Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija reikalauja, kad Europa panaikintų sankcijas visiems rusams
13:14
Rusija antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų išbraukti visus rusus iš savo sankcijų sąrašo.
Šis pareiškimas nuskambėjo ES šalims diskutuojant dėl sankcijų panaikinimo oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
„Manome, kad šios sankcijos turi būti panaikintos tiek Usmanovui ir Fridmanui, tiek visiems Rusijos verslininkams, taip pat ir visiems Rusijos piliečiams“, – savo kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pakartojo Kremliaus poziciją, kad ES įvestas turto įšaldymas ir draudimai keliauti yra neteisėti.
Atrodė, kad 27 valstybių blokas, reaguodamas į Prancūzijos, Liuksemburgo ir Slovakijos reikalavimus, ketina panaikinti A. Usmanovui ir M. Fridmanui taikomus turto įšaldymo bei vizų išdavimo draudimus.
Tačiau Latvija tam paprieštaravo, todėl visas sankcijų Rusijos piliečiams pratęsimo procesas dabar pakibo ant plauko, artėjant galutiniam terminui.
Zelenskiui – Vengrijos niuksas: atsisakė prisijungti
16:03
Vengrija antradienį pranešė atsisakiusi prisijungti prie kaimyninės Ukrainos inicijuotos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, tebetvyrant įtampai po Rusijai palankios Viktoro Orbano vyriausybės pasitraukimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vakarų Ukrainoje atidarė pirmąjį Karpatų viršūnių susitikimą ir sakė, kad jame dalyvavo septynių regiono šalių atstovai, įskaitant Vengriją.
Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministerija paneigė šalies prisijungimą prie šios grupės, kuri, kaip teigė V.Zelenskis, daugiausia dėmesio skiria ekonominiam bendradarbiavimui ir saugumui.
„Vengrija nėra prezidento Zelenskio inicijuotos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos „Karpatų aštuonetas“ narė, tačiau atidžiai stebi jos kūrimąsi ir tolesnę raidą“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.
„Iš Vengrijos pusės renginį vietoje stebėjo laikinasis reikalų patikėtinis ambasadoje Kyjive Adamas Cegledi. Vengrija nepasirašė forume priimtos deklaracijos“, – pridūrė ministerija.
Kyjivas ir Budapeštas jau kelis mėnesius bando gerinti santykius po to, kai gegužę pareigas pradėjo eiti proeuropietiškas Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.
Jis pakeitė Kremliui draugišką nacionalistą V.Orbaną, kurio vyriausybė dažnai konfliktuodavo su Ukraina.
P.Magyaro vyriausybė viešai nenurodė priežasties, kodėl nedalyvauja grupėje.
Ukraina ir Vengrija ilgą laiką nesutarė dėl vengrų tautinės mažumos teisių Ukrainoje.
Birželį šalys pasiekė susitarimą šiuo klausimu, todėl Budapeštas nustojo blokuoti ES narystės derybų su Kyjivu pradžią.
Tačiau nuo to laiko Vengrija blokuoja stojimo derybų pažangą, kaltindama Ukrainą neįgyvendinant šio susitarimo.
Komentuodamas Karpatų grupės susitikimą, P.Magyaras parlamentui sakė: „Buvome pakviesti, bet nevykome, ir dėl geros priežasties.“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tinkle „X“ pranešė, kad Kyjivą „nustebino bereikalingai konfrontaciniai Vengrijos ministro pirmininko pareiškimai Ukrainos atžvilgiu“.
