Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis susitiko su Trumpu Niujorke: tikisi užbaigti karą iki žiemos
21:13 Atnaujinta 22:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį susitiko Niujorke, kur vyksta 81-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija. Prezidentai aptarė būdus, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Susitikimas prasidėjo trumpais abiejų lyderių pareiškimais ir atsakymais į žurnalistų klausimus, o vėliau derybos 40 minučių vyko už uždarų durų.
D.Trumpas pareiškė tikintis, kad pavyks rasti sprendimą karui užbaigti.
„Mes – prezidentas ir aš – mėginame rasti sprendimą. Ir manau, kad mums pavyks. Tikrai tuo tikiu. Tikiu, kad taip nutiks. Tačiau turime apie daug ką pasikalbėti“, – sakė JAV prezidentas.
V.Zelenskis savo ruožtu išreiškė viltį, kad D.Trumpas padės užbaigti karą dar iki žiemos.
„Tikiuosi, kad užbaigsime šį karą ir prezidentas Trumpas padės mums tai padaryti. Manau, kad turime tai padaryti kuo greičiau, iki prasidedant žiemai“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, per susitikimą numatyta aptarti daug įvairių klausimų.
Žurnalistai D.Trumpo taip pat paklausė, ar jis tebemano, kad Ukraina gali susigrąžinti visą savo teritoriją, kaip buvo sakęs praėjusiais metais, ar Kyjivui dėl taikos teks ko nors atsisakyti.
„Manau, kad jie sudarys susitarimą, tačiau nenoriu sakyti, koks tai bus susitarimas. Apie tai daug kalbamės, taip pat ir su prezidentu Putinu. Manau, kad kažkas turi įvykti“, – atsakė D.Trumpas.
JAV prezidentas konkrečiai neatsakė, ar Ukraina, jo nuomone, gali susigrąžinti visas Rusijos okupuotas teritorijas. Tačiau jis pagyrė Ukrainos kariuomenę ir pareiškė, kad ukrainiečiai gali didžiuotis savo kariais.
„Bet kuriuo atveju pamatysime, kas nutiks. Tačiau tai labai, labai pajėgūs žmonės“, – sakė D.Trumpas.
Prieš susitikimą „Reuters“ skelbė, kad viena pagrindinių derybų temų turėtų būti galimas abipusis smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimas. V.Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad Ukraina pritartų tokiam susitarimui, jeigu Jungtinės Valstijos užtikrintų, jog Rusija taip pat jo laikysis.
Taip pat buvo numatyta aptarti papildomų oro gynybos sistemų ir raketų tiekimą Ukrainai bei galimybę šaliai pagal licenciją gaminti „Patriot“ raketas.
D.Trumpas prieš susitikimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad JAV glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos ir Rusijos vadovais, siekdamos užbaigti karą.
„Mes tai padarysime. Manau, kad tai įvyks greičiau, nei žmonės įsivaizduoja“, – sakė JAV prezidentas.
Macronas ragina Ukrainą ir Rusiją skelbti smūgių energetikos objektams moratoriumą
00:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Ukrainą ir Rusiją skelbti moratoriumą smūgiams į energetikos bei civilių objektus.
„Turime apsaugoti civilius gyventojus, todėl norime išreikšti paramą dvigubam moratoriumui – moratoriumui smūgiams į energetikos ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė jis savo kalboje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
„The New York Times“: Vokietija gali apriboti AfD prieigą prie slapto gynybos plano
23:44
Vokietijos vyriausybė rengiasi apriboti partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieigą prie įslaptintos informacijos, įskaitant veiksmų galimos Rusijos atakos Rytų Europoje atveju planą, praneša „The New York Times“.
2024 metais parengtą maždaug 1 000 puslapių dokumentą gali skaityti ir 16 federalinių žemių vadovai. AfD mėginant suburti valdančiąją koaliciją Saksonijoje-Anhalte, kariuomenės vadovybė esą baiminasi, kad planas gali būti perduotas Rusijai.
Gynybos ministerija patvirtino vertinanti, kokią su saugumu susijusią informaciją būtina papildomai apsaugoti. AfD atstovas Jorkas Herrmannas pareiškė, kad neleisti partijai susipažinti su žvalgybine informacija remiantis „nepagrįstais ir neįrodomais kaltinimais“ būtų nedemokratiška.
Gynybos ministras Borisas Pistorius anksčiau yra sakęs, kad karine žvalgybine informacija su AfD vadovaujama vyriausybe nesidalytų, nes partijos simpatijos V.Putinui yra akivaizdžios.
