Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Kazachstano prezidentas turi pasiūlymą Putinui
11:22
Rusija privalo „įšaldyti“ karinius veiksmus Ukrainoje ir pradėti taikos derybas, pareiškė Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.
„Esu dėkingas prezidentui [Vladimirui] Putinui už tai, kad jis su dideliu supratimu priėmė mano asmeninę poziciją šiuo klausimu. Kadangi mes visi – valstybių vadovai – pasisakome už karinių veiksmų nutraukimą Ukrainos teritorijoje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu sakė K. Ž. Tokajevas.
Kazachstano prezidentas taip pat pridūrė su „didele pagarba“ žiūrintis į Ukrainos tautą, jos istoriją, kultūrą, tradicijas bei kalbą. Kartu Kazachstano vadovas pripažino suprantantis, kad „šiuolaikinėmis sąlygomis“ būtų nerealistiška tikėtis karą užbaigti „nedelsiant“.
Tokią dviprasmišką K. Ž. Tokajevo elgseną pakomentavo ir karybos analitikas Egidijus Papečkys savo analizėje socialiniame tinkle „Facebook“.
„(Vienas) įdomesnių įvykių – Indijos ambasadorius, apsilankęs pas Rusijos užsienio reikalų ministrą pakalbėti grynai apie Ukrainą, ir Kazachstano prezidentas Tokajevas, vienu metu kalbantis, kad Rusija turėtų užbaigti karą (tiksliau įšaldyti konfliktą), ir tuo pačiu sakantis, kad Putinas yra lyderis, kuris turėtų būti priimtinas Europai. Taip sako ne todėl, kad pats tikėtų, o kad reikėjo pasakyti ką nors gero ir apie Putiną“, – pastebi E. Papečkys.
Ką siūlė Kazachstanas anksčiau
Dar liepos pabaigoje Omske vykusio susitikimo metu K. Ž. Tokajevas asmeniškai siūlė V. Putinui stabdyti kovos veiksmus.
„Galbūt šį konfliktą jau vertėtų įšaldyti ir grįžti prie Stambulo formulės 2.0, nes ten buvo pasiekta reikšmingų rezultatų. Žinoma, su didžiųjų valstybių garantijomis“, – tuomet kalbėjo jis, pažymėdamas, kad gauna „daug signalų“ iš Europos ir JAV dėl karo Ukrainoje.
Tiesa, Kazachstano prezidentas atsisakė tarpininkauti sprendžiant konfliktą, pareiškęs, kad Rusija šiuo klausimu „susitvarkys pati“.
Lavrovo pozicija griežta
Kiek anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Ukraina, tačiau neketina nutraukti kovos veiksmų jų metu, rašo „The Moscow Times“. Ministras pabrėžė, kad Rusija tęs karą tol, kol „pasieks savo tikslus“.
„Bloomberg“ šaltinių duomenimis, po rugsėjo pradžioje įvykusių konsultacijų su JAV prezidento specialiaisiais pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, V. Putinas išliko nusiteikęs kariauti, kol Rusijos kariuomenė užims visą Ukrainos Donecko sritį.
Naujos Trumpo idėjos
Šiame kontekste JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo ieškoti galimybių išplėsti JAV ir Rusijos derybas už karo Ukrainoje ribų, siekdamas išvesti šalių santykius iš aklavietės. Kaip rašo „The Atlantic“, Baltųjų rūmų vadovas pritarė savo specialiojo pasiuntinio Rytų Europai siūlymui sušvelninti JAV sankcijas Rusijai mainais į politinių kalinių išlaisvinimą.
Leidinio teigimu, tai leistų Rusijai grįžti į pasaulio ekonomiką, o JAV – sudaryti su Maskva naudingus sandorius dėl naftos, dyzelino ir retųjų mineralų.