„Tokio kategoriško Vengrijos atsisakymo priežastys lieka nežinomos, – pridūrė jis. – Atrodo, kad, nors Orbano nebėra, jo trukdymų ir izoliacionizmo politika toliau klesti.“
Aukšto rango valdančiosios Vengrijos partijos politikas Martonas Hajdu tinkle „X“ atsakė, kad Vengrija jau „atliko daug sunkaus darbo“, kad pagerintų santykius, ir „dabar atėjo laikas Ukrainai įvykdyti savo dalį“
Rusijai gresia stiprus Indijos smūgis: kas vyksta naftos rinkoje
15:46
Indijos naftos perdirbimo gamyklos gali beveik perpus sumažinti importuojamos Rusijos naftos dalį dėl „pragariškų sankcijų“ įstatymo, kurį praėjusią savaitę pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, agentūrai „Bloomberg“ pranešė su klausimu susipažinę šaltiniai.
Šiais metais Rusijos naftos dalis Indijos rinkoje siekė 40 proc., o atskirais mėnesiais – birželį ir liepą – viršijo 50 proc. dėl Hormuzo sąsiaurio blokados, paralyžiavusios naftos tiekimą iš Artimųjų Rytų.
Dėl velionio senatoriaus Lindsey Grahamo įstatymo, leidžiančio Donaldui Trumpui taikyti iki 100 proc. muitus didžiausiems Rusijos naftos pirkėjams, Indija artimiausiu metu gali sumažinti jos dalį importe iki 20-30 proc., teigė „Bloomberg“ šaltiniai.
Tokie Rusijos kilmės naftos kiekiai Indijos naftos perdirbimo gamykloms, kurios pasaulinėje rinkoje kasdien perka nuo 4 iki 6 mln. barelių ir taip importu padengia 90 proc. naftos poreikių, jau nebėra tokie naudingi. Anksčiau Rusijos nafta Indijoje buvo parduodama su didelėmis nuolaidomis, leidusiomis sutaupyti kelis milijardus dolerių per metus, dabar ji kainuoja brangiau nei „Brent“ markės nafta.
Praėjusią savaitę „Urals“ markės nafta Indijos uostuose kainavo iki 133 JAV dolerių už barelį, pažymi „Bloomberg“, remdamasi „Argus“ duomenimis.
Pagal velionio senatoriaus L. Grahamo įstatymą, 100 proc. muitai gali būti pritaikyti penkioms didžiausioms Rusijos naftos pirkėjoms per pastaruosius 12 mėnesių, taip pat penkioms valstybėms, kurios labiausiai padeda Kremliui apeiti sankcijas. Oficialiai Indijos užsienio reikalų ministerija pareiškė ketinanti ginti nacionalinius interesus ir pagrasino JAV „pasekmėmis“ dvišaliams santykiams.
Rugsėjis visai kitoks nei liepa
Tačiau, nepaisant garsių pareiškimų, Indijos naftos perdirbimo gamyklos jau mažina pirkimus: rugsėjį tai sudaro 1,9 mln. barelių per parą, palyginti su 2,8 mln. liepą.
Praėjusių metų pabaigoje, kai JAV sankcijos buvo pritaikytos „Rosneft“ ir „Lukoil“, Indija perpus sumažino naftos importą iš Rusijos – iki 0,9 mln. barelių per parą. Energetikos ir finansų instituto energetikos krypties direktorius Aleksejus Gromovas tuomet kalbėjo, kad jei sankcijos būtų taikomos visa apimtimi, vieninteliu Rusijos naftos pirkėju liktų „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla „Nayara Energy“, primena „The Moscow Times“.
Pagal velionio senatoriaus L. Grahamo įstatymą, JAV prezidentas per 30 dienų gali arba įvesti muitus, arba atsisakyti juos įvesti dėl nacionalinio saugumo sumetimų, arba iš pradžių juos įvesti, bet vėliau panaikinti ar sustabdyti jų galiojimą – vėlgi, atsižvelgdamas į nacionalinio saugumo interesus, primena „Freedom Global“ vyresnioji analitikė Natalija Milčakova.
Tikimybė, kad D. Trumpas pasinaudos savo įgaliojimais, yra, mano ekspertė: įstatymas suteikia jam teisinę galimybę atnaujinti „muitų karą“ su Kinija ir Indija, apeinant JAV teismo sprendimą panaikinti 2025 metais visoms pasaulio šalims įvestus importo tarifus.