Zelenskis: Ukraina gali nutraukti smūgius energetikos objektams, jei Rusija atsakys tuo pačiu
23:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, jog Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius į Rusijos energetikos objektus, jei Maskva sutiks elgtis taip pat.
„Esame pasirengę bet kokiam energetinių paliaubų formatui“, jei Rusija sutiktų „neatakuoti mūsų energetikos sistemos“, žurnalistams Niujorke Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė V.Zelenskis.
Visgi Ukrainos lyderis V.Zelenskis teigė nežinąs Maskvos pozicijos ir išreiškė viltį, kad amerikiečių pusė ras būdą paskatinti juos bet kokioms deryboms.
Pastangos, vadovaujamos Vašingtono, susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo, kurie tęsiasi nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais pastrigo, JAV nukreipus dėmesį į karą su Iranu.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius vykdo vis intensyvėjančius tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos bei uostų infrastruktūrą, taip pat į laivus Juodojoje jūroje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, antradienį susitikęs su V.Zelenskiu, praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina ir Rusija sutiko neatakuoti viena kitos energetikos objektų. Tai jis pasakė praėjus dienai po to, kai kritikavo Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė, kad Vašingtonas ir Kyjivas siekia, jog karas su Rusija baigtųsi dar prieš žiemą, po to, kai JT Generalinėje Asamblėjoje įvyko „pozityvus“ susitikimas su JAV vadovu.
„Turėjau pozityvų ir produktyvų susitikimą su prezidentu Donaldu J.Trumpu JT Generalinėje Asamblėjoje. Tiek JAV, tiek Ukraina nori, kad šis beprasmis Rusijos karas baigtųsi prieš žiemą“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis, pridurdamas, kad su D.Trumpu aptarė „galimus deeskalacijos žingsnius, kurie gali atverti kelią diplomatijai“.
Zelenskis: esu pasirengęs bet kada susitikti su Putinu
22:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs bet kada susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų padėti surengti trišalį susitikimą.
Apie tai V.Zelenskis kalbėjo per spaudos konferenciją po Niujorke įvykusių derybų su D.Trumpu.
„Svarbiausia, ką prezidentas Trumpas galėtų padaryti, taip pat atsižvelgdamas į klausimus, kuriuos šiandien iškėliau, – surengti trišalį susitikimą, kuriame valstybių vadovai galėtų aptarti visus opiausius klausimus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis pasirengęs susitikti su V.Putinu, V.Zelenskis atsakė teigiamai.
„Taip, esu pasirengęs bet kada susitikti su Putinu. Manau, kad visi turime kuo greičiau judėti karo užbaigimo link“, – pareiškė jis.
V.Zelenskis taip pat sukritikavo požiūrį, kai kalbama apie karo užbaigimą dialogu, tačiau nesiimama veiksmų tokioms deryboms surengti.
„Jeigu sakote, kad karą reikia užbaigti dialogu, vadinasi, reikia susitikti ir kalbėtis“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad tai būtina daryti nepaisant abipusės neapykantos.
Zelenskis: Trumpas palankiai vertina licencijų gaminti „Patriot“ raketas suteikimą Ukrainai
22:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas palankiai vertina galimybę suteikti Ukrainai licencijas gaminti oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV vadovu Niujorke.
Pasak V.Zelenskio, jis paprašė D.Trumpo padėti paspartinti pasirengimą „Patriot“ raketų gamybai Ukrainoje.
„Paprašėme prezidento padėti mums paspartinti šį procesą. Jis palankiai vertina licencijų suteikimą“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskio teigimu, Ukrainos atstovai jau derėjosi su gynybos pramonės grupe RTX dėl „Patriot“ raketų gamybos ir sulaukė signalo, kad bendrovė pasirengusi bendradarbiauti.
Pasak prezidento, pradėti „Patriot“ sistemų gamybą Ukrainoje gali užtrukti nuo metų iki pusantrų.
„Šį projektą pradėsime. Nežinau, ar tam prireiks metų, ar pusantrų, tačiau tai – projektas ateičiai. Ukraina jau turi „Patriot“ sistemų, todėl mums reikės patiems gaminti joms skirtas raketas net ir tada, kai būsime sukūrę nuosavą priešraketinės gynybos sistemą. Bet kuriuo atveju ir toliau kliausimės „Patriot“, – sakė V.Zelenskis.