Evangelija pagal Putiną: kaip Dievas atsidūrė Kremliaus karo tarnyboje
13:10
Kaip Rusijos ortodoksų bažnyčia tapo Kremliaus karo įrankiu ir kiek toli siekia jos įtaka? Britų žurnalistė, knygos apie Bažnyčios ir Kremliaus ryšius autorė Lucy Ash pasakoja apie „šventu“ vadinamą karą, už nepritarimą baudžiamus kunigus ir tikėjimo vardu skleidžiamą propagandą.
Pokalbyje – ir Lietuvai aktualūs saugumo klausimai bei nepatogus atsakymas tiems, kurie permainų Rusijoje tikisi pasitraukus Vladimirui Putinui ir patriarchui Kirilui.
Putinas su Alina Kabajeva slapta skrido į užsienį
12:44
Vladimiras Putinas ir jo mylimoji Alina Kabajeva bent kartą kartu lankėsi užsienyje ir, akivaizdu, dalyvavo neformaliose derybose su tuometiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Tai vienintelis nustatytas atvejis, kai buvusi olimpinė čempionė faktiškai atliko Rusijos pirmosios ponios pareigas.
Leidinys „Projekt“ apie tai sužinojo iš nutekėjusių Rusijos federalinės pasienio tarnybos duomenų ir paskelbė tyrimo rezultatus, atskleidžiančius, kur, kuo ir su kuo skraido Rusijos vadovybė.
Mėtė pėdas
Slapta bendra kelionė įvyko 2017 m. vasario 23 d. V. Putinas ir A. Kabajeva Kazachstane atsidūrė tuo pačiu metu, tačiau keliavo atskirai, rašo portalas „Agentstvo“.
Buvusi gimnastė į Almatą išskrido privačiu verslo klasės lėktuvu „Embraer Legacy 650“, o draugai ar šeimos nariai šioje kelionėje jos nelydėjo.
Atgal ji parskrido tuo pačiu orlaiviu po keturių dienų. Būtent tą dieną, vasario 27-ąją, prasidėjo oficialus V. Putino vizitas šioje šalyje, į kurią jis, kaip įprasta, atvyko oficialiu prezidentiniu lėktuvu.
Vėliau valstybinė žiniasklaida pripažino, kad Rusijos lyderis į susitikimą su prezidentu N. Nazarbajevu atvyko keliomis dienomis anksčiau ir jas praleido neformaliai bendraudamas slidinėjimo kurorte „Šymbulakas“.
Kiek kainavo Kabajevos skrydis
Plačiau skaitykite ČIA.
„El Mundo“: Rusijos spec. tarnybos planavo nužudyti Kasparovą – publikacijoje minima ir Lietuva
12:04
Garis Kasparovas, Ilja Ponomariovas ir kartu su G. Kasparovu „Laisvosios Rusijos forumą“ įkūręs opozicijos politikas Ivanas Tiutrinas pastaraisiais mėnesiais sulaukė JAV bei Lietuvos valdžios įspėjimų apie rengiamus pasikėsinimus. Kaip pranešė Ispanijos dienraštis „El Mundo“, remdamasis šaltiniais politikų aplinkoje, nužudymus planavo Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas, kurį rugsėjo viduryje išaiškino JAV pareigūnai.
Tarp galimų šio tinklo taikinių taip pat minimi Vladimiras Kara-Murza bei Baškirijos aktyvistas Ruslanas Gabasovas.
„Trečioji auka Vilniuje turėjo būti subadyta peiliu arba apipilta benzinu“
Publikacijoje teigiama, kad G. Kasparovas ir I. Ponomariovas turėjo būti nužudyti JAV, o trečioji auka Vilniuje turėjo būti subadyta peiliu arba apipilta benzinu ir sudeginta.
„El Mundo“ rašo, kad planuota „likviduoti vieną ar du disidentus ir kartu pasiųsti griežtą signalą likusiems“.
Vasarą JAV valdžia informavo G. Kasparovą, kad jis tapo Rusijoje planuojamo nužudymo „taikiniu“. Pirmą kartą nuo 2013 metų, kai politikas apsigyveno Niujorke, jam buvo skirta speciali apsauga.
