Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos naikintuvas paleido raketas į savo sraigtasparnį: visi negyvi
14:28
Ketvirtadienį Rusijos Voronežo srityje sudužo rusų karinis sraigtasparnis, skelbia su Rusija siejami „Telegram“ kanalai.
Kaip nurodo „Dosje Špiona“, spalio 1 d. sudužęs transportinis sraigtasparnis „Mi-8“ buvo numuštas Rusijos naikintuvo „Su-35“ vadinamosios „draugiškos ugnies“ metu.
Kanalo autorių teigimu, incidentas įvyko, kai Rusijos pajėgos reagavo į didelio masto Ukrainos dronų ataką. Nurodoma, kad „Su-35“ įgula esą klaidingai palaikė „Mi-8“ sraigtasparnį priešišku bepiločiu orlaiviu ir prdėjo šaudyti.
Vienas iš šūvių buvo sėkmingas: orlaivis sudužo, o trys jame buvę įgulos nariai žuvo.
Panašią informaciją paskelbė ir vadinamasis karinis tinklaraštininkas „Fighterbomber“, patvirtinęs, kad sraigtasparnį numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
„Vakar praradome dar vieną „Mi-8“ kartu su įgula. Priežasčių nenurodysiu. Priežastis klasikinė, kurią žmonija vargu ar kada nors įveiks, nepaisant dirbtinio intelekto, robotų, neuroninių tinklų, „savų ir svetimųjų“ bei kitų mokslo ir technikos stebuklų“, – atkreipė dėmesį kanalo „Fighterbomber“ autorius.
Stebėsenos kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad sraigtasparnis buvo išskraidinamas iš aikštelės dėl dronų keliamos grėsmės. Tačiau jis neva buvo nukreiptas ta pačia kryptimi, kuria skrido ukrainiečių dronai.
„Exilenova+“ vėliau patvirtino pranešimus apie avariją ir paskelbė vaizdo įrašą su avarijos padariniais, o Rusijos karui prieš Urkainą skirtas „Telegram“ kanalas „Vojevoda Veščajet“ nustatė, kad orlaivis buvo Rusijos kosminių pajėgų eksploatuojamas „Tu-95MS“.
Rugsėjo pradžioje pranešta, kad Ukrainos dronai numušė Rusijos sraigtasparnius „Mi-35“ ir „Mi-8“ Taganrogo aerodrome.
Po kelių dienų Ukrainos gynybos pajėgos atakavo dar kelis reikšmingus priešo taikinius. Novorosijske suduotas smūgis laivams, o Anapoje – naikintuvui „Su-33“ ir sraigtasparniui „Mi-8“.
Žiniasklaida rašė, kad 2026–2027 m. Rusijoje planuojama pagaminti 72 sraigtasparnius „Mi-8“, o tai dvigubai viršija dabartinį gamybos tempą. Toks tempas suteiks Rusijai galimybę kompensuoti anksčiau patirtus šios rūšies orlaivių. Tačiau ekspertai abejoja, kad Rusijai iš tiesų pavyks pagaminti reikiamą sraigtasparnių skaičių.
Rugsėjo 29 d. Rusijos Tolimųjų Rytų Amūro srityje sudužokarinis lėktuvas „Tu-95MS“, kuriame buvo septyni kariai.
Lėktuvą Leipcigo oro uoste bandė susprogdinti Rusijos ir Latvijos pilietis
18:36
Remdamasis tyrimo medžiaga ir Europos saugumo tarnybų informacija, Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad neseniai vykdytos nesėkmingos diversijos Leipcigo oro uoste pagrindinis sumanytojas greičiausiai yra Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis Olegas Levuškinas.
Laikraštis nurodo, kad O. Levuškinas suteikė logistinę paramą ir padėjo pasiruošti išpuoliui.
Liepos pabaigoje O. Levuškinas per Turkiją atvyko į Berlyno Brandenburgo oro uostą, kuriame liepos 27-ąją išsinuomojo automobilį.