„The Sun“: Ukraina sužlugdė Rusijos planą užimti visą Donecko sritį
22:20
Ukraina smūgiais Rusijos logistikai, oro gynybai ir aviacijai bei operacijomis užnugaryje sužlugdė Maskvos planą užimti visą Donecko sritį, teigia buvęs Jungtinės Karalystės žvalgybos pareigūnas Philipas Ingramas.
Komentuodamas karo eigą leidiniui „The Sun“, jis pareiškė, kad Ukraina išplėtojo įvairią taktiką, padedančią stabdyti Rusijos pajėgas fronte.
„Ukraina pasiekė iki šiol neregėtą kovinį veiksmingumą. Esama pranešimų, kad žuvusieji sudaro 60 proc. Rusijos patiriamų nuostolių. Tikėtina, kad vėlyvą rudenį bus surengta nauja mobilizacija arba išplėstas šaukimas, tačiau kyla abejonių, ar Rusija pajėgs apmokyti, apginkluoti, aprūpinti maistu, mobilizuoti ir į savo pajėgas integruoti naują šauktinių bangą“, – sakė P.Ingramas.
Pasak jo, Ukraina taip pat kuria tolimojo nuotolio ir balistines raketas, kuriomis siekia įveikti Rusijos oro gynybą.
P.Ingramas atkreipė dėmesį į rugsėjo 20-ąją, paskutinę Rusijos parlamento rinkimų dieną, surengtą didelio masto Ukrainos ataką prieš Maskvą. „The Sun“ teigimu, Rusijos sostinę atakavo 450 dronų, o po jų buvo paleista raketų.
„Matome niokojamą tolimojo nuotolio smūgių kampaniją, kuri Rusijos oro ir kosmoso pajėgas užklupo visiškai nepasirengusias“, – tvirtino ekspertas.
Jis taip pat priminė Ukrainos dronų smūgius Rusijos kariniam aerodromui Rostove prie Dono ir naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje. Pasak leidinio, per šias atakas buvo visiškai sunaikintas vienas lėktuvas An-12, du An-26 ir trys kariniai sraigtasparniai.
„Kyjivas sistemingai naikina Maskvos oro gynybos radarus ir aviacijos priemones pietinėje karo veiksmų zonoje dar prieš joms spėjant pakilti. Tai paralyžiuoja Putino logistiką“, – kalbėjo P.Ingramas.
Sužlugdytas apsupties planas
P.Ingramo teigimu, pagrindinis strateginis Maskvos tikslas Donecko srityje daugiau kaip metus buvo apsupti stipriai įtvirtintų miestų juostą. Nepajėgdamos prasiveržti tiesiogiai, Rusijos pajėgos esą mėgino šiuos miestus apeiti ir apsupti.
„Šis planas visiškai žlugo“, – pareiškė buvęs žvalgybos pareigūnas.
Pasak jo, per operaciją „Vivaldi“ Ukrainos pajėgos nutraukė Rusijos aprūpinimo linijas, susprogdino degalų sandėlius ir privertė Rusijos logistikos grandines atsitraukti už sienos į Voronežo sritį.
„Tai nėra tik nedidelė taktinė pergalė. Tai tikras strateginis smūgis. Ukraina visiškai nukirto šiaurinę šio didelio apsupties plano žnyplių dalį. Rusijos vadovybė iš pietų vis dar siunčia karių bangas į atakas prieš įtvirtintų miestų juostą. Tačiau be šiaurinio sparno, būtino apsupčiai užbaigti, Maskva tiesiog eikvoja žmones ir techniką, negaudama jokios strateginės naudos“, – aiškino P.Ingramas.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad Ukraina Rusijos bepiločius orlaivius vis dažniau naikina perėmimo dronais. Tai leidžia tausoti brangių vakarietiškų oro gynybos raketų atsargas ir kartu atremti nuolatines Rusijos oro atakas.
Pasak P.Ingramo, Rusijos pajėgos fronte kasdien netenka daugiau kaip 1200 karių, o kai kuriomis dienomis nuostoliai esą siekia 2000 karių. Per mėnesį tai sudarytų nuo 35 tūkst. iki 42 tūkst. karių.
Jo skaičiavimu, net jeigu Rusija per naują mobilizaciją pašauktų dar 800 tūkst. žmonių, dabartiniu nuostolių tempu šio papildymo pakaktų ne ilgiau kaip dvejiems metams.
„Putinas nustatė terminą – visa Donecko sritis turi būti užimta iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. To nebus. O kai ukrainiečiai jį sustabdys dar vienam ciklui, niekas nežino, ką jis darys toliau“, – sakė P.Ingramas.
