Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Britanijos atsakas Putinui: paleido torpedą iš povandeninio drono
11:59
Britų kariškiai pirmą kartą paleido sunkiąją torpedą iš bepiločio povandeninio aparato, rašo „The i Paper“. Leidinio duomenimis, bandymai buvo atlikti „siekiant kovoti su vis didėjančia Rusijos keliama grėsme“. Torpeda buvo paleista Didžiosios Britanijos teritoriniuose vandenyse iš 12 metrų ilgio karinių jūrų pajėgų povandeninio drono „Excalibur“.
Pats jūrinis dronas, sukurtas JAV ir Australijos, skirtas naikinti laivus ir giliavandenius povandeninius laivus. Jį galima nuotoliniu būdu valdyti beveik 10 tūkst. mylių atstumu, šiuo metu jis testuojamas.
Torpedos paleidimo bandymai atlikti pagal gynybos partnerystę AUKUS tarp Didžiosios Britanijos, JAV ir Australijos. Pastaroji kuria naujos kartos povandeninius laivus, dirbtinio intelekto sistemas ir bepiločius povandeninius aparatus.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija anksčiau pareiškė, kad vietoj didelių ir brangių karinių platformų kūrimo daugiausia dėmesio skirs masiniam bepiločių ir autonominių sistemų diegimui, taip pat skatins kovinių pajėgumų inovacijas.
„Karybos pobūdis sparčiai keičiasi. Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose bepiločių sistemų panaudojimas lemia konfliktų eigą. Didžiausios Didžiosios Britanijos istorijoje investicijos į šias besivystančias technologijas padės mūsų ginkluotosioms pajėgoms lenkti priešininkus, remiantis geriausiais mūsų gynybos pramonės pasiekimais“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas Danas Jarvisas.
Kur slypi britų karinė galia
Iki šiol Didžiosios Britanijos karinės galios pagrindu išlieka karinės jūrų pajėgos – lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai, galintys paleisti branduolines raketas, rašė portalas „Politico“. Tačiau karas Ukrainoje, portalo pašnekovų vertinimu, atskleidė brangių sistemų pažeidžiamumą ir būtinybę didinti nebrangių bepiločių orlaivių bei šaudmenų atsargas, taip pat pereiti prie dirbtiniu intelektu grįsto taikinių nustatymo.
Įgyvendindama savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimo planą, Didžioji Britanija ketina investuoti daugiau nei 5 mlrd. svarų sterlingų į kovinius dronus, paspartinti jų masinę gamybą ir dirbtinio intelekto diegimą, taip pat suformuoti hibridinį laivyną. Londonas ketina finansuoti didžiausią Europoje dronų bandymų centrą ir sukurti darbo grupę „nuolatiniam gamybos didinimui“, kad būtų paspartintas bepiločių orlaivių tiekimas kariuomenei.
Rusija prieš Ukrainą bando naują ginklą: nuo ukrainiečių nukopijuotą bombonešį droną
15:07
Rusija, sukūrusi perimtų ir numuštų ukrainietiškų bombonešių-dronų „Vampire“ remonto tinklą, skelbia sukūrusi savo analogą – droną „Mangas“, rašo „Militarnyj“.
„Mangas“ – šešiasparnis sunkusis dronas, kurį rusai pristato kaip atsaką į Ukrainos „Vampire“. Rusijoje šis ukrainietiškas bepilotis orlaivis vadinamas „Baba Jaga“.
Kadangi Rusija anksčiau nepajėgė pati gaminti sunkiųjų bombonešių-dronų, šalyje buvo sukurtas perimtų ir numuštų ukrainietiškų „Vampire“ dronų remonto tinklas.
„Mangas“ naudojamas priešakinėse pozicijose veikiančių pajėgų operacijose, taip pat kaip taktinis bombonešis-dronas. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, dėl įrengtos termovizinės kameros dronas dažniausiai siunčiamas į užduotis naktį.
Daugiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariuomenė: pranešimai apie Rusijos pajėgų įžengimą į Zaporižią žiemą – neteisingi
15:05
Pranešimai, kad Rusijos kariai 2026 metų žiemą galėtų įžengti į Zaporižią, yra neteisingi. Tuo pačiu metu negalima visiškai atmesti priešo bandymų veikti miesto kryptimi mažomis pėstininkų grupėmis, tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad toks scenarijus yra labai tikėtinas, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Pietų pajėgų grupės atstovė spaudai Anastasija Ševčenko.
„Šiuo metu kai kurių žiniasklaidos priemonių ir „Telegram“ kanalų platinama informacija apie galimybę, kad priešo kariai 2026 metų žiemą tiesiogiai įžengtų į Zaporižią, yra neteisinga. Galimybės, kad priešas bandys veikti Zaporižios kryptimi mažomis pėstininkų grupėmis, negalima visiškai atmesti. Tuo pačiu metu šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad toks scenarijus yra labai tikėtinas“, – sakė ji.
Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Gynybos pajėgos kontroliuoja priešo logistikos ir judėjimo maršrutus. Šiuo metu kontaktinė linija yra maždaug už 30 kilometrų nuo Zaporižios, o tai reiškia, kad priešas negalės nepastebėtas įveikti šio atstumo.
„Mūsų bepiločių sistemų pajėgos operatyviai aptinka priešo personalą, po to į jį nukreipiama ugnis“, – pabrėžė Pietų pajėgų grupės atstovė.
Ji taip pat tvirtino, kad šiuo metu nepastebima jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pokyčių, rodančių pasirengimą tiesioginiam puolimui Zaporižios kryptimi:
„Priešas neatsisakė savo planų užimti Zaporižią, tačiau šiuo metu jis neturi pakankamai pajėgų ir galimybių tiesiogiai pulti miesto kryptimi“.
Tuo pačiu metu atstovė pažymėjo, kad tam tikruose fronto ruožuose, ypač Orihivo kryptimi, priešas bando prasiskverbti mažomis pėstininkų grupėmis. Tokia veikla užfiksuota netoli Mali Ščerbakių, Stepovės ir Ščerbakių gyvenviečių, tačiau priešas nepasiekė jokios sėkmės.
„Pietų pajėgų grupės operacijų zonoje Rusijos pajėgos ir toliau patiria didelių personalo nuostolių“, – apibendrino ji.
„Net jei norėtume“: Lukašenka paneigė Trumpo žodžius
14:14
Baltarusija neturi laisvų kalio trąšų kiekių tiekimui į JAV, nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie rengiamą „didelio masto susitarimą“ su Minsku dėl jų importo.
Tai pareiškė autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, rašo portalas „The Hill“.
„Net jei norėtume tiekti kalį į kitas, Vakarų rinkas, tokių kiekių tiesiog neturime – viskas jau užkontraktuota“, – sakė A. Lukašenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nausėda: nauja JAV karių pamaina pakeliui į Lietuvą
13:26
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauja Jungtinių Valstijų karių rotacija yra pakeliui į Lietuvą.
„Puiki žinia Lietuvai – JAV kariai ir toliau bus mūsų šalyje. Esame dėkingi Prezidentui Donaldui Trumpui ir JAV administracijai už šį sprendimą, kuris yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui. JAV karinis buvimas Lietuvoje yra nepamainoma mūsų atgrasymo ir kolektyvinės gynybos dalis, o sąjungininkų pasiryžimas būti kartu su mumis siunčia aiškią žinią, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, kol kas nėra iki galo aiškus JAV karių skaičius, tačiau jis nebus mažesnis nei anksčiau.
Pasak G.Nausėdos, kai Europos saugumo aplinka išlieka sudėtinga, „transatlantinio ryšio stiprumas ir matomas sąjungininkų buvimas yra ypač svarbūs“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija reikalauja, kad Europa panaikintų sankcijas visiems rusams
13:14
Rusija antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų išbraukti visus rusus iš savo sankcijų sąrašo.