„Vadinasi, dokumentas teoriškai gali tapti D. Trumpui svertu daryti spaudimą valstybėms, perkančioms Rusijos naftą, siekiant JAV prekėms (visų pirma žemės ūkio produkcijai) geriausių sąlygų patekti į jų rinkas“, – nurodo N. Milčakova.
Rusija prieš Ukrainą bando naują ginklą: nuo ukrainiečių nukopijuotą bombonešį droną
15:07
Rusija, sukūrusi perimtų ir numuštų ukrainietiškų bombonešių-dronų „Vampire“ remonto tinklą, skelbia sukūrusi savo analogą – droną „Mangas“, rašo „Militarnyj“.
„Mangas“ – šešiasparnis sunkusis dronas, kurį rusai pristato kaip atsaką į Ukrainos „Vampire“. Rusijoje šis ukrainietiškas bepilotis orlaivis vadinamas „Baba Jaga“.
Kadangi Rusija anksčiau nepajėgė pati gaminti sunkiųjų bombonešių-dronų, šalyje buvo sukurtas perimtų ir numuštų ukrainietiškų „Vampire“ dronų remonto tinklas.
„Mangas“ naudojamas priešakinėse pozicijose veikiančių pajėgų operacijose, taip pat kaip taktinis bombonešis-dronas. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, dėl įrengtos termovizinės kameros dronas dažniausiai siunčiamas į užduotis naktį.
Daugiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariuomenė: pranešimai apie Rusijos pajėgų įžengimą į Zaporižią žiemą – neteisingi
15:05
Pranešimai, kad Rusijos kariai 2026 metų žiemą galėtų įžengti į Zaporižią, yra neteisingi. Tuo pačiu metu negalima visiškai atmesti priešo bandymų veikti miesto kryptimi mažomis pėstininkų grupėmis, tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad toks scenarijus yra labai tikėtinas, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų pajėgų grupės atstovė spaudai Anastasija Ševčenko.
„Šiuo metu kai kurių žiniasklaidos priemonių ir „Telegram“ kanalų platinama informacija apie galimybę, kad priešo kariai 2026 metų žiemą tiesiogiai įžengtų į Zaporižią, yra neteisinga. Galimybės, kad priešas bandys veikti Zaporižios kryptimi mažomis pėstininkų grupėmis, negalima visiškai atmesti. Tuo pačiu metu šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad toks scenarijus yra labai tikėtinas“, – sakė ji.
Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Gynybos pajėgos kontroliuoja priešo logistikos ir judėjimo maršrutus. Šiuo metu kontaktinė linija yra maždaug už 30 kilometrų nuo Zaporižios, o tai reiškia, kad priešas negalės nepastebėtas įveikti šio atstumo.
„Mūsų bepiločių sistemų pajėgos operatyviai aptinka priešo personalą, po to į jį nukreipiama ugnis“, – pabrėžė Pietų pajėgų grupės atstovė.
Ji taip pat tvirtino, kad šiuo metu nepastebima jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pokyčių, rodančių pasirengimą tiesioginiam puolimui Zaporižios kryptimi:
„Priešas neatsisakė savo planų užimti Zaporižią, tačiau šiuo metu jis neturi pakankamai pajėgų ir galimybių tiesiogiai pulti miesto kryptimi“.
Tuo pačiu metu atstovė pažymėjo, kad tam tikruose fronto ruožuose, ypač Orihivo kryptimi, priešas bando prasiskverbti mažomis pėstininkų grupėmis. Tokia veikla užfiksuota netoli Mali Ščerbakių, Stepovės ir Ščerbakių gyvenviečių, tačiau priešas nepasiekė jokios sėkmės.
„Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Rusijos pajėgos ir toliau patiria didelių personalo nuostolių“, – apibendrino ji.
