Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis: Trumpas galutinai nusprendė suteikti Ukrainai „Patriot“ licenciją
11:55 Atnaujinta 12:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pasakė leisiantis Ukrainai gaminti pažangias oro erdvės gynybos raketas „Patriot“.
Pranešimas pasirodė po to, kai pozicija šiuo klausimu buvo ne kartą keista.
Kyjivui trūksta šių raketų – vienintelių, galinčių patikimai atremti Rusijos į Ukrainą leidžiamas balistines raketas.
„Per vėliausią mūsų susitikimą prezidentas Trumpas man pabrėžė, kad „taip, aš priėmiau galutinį sprendimą“. Ukraina gaus licencijas gaminti „Patriot“ raketas“, – žurnalistams garso pranešime sakė V. Zelenskis.
Liepą D. Trumpas teigė, kad būtų „gana šaunu“ suteikti Ukrainai šias licencijas, tačiau vėliau atsitraukė sakydamas, jog JAV turėtų būti „labai atsargios“ prieš suteikdamos Ukrainai leidimą.
Ukraina apie didelį „Patriot“ gaudytuvų trūkumą praneša nuo vasario, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą su Iranu, taip nukreipdami šių pažangių sistemų tiekimą.
Net jei licencijos bus suteiktos, pramoninių pajėgumų sukūrimas užtruktų ilgiau nei metus ir nepatenkintų neatidėliotinų Kyjivo poreikių.
Artėjant žiemai ir tvyrant pakartotinės Rusijos smūgių prieš Ukrainos energetikos bei šildymo infrastruktūrą kampanijos grėsmei, Kyjivas vėl ragina suteikti skubią paramą.
Praėjusį mėnesį V. Zelenskis teigė, jog Ukrainai reikia penkių procentų JAV „Patriot“ gaudomųjų raketų, kad galėtų išgyventi žiemą, ir 10 proc., kad sunaikintų visus Rusijos balistinius sviedinius.
Kartu jis nurodė, kad Kyjivas kuria savo priešbalistines sistemas „Freya“.
Dalis rusų sugalvojo pabėgimo planą
14:58
Pasirodžius pranešimams apie galimą naują mobilizaciją, rusai ėmė aktyviau ieškoti būsto užsienyje. Viena paklausiausių krypčių tapo Tailandas: 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Rusijos piliečiai ten įsigijo 1050 nekilnojamojo turto objektų už bendrą 123,5 mln. JAV dolerių (10,4 mlrd. rublių) sumą, rašo „Vedomosti“, remdamiesi „Sunway Estates“ tyrimu. Sandorių skaičius buvo 38 proc. didesnis nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, skelbia „The Moscow Times“.
Didėjantį susidomėjimą Tailandu patvirtina ir kiti rinkos dalyviai. Investicijų bendrovės „Izbushka Properties“ direktoriaus Aleksejaus Igošino teigimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais rusų sudarytų sandorių skaičius šalyje išaugo 45 proc., o investicijų apimtis – 65 proc. Absoliučių rodiklių jis nepateikė, tačiau pažymėjo, kad Rusijos piliečiai užėmė antrąją vietą tarp užsienio nekilnojamojo turto pirkėjų Tailande: jiems teko 12,6 proc. visų sandorių, palyginti su 7,9 proc. prieš metus.
Eksperto iš „Prian“ Filipo Berezino vertinimu, per aštuonis mėnesius rusų paklausa nekilnojamajam turtui Tailande išaugo maždaug 50 proc. „Kalinka“ duomenimis, Tailandas užima antrąją vietą tarp populiariausių Rusijos piliečių krypčių po Jungtinių Arabų Emyratų. Puketui tenka 63 proc. užklausų, Patajai – 21 proc., Bankokui ir Samui – po 8 proc.
Berezinas pažymi, kad rusams palyginti lengva pervesti pinigus į Tailandą, atsidaryti ten sąskaitas ir atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą, kurio galima įsigyti už mažiau nei 100 tūkst. JAV dolerių. Be to, pragyvenimo išlaidos šioje šalyje yra mažesnės nei Europoje ir JAV.
Pranešimai, kad po rugsėjį vykusių rinkimų Rusijoje prasidės nauja mobilizacijos banga, sklinda jau kelis mėnesius. Vien rugpjūtį apie tai perspėjo „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir „Financial Times“ šaltiniai. Panašius teiginius išsakė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuo praėjusių metų gruodžio kariuomenės papildymo tempai yra mažesni už nuostolius fronte, nurodė Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS).