Šis pareiškimas nuskambėjo ES šalims diskutuojant dėl sankcijų panaikinimo oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
„Manome, kad šios sankcijos turi būti panaikintos tiek Usmanovui ir Fridmanui, tiek visiems Rusijos verslininkams, taip pat ir visiems Rusijos piliečiams“, – savo kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pakartojo Kremliaus poziciją, kad ES įvestas turto įšaldymas ir draudimai keliauti yra neteisėti.
Atrodė, kad 27 valstybių blokas, reaguodamas į Prancūzijos, Liuksemburgo ir Slovakijos reikalavimus, ketina panaikinti A. Usmanovui ir M. Fridmanui taikomus turto įšaldymo bei vizų išdavimo draudimus.
Tačiau Latvija tam paprieštaravo, todėl visas sankcijų Rusijos piliečiams pratęsimo procesas dabar pakibo ant plauko, artėjant galutiniam terminui.
Latvijoje pakelti NATO naikintuvai nepatvirtino drono buvimo
13:07
Latvijoje praėjusią naktį pakelti NATO vadovaujamos Baltijos oro policijos misijos naikintuvai nepatvirtino, kad Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) jutikliais aptiktas objektas buvo bepilotis orlaivis, arba dronas, naujienų agentūrą LETA antradienį informavo NBS.
Kaip pranešė LETA, praėjusią naktį dėl galimos grėsmės Latvijos oro erdvei buvo pasitelkti NATO naikintuvai.
Praėjusią naktį Kraslavos savivaldybės gyventojai buvo įspėti apie galimą grėsmę Latvijos oro erdvei, tačiau jokių tolesnių veiksmų neprireikė.
Geltonas pavojaus signalas dėl grėsmės oro erdvei Kraslavos savivaldybėje truko kiek mažiau nei dvi valandas.
Kaip anksčiau pranešta, pastaraisiais mėnesiais Latgalos ir Vidžemės gyventojai ne kartą gavo įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvei, o Latvijoje taip pat sudužo keli dronai. Kelis kartus tokius dronus numušė ir NATO šalių naikintuvai.
Visi incidentai su dronais buvo susiję su tais, kurie priartėjo prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskridusiais; tai greičiausiai buvo dronai, kurie dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą.
Dronas netoli amerikiečių bazės Lenkijoje: kariuomenė teisinosi, kodėl skambino telefonu 112
13:05
Antradienio rytą Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pakomentavo pranešimus apie bepilotį orlaivį, kuris rugsėjo 15 dieną pasirodė netoli amerikiečių bazės Redzikove (Pamario vaivadija).
„Ryšium su žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie tariamą bepiločio orlaivio buvimą virš amerikiečių bazės Lenkijoje, informuojame, kad maždaug kilometro atstumu nuo bazės Redzikove aptiktas civilinis bepilotis orlaivis nekėlė jokios grėsmės bazės objektams ir buvo nuolat stebimas karinių oro gynybos sistemų“, – pranešė Nacionalinės gynybos ministerija įraše platformoje „X“.
Kaip pranešė ministerija, bepilotis orlaivis neskraidė virš bazės, tačiau „jo skrydis vyko pažeidžiant zoną, kurioje galioja bepiločių orlaivių skrydžių draudimas“.
Žinoma, kad bepilotis orlaivis buvo aptiktas, taip pat nustatyta vieta, kurioje buvo aparato operatorius, skelbia „TVN24“.
Kariuomenė skambino pagalbos telefonu 112
Plačiau skaitykite ČIA.
Naktinis chaosas virš Lietuvos: buvo pakelti ir NATO naikintuvai
10:49
Pirmadienio vakarą pastebėti neatpažinti objektai kelioms valandoms sutrikdė skrydžius Vilniaus oro uoste. Paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių, kurių dalis buvo nukreipti į Rygą ir Kauną. Pasirodo, naktį buvo pakelti ir NATO oro gynybos naikintuvai.