Mūšio lauke naudoja antžeminius robotus
P.Ingramo teigimu, per operaciją „Vivaldi“ Ukraina į mūšio lauką oru gabena antžeminius robotus kamikadzes. Jie siunčiami prieš pėstininkus ir naudojami Rusijos pajėgoms iš užnugario atakuoti.
Šie robotai gali gabenti sprogmenis ir judėti raižyta vietove bei subombarduotomis gatvėmis iki 12 kilometrų per valandą greičiu. Juos per atstumą valdo priedangose esantys operatoriai.
Ekspertas taip pat teigė, kad Rusija mėgina maskuoti karinę logistiką kaip civilinį transportą. Kaip pavyzdį jis nurodė karinį krovinį gabenusį sunkvežimį, kuris buvo perdažytas taip, kad atrodytų kaip civilinė transporto priemonė.
Be to, Rusija svarbius savo laivus laiko už tūkstančių kilometrų nuo fronto. P.Ingramo vertinimu, tai rodo, kad nuo Ukrainos dronų nėra visiškai apsaugotas nė vienas taikinys.
Ukraina stiprina gynybą šiaurėje
Ukraina toliau plečia gynybinių įtvirtinimų tinklą. Dideli miškų plotai kertami statant kelių pakopų gynybos linijas, kurios turėtų padėti stabdyti šarvuotosios technikos atakas ir slaptai veikiančias diversines grupes.
„Šiuo metu nėra tiesioginės Rusijos sausumos puolimo iš šiaurės Kyjivo arba Vakarų Ukrainos kryptimi grėsmės. Tai, ką matome, yra klasikinis išankstinis Kyjivo planavimas“, – sakė P.Ingramas.
Jis taip pat pažymėjo, kad vasarą Ukraina pradėjo masiškai atakuoti Rusijos energetikos objektus dronais. Pasak eksperto, šie smūgiai padarė didelės žalos ir taip sunkumų patiriančiai Rusijos ekonomikai.
Rusija sunaikino žinomo Ukrainos tualetinio popieriaus gamintojo sandėlį
21:00
Rusijos pajėgos visiškai sunaikino Ukrainos higienos prekių gamintojo „Snižna panda“ sandėlių kompleksą. Apie tai bendrovė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Rugsėjo 22 dieną per priešo smūgį mūsų sandėlių kompleksas buvo antrą kartą visiškai sunaikintas“, – nurodė bendrovė.
Įmonė pabrėžė, kad žmonės per ataką nežuvo ir nenukentėjo.
Anksčiau bendrovė buvo pranešusi, kad per Rusijos raketų smūgį apgadintas jos gamybos ir sandėlių kompleksas. Tuomet įmonė skelbė atnaujinanti veiklą.
Nausėda: Rusija jau iš esmės pralaimėjo karą, bet jos vadovybė neleidžia sau to pripažinti
20:22
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija jau iš esmės pralaimėjo jos pačios pradėtą karą Ukrainoje, tačiau Kremlius neleidžia sau to pripažinti.
„Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau jos vadovybė neleidžia sau pripažinti pralaimėjimo, bijodama tarptautinės teisinės atsakomybės ir galimo savo pačių žmonių keršto“, – antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asambėjoje sakė G.Nausėda.
„Artėjant neišvengiamai pabaigai, ant kortos statoma vis daugiau, o Kremliaus režimas vis labiau stumia save į aklavietę“, – pridūrė jis.
Prezidento teigimu, per pastaruosius 55 mėnesius Rusija patyrė 1,5 mln. karių nuostolių. Per paskutinius metus ji užėmė 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, o tai jai kainavo daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių.
„Kiek dar Ukrainos civilių gyvybių bus paaukota ant Rusijos karo aukuro? Kiek žmonių bus kankinami, seksualiai išnaudojami, įmesti į tamsias kalėjimų kameras ir daugiau niekada nepamatys saulės šviesos? Kiek vaikų bus neteisėtai atskirti nuo savo tėvų ir išsiųsti į Rusiją, kur jų laukia indoktrinacija?“ – kalbėjo G.Nausėda.
„Atsakymų nežinome, tačiau visi turime jausti gilų skausmą dėl šio žiauraus ir beprasmiško karo. Ir visi turėtume sutelkti jėgas, kad priartintume Ukrainos pergalę“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pasak prezidento, Rusijos imperinės ambicijos „siekia toli į Europą, Afriką ir Aziją“, tad nė viena šalis neturėtų manyti, kad yra apsaugota nuo šios grėsmės.