Naujos mobilizacijos bangos baiminasi net pareigūnai ir kariuomenės komplektavimo punktų darbuotojai, rašė „Bloomberg“. Dėl to jie pataria artimiesiems išvykti iš šalies. Agentūros duomenimis, Kremliaus planuose – į karą išsiųsti dar 300 tūkst. žmonių, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Dėl gandų apie naują mobilizaciją užsienio būsto paklausos augimą fiksuoja ir kitų šalių nekilnojamojo turto agentai. Kaip rašė „Meduza“, nuo liepos pabaigos Gruzijos, Serbijos ir Armėnijos agentai susidūrė su dideliu rusų užklausų dėl ilgalaikės būsto nuomos srautu. Tbilisyje kai kurie nekilnojamojo turto agentai pradėjo sulaukti iki penkių užklausų per valandą, o Belgrade į butų apžiūras pradėjo rikiuotis eilės. Jerevane, vieno agento teigimu, norinčių išsinuomoti būstą skaičius tapo dvigubai didesnis nei žiemą ir pavasarį.
Lietuvos kariuomenė atsakė į Rusijos bandymą bauginti
14:08
Lietuvos kariuomenė savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos propagandininkų kalbos apie Lietuvą kaip Rusijos kariuomenės taikinį tėra įprastas šios šalies veikimo būdas ir bandymas gąsdinti.
„Dėl sklandančio rusijos propagandisto pasisakymo apie Lietuvą kaip taikinį primename, kad rusijos mėginimai visomis išgalėmis bauginti kaimynines valstybes, priešiškai retorikai išnaudojant visus įmanomus NATO valstybių veiksmus ar sprendimus yra įprastas šios šalies veikimo būdas ir praktiškai natūrali reakcija į bet kokią mus stiprinančią veiklą“, – rašoma Lietuvos kariuomenės komentare „Facebook“.
Anot kariuomenės, papildomų veiksmų dėl tokių pasisakymų imtis nereikėtų.
„Taip pat primename, kad visos NATO šalių kariuomenės be to, kad užsiima savo plėtra, yra pasirengusios kovoti šiąnakt, rytoj ar kada beprireiktų, nepriklausomai nuo to, kokius resursus jau turi, o kokių dar tik laukia. Šis priminimas labiau rusijai“, – pabrėžiama Lietuvos kariuomenės komentare.
Rusijos propagandinėje naujienų agentūroje „RIA Novosti“ penktadienį buvo paskelbta propagandininko Aleksandro Nosovičiaus publikacija „Rusijos laukia dar viena specialioji karinė operacija. Ji bus labai trumpa“, kurioje kalbama apie potencialų Lietuvos užpuolimą. Netrukus ši publikacija buvo ištrinta.
Vilniečius nustebino Pilaitėje skraidęs sraigtasparnis „Black Hawk“: paaiškėjo, kodėl suko ratus
13:51
Penktadienį ryte Pilaitėje ratus sukęs „Black Hawk“ sraigtasparnis atkreipė vilniečių dėmesį.
„Virš galvos skraido „Black hawk“ – nuo Sudervės skrenda Valstybės saugumo departamento (VSD) link ir atgal“, – 15min penktadienį ryte pranešė skaitytojas Darius, pasidalinęs ir vaizdo įrašu.
15min ryte kreipėsi komentaro į Lietuvos kariuomenę – popiet kariuomenės atstovai informavo, kad sraigtasparnis UH-60 „Black Hawk“ nurodytu laiku ir vietovėje vykdė planinius skrydžius.
Tuo metu VSD atstovai 15min teigė, kad departamente vyko mokymai.
„Sraigtasparnio „Black Hawk“ nusileidimas VSD teritorijoje buvo mokymų dalis. Sraigtasparnis saugiai nusileido ir išskrido“, – teigiama komentare.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje – kibernetinė ataka prieš sveikatos sistemos platformą
13:32
Lenkijos pareigūnai tiria incidentą, paveikusį sveikatos apsaugos sistemoje naudojamą programinę įrangą „Medyc“, įtariant nutekėjus kontaktiniams duomenims ir asmens kodams.
Ataka paveikė „Qbusoft“ – įmonę, kuriančią programinę įrangą „Medyc“, kurią Lenkijos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja pacientų įrašams ir kitai medicininei informacijai tvarkyti.
