Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Į svarbų taikinį Rusija pasiuntė droną su 40 kg kovine galvute?
11:38
Rusijos pajėgos tolimojo nuotolio bepiločiuose orlaiviuose gali naudoti kumuliatyvinius užtaisus, skirtus naikinti didelius įtvirtintus taikinius, tokius kaip Pietinis tiltas Kyjive.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad Rusijos kariuomenė smogė Pietiniam tiltui vykdydama kampaniją, kuria siekiama sugriauti Ukrainos ekonomiką ir apsunkinti gyvenimą šalies sostinėje.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigia, kad Rusija siekia sutrikdyti transporto eismą tiltu ir, pakartotinai smūgiuodami į tą pačią vietą, padaryti konstrukcijoms kuo didesnę žalą.
Kas žinoma apie naująją kovinę galvutę
Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu Flešas, rugsėjo 30 d. pranešė, kad rusai reaktyviniuose „Shahed“ tipo bepiločiuose orlaiviuose panaudojo 40 kilogramų kumuliatyvinę kovinę galvutę. Šie užtaisai skirti elektros linijų atramoms ir plieninėms tiltų konstrukcijoms naikinti.
„Kumuliatyvinis užtaisas sutelkia sprogimo energiją, kad efektyviau pramuštų grūdinto plieno ir betono taikinius. Tai leidžia padaryti didesnę žalą tiltams, šarvuotajai technikai, įtvirtinimams, elektros perdavimo linijų atramoms ir kitiems sustiprintiems statiniams“, – aiškina ISW ekspertai.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tikslus kovinės galvutės tipas, kurį Rusijos pajėgos naudojo smūgiui prieš tiltą, kol kas nėra galutinai aiškus. Dalis Rusijos šaltinių teigė, kad „Shahed“ su kumuliatyviniu užtaisu buvo panaudotas būtent Pietiniam tiltui, kiti tvirtino, kad naujoji ginkluotė buvo pasitelkta smūgiams į elektros tinklus.
ISW vertinimu, tokie technologiniai bepiločių orlaivių „Shahed“ pakeitimai gali leisti Rusijos pajėgoms pakartotinai suduoti tikslius smūgius į pažeidžiamas konstrukcijų vietas. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų pažeidimų tokiai infrastruktūrai kaip Pietinis tiltas, kurį anksčiau rusams sekėsi apgadinti itin sunkiai.
Primename, kad spalio 2-osios naktį Rusija vėl atakavo Pietinį tiltą Kyjive.
Zelenskis: Putinas įsakė panaikinti bet kokius apribojimus smūgiams
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas prakalbo apie naują Rusijos taktiką kare. Vladimiras Putinas nurodė savo karinei vadovybei nebesilaikyti karo taisyklių ir atšaukė visus apribojimus smūgiams prieš Ukrainą. Apie tai leidiniui „Financial Times“, remdamasis specialiųjų tarnybų surinktais duomenimis, papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis pasakė, kad dabar jokių taisyklių nebėra“, – pareiškė V. Zelenskis, remdamasis žvalgybos duomenimis, tarp kurių buvo ir perimti Kremliaus atstovų pokalbiai.
Pasak V. Zelenskio, V. Putinas šį įsakymą davė rugsėjį, kai Rusija pradėjo intensyvinti oro smūgius prieš Kyjivą, atakuodama mokyklas, ligonines ir duomenų apdorojimo centrus. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad smūgis mokyklai akivaizdžiai demonstruoja, jog tokie taikiniai dabar pasirenkami masiškai.
V. Zelenskis pastebėjo, kad pradiniame karo etape Maskva daugiausia smogė energetikos ir kariniams objektams, į ką Ukraina atsakydavo panašiai. Tačiau dabar Rusijos bepiločiai orlaiviai ne tik medžioja civilius Chersone bei Sumuose, bet ir atakuoja ryšių mazgus bei mokymo įstaigas. Ukrainos prezidento teigimu, šiomis atakomis siekiama ne tik sugriauti infrastruktūrą, bet ir daryti psichologinį spaudimą žmonėms, nuolatiniais apšaudymais sėjant baimę.