Liepos 31 dieną ši transporto priemonė pastebėta netoli Leipcigo oro uosto, kur O. Levuškinas galimai vykdė žvalgybą prieš planuojamą ataką.
Vokietijos saugumo tarnybų šaltinio duomenimis, sprogmenys į Vokietiją veikiausiai buvo įvežti sunkvežimiais per Bulgariją ir Serbiją.
Nepriklausomo Rusijos leidinio „Agentstvo“ informacija rodo, kad O. Levuškinas Rygoje gyveno mažiausiai iki 2018-ųjų.
2019 metais jis persikėlė į Pskovo sritį Rusijoje, o vėliau – į Sevastopolį Rusijos okupuotame Kryme.
Žiniasklaidos teigimu, O. Levuškinas yra senas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininko Deniso Smoljaninovo, vadovaujančio vienam iš šios tarnybos Specialiųjų operacijų padalinių, pažįstamas.
Šis padalinys specializuojasi vykdyti sabotažo ir diversijų operacijas užsienyje.
Kas jam padėjo
„The Daily Telegraph“ taip pat atskleidžia asmens, kuris turėjo įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste, tapatybę.
Anksčiau Vokietijos žiniasklaida skelbė tik tai, kad jis yra Baltarusijos pilietis. Pasak „The Daily Telegraph“, tai Andrejus Karsakovas.
GRU padalinyje 29155 taip pat tarnavo Skripalių nuodytojai
Laikraštis rašo, kad diversija Leipcige siejama su GRU padaliniu 29155.
Šis padalinys, be kita ko, garsėja tuo, kad jame tarnavo GRU karininkai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie per operaciją Solsberyje Didžiojoje Britanijoje apnuodijo buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija vėl smogė į tiltą, sujungiantį dvi Kyjivo puses
18:16 Atnaujinta 18:22
Rusijos kariuomenė vėl smogė Pietiniam tiltui Kyjive. Apie naują ataką pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Tai jau penktasis smūgis šiam tiltui per pastarąsias dvi dienas.
„Vėl pataikyta į Pietinį tiltą. Primename, kad po kelių priešo atakų tiltas šiuo metu uždarytas tiek automobilių, tiek metro eismui. Į įvykio vietą skuba ekstremalių situacijų tarnybos“, – savo „Telegram“ kanale rašė Kyjivo meras.
Kyjivo miesto karinės administracijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas einantis Petro Pantelejevas informavo, kad šiuo metu eismas per Metro tiltą leidžiamas tik viena juosta kryptimi iš kairiojo kranto į dešinįjį.
Patono tiltu oro pavojų metu eismas vyksta su apribojimais kryptimi iš dešiniojo kranto į kairįjį. Šiaurinis bei Podilsko-Voskresenkos tiltai taip pat veikia su ribojimais, o Darnycio tiltu eismas vyksta be trikdžių.
Spalio 2-osios naktį Rusija tęsė Kyjivo puolimą reaktyviniais bepiločiais orlaiviais. Apie 5.00 val. ryto Rusija sudavė naują smūgį Pietiniam tiltui – tai buvo jau ketvirtasis pataikymas per parą.
Vienos Rusijos respublikos vadovas patvirtino: taip, moteris iš Irkutsko mirė nuo maro
18:07
Rusijos Buriatijos respublikos vadovas Aleksejus Cydenovas patvirtino pasirodžiusią informaciją, kad kaimyninės Irkutsko srities gyventoja mirė užsikrėtusi maru.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“ reportažas: kaip Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija
18:06
Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi atremti Rusijos puolimą – su Jungtinių Valstijų pagalba arba be jos, reportaže iš Baltijos šalių rašo „The Atlantic“ žurnalistas Isaacas Stanley-Beckeris.
„Lietuva gynybai skiria didesnę dalį savo BVP nei bet kuri kita NATO šalis ir jau daugelį metų ragina Vakarus rimčiau vertinti Rusijos agresiją. Galimybė, kad kils karas, yra įsišaknijusi šalies politikoje, ekonomikoje ir visuomenės sąmonėje; okupacijos prisiminimai persekioja jos dabartį ir ateities viziją“, – rašo straipsnio autorius.