Tai dar viena kibernetinė ataka prieš medicininius duomenis Lenkijoje, praėjus vos kelioms savaitėms po beprecedenčio pažeidimo, dėl kurio nutekėjo beveik 19 mln. žmonių asmeninė informacija.
Skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis (Kšištofas Gavkovskis) sakė, kad „Qbusoft“ nepranešė apie incidentą Kompiuterių incidentų reagavimo departamentui „CERT Polska“ ar e. sveikatos centro Kibernetinio saugumo incidentų reagavimo komandai (CSiRT CeZ). Jis pridūrė, kad anksčiau šį mėnesį po atakų prieš medicinos įstaigas ir programinės įrangos tiekėjus buvo paskelbtos saugumo rekomendacijos sveikatos priežiūros programinės įrangos teikėjams.
Anksčiau ketvirtadienį Inovroclavo Priklausomybių ir psichiatrinio gydymo centras pranešė, kad „Qbusoft“ tapo kibernetinės atakos taikiniu, dėl kurio buvo pažeisti pacientų asmens duomenys. Pažeistuose failuose galėjo būti kontaktiniai duomenys ir nacionaliniai asmens identifikacijos (PESEL) numeriai.
K. Gawkowskis įspėjo, kad jei paaiškės, jog kuri nors privati įmonė pažeidė saugumo procedūras, bus pasekmių.
Rugpjūtį Skaitmenizacijos ministerija pranešė apie atskirą kibernetinę ataką prieš medicinos programinės įrangos tiekėją „MyDr“, dėl kurios nutekėjo 19 mln. lenkų duomenys, įskaitant informaciją apie vaistus ir receptus 12 tūkst. medicinos įstaigų, naudojančių šią platformą.
Baltarusijoje „atrado“ naują geležinkelį Suvalkų koridoriaus kryptimi: ar yra ko bijoti?
13:22
Socialiniuose tinkluose sėjama panika dėl neva Baltarusijoje netoli Lietuvos ir strategiškai jautraus Suvalkų koridoriaus atstatytos geležinkelio atkarpos. Internautai svarsto, esą gali būti mėginama jį užimti ar bent atgabenti čia karinės technikos.
Bet kartu skelbiamos senos nuotraukos iš oro nepatvirtina jokių statybų. Priešingai, Baltarusijos žiniasklaida prieš keletą mėnesių pranešė, kad bėgiai minimoje vietoje išardyti.
Po ilgo nenaudojimo nutiesė bėgius?
Žinia apie ilgai nebenaudotos geležinkelio geležinkelio atšakos, besibaigiančios greta Lietuvos sienos, įvairiuose socialiniuose tinkluose paplito praėjusį savaitgalį.
Rugsėjo 19 d. pasirodė nelabai informatyvus įrašas vienoje „X“ paskyroje, turinčioje mažiau nei 2,8 tūkst. sekėjų. Tai nesutrukdė sulaukti didžiulio dėmesio – įrašas jau peržiūrėtas 1,2 mln. kartų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Macronas prabilo atvirai: rinkimai baigėsi, akivaizdu, kad Rusija tai padarys
12:25
Rusijoje įvyko rinkimai, tad dabar Kremlius, panašu, vykdys mobilizaciją, siekdamas užgrobti visą Donbasą, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jo teigimu, tai patvirtina „iškart keli požymiai“, rodantys, kad Rusijos valdžia ruošiasi masiniam žmonių šaukimui į kariuomenę.
„Mums šis scenarijus atrodo visiškai tikėtinas. Jie [Rusijos valdžia] laukė savo rinkimų [į Valstybės Dūmą]. Jie įvyko. Ir dabar akivaizdu, kad Rusija tai padarys. Klausimas tik tas, ar ji apie tai paskelbs oficialiai, ar viską atliks be viešo pareiškimo“, – interviu televizijos kanalams TF1 ir „France 2“ sakė Prancūzijos prezidentas.
Pasak jo, yra keli požymiai, rodantys, kad Rusija tam ruošiasi. Vienas iš galimų scenarijų – 300 tūkst. žmonių mobilizacija. E. Macrono teigimu, Maskva siunčia signalą, kad yra pasirengusi dar didesnėms aukoms, siekdama užimti visą Donbasą. Dabartiniu tempu tam galėtų prireikti dar pusantrų–dvejų metų – patiriant, jo žodžiais, „milžiniškus nuostolius“, o Ukrainai smarkiai kenčiant.