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tikina, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nesmogia mokykloms ar ligoninėms, socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurių autentiškumą patvirtino „Financial Times“, liudija apie smūgius civiliniams objektams. Ketvirtadienį Kyjivo mokyklos apšaudymo vietoje rastos bepiločio orlaivio nuolaužos su Rusijos gamintojų ženklinimu bei ranka rašytais užrašais rusų kalba patvirtino, kad dalis detalių pagaminta Rusijoje šių metų liepą, o kitos yra vakarietiškos kilmės.
V. Zelenskis pabrėžė, kad V. Putinui nepavykus užgrobti Donbaso teritorijos, jis perėjo prie „masinių atakų ir masinių žudynių“ taktikos. Taip bandoma įbauginti civilius, priversti juos palikti miestus ir susilpninti Ukrainos gebėjimą tęsti karą.
Rusija rengia masinį smūgį Ukrainos energetikai
Leidinio „The New York Times“ (NYT) duomenimis, šią žiemą Rusija planuoja paleisti į Ukrainą iki 1000 raketų, dronų ir bombų. Pagrindiniai taikiniai bus elektros pastotės, hidroelektrinės, šiluminės elektrinės bei katilinės.
Rusija siekia sustabdyti trijų veikiančių Ukrainos atominių elektrinių darbą, sunaikinti iki 15 GW galios energetinių pajėgumų ir palikti didžiuosius miestus be elektros, šilumos bei vandens.
Orbano laukia baudžiamoji byla dėl 70 mln. eurų vertės aukso ir grynųjų
15:57
Balandžio mėnesio rinkimuose iškovojusi konstitucinę daugumą, naujoji Vengrijos valdžia pradėjo kampaniją „Operacija „Apsivalymo ugnis“, skirtą Viktoro Orbano per 16 valdymo metų sukurtos politinės korupcijos sistemos likvidavimui. Vienu pirmųjų rezultatų gali tapti baudžiamoji byla pačiam buvusiam premjerui, rašo „Financial Times“.
Kovo mėnesį Vengrijos kovos su terorizmu padalinys perėmė automobilį su grynaisiais pinigais ir aukso luitais, kurių vertė siekė 70 mln. eurų. Nors tai buvo įprastas Ukrainos valstybinio banko „Oščadbank“ inkasatorių reisas iš Vienos, V. Orbanas apkaltino Kyjivą slapta finansuojant Vengrijos opoziciją.
Inkasatoriai, kurie kelias valandas net apklausų metu buvo laikomi surakinti antrankiais ir užrištomis akimis, kitą dieną buvo paleisti. V. Orbanas galiausiai pralaimėjo rinkimus, o pinigai buvo grąžinti Ukrainai.
Dabar V. Orbanas įtariamas asmeniškai davęs nurodymą užgrobti automobilį, siekdamas išnaudoti situaciją savo interesams. Ukrainiečių interesams atstovaujantis advokatas Lorantas Horvathas teigia, kad tai yra pirmoji byla, kurioje V. Orbanui gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai, nes tyrimas jau artėja prie pabaigos.
Advokatas taip pat atstovauja buvusiam prokurorui Palui Furchtui, kuriam kovą buvo pavesta vadovauti bylai prieš ukrainiečius. P. Furchtas pareiškė, kad V. Orbanas „asmeniškai davė nurodymą specialiosioms tarnyboms sulaikyti ukrainiečių kurjerius su grynaisiais“. Kai prokuroras pavasarį apie tai pranešė savo vadovybei, jam buvo pareikštas papeikimas, o vėliau pradėtas vidinis patikrinimas.
Nurodymus gavo iš Orbano
Buvusio prokuroro žodžius patvirtina birželio mėnesio prokuratūros ataskaita, su kuria susipažino „Financial Times“. Joje cituojamas kovos su terorizmu padalinio vadovas Janosas Hajdu, teigiantis, kad nurodymus gavo iš asmens, kuris ataskaitoje įvardijamas kaip V. Orbanas. Pačiam J. Hajdu šiuo metu pateikti kaltinimai dėl neteisėto „Oščadbank“ darbuotojų sulaikymo ir žiauraus elgesio su jais.
Pastarosiomis savaitėmis Vengrijos valdžia suėmė du buvusius V. Orbano vyriausybės ministrus ir partijos „Fidesz“ narius, taip pat kelis buvusiam premjerui artimus verslininkus. Buvęs centrinio banko vadovas Gyorgy Matolcsy, kurį V. Orbanas vadino savo dešiniąja ranka, buvo apklaustas byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Eurasia Group“ analitikės Orsolyos Raczovos teigimu, korupcijos skandalai pasiekė kritinę masę, todėl asmeninės V. Orbano atsakomybės tyrimas tampa neišvengiamas. Ji pridūrė, kad dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras nesustos.