Anot jo, Baltijos valstybėms „laukti ir stebėti“ – ne strategija. Nepasitikėjimas Rusijos ketinimais jau sukėlė silpną, bet daug ką apimantį nerimą, kuris daro įtaką kasdieniam gyvenimui ir visoms institucijoms.
Miestai nuolat tobulina savo evakuacijos planus. Ligoninės gali iš karto pereiti į karo režimą. Jis atkreipė dėmesį, kad po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos Šaulių sąjungos narių skaičius padvigubėjo ir dabar siekia apie 20 tūkst.
„Kai aplankiau Vaikšnorą, jis mane nusivedė į nišą už savo kabineto, kur ant nedidelio medinio stovo kabėjo jo šalmas, kuprinė ir neperšaunama liemenė. Jo darbas – įsivaizduoti blogiausią scenarijų.
Tačiau, kaip sužinojau per mėnesį, praleistą kalbantis su politiniais ir kariniais lyderiais, taip pat tiesa, kad kovoje dėl išlikimo Baltijos valstybės turi pranašumų. Jos pasirengusios į kovą įtraukti visą savo visuomenę. Ko jos nebežino, tai ar Jungtinės Valstijos bus jų pusėje – o Rusijos akimis žiūrint, šis neapibrėžtumas gali atrodyti kaip kvietimas“, – rašė straipsnio autorius.
„Priešas turi žinoti, – pareiškė Lietuvos gynybos vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, – kad, jei jie žengs bent vieną žingsnį į mūsų teritoriją, mes atsakysime“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Orbano laukia baudžiamoji byla dėl 70 mln. eurų vertės aukso ir grynųjų
15:57
Balandžio mėnesio rinkimuose iškovojusi konstitucinę daugumą, naujoji Vengrijos valdžia pradėjo kampaniją „Operacija „Apsivalymo ugnis“, skirtą Viktoro Orbano per 16 valdymo metų sukurtos politinės korupcijos sistemos likvidavimui. Vienu pirmųjų rezultatų gali tapti baudžiamoji byla pačiam buvusiam premjerui, rašo „Financial Times“.
Kovo mėnesį Vengrijos kovos su terorizmu padalinys perėmė automobilį su grynaisiais pinigais ir aukso luitais, kurių vertė siekė 70 mln. eurų. Nors tai buvo įprastas Ukrainos valstybinio banko „Oščadbank“ inkasatorių reisas iš Vienos, V. Orbanas apkaltino Kyjivą slapta finansuojant Vengrijos opoziciją.
Inkasatoriai, kurie kelias valandas net apklausų metu buvo laikomi surakinti antrankiais ir užrištomis akimis, kitą dieną buvo paleisti. V. Orbanas galiausiai pralaimėjo rinkimus, o pinigai buvo grąžinti Ukrainai.
Dabar V. Orbanas įtariamas asmeniškai davęs nurodymą užgrobti automobilį, siekdamas išnaudoti situaciją savo interesams. Ukrainiečių interesams atstovaujantis advokatas Lorantas Horvathas teigia, kad tai yra pirmoji byla, kurioje V. Orbanui gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai, nes tyrimas jau artėja prie pabaigos.
Advokatas taip pat atstovauja buvusiam prokurorui Palui Furchtui, kuriam kovą buvo pavesta vadovauti bylai prieš ukrainiečius. P. Furchtas pareiškė, kad V. Orbanas „asmeniškai davė nurodymą specialiosioms tarnyboms sulaikyti ukrainiečių kurjerius su grynaisiais“. Kai prokuroras pavasarį apie tai pranešė savo vadovybei, jam buvo pareikštas papeikimas, o vėliau pradėtas vidinis patikrinimas.