Kiek jau žuvo
Geopolitikos ir saugumo studijų vadovas Linas Kojala savo analizėje priminė, kad rugsėjo 10 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad Rusija kas mėnesį praranda 40 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų karių – vidutiniškai per 1,3 tūkst. per dieną.
CSIS liepos 1 d. vertinimu, nuo 2022 m. vasario iki 2026 m. birželio Rusijos bendri nuostoliai siekė apie 1,4 mln. žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios, iš jų 400–450 tūkst. žuvusių. Pats E. Macronas ketvirtadienio vakarą kalbėjo apie maždaug 1,2 mln. žuvusių ir sužeistų Rusijos karių.
Rusija Europą laiko Ukrainos „strateginiu gyliu“
E. Macronas sako, kad Rusijos atakos prieš Europą scenarijų reikia vertinti rimtai. Pasak jo, yra keli požymiai, kad Rusija tokiam scenarijui ruošiasi. Tai nėra teiginys, kad puolimas neišvengiamas. Anot jo, Rusija Europą laiko Ukrainos „strateginiu gyliu“, nes būtent iš Europos Ukraina gauna paramą.
Kaip pastebėjo L. Kojala, kalbėdamas apie hibridines grėsmes, E. Macronas paminėjo kibernetines atakas, dezinformaciją ir rugpjūčio pradžioje nepavykusį mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje. Paklaustas, ar panaši ataka galėtų įvykti Prancūzijoje, jis atsakė tiesiai – taip. E. Macrono teigimu, Rusija vis dažniau imasi priešiškų, o kartais ir nusikalstamų veiksmų prieš Europos valstybes.
„Kartu E. Macronas paneigė užsienio žiniasklaidos pranešimus apie galimą Rusijos dronų ataką iš jūros prieš Europą, ypač pietų Prancūziją. Pasak jo, CŽA Prancūzijos tarnybų apie tokią grėsmę neinformavo.
Bendrą saugumo situaciją E. Macronas apibūdino kaip vis labiau įtemptą. Praėjusią savaitę jis buvo sukvietęs Prancūzijos politinių jėgų atstovus aptarti augančios Rusijos grėsmės, taip pat padėties Vidurio ir Vidurio Rytuose bei jos poveikio Prancūzijai. Bet tuo pačiu Paryžius siekė iš ES sankcijų sąrašo išbraukti rusų oligarchą Ališerą Usmanovą“, – atkreipė dėmesį L. Kojala.
Per Rusijos ataką Kyjive žuvo 14-metis
11:45
Per Rusijos ataką Kyjive penktadienį žuvo 14-metis, o dar mažiausiai 14 žmonių, įskaitant devynerių metų vaiką, buvo sužeisti, be to, vienas žmogus žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai skelbia ukrainiečių portalai „The Kyiv Independent“ ir „Ukrajinska pravda“.
Apie 4 val. 30 min. vietos laiku Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus dėl raketų grėsmės. Po 20 minučių vietos pareigūnai įspėjo, kad miesto link taip pat artėja Rusijos dronai.
Dronui pataikius į 16 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo centre, žuvo 14 metų berniukas, buvo sužeisti dar septyni žmonės.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad dėl Rusijos dronų smūgių nukentėjo pastatų keliuose sostinės rajonuose.
Apie 9 val. 30 min. vietos laiku Kyjive vėl buvo paskelbtas oro pavojus, po to nuaidėjo sprogimas.
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad iki 10 val. 50 min. buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių, įskaitant devynerių metų berniuką.
Vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas Rusijai penktadienį ryte atakavus Odesą. Miesto gyvenamajame rajone kilo gaisrų, pranešė pareigūnai.
Tuo metu Zaporižioje penktadienio rytą per Rusijos atakas buvo sužeisti du žmonės, apgadinta medicinos įstaigų, greitosios pagalbos automobilių ir gyvenamųjų namų.
Rusijos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą 295 įvairaus tipo dronais. Ukrainos oro gynyba sunaikino 267 dronus, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Putino anūkei – ne Zelenskio pavardė, o kita
11:43
Rusijos fondo „Inopraktika“ vadovė Katerina Tichonova ir baletmeisteris Igoris Zelenskis augina aštuonerių metų dukrą vardu Elza (gimusią 2017 m. gruodį). Mergaitei buvo suteikta motinos pavardė – jauniausioji oficiali prezidento Vladimiro Putino dukra gyvena naudodamasi išgalvota Tichonovos pavarde. Tai išsiaiškino portalas „Projekt“, išanalizavęs nutekėjusią Federalinės pasienio tarnybos duomenų bazę.