Dėl priežiūros ir detalių: Ukraina neigia krizę dėl naikintuvų F-16
15:42
Ukraina penktadienį paneigė susidurianti su naikintuvų F-16 priežiūros ir atsarginių dalių tiekimo problemomis bei tvirtino, kad galės juos išlaikyti ore visą žiemą.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) šią savaitę pranešė, kad dėl vėluojančios priežiūros ir dalių trūkumo daugiau nei pusė Ukrainos lėktuvų negali pakilti, o iki metų pabaigos ši problema gali paveikti visus turimus JAV gamybos orlaivius.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus plataus masto invaziją, Kyjivas ragino Vakarų sąjungininkus suteikti modernių naikintuvų ir galiausiai, po dvejų metų, gavo pirmąją F-16 partiją.
Šie naikintuvai naudojami atremti greitai skriejančių reaktyvinių dronų grėsmę – tokius dronus, kuriuos sunkiau numušti, Rusija vis dažniau naudoja visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kyjivą.
WSJ teigė, kad kilo „paramos trikdžių“ dėl laiko, reikalingo varikliams, hidraulikai, kuro ir kitoms sistemoms patikrinti po 300 skrydžio valandų.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas pripažino, kad Ukrainos F-16 veikia „intensyviai ir sudėtingomis sąlygomis“, o jų priežiūra kelia iššūkių.
„Tam tikri komponentai, skirti šiam ankstyvam F-16 variantui, nebėra gaminami ir juos gauti tampa vis sunkiau“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
„Tačiau pastarieji pranešimai, kuriuose teigiama apie katastrofiškai žemą orlaivių parengtį ir pernelyg ilgą techninės priežiūros trukmę, yra tiesiog klaidingi“, – pridūrė jis.
H. Tychas nurodė, kad sąjungininkų suremontuoti lėktuvai dabar pristatomi greičiau nei anksčiau.
„Visiškai pasitikime pramonės partneriais ir jų gebėjimu toliau optimizuoti palaikymo procesus, užtikrinant aukščiausią įmanomą F-16 parengties lygį ateinančiais žiemos mėnesiais, kai šių pajėgumų reikės labiausiai“, – sakė jis.
Ukrainos F-16 prižiūrinti Belgijos bendrovė „Sabena Engineering“ taip pat paneigė, jos teigimu, „klaidingus pranešimus apie didelius vėlavimus šioje itin svarbioje priežiūros programoje“.
„Bendradarbiaujant su vyriausybės ir pramonės partneriais, aktyviai imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas maksimalus orlaivių pasiekiamumas ir jie būtų grąžinti eksploatacijai“, – ketvirtadienį išplatintame pareiškime teigė įmonė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis pažangių JAV gamybos sistemų „Patriot“ perėmėjų kovai su Rusijos dronais ir raketomis, antradienį pranešė, kad Belgija iki metų pabaigos pristatys dar tris F-16.
Meras: Rusijos smūgiai drasko Kyjivą
15:24
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sakė, kad Ukrainos sostinė atsidūrė „labai dramatiškoje situacijoje“.
Rusija sustiprino mirtinus apšaudymus, smogia svarbiausiai infrastruktūrai sukeldama eismo chaosą.
„Sostinė atsidūrė labai dramatiškoje situacijoje. Ir nebegalima apsimetinėti, kad dabar galime gyventi taip, kaip taikos metu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V. Klyčko.
„Priešas drasko Kyjivą į gabalus“, – pridūrė jis.
Rusijai naktį atakavus Kyjivą, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti, buvo apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas, teko uždaryti vieną svarbiausių miesto tiltų ir apriboti eismą kitais tiltais. Sostinėje penktadienį kilo didžiulės eismo spūstys.
Zelenskis: Putinas bando išvaryti ukrainiečius iš Kyjivo
15:14
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas įsakė sustiprinti smūgius Kyjivui, taip siekdamas priversti ukrainiečius palikti sostinę, duodamas interviu ispanų laikraščiui „El Pais“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jie (rusai – red.) nori, kad ukrainiečiai – ypač tie, kurie yra sostinėje – ją paliktų. Iš tiesų būtent to jie siekė, kai pradėjo plataus masto invaziją“, – pabrėžė šalies lyderis.