„Net jei norėtume“: Lukašenka paneigė Trumpo žodžius
14:14
Baltarusija neturi laisvų kalio trąšų kiekių tiekimui į JAV, nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie rengiamą „didelio masto susitarimą“ su Minsku dėl jų importo.
Tai pareiškė autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, rašo portalas „The Hill“.
„Net jei norėtume tiekti kalį į kitas, Vakarų rinkas, tokių kiekių tiesiog neturime – viskas jau užkontraktuota“, – sakė A. Lukašenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nausėda: nauja JAV karių pamaina pakeliui į Lietuvą
13:26
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauja Jungtinių Valstijų karių rotacija yra pakeliui į Lietuvą.
„Puiki žinia Lietuvai – JAV kariai ir toliau bus mūsų šalyje. Esame dėkingi Prezidentui Donaldui Trumpui ir JAV administracijai už šį sprendimą, kuris yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui. JAV karinis buvimas Lietuvoje yra nepamainoma mūsų atgrasymo ir kolektyvinės gynybos dalis, o sąjungininkų pasiryžimas būti kartu su mumis siunčia aiškią žinią, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, kol kas nėra iki galo aiškus JAV karių skaičius, tačiau jis nebus mažesnis nei anksčiau.
Pasak G.Nausėdos, kai Europos saugumo aplinka išlieka sudėtinga, „transatlantinio ryšio stiprumas ir matomas sąjungininkų buvimas yra ypač svarbūs“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje pakelti NATO naikintuvai nepatvirtino drono buvimo
13:07
Latvijoje praėjusią naktį pakelti NATO vadovaujamos Baltijos oro policijos misijos naikintuvai nepatvirtino, kad Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) jutikliais aptiktas objektas buvo bepilotis orlaivis, arba dronas, naujienų agentūrą LETA antradienį informavo NBS.
Kaip pranešė LETA, praėjusią naktį dėl galimos grėsmės Latvijos oro erdvei buvo pasitelkti NATO naikintuvai.
Praėjusią naktį Kraslavos savivaldybės gyventojai buvo įspėti apie galimą grėsmę Latvijos oro erdvei, tačiau jokių tolesnių veiksmų neprireikė.
Geltonas pavojaus signalas dėl grėsmės oro erdvei Kraslavos savivaldybėje truko kiek mažiau nei dvi valandas.
Kaip anksčiau pranešta, pastaraisiais mėnesiais Latgalos ir Vidžemės gyventojai ne kartą gavo įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvei, o Latvijoje taip pat sudužo keli dronai. Kelis kartus tokius dronus numušė ir NATO šalių naikintuvai.
Visi incidentai su dronais buvo susiję su tais, kurie priartėjo prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskridusiais; tai greičiausiai buvo dronai, kurie dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą.
Dronas netoli amerikiečių bazės Lenkijoje: kariuomenė teisinosi, kodėl skambino telefonu 112
13:05
Antradienio rytą Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pakomentavo pranešimus apie bepilotį orlaivį, kuris rugsėjo 15 dieną pasirodė netoli amerikiečių bazės Redzikove (Pamario vaivadija).
„Ryšium su žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie tariamą bepiločio orlaivio buvimą virš amerikiečių bazės Lenkijoje, informuojame, kad maždaug kilometro atstumu nuo bazės Redzikove aptiktas civilinis bepilotis orlaivis nekėlė jokios grėsmės bazės objektams ir buvo nuolat stebimas karinių oro gynybos sistemų“, – pranešė Nacionalinės gynybos ministerija įraše platformoje „X“.
Kaip pranešė ministerija, bepilotis orlaivis neskraidė virš bazės, tačiau „jo skrydis vyko pažeidžiant zoną, kurioje galioja bepiločių orlaivių skrydžių draudimas“.
Žinoma, kad bepilotis orlaivis buvo aptiktas, taip pat nustatyta vieta, kurioje buvo aparato operatorius, skelbia „TVN24“.