Rusijos agentų tinklas toliausiai nužengė organizuodamas I. Ponomariovo nužudymą. Brukline gyvenantis venesuelietis, gavęs nurodymą iš kito tinklo dalyvio – savo tautiečio Angelio Eduardo Castro, nufotografavo du objektus Vašingtone, susijusius su asmeniu, kurį JAV prokuratūra įvardija kaip „Auką Nr. 1“. Už šio asmens nužudymą buvo pasiūlyta 40 tūkst. JAV dolerių. Vyras padarė nuotraukas ir vaizdo įrašus, tačiau leido suprasti, kad sutinka tik fotografuoti, o ne atlikti „tą kitą darbą“. Tuomet jo buvo paprašyta surasti kitą vykdytoją.
Kiekvienam etapui planuoti buvo naudojami kodiniai žodžiai: frazė „išmatuoti sklypą“ reiškė preliminarų stebėjimą, o „statybos“ – patį nužudymą.
Kas turėjo būti taikiniu Lietuvoje
Lietuvoje galimas taikinys buvo Ivanas Tiutrinas, rašo „El Mundo“.
Dalį 2024 metų jam buvo taikoma apsauga, o pastaraisiais mėnesiais policija užfiksavo ženklų, kad politikas vėl tapo taikiniu.
Tiesa, iš bylos medžiagos nėra visiškai aišku, ar būtent jis buvo tas disidentas, kurį planuota nužudyti Lietuvoje.
Tarp galimų taikinių Lietuvoje taip pat minimas už Baškirijos nepriklausomybę pasisakantis R. Gabasovas. 2025 metais jis savo automobilyje aptiko sekimo įrangą, o 2026 m. pavasarį Lietuvos valdžia pranešė užkardžiusi pasikėsinimą į jį.
Kas žinoma daugiau
Plačiau skaitykite ČIA.
Moldovos teritorijoje nukrito ir sprogo dronas
10:43
Rusijai surengus masinę ataką prieš Ukrainą, trečiadienio paryčiais į Moldovos oro erdvę įskrido, šalia vieno kaimo nukrito ir sprogo dronas, pranešė šios šalies gynybos ministerija.
Apie šį įvykį rašo „The Kyiv Independent“.
Ministerijos teigimu, dronas į Moldovos oro erdvę įskrido apie 5 val. 43 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir nukrito netoli Hirboveco kaimo centriniame Aneni Nojaus rajone, kur ir sprogo.
Pirminiais duomenimis, per sprogimą žmonės nenukentėjo. Apžiūrėti įvykio vietos išvyko Moldovos policijos ir kariuomenės pajėgos.
Ukrainos karinių oro pajėgų teigimu, naktį Rusija atakavo Ukrainą 188 dronais, iš kurių 86 buvo reaktyviniai, taip pat raketomis. Oro pajėgos nurodė numušusios arba nuslopinusios penkias raketas ir 155 dronus.
Rusija atakuoja Ukrainą – Lenkija vėl ant kojų: į orą pakelti naikintuvai
10:27 Atnaujinta 10:47
Reaguodamas į Rusijos vykdomą oro ataką prieš Ukrainą, Lenkijos vyriausybinis saugumo centras išsiuntė skubų įspėjimą Liublino vaivadijos gyventojams.
Taip pat pranešta apie Lenkijos oro erdvėje operuojančią šalies aviaciją.
Kas vyksta
Kaip pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė, Rusija smūgiuoja Vakarų Ukrainos teritorijoje, naudodama reaktyvinius dronus.
„Laikantis nustatytų procedūrų, Ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė per Oro operacijų centrą pasitelkė reikiamas pajėgas ir resursus. Antžeminės oro gynybos sistemos bei radiolokacinės žvalgybos padaliniai pasiekė parengties būseną.
Šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio, jais siekiama užtikrinti oro erdvės saugumą ir apsaugą, ypač rajonuose, besiribojančiuose su grėsmės zonomis.
Ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė stebi esamą situaciją, o pavaldžios pajėgos bei priemonės išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti“, – sakoma Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybės pranešime.
Tai jau antrasis trečiadienį išsiųstas perspėjimas apie grėsmę, kilusią dėl Rusijos atakų Ukrainos teritorijoje. Ankstesnis įspėjimas, išsiųstas apie 6 valandą ryto vietos laiku, buvo skirtas Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojams. Jis galiojo beveik dvi valandas.
ES ragina Ukrainą susitelkti į reformas, kad gautų finansavimą
10:22
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė informavusi Ukrainą, kad ši turi tęsti reformas, norėdama šiemet atblokuoti milijardinį finansavimą.
Kyjivas tuo pat metu perspėja apie didžiulį biudžeto deficitą.
Briuselis šiuo metu dalimis moka Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, skirtą padėti karo nuniokotai šaliai išsilaikyti iki 2027-ųjų pabaigos.
Tačiau Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad jai vis dar reikia papildomų maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (17,6 mlrd. eurų) žiojinčiam šių metų deficitui padengti, ir paragino ES paspartinti mokėjimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Papasakojo, koks buvo Putino tėvas
10:00
Vladimiro Putino tėvas Vladimiras Spiridonovičius buvo linkęs į išgertuves, tvirtina Rusijos vadovo šeimos pažįstama, kurios prisiminimus savo knygoje pateikia „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas. Pats V.Putinas yra sakęs, kad niekada nematė savo tėvo girto.
„Smarkiai geriantis“
Ilgametis šeimos pažįstamas, apie kurį rašo E. Gershkovichas, mokėsi kartu su V.Putinu Leningrado 193-iojoje mokykloje Baskovo skersgatvyje. Jo motina prisiminė netoliese gyvenusią neturtingą šeimą. Būsimo prezidento tėvas, anot jos, buvo „smarkiai geriantis“.
Pasak moters, V.Putino motina Marija dirbo naktine sarge gamykloje ir valytoja. Tėvų susirinkimuose ji girdėdavo, kaip mažasis ir liesas Vova būdavo baramas už muštynes su kitais vaikais.
Vienas V.Putino bendraklasis taip pat prisiminė, kad šis dažnai pralaimėdavo, tačiau niekada neatsitraukdavo.
Kas buvo žinoma anksčiau
Informacija apie sunkų V. Putino motinos darbą ir jo muštynes nėra nauja. 2000 metų knygoje „Iš pirmojo asmens“ ir kitose biografijose rašyta, kad Marija Putina dirbo sanitarės, kiemsargės darbus, priimdavo prekes kepykloje, plovė mėgintuvėlius laboratorijoje ir dirbo sarge. 2021 metais pats V. Putinas pasakojo, kad jo motina buvo auklė ligoninėje ir naktinė sargė, primena portalas „Agentstvo“.
V.Putino mokytoja Vera Gurevič jį apibūdino kaip kiemo paauglį: „Jis visur galėjo muštis, jei prie jo kabinėdavosi!“
Apie V.Putino tėvą Vladimirą Spiridonovičių anksčiau buvo žinoma, kad jis kariavo, buvo sunkiai sužeistas, po karo tarnavo gamyklos apsaugoje, vėliau dirbo meistru ir priklausė partijos komitetui.
Rašė, kad Putino tėvas išdūrė motinai akį
Plačiau skaitykite ČIA.
Uralo kalnuose Putinui įrengtas „paskutinio teismo dienos“ bunkeris branduolinio karo atvejui
09:52
Rusijos Sverdlovsko srities šiaurėje, Kosvinskij Kamen kalno masyve, įrengtas itin slaptas objektas kodiniu pavadinimu „Grot“ (objektas Nr. 1335). Kalno uolienos pasižymi unikalia savybe praleisti ryšiui būtinas tam tikro dažnio radijo bangas. Šią informaciją, išanalizavę statybos dokumentus, viešus šaltinius ir susijusių asmenų liudijimus, paskelbė tiriamosios žurnalistikos centro „Dosjė“, „Danwatch“ ir „The Sunday Times“ tyrėjai.