Anot V.Zelenskio, V.Putino taktika yra paprasta: kuo labiau eskaluoti konfliktą, ir jis tai darys toliau.
„Artėjant vidurio kadencijos rinkimams JAV, jis tai darys vis aktyviau“, – įspėjo prezidentas.
Jis nubrėžė paralelę tarp įvykių, kurie šiuo metu vyksta Kyjive, kur kasdien patiriama nuo 300 iki 500 atakų, ir būsimų rinkimų Jungtinėse Valstijose.
„Atminkite, kad 2022 m. jų tikslas buvo priversti žmones palikti sostinę, siekiant įrodyti: jei nėra sostinės – nėra ir šalies, tačiau mūsų šalis yra daugiau nei tik sostinė, o sostinė išlieka stipri“, – atkreipė dėmesį V.Zelenskis.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė mokyklai Kyjive, o paskui atakavo vieną iš tiltų per Dniprą tuo metu, kai juo važiavo metro traukinys.
„Tai nėra kariniai taikiniai, ir jie nėra išsidėstę prie fronto linijos. Jie puola, siekdami paralyžiuoti miestą ir sutrukdyti žmonėms patekti į mokyklą ar darbą, nes dėl visų šių apšaudymų vaikai negali lankyti pamokų ar vaikų darželių“, – pasakojo V.Zelenskis.
Jo vertinimu, rusai siekia įstumti Ukrainą į chaosą, kai žmonės praranda kovinę dvasią.
Pagrindiniu priešo tikslu V.Zelenskis įvardijo logistiką – būtiniausių prekių, tokių kaip maisto produktai ir vaistai, tiekimą.
„Visa tai daroma vien tam, kad būtų sunaikinta žmonių galimybė gyventi savo gyvenimą“, – nuogąstavo šalies lyderis.
Karas gali būti labai ilgas – Putinas didina statymus
15:03
Rusija ruošiasi scenarijui, kurio niekas nelaukė. Jos gynybos biudžeto planai ir rekordinės karinės išlaidos atskleidžia, kad Vladimiras Putinas planuoja tęsti karą dar ne vienerius metus, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Anot straipsnio, prognozuojamos karinės išlaidos kitais metais sieks 17,1 trilijono rublių (182 mlrd. eurų). Tai reiškia daugiau nei 40 proc. augimą, lyginant su šiems metams numatytomis gynybos išlaidomis (faktinės sumos lieka įslaptintos), ir beveik 380 proc. padidėjimą, jeigu pažvelgtume iki laikotarpį iki plataus masto invazijos.
„Šis posūkis yra vienas iš ryškiausių iki šiol pasirodžiusių įrodymų, kaip giliai šis konfliktas persmelkė Vladimiro Putino prioritetus, nepaisant didėjančios naštos ekonomikai ir valstybės finansams. Tai, tikėtina, taip pat sustiprins spaudimą Europai, nes Kremliaus vadovas siekia sutrukdyti tolesnę sąjungininkių teikiama paramą Ukrainai“, – rašo „Bloomberg“.
Ateityje valdžios atstovai prognozuoja tik nedidelį sumažėjimą – iki 16,6 trilijono rublių 2028 m. ir 16,3 trilijono rublių 2029 m.
„Ši dinamika žymi staigų posūkį, lyginant su situacija prieš metus, kai Maskva planavo sustabdyti karinių išlaidų augimą, siekdama sumažinti biudžeto deficitą ir atkurti karo metu išeikvotas atsargas. Tačiau informacija apie naująjį biudžetą skelbiama tuo metu, kai derybos, kurioms tarpininkauja JAV, didžiąja dalimi yra įstrigusios aklavietėje, Europos pareigūnai vis dažniau įspėja apie Maskvos hibridinius išpuolius, o Rusija toliau smūgiuoja Ukrainos miestams ir infrastruktūrai“, – dėstoma straipsnyje.
„Putinas didina statymus“, – pareiškė Kirilas Rogovas, Vienos tyrimų grupės „Re: Russia“ vadovas.
Eksperto nuomone, taip Kremliaus vadovas leidžia suprasti, kad Rusija ir toliau investuos išteklius į karą, o Europa turės nuspręsti, ar ji pasirengusi užtikrinti tokį patį paramos Ukrainai lygį.
Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių santykių instituto analitikas, išreiškė nuomonę, kad didžioji dalis papildomų karinių išlaidų, greičiausiai, bus skirta ginklų gamybai.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina 2026 m. pirmąjį pusmetį pasiekė naują rekordinį lygį – 10,687 trilijonų rublių (113,8 mlrd. eurų). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo dar 30 proc. arba 2,46 trilijono rublių.
Rusijos naikintuvas paleido raketas į savo sraigtasparnį: visi negyvi
14:28
Ketvirtadienį Rusijos Voronežo srityje sudužo rusų karinis sraigtasparnis, skelbia su Rusija siejami „Telegram“ kanalai.
Kaip nurodo „Dosje Špiona“, spalio 1 d. sudužęs transportinis sraigtasparnis „Mi-8“ buvo numuštas Rusijos naikintuvo „Su-35“ vadinamosios „draugiškos ugnies“ metu.
Kanalo autorių teigimu, incidentas įvyko, kai Rusijos pajėgos reagavo į didelio masto Ukrainos dronų ataką. Nurodoma, kad „Su-35“ įgula esą klaidingai palaikė „Mi-8“ sraigtasparnį priešišku bepiločiu orlaiviu ir prdėjo šaudyti.
Vienas iš šūvių buvo sėkmingas: orlaivis sudužo, o trys jame buvę įgulos nariai žuvo.
Panašią informaciją paskelbė ir vadinamasis karinis tinklaraštininkas „Fighterbomber“, patvirtinęs, kad sraigtasparnį numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
„Vakar praradome dar vieną „Mi-8“ kartu su įgula. Priežasčių nenurodysiu. Priežastis klasikinė, kurią žmonija vargu ar kada nors įveiks, nepaisant dirbtinio intelekto, robotų, neuroninių tinklų, „savų ir svetimųjų“ bei kitų mokslo ir technikos stebuklų“, – atkreipė dėmesį kanalo „Fighterbomber“ autorius.
Stebėsenos kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad sraigtasparnis buvo išskraidinamas iš aikštelės dėl dronų keliamos grėsmės. Tačiau jis neva buvo nukreiptas ta pačia kryptimi, kuria skrido ukrainiečių dronai.
„Exilenova+“ vėliau patvirtino pranešimus apie avariją ir paskelbė vaizdo įrašą su avarijos padariniais, o Rusijos karui prieš Urkainą skirtas „Telegram“ kanalas „Vojevoda Veščajet“ nustatė, kad orlaivis buvo Rusijos kosminių pajėgų eksploatuojamas „Tu-95MS“.
Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Ukrainos dronai numušė Rusijos sraigtasparnius „Mi-35“ ir „Mi-8“ Taganrogo aerodrome.
Po kelių dienų Ukrainos gynybos pajėgos atakavo dar kelis reikšmingus priešo taikinius. Novorosijske suduotas smūgis laivams, o Anapoje – naikintuvui „Su-33“ ir sraigtasparniui „Mi-8“.
Žiniasklaida rašė, kad 2026–2027 m. Rusijoje planuojama pagaminti 72 sraigtasparnius „Mi-8“, o tai dvigubai viršija dabartinį gamybos tempą. Toks tempas suteiks Rusijai galimybę kompensuoti anksčiau patirtus šios rūšies orlaivių. Tačiau ekspertai abejoja, kad Rusijai iš tiesų pavyks pagaminti reikiamą sraigtasparnių skaičių.
Rugsėjo 29 d. Rusijos Tolimųjų Rytų Amūro srityje sudužokarinis lėktuvas „Tu-95MS“, kuriame buvo septyni kariai.
Budrys: teisingas taikos kelias – spaudimas Rusijai
14:01
Siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos, tarptautinė bendruomenė turi griežtai spausti Rusiją bei Ukrainai teikti tvarią paramą, penktadienį kalbėjo Helsinkyje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mūsų patirtis rodo, kad Rusijos pažadų nepakanka. Kelias į teisingą ir tvarią taiką Ukrainoje eina per didesnį spaudimą agresoriui ir nuoseklią paramą Ukrainai. Todėl būtina išlaikyti sankcijas Rusijai ir jas griežtinti, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir užtikrinti nenutrūkstamą karinę, finansinę bei energetinę paramą“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas padėkojo JAV už vadovavimą PURL (prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo) iniciatyvai, prie kurios Lietuva šiais metais prisidėjo 55 mln. eurų.