Kitą savaitę remiantis šiais duomenimis bus paskelbtas išsamus tyrimas „Keliautojai“ (rus. „Попутчики“), kuriame bus pasakojama, kur, su kuo ir kokiomis priemonėmis skraido Rusijos valdininkai.
V. Putino anūkės vardas sutampa su Holivudo animacinio filmo „Frozen“ herojės – princesės Elzos – vardu. V. Putino dukra K. Tichonova garsėja meile Holivudui: per vestuves su pirmuoju vyru Kirilu Šamalovu ji atliko dainą iš amerikiečių animacinio filmo „Anastasija“.
Vardai Putino šeimoje
Rusijos prezidentas slepia savo šeimos narius, todėl jie gyvena naudodamiesi svetimomis pavardėmis, pastebi portalas „Agentstvo“. V. Putino ir Alinos Kabajevos sūnūs gavo Ivano ir Vladimiro Spiridonovų vardus (V. Putino senelio vardas buvo Spiridonas). Nesantuokinė V. Putino dukra iš santykių su Svetlana Krivonogich pavadinta Luiza Rozova.
Katerina Tichonova yra jauniausia oficiali V. Putino dukra. Jos vadovaujamas fondas „Inopraktika“ buvo sumanytas kaip Maskvos valstybinio universiteto (MGU) mokslo ir technologijų slėnis, kurio biudžetas viršija 100 mlrd. rublių.
2013 m. ji ištekėjo už Kirilo Šamalovo, V. Putino draugo ir kooperatyvo „Ozero“ partnerio Nikolajaus Šamalovo sūnaus. Ši santuoka nebuvo ilga – ne vėliau kaip 2017 m. Katerina užmezgė santykius su I. Zelenskiu, kuris tuo metu ėjo Bavarijos valstybinio baleto meno vadovo pareigas.
Suomija ir Švedija skubiai pasiuntė naikintuvus perimti Rusijos orlaivių
11:32
Suomijos karinės oro pajėgos penktadienį pranešė, kad Švedijos ir Suomijos naikintuvai buvo skubiai pasiųsti atpažinti virš Suomijos įlankos skridusių Rusijos naikintuvų.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad abiejų Šiaurės šalių greitojo reagavimo naikintuvai dėl to buvo pakilę ketvirtadienį.
Jie tarptautinėje oro erdvėje virš Suomijos įlankos identifikavo Rusijos orlaivių grupę, kurią sudarė transporto lėktuvas Tu-134 ir naikintuvai MiG-31 bei Su-30.
Pasak kariuomenės, tai buvo pirmoji bendra operatyvinė suomių ir švedų karinių oro pajėgų identifikavimo misija.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas operaciją pakomentavo socialiniame tinkle „X“: „Baltijos jūra niekada nebuvo tokia pažeidžiama, kokia yra dabar, tačiau ji taip pat niekada nebuvo geriau apsaugota nei yra dabar.“
Pastaraisiais metais įtampa virš Baltijos jūros smarkiai išaugo, o Šiaurės šalių naikintuvai nuolat skubiai siunčiami perimti Rusijos orlaivių.
Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO.
„Vertiname labai rimtai“: Baltijos šalims – žinia iš Briuselio
11:31
Baltijos šalys šią savaitę raštu kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos 500 mln. eurų gynybai nuo dronų stiprinti. Europos Komisija 15min skirtame komentare nurodė, kad šį prašymą vertina rimtai.
Laišką, kuriame įvardijama, jog papildomų lėšų oro gynybai nuo dronų prašoma dėl „didėjančios Rusijos grėsmės“, pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai.
Kodėl reikia papildomų pinigų?
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas 15min teigė, jog „ėmėmės papildomų veiksmų, kad priešiškus dronus aptiktume, atpažintume ir neutralizuotume greičiau“.
Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier ketvirtadienį 15min sakė, kad laiško turinys „atidžiai vertinamas“, o institucija į grėsmes žiūri rimtai.
„Patvirtiname, kad laišką gavome ir atidžiai jį įvertinsime. Suprantame mūsų valstybių narių nerimą ir vertiname tai labai rimtai“, – tikino T.Regnier.
Plačiau skaitykite ČIA.