Duomenys rodo, kad „Grot“ yra pagrindinis modernizuotos strateginių branduolinių pajėgų rezervinio valdymo sistemos „Perimetras“ mazgas. Vakaruose ši sistema žinoma „Dead Hand“ (liet. „Negyvoji ranka“) pavadinimu.
Atsargos generolas majoras Viktoras Chalinas, aštuntajame dešimtmetyje dalyvavęs kuriant „Perimetrą“, o 2005–2010 m. vadovavęs jo modernizavimui, atskleidė, kad slaptą įsakymą dėl naujos grandies statybos Vladimiras Putinas pasirašė dar 2005 m. gegužę. Iki 2010 m. sistema buvo išbandyta ir įdiegta objekte „Grot“, o 2020 m. greta kalno iškilo karinis miestelis Kytlymas.
Strateginis objektas suprojektuotas taip, kad automatiškai suduotų atsakomąjį branduolinį smūgį, jei šalies vadovybė būtų sunaikinta. Kompleksą sudaro kalno viduje iškirstos patalpos ir tuneliai, radijo centrai, ryšių bei gyvybės palaikymo sistemos ir pati branduolinio arsenalo valdymo aparatūra.
V. Chalino teigimu, objektas Nr. 1335 suteikė Rusijos vadovybei įrankį „įvykdyti atpildą tiek automatizuotu, tiek visiškai automatiniu režimu“ – t. y. be žmonių dalyvavimo priimant galutinį sprendimą. Palyginimui: sovietinėje „Perimetro“ versijoje paskutinį mygtuko paspaudimą atlikdavo budintys karininkai, o ne mašina. Tiesa, išanalizuotuose dokumentuose tiesioginių įrodymų, kad sistema jau veikia visiškai autonomiškai, kol kas nėra.
„Jaučiasi nesaugūs“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tegul jie bijo“: Maskva siunčia griežtą žinią Europai
09:00
Šaltiniai Rusijos vyriausybėje ir įmonėse teigia, kad naujausioje savo kampanijoje, kuria siekiama atimti iš užsienio savininkų teisę valdyti jų turtą Rusijoje, Kremlius išskyrė Europos įmones, kaltindamas Europos Sąjungą įsitraukimu į karą Ukrainoje.
Šį mėnesį Rusija laikinam valdymui perdavė Šveicarijos maisto milžinės „Nestlé“, Vokietijos didmenininkės „Metro AG“ ir Prancūzijos mažmenininkės „Auchan“ turtą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Atėjo laikas asimetrinėms priemonėms. Tegul jie pagalvoja, kokių priemonių imasi ir kokias sankcijas įveda“, – žurnalistams sakė aukšto rango šaltinis vyriausybėje, tiesiogiai susipažinęs su šiomis priemonėmis.
Paklaustas, kurios įmonės galėtų tapti kitais taikiniais ir, ar Italijos banko „UniCredit“ bei Austrijos kredito įstaigos „Raiffeisen“ padaliniai Rusijoje galėtų būti perduoti laikinam valdymui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pašnekovas atšovė: „Tegul jie bijo.“
Kitas šaltinis, priklausantis Rusijos verslo sektoriui, apkaltino Europos įmones sąmoningai stabdant jų Rusijos padalinių plėtrą, o tai galiausiai kenkia Rusijos ekonomikai.
Vienas aukšto rango Europos įmonės, priklausančios vis mažėjančiai Rusijoje veikiančių užsienio įmonių bendruomenei, vadovas agentūrai „Reuters“ teigė, kad Europos įmonės tikisi, jog artimiausioje ateityje status quo išliks nepakitęs.