Pasak K. Budrio, NATO vaidmuo planuojant ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai ir JAV dalyvavimas teikiant kritinius pajėgumus išlieka nepakeičiami.
Taip jis kalbėjo susitikime su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimams Thomu DiNanno.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime kalbėta transatlantinio saugumo, strateginio stabilumo, ginklų kontrolės, Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimais.
K. Budrys pabrėžė, kad JAV Lietuvai yra strateginė sąjungininkė ir patikima partnerė, kurios įsipareigojimas šalies gynybai yra nepajudinamas, o geriausiu to pavyzdžiu įvardijo Lietuvoje ir regione dislokuotus amerikiečių karius.
„Labai vertiname JAV sprendimą didinti savo karių skaičių ir mūsų šalyje dislokuoti du batalionus. Taip pat esame dėkingi už Baltijos saugumo iniciatyvą, kuri padeda stiprinti ir modernizuoti Lietuvos kariuomenę, investuojant į tuos pajėgumus, kurių šiandien labiausiai reikia mūsų gynybai“, – teigė ministras.
Užsienio reikalų ministras taip pat pakartojo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie JAV vadovaujamos Tarptautinės jūrų saugumo misijos Hormuzo sąsiaurio regione.
Po Rusijos dronų smūgių uždarius tiltą Kyjive kilo didžiulės eismo spūstys
13:59
Kyjive penktadienį kilo didžiulės eismo spūstys po dar vienos Rusijos dronų atakų bangos uždarius vieną svarbiausių miesto tiltų ir apribojus eismą kitais.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Ukrainos sostinės pagrindinėse gatvėse teigė matę ilgas stovinčių automobilių bei autobusų eiles, vairuotojams ieškant alternatyvių maršrutų.
Spūstys susidarė visiškai uždraudus eismą abiem kryptimis Pietiniu tiltu – viena iš aštuonių Dnipro upės pervažų, jungiančių rytinę ir vakarinę Kyjivo dalis.
Toliau į šiaurę esantis Patono tiltas veikia tik viena kryptimi, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko, tačiau apie smūgius šiam tiltui nepranešta.
Ketvirtadienį rusų dronai smogė Pietinio tilto atraminėms konstrukcijoms. Tiltas buvo laikinai uždarytas, kol buvo atliekamas konstrukcijų vertinimas.
Netrukus eismas ir metropoliteno traukinių kursavimas buvo atnaujinti, tačiau vėlai ketvirtadienį ir anksti penktadienį tiltas vėl patyrė dronų smūgius, teigė V. Klyčko.
Antrasis smūgis vėlai ketvirtadienį apgadino tilto atramą, kelio dangą ir apsauginį betoninį barjerą palei metropoliteno liniją, pridūrė jis.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Ukraina baiminosi atakų prieš pagrindinius transporto tiltus.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas vis dažniau bombarduojamas iš oro rusų dronais bei raketomis, todėl mieste nuolat skelbiamas pavojus ir trikdomas kasdienis gyvenimas.
Apie kylančias grėsmes įspėjančios oro pavojaus sirenos kaukia beveik ištisą parą, ragindamos maždaug 3 mln. sostinės gyventojų ieškoti priedangos.
Smūgiai traukiniams ir degalinėms jau padarė žalos geležinkelių bei kelių tinklams.
Pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą
Per naujausias rusų atakas, pataikius į 25 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo pietryčiuose, vienas žmogus žuvo, o dar mažiausiai du buvo sužeisti.
Auka rasta ugniagesiams gesinant sprogimo sukeltą gaisrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šalis sugriežtinti sankcijas, kad Rusija negalėtų gaminti naujų reaktyvinių dronų – greitesnių ir sunkiau perimamų nei ankstesni modeliai, – kurie, jo teigimu, yra „išskirtinai priklausomi“ nuo užsienietiškų komponentų.
„Kiekvieną Rusijos droną iš tiesų galima sustabdyti tiesiog gamybos linijoje, – penktadienį socialiniuose tinkluose rašė jis. – Reikia tik šių šalių politinės valios.“
„Jei Kremlius pasirinko tolesnius smūgius, sankcijos privalo veikti ir turi būti stiprinamos“, – teigė prezidentas.
