susitikimo, kuriame dalyvautų Ukraina ir Jungtinės Valstijos. Pasak jo, galimybė surengti tokias derybas jau buvo aptarta su JAV atstovais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi naujam derybų dėl Ukrainos etapui. Jis tvirtino, kad Rusija „turi ką pasakyti“ ir neatsisakė dialogo.

Ališeras Usmanovas / IGOR IVANKO / AFP

Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo nuspręsta panaikinti sankcijas Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, pranešė diplomatai.

Diplomatų teigimu, šis Prancūzijos iniciatyva gimęs susitarimas, kuris yra dalis kompromiso, numatančio dar trejiems metams pratęsti sankcijas beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų dėl karo Ukrainoje, taps galutiniu, jei per ateinančias valandas jokia šalis nepateiks raštiško prieštaravimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nepriimtinu pavadino siekį išbraukti du Rusijos oligarchus iš ES sankcijų sąrašo ir pridūrė, kad tai pasiųstų Maskvai neteisingą signalą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Maskva / Stringer / REUTERS

Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė naftos perdirbimą po Ukrainos dronų atakos, praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.

Pažymima, kad per kilusį gaisrą buvo apgadinti abu pirminio perdirbimo įrenginiai – AVT-6 ir „Euro+“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad rugsėjo 20 dieną Maskvoje buvo atakuota „Gazpromneft-Moscow“ naftos perdirbimo gamykla.

Rekordinės Ukrainos atakos prieš Maskvą padariniai

+2

„Buvo apgadintas AVT-6 įrenginys, kompleksinis naftos perdirbimo įrenginys ir izomerizacijos įrenginys“, – teigiama pranešime.

Taip pat pažymima, kad 2026 m. rugsėjo 21 d., po Maskvos naftos perdirbimo gamyklos apgadinimo, nebeveikė daugiau kaip 45 proc. projektinių Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.

„Viena iš pasekmių – aukštos kokybės degalų trūkumas Rusijos Federacijoje. Be kita ko, smarkiai sumažėjo „Euro-5/K5“ standarto benzino ir dyzelino gamyba“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Primename, kad rugsėjo 20-osios naktį dronai surengė masinę Maskvos ir Maskvos srities ataką. Dėl jos dideli gaisrai kilo Sofjino logistikos technologijų parke ir Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje.

Stebėsenos kanalų duomenimis, dronai Maskvą atakavo grupėmis.

Stebėsenos kanalai taip pat paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti didelis gaisras Kapotnioje, kur įsikūrusi Maskvos naftos perdirbimo gamykla.

Maskvos naftos perdirbimo gamykla, esanti Kapotnios rajone Maskvos pietryčiuose, yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų sostinės regione. Ji priklauso bendrovei „Gazprom Neft“.

2026 metų birželį gamykla dronais buvo atakuota du kartus – birželio 16 ir 18 dienomis.

Po birželio 16-osios atakos buvo apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys, užtikrinęs maždaug 53 proc. visų gamyklos pajėgumų. Dėl to įmonė buvo priversta iš dalies sustabdyti veiklą.