Kariuomenė skambino pagalbos telefonu 112
Plačiau skaitykite ČIA.
Britanijos atsakas Putinui: paleido torpedą iš povandeninio drono
11:59
Britų kariškiai pirmą kartą paleido sunkiąją torpedą iš bepiločio povandeninio aparato, rašo „The i Paper“. Leidinio duomenimis, bandymai buvo atlikti „siekiant kovoti su vis didėjančia Rusijos keliama grėsme“. Torpeda buvo paleista Didžiosios Britanijos teritoriniuose vandenyse iš 12 metrų ilgio karinių jūrų pajėgų povandeninio drono „Excalibur“.
Pats jūrinis dronas, sukurtas JAV ir Australijos, skirtas naikinti laivus ir giliavandenius povandeninius laivus. Jį galima nuotoliniu būdu valdyti beveik 10 tūkst. mylių atstumu, šiuo metu jis testuojamas.
Torpedos paleidimo bandymai atlikti pagal gynybos partnerystę AUKUS tarp Didžiosios Britanijos, JAV ir Australijos. Pastaroji kuria naujos kartos povandeninius laivus, dirbtinio intelekto sistemas ir bepiločius povandeninius aparatus.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau pareiškė, kad vietoj didelių ir brangių karinių platformų kūrimo daugiausia dėmesio skirs masiniam bepiločių ir autonominių sistemų diegimui, taip pat skatins kovinių pajėgumų inovacijas.
„Karybos pobūdis sparčiai keičiasi. Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose bepiločių sistemų panaudojimas lemia konfliktų eigą. Didžiausios Didžiosios Britanijos istorijoje investicijos į šias besivystančias technologijas padės mūsų ginkluotosioms pajėgoms lenkti priešininkus, remiantis geriausiais mūsų gynybos pramonės pasiekimais“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas Danas Jarvisas.
Kur slypi britų karinė galia
Iki šiol Didžiosios Britanijos karinės galios pagrindu išlieka karinės jūrų pajėgos – lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai, galintys paleisti branduolines raketas, rašė portalas „Politico“. Tačiau karas Ukrainoje, portalo pašnekovų vertinimu, atskleidė brangių sistemų pažeidžiamumą ir būtinybę didinti nebrangių bepiločių orlaivių bei šaudmenų atsargas, taip pat pereiti prie dirbtiniu intelektu grįsto taikinių nustatymo.
Įgyvendindama savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimo planą, Didžioji Britanija ketina investuoti daugiau nei 5 mlrd. svarų sterlingų į kovinius dronus, paspartinti jų masinę gamybą ir dirbtinio intelekto diegimą, taip pat suformuoti hibridinį laivyną. Londonas ketina finansuoti didžiausią Europoje dronų bandymų centrą ir sukurti darbo grupę „nuolatiniam gamybos didinimui“, kad būtų paspartintas bepiločių orlaivių tiekimas kariuomenei.
Naktinis chaosas virš Lietuvos: buvo pakelti ir NATO naikintuvai
10:49
Pirmadienio vakarą pastebėti neatpažinti objektai kelioms valandoms sutrikdė skrydžius Vilniaus oro uoste. Paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių, kurių dalis buvo nukreipti į Rygą ir Kauną. Pasirodo, naktį buvo pakelti ir NATO oro gynybos naikintuvai.
Oficialiai skelbta, kad skrydžiai Vilniaus oro uoste sustabdyti dėl pastebėtų žymų, būdingų kontrabandiniams balionams.
Vis dėlto, preliminariais duomenimis, vėjas naktį tam galėjo būti nepalankus.
Oro erdvės rubojimai Vilniuje įvesti vėlų pirmadienio vakarą – 23.25 val., o atšaukti antradienio naktį – 02.40 val.
Visą šį laiką virš Lietuvos virė tikras chaosas – paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių.
Plačiau skaitykite ČIA.