Kremlius antradienį pareiškė, kad sprendimai buvo priimti dėl „didėjančio šių nedraugiškų šalių įsitraukimo į tiesioginius karo veiksmus“ prieš Rusiją, tačiau užsiminė, kad šie veiksmai yra „atšaukiami“.
„Kol kas nematome jokių priežasčių atšaukti šiuos sprendimus. Negirdime jokių protingų balsų, raginančių dialogui ar pastangoms ištaisyti padėtį“, – žurnalistams aiškino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Europos Sąjunga kaltina Rusiją dėl nesugebėjimo užbaigti karo, teigdama, kad Maskva nerodo nuoširdaus ketinimo dalyvauti taikos derybose, ir praėjusią savaitę atnaujino sankcijas daugiau nei 3 000 asmenų ir subjektų.
Kaip įprasta Kremliui, D.Peskovas nepateikė jokių įrodymų ar detalių apie tai, kaip Europos šalys dalyvavo karinėse operacijose. Anksčiau Rusijos pareigūnai minėjo ginklų tiekimą, įskaitant dronų gamybą Europos Sąjungos šalyse, taip pat taikinių nustatymo ir žvalgybinės informacijos teikimą.
„Jei pripažįstate, kad jūsų ginklai naudojami prieš mus, o mes juos numušame, vadinkite tai kaip norite, bet aš neabejoju, kad tai yra karas, kurį prieš mus veda Europa“, – antradienį rėžė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Be kita ko, Rusija kritikuoja Europos Sąjungą už tai, kad ši įšaldė apie 210 mlrd. eurų Rusijos valstybės turto ir taiko sankcijas Rusijos įmonėms priklausančiam turtui Europoje bei kitose Vakarų šalyse.
Nuo karo pradžios Rusija įvedė laikinąją administraciją 135 įmonėse, susijusiose su užsienio bendrovėmis, kurių didžioji dauguma yra iš ES šalių, įskaitant Prancūzijos maisto produktų grupę „Danone“ ir Danijos alaus gamintoją „Carlsberg“, rodo Rusijos propagandinės naujienų agentūros TASS surinkti duomenys.
Rusijos kariuomenė patyrė rekordinius nuostolius: britų žvalgyba atskleidė skaičius
08:10
Rusijos kariuomenė rugsėjo 27-ąją patyrė didžiausius paros nuostolius nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios – britų žvalgybos vertinimu, per vieną dieną žuvo ir buvo sužeista 2090 Rusijos karių.
„Tai didžiausias paros rodiklis per visą Rusijos ir Ukrainos karo laikotarpį“, – konstatavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos analitikai.
Jie pažymėjo, kad iš viso tai tik ketvirtas atvejis, kai Rusijos kariuomenės paros nuostoliai viršijo 2000 žmonių. Trys ankstesni rekordai buvo užfiksuoti dar 2024 metais.
Britų analitikai pabrėžė, kad Rusijos nuostoliai išlieka stabiliai dideli nuo vasaros. Tai siejama su tuo, kad Kremlius ir toliau bando vykdyti puolimą Donecko srityje esančiame vadinamajame „tvirtovių juostos“ ruože, ypač Dobropilios apylinkėse.
Karas Ukrainoje
Ukrainos gynybos pajėgos nustūmė okupantus svarbioje rytinio fronto atkarpoje ir paėmė į nelaisvę daugiau nei 250 Rusijos karių. Ši sėkmė tapo trečiuoju operacijos „Vivaldi“ etapu – kampanijos, kuria siekiama perimti iniciatyvą Donecko srityje.
„Rusai pasidavė ištisais daliniais, kartu su karininkais, pilotais ir artileristais“, – pasakojo 3-iojo armijos korpuso vadas generolas Andrijus Bileckis.
Rugsėjo 28 d. tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos, tęsdamos operaciją „Vivaldi“, išlaisvino dar tris gyvenvietes Lymano kryptimi.