Oficialiai skelbta, kad skrydžiai Vilniaus oro uoste sustabdyti dėl pastebėtų žymų, būdingų kontrabandiniams balionams.
Vis dėlto, preliminariais duomenimis, vėjas naktį tam galėjo būti nepalankus.
Oro erdvės rubojimai Vilniuje įvesti vėlų pirmadienio vakarą – 23.25 val., o atšaukti antradienio naktį – 02.40 val.
Visą šį laiką virš Lietuvos virė tikras chaosas – paveikta mažiausiai apie 20 skrydžių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo tiesa: pervedė 7 milijardus dolerių ir slėpė kirilicą
10:46
Dienraštis „Financial Times“ (FT) nustatė, kad „Standard Chartered“, „Citigroup“ ir kiti tarptautiniai bankai įvykdė 6,9 milijardo JAV dolerių vertės mokėjimus iš su Kremliumi susijusios tarptautinių mokėjimų sistemos A7, kuri, siekdama apeiti sankcijas ir patekti į pasaulinę bankų sistemą, naudojo suklastotus dokumentus ir fiktyvias įmones. Dalis mokėjimų buvo susijusi su karinės paskirties prekėmis ir Rusijos saugumo struktūrų pirkimais.
Vien į „Standard Chartered“ sąskaitas Honkonge nuo 2024 m. pabaigos iki 2025 m. rugpjūčio iš su A7 susijusių struktūrų įplaukė 1,1 mlrd. dolerių. Į DBS banką Honkonge buvo pervesta 273 mln. dolerių, „Citigroup“ klientai gavo 74 mln., o „Deutsche Bank“ – apie 18 mln. „First Abu Dhabi Bank“ banke A7 atidarė sąskaitas 17 struktūrų, iš kurių buvo atlikta daugiau nei 1,8 mlrd. dolerių išeinančių mokėjimų. Tinklo struktūros taip pat atidarė sąskaitas „JPMorgan Chase“ ir DBS bankuose.
FT rado mokėjimų daugiau kaip 100 A7 fiktyvių įmonių patvirtinimus. Dokumentuose teigiama, kad egzistuoja dar mažiausiai 100 tokių struktūrų, įskaitant 61 JAE, 87 Honkonge, 16 Kirgizijoje ir 14 Indonezijoje. Šiek tiek daugiau nei pusė atsekamų pinigų srautų galiausiai patekdavo į sąskaitas Kinijos bankuose.
Kaip klastojo dokumentus: slėpė kirilicą
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis pakeliui į JAV susitiko su CŽA direktoriumi Ratcliffe'u
10:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Airijos Šanono oro uoste susitiko su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe'u.
Apie tai skelbia „Reuters“.
Vieno šaltinio teigimu, susitikimas įvyko pirmadienį, rugsėjo 21 dieną. Kitas šaltinis teigė, kad jie kalbėjosi tuo metu, kai buvo papildomos jų lėktuvų degalų atsargos, tačiau susitikimo datos nenurodė.
„Reuters“ taip pat pridūrė, kad abu šaltiniai atsisakė atskleisti pokalbio detales.
CŽA direktoriaus vizitas į Rusiją
Primename, kad rugpjūčio 25 dieną CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as iš anksto neskelbto vizito atvyko į Maskvą, kur surengė keletą susitikimų.
Kremlius tvirtino, kad susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nebuvo, ir pareiškė, jog buvo „užmezgami ryšiai tarp specialiųjų tarnybų“.
Vėliau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad ši kelionė iš esmės buvo įprastinio pobūdžio. Jis teigė, kad ryšių kanalų tarp JAV ir Rusijos žvalgybos tarnybų išlaikymas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią eskalacijai didelio masto krizių ir konfliktų metu.
Tuo metu „The New York Times“ skelbė, kad J. Ratcliffe'as lankėsi Maskvoje siekdamas asmeniškai perduoti savo niūrų Rusijos karo prieš Ukrainą padėties vertinimą ir paraginti Kremlių susitarti, kol sąlygos Rusijai dar labiau nepablogėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