„Negalime leisti, kad žiauri jėga nugalėtų tarptautinę teisę. Negalime ilgiau toleruoti Maskvos kolonijinių siekių, kurie kelia grėsmę pasauliniam maisto saugumui ir didina maisto kainas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, Lietuva daugybę šių pavojų mato iš arti.
„Pastaraisiais mėnesiais dėl Rusijos agresijos karo mūsų oro erdvę ne kartą pažeidė kariniai dronai. Rusija taip pat suintensyvino hibridines atakas, dezinformaciją ir sabotažo veiksmus. Ten, kur Rusija žengia į priekį ir atveria Pandoros skrynią naujoms destabilizavimo technikoms, netrukus seka kiti priešiški veikėjai, išmokę naujų įgūdžių ir idėjų“, – sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido dronas, jį Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Ukraina: sprendimas panaikinti ES sankcijas dviem Rusijos oligarchams yra gėdingas
20:15
Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sprendimą išbraukti oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną iš Rusijai taikomų sankcijų sąrašo.
Kyjivas tokį žingsnį pavadino „gėdingu ir nepateisinamu“ bei paragino ES valstybes šiems verslininkams pritaikyti nacionalines sankcijas.
„Maskva švenčia, nes pasiekė savo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir Europos šalių susiskaldymą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tačiau vis dar įmanoma sugadinti Maskvos šventę. Raginu visas ES valstybes nares nedelsiant paskelbti, kad šiems dviem asmenims jos pritaikys savo nacionalines sankcijas“, – teigė jis.
Lenkijos gynybos ministras: NATO privalo stiprinti „Rytų sargybinio“ misiją
20:15
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį pareiškė, kad NATO turėtų stiprinti „Rytų sargybinio“ („Eastern Sentry") iniciatyvą.
Ši misija skirta Aljanso rytiniam flangui apsaugoti po pastarųjų Rusijos provokacijų.
Apie tai W.Kosiniakas-Kamyszas kalbėjo lankydamasis pasienio su Ukraina perėjoje kartu su vidaus reikalų ministru Marcinu Kierwinskiu.
„Šią operaciją būtina stiprinti, o sąjungininkų šalių kariuomenių vadai jau apie tai diskutuoja“, – sakė jis.
Ministras pridūrė, kad bus bendradarbiaujama statant slėptuves bei plėtojant priešlėktuvinę ir kovos su dronais gynybą.
W.Kosiniakas-Kamyszas perspėjo, kad Lenkija gali susidurti su naujais savo oro erdvės pažeidimo incidentais, kurie kilo po to, ką jis pavadino Rusijos provokacijomis.
Anot jo, reaguojant į grėsmes pasienio perėjose įrengtos papildomos oro gynybos pozicijos, o rytinėje Liublino ir rytų bei vidurio Mazovijos vaivadijose dislokuotos „Patriot“ sistemos.
„Be to, veikia budinčios grupės, kurios, kaip rodo pranešimai, yra pasitelkiamos kasdien ar net kelis kartus per dieną“, – teigė ministras.
Jis pažymėjo, kad Lenkija taip pat sulaukia NATO sąjungininkų, įskaitant Čekiją ir Slovakiją, paramos.
Politikas apkaltino Rusiją taikymusi į Ukrainos pasienio perėjas su Lenkija bei Moldova. Pastarąsias atakas jis įvardijo kaip bandymus sutrikdyti sienos kontrolę ir pakenkti kritinei infrastruktūrai.
M.Kierwinskis priminė, kad prieš dvejus metus pasienio perėjos buvo įtrauktos į kritinės infrastruktūros sąrašą, taip išplečiant šalies institucijų galimybes reaguoti į incidentus.
„Įdiegėme priemones, kuriomis siekiama riboti vienu metu pasienio perėjose esančių žmonių ir transporto priemonių skaičių“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, šios priemonės leistų greitai evakuoti žmones nelaimės atveju.
M.Kierwinskis taip pat informavo, kad pasienio perėjose buvo įrengtos slėptuvės.
„Rytų sargybinio“ misija prasidėjo 2025 metų rugsėjo 19 dieną, reaguojant į pasikartojančius NATO oro erdvės pažeidimus. Tų pačių metų rugsėjo pradžioje beveik 20 rusiškų dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę, todėl Aljansas nusprendė sustiprinti savo rytinio flango gynybą.