Nurodymus gavo iš Orbano
Buvusio prokuroro žodžius patvirtina birželio mėnesio prokuratūros ataskaita, su kuria susipažino „Financial Times“. Joje cituojamas kovos su terorizmu padalinio vadovas Janosas Hajdu, teigiantis, kad nurodymus gavo iš asmens, kuris ataskaitoje įvardijamas kaip V. Orbanas. Pačiam J. Hajdu šiuo metu pateikti kaltinimai dėl neteisėto „Oščadbank“ darbuotojų sulaikymo ir žiauraus elgesio su jais.
Pastarosiomis savaitėmis Vengrijos valdžia suėmė du buvusius V. Orbano vyriausybės ministrus ir partijos „Fidesz“ narius, taip pat kelis buvusiam premjerui artimus verslininkus. Buvęs centrinio banko vadovas Gyorgy Matolcsy, kurį V. Orbanas vadino savo dešiniąja ranka, buvo apklaustas byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Eurasia Group“ analitikės Orsolyos Raczovos teigimu, korupcijos skandalai pasiekė kritinę masę, todėl asmeninės V. Orbano atsakomybės tyrimas tampa neišvengiamas. Ji pridūrė, kad dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras nesustos.
Dėl priežiūros ir detalių: Ukraina neigia krizę dėl naikintuvų F-16
15:42
Ukraina penktadienį paneigė susidurianti su naikintuvų F-16 priežiūros ir atsarginių dalių tiekimo problemomis bei tvirtino, kad galės juos išlaikyti ore visą žiemą.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) šią savaitę pranešė, kad dėl vėluojančios priežiūros ir dalių trūkumo daugiau nei pusė Ukrainos lėktuvų negali pakilti, o iki metų pabaigos ši problema gali paveikti visus turimus JAV gamybos orlaivius.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus plataus masto invaziją, Kyjivas ragino Vakarų sąjungininkus suteikti modernių naikintuvų ir galiausiai, po dvejų metų, gavo pirmąją F-16 partiją.
Šie naikintuvai naudojami atremti greitai skriejančių reaktyvinių dronų grėsmę – tokius dronus, kuriuos sunkiau numušti, Rusija vis dažniau naudoja visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kyjivą.
WSJ teigė, kad kilo „paramos trikdžių“ dėl laiko, reikalingo varikliams, hidraulikai, kuro ir kitoms sistemoms patikrinti po 300 skrydžio valandų.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas pripažino, kad Ukrainos F-16 veikia „intensyviai ir sudėtingomis sąlygomis“, o jų priežiūra kelia iššūkių.
„Tam tikri komponentai, skirti šiam ankstyvam F-16 variantui, nebėra gaminami ir juos gauti tampa vis sunkiau“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
„Tačiau pastarieji pranešimai, kuriuose teigiama apie katastrofiškai žemą orlaivių parengtį ir pernelyg ilgą techninės priežiūros trukmę, yra tiesiog klaidingi“, – pridūrė jis.
H. Tychas nurodė, kad sąjungininkų suremontuoti lėktuvai dabar pristatomi greičiau nei anksčiau.
„Visiškai pasitikime pramonės partneriais ir jų gebėjimu toliau optimizuoti palaikymo procesus, užtikrinant aukščiausią įmanomą F-16 parengties lygį ateinančiais žiemos mėnesiais, kai šių pajėgumų reikės labiausiai“, – sakė jis.
Ukrainos F-16 prižiūrinti Belgijos bendrovė „Sabena Engineering“ taip pat paneigė, jos teigimu, „klaidingus pranešimus apie didelius vėlavimus šioje itin svarbioje priežiūros programoje“.
„Bendradarbiaujant su vyriausybės ir pramonės partneriais, aktyviai imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas maksimalus orlaivių pasiekiamumas ir jie būtų grąžinti eksploatacijai“, – ketvirtadienį išplatintame pareiškime teigė įmonė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis pažangių JAV gamybos sistemų „Patriot“ perėmėjų kovai su Rusijos dronais ir raketomis, antradienį pranešė, kad Belgija iki metų pabaigos pristatys dar tris F-16.