V. Zelenskis ne kartą ragino Ukrainos sąjungininkus Vakaruose teikti daugiau karinės paramos, ypač JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų perėmėjų.
Ketvirtadienio vakarą jis pranešė, kad Ukraina kovinėmis sąlygomis pirmą kartą panaudojo savo taktinę balistinę raketą FP-7, tačiau neatskleidė, kur ir prieš kokį taikinį ji buvo nukreipta.
Vadino Ameriką šėtono tarnaite – nustebo, kai sulaukė kirčio atgal
13:54
Nacionalistinio Rusijos televizijos kanalo „Cargrad“ įkūrėjas Konstantinas Malofejevas, anksčiau JAV vadinęs „šėtono tarnaite“, prabilo apie bandymus susigrąžinti savo amerikietiškas investicijas. 2014 m. kovą verslininkas investavo apie 10 mln. JAV dolerių į Teksaso bankų kontroliuojančiosios bendrovės „Strategic Growth Bancorp“ akcijas – likus vos keliems mėnesiams iki sankcijų jam įvedimo už paramą separatistams Ukrainoje.
Pasak K. Malofejevo, Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš JAV valdžios atstovus. Verslininkas apkaltino buvusį JAV prezidentą Joe Bideną, buvusį generalinį prokurorą Merricką Garlandą ir prokuratūros darbuotojus nusikalstamos grupės sukūrimu, kuri esą pagrobė jo pinigus.
Įvedus sankcijas, K. Malofejevo investicijos buvo įšaldytos. 2017 m. „Strategic Growth Bancorp“ susijungė su „Sunflower Bank“. K. Malofejevo akcijos buvo konvertuotos į 5,4 mln. JAV dolerių, kuriuos JAV valdžia konfiskavo. 2023 m. M. Garlandas leido šias lėšas perduoti Valstybės departamentui pagalbai Ukrainai.
Oligarchas tvirtina, kad likusią lėšų dalį neva galėjo pasisavinti J. Bideno administracijos atstovai.
„J. Bideno grupei inkriminuojamos dvi veikos: organizuotos grupės įvykdyta stambaus masto vagystė iš banko sąskaitos ir terorizmo finansavimo organizavimas“, – rašo oligarchas, už šiuos esamus nusikaltimus minėdamas Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius bausmes iki gyvos galvos.
Nepaisant investicijų JAV, K. Malofejevas reguliariai svaidosi antiamerikietiškais pareiškimais. Ameriką jis yra vadinęs „pseudoimperija“, o karo su Iranu metu rašė, kad JAV savo artimiesiems neša „pragarą“ ir yra „šėtono tarnai“, primena „The Moscow Times“.
192 mln. eurų – Putino gyvybės ilginimo projektui
13:43
Rusijos vyriausybė 2027–2029 m. biudžete numatė 17,954 mlrd. rublių (beveik 192 mln. eurų) nacionaliniam projektui „Naujos sveikatos išsaugojimo technologijos“ įgyvendinti. Jo tikslais įvardijami inovatyvių preparatų kūrimas, biomedicinos technologijų plėtra ir ilgaamžiškumo technologijų vystymas.
Projektas, kuris, leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) duomenimis, yra susijęs su pastangomis pailginti 73-ejų metų Vladimiro Putino gyvenimą, bus vienas iš nedaugelio valstybinių medicinos projektų, apsaugotų nuo finansavimo mažinimo.
Kaip teigiama biudžeto įstatymo aiškinamajame rašte, išlaidos šiam projektui kitais metais didės 12 proc. – nuo 5,171 iki 5,737 mlrd. rublių. 2028 m. jos turėtų augti dar tiek pat – iki 6,495 mlrd. rublių. 2029 m. numatytas asignavimų mažinimas iki 5,782 mlrd. rublių, tačiau jie vis tiek išliks 12 proc. didesni nei 2026 m. lygyje.
Beveik 20 proc. visų projekto išlaidų kitais metais – 1,129 mlrd. rublių – bus nukreipta į „ateities biomedicinos ir kognityvinių technologijų“ plėtrą. Iš šios sumos 288 mln. rublių bus skirta „biospaudos“ vystymui, leidžiančiam kurti naujus žmogaus audinius ir organus.
Plačiau skaitykite ČIA.