Meras: Rusijos smūgiai drasko Kyjivą
15:24
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sakė, kad Ukrainos sostinė atsidūrė „labai dramatiškoje situacijoje“.
Rusija sustiprino mirtinus apšaudymus, smogia svarbiausiai infrastruktūrai sukeldama eismo chaosą.
„Sostinė atsidūrė labai dramatiškoje situacijoje. Ir nebegalima apsimetinėti, kad dabar galime gyventi taip, kaip taikos metu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V. Klyčko.
„Priešas drasko Kyjivą į gabalus“, – pridūrė jis.
Rusijai naktį atakavus Kyjivą, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti, buvo apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas, teko uždaryti vieną svarbiausių miesto tiltų ir apriboti eismą kitais tiltais. Sostinėje penktadienį kilo didžiulės eismo spūstys.
Zelenskis: Putinas bando išvaryti ukrainiečius iš Kyjivo
15:14
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas įsakė sustiprinti smūgius Kyjivui, taip siekdamas priversti ukrainiečius palikti sostinę, duodamas interviu ispanų laikraščiui „El Pais“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jie (rusai – red.) nori, kad ukrainiečiai – ypač tie, kurie yra sostinėje – ją paliktų. Iš tiesų būtent to jie siekė, kai pradėjo plataus masto invaziją“, – pabrėžė šalies lyderis.
Anot V.Zelenskio, V.Putino taktika yra paprasta: kuo labiau eskaluoti konfliktą, ir jis tai darys toliau.
„Artėjant vidurio kadencijos rinkimams JAV, jis tai darys vis aktyviau“, – įspėjo prezidentas.
Jis nubrėžė paralelę tarp įvykių, kurie šiuo metu vyksta Kyjive, kur kasdien patiriama nuo 300 iki 500 atakų, ir būsimų rinkimų Jungtinėse Valstijose.
„Atminkite, kad 2022 m. jų tikslas buvo priversti žmones palikti sostinę, siekiant įrodyti: jei nėra sostinės – nėra ir šalies, tačiau mūsų šalis yra daugiau nei tik sostinė, o sostinė išlieka stipri“, – atkreipė dėmesį V.Zelenskis.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos smogė mokyklai Kyjive, o paskui atakavo vieną iš tiltų per Dniprą tuo metu, kai juo važiavo metro traukinys.
„Tai nėra kariniai taikiniai, ir jie nėra išsidėstę prie fronto linijos. Jie puola, siekdami paralyžiuoti miestą ir sutrukdyti žmonėms patekti į mokyklą ar darbą, nes dėl visų šių apšaudymų vaikai negali lankyti pamokų ar vaikų darželių“, – pasakojo V.Zelenskis.
Jo vertinimu, rusai siekia įstumti Ukrainą į chaosą, kai žmonės praranda kovinę dvasią.
Pagrindiniu priešo tikslu V.Zelenskis įvardijo logistiką – būtiniausių prekių, tokių kaip maisto produktai ir vaistai, tiekimą.
„Visa tai daroma vien tam, kad būtų sunaikinta žmonių galimybė gyventi savo gyvenimą“, – nuogąstavo šalies lyderis.
Karas gali būti labai ilgas – Putinas didina statymus
15:03
Rusija ruošiasi scenarijui, kurio niekas nelaukė. Jos gynybos biudžeto planai ir rekordinės karinės išlaidos atskleidžia, kad Vladimiras Putinas planuoja tęsti karą dar ne vienerius metus, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Anot straipsnio, prognozuojamos karinės išlaidos kitais metais sieks 17,1 trilijono rublių (182 mlrd. eurų). Tai reiškia daugiau nei 40 proc. augimą, lyginant su šiems metams numatytomis gynybos išlaidomis (faktinės sumos lieka įslaptintos), ir beveik 380 proc. padidėjimą, jeigu pažvelgtume iki laikotarpį iki plataus masto invazijos.
„Šis posūkis yra vienas iš ryškiausių iki šiol pasirodžiusių įrodymų, kaip giliai šis konfliktas persmelkė Vladimiro Putino prioritetus, nepaisant didėjančios naštos ekonomikai ir valstybės finansams. Tai, tikėtina, taip pat sustiprins spaudimą Europai, nes Kremliaus vadovas siekia sutrukdyti tolesnę sąjungininkių teikiama paramą Ukrainai“, – rašo „Bloomberg“.
Ateityje valdžios atstovai prognozuoja tik nedidelį sumažėjimą – iki 16,6 trilijono rublių 2028 m. ir 16,3 trilijono rublių 2029 m.
„Ši dinamika žymi staigų posūkį, lyginant su situacija prieš metus, kai Maskva planavo sustabdyti karinių išlaidų augimą, siekdama sumažinti biudžeto deficitą ir atkurti karo metu išeikvotas atsargas. Tačiau informacija apie naująjį biudžetą skelbiama tuo metu, kai derybos, kurioms tarpininkauja JAV, didžiąja dalimi yra įstrigusios aklavietėje, Europos pareigūnai vis dažniau įspėja apie Maskvos hibridinius išpuolius, o Rusija toliau smūgiuoja Ukrainos miestams ir infrastruktūrai“, – dėstoma straipsnyje.
„Putinas didina statymus“, – pareiškė Kirilas Rogovas, Vienos tyrimų grupės „Re: Russia“ vadovas.
Eksperto nuomone, taip Kremliaus vadovas leidžia suprasti, kad Rusija ir toliau investuos išteklius į karą, o Europa turės nuspręsti, ar ji pasirengusi užtikrinti tokį patį paramos Ukrainai lygį.
Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių santykių instituto analitikas, išreiškė nuomonę, kad didžioji dalis papildomų karinių išlaidų, greičiausiai, bus skirta ginklų gamybai.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina 2026 m. pirmąjį pusmetį pasiekė naują rekordinį lygį – 10,687 trilijonų rublių (113,8 mlrd. eurų). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo dar 30 proc. arba 2,46 trilijono rublių.
Budrys: teisingas taikos kelias – spaudimas Rusijai
14:01
Siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos, tarptautinė bendruomenė turi griežtai spausti Rusiją bei Ukrainai teikti tvarią paramą, penktadienį kalbėjo Helsinkyje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Mūsų patirtis rodo, kad Rusijos pažadų nepakanka. Kelias į teisingą ir tvarią taiką Ukrainoje eina per didesnį spaudimą agresoriui ir nuoseklią paramą Ukrainai. Todėl būtina išlaikyti sankcijas Rusijai ir jas griežtinti, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir užtikrinti nenutrūkstamą karinę, finansinę bei energetinę paramą“, – sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas padėkojo JAV už vadovavimą PURL (prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo) iniciatyvai, prie kurios Lietuva šiais metais prisidėjo 55 mln. eurų.
Pasak K. Budrio, NATO vaidmuo planuojant ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai ir JAV dalyvavimas teikiant kritinius pajėgumus išlieka nepakeičiami.
Taip jis kalbėjo susitikime su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimams Thomu DiNanno.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, susitikime kalbėta transatlantinio saugumo, strateginio stabilumo, ginklų kontrolės, Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimais.
K. Budrys pabrėžė, kad JAV Lietuvai yra strateginė sąjungininkė ir patikima partnerė, kurios įsipareigojimas šalies gynybai yra nepajudinamas, o geriausiu to pavyzdžiu įvardijo Lietuvoje ir regione dislokuotus amerikiečių karius.
„Labai vertiname JAV sprendimą didinti savo karių skaičių ir mūsų šalyje dislokuoti du batalionus. Taip pat esame dėkingi už Baltijos saugumo iniciatyvą, kuri padeda stiprinti ir modernizuoti Lietuvos kariuomenę, investuojant į tuos pajėgumus, kurių šiandien labiausiai reikia mūsų gynybai“, – teigė ministras.
Užsienio reikalų ministras taip pat pakartojo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie JAV vadovaujamos Tarptautinės jūrų saugumo misijos Hormuzo sąsiaurio regione.